Pagaliau sulaukiau progos sugrįžti į Taliną – miestą, kuriame praleidau tris metus savo vaikystės. Paskutinį kartą čia lankytis teko prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, tad iš tų laikų prisimenu tik senamiestį juosiantį gynybinį mūrą bei vis išnyrančius bokštus, skaičiuojančius jau aštuntą šimtmetį. Po prabėgusio savaitgalio Estijos sostinė man nušvito visai kitomis spalvomis. Ir dėl to kalti tikrai ne vien miestą iškloję kalėdiniai papuošimai. Taip mūrai bei gatvės tebestovi – ir, tiesą pasakius, atrodo net įspūdingiau nei juos prisimenu – bet dar didesnį įspūdį paliko naktinis Talinas… Apie kelionę į Taliną pasakoja ECOLINES blogeris Povilas.
Į kelionę su grupioku Domantu leidomės per daug neplanavę ir su nusistatymu jog „plauksim pasroviui“– eisim ten, kur akys veda, o iš anksto rūpintis nusprendėm tik nakvyne.
Vilnių palikome vėlų ketvirtadienio vakarą, tačiau miegoti autobuse sekėsi sunkiai – iš esmės dėl to kaltinu nemokamą karštą šokoladą ir priešaky įtaisytą planšetę, prigrūstą filmų. Taline mus pasitiko nedidukė, bet labai jauki autobusų stotis ir vis dar miegantis miestas, todėl nusprendėm dar niekur neskubėti ir porą valandų nedrąsiai snūduriavom įsitaisę ant kušetės.
Sulaukus, kol bent kiek įdienos, trumpam užsukom aplankyti buvusio mano auklėtojo ir tęsėm kelionę link hostelio – nuo stoties iki centro geros penkiolika minučių pėsčiom. Pakeliui beklaidžiojant užklydom ir į centrinę aikštę, kur dar tik rinkosi pirmieji lankytojai. Aikštės vidury pūpsojo tikra, nors ir kukliai pasipuošusi eglė. Na, taip bent jau pasirodė dieną – naktį viskas nusidažė gerokai ryškesnėm spalvom.
Pamatyti ir paragauti ko tik širdis geidžia buvo galima ir dieną – iš „nykštukų namelių“ buvo pardavinėjama kone viskas, ko reikia žiemai: rankų mezgimo pirštinės, megztiniai, taip pat sovietmečiu dvelkiančios kepurės. Mus, alkanus po kelionės, viliojo užrašai „Glögg“ – karštas vynas bei keptų dešrelių kvapas. Nepirkom, nes kiek išgąsdino kainos, tačiau jo poros valandų paieškų supratome, kad Taline visur taip.
Po kelių valandų klajonių po miestą, galiausiai atsidūrėme hostelyje, kur kelias valandas „nusmigę“ pasisėmėm energijos ateinančiai nakčiai. O naktis buvo ilga… Visų pirma, nusprendėme aplankyti visame pasaulyje populiarų „pub crawl“ – kur vietiniai gidai mums aprodė ne tik senamiesčio grožybes, bet ir leido pajausti Talino naktinį gyvenimą. Jau grįžtant namo, sutikome penketą bendraamžių estų, nešinų gitaromis, kurie, matyt, laukė pirmojo autobuso. Per trejetą valandų sužinojome turbūt daugiau apie Estiją, negu tikėjomės iš visos kelionės – ir kodėl taliniečiai nemėgsta pas juos prisigerti atplaukiančių suomių, ir kodėl taip viskas pas juos brangu (Taline vidutinė alga – virš 1100 eurų!). Kartu su mumis sulaukė ir pirmo, ir antro, ir turbūt dešimto autobuso, kol galiausiai išsiskirstėm aštuntą ryto.
Galiausiai vakarop nubudę, nusiprausę ir paplepėję su kambariokais, leidomės atgal į miestą ieškoti vietos pavalgyti. Apvaikščioję kone visą senamiestį ir aplankę vieną kitą muziejų, grįžome į vietą, kur pradėjome pirmą vakarą – „The Monk‘s Bunk“ hostelį, kuris vakarais virsta ir jaukiu baru (labai rekomenduoju nenorintiems ramiai leisti naktis). Čia susipažinome ir įspūdžiais apie gyvenimo ypatumus įvairiuose pasaulio kampeliuose dalinomės su kanadiečiu, grupele australų, taivaniečiu, Erasmus studentu iš Portugalijos ir daugybe kitų – žodžiu, tautų mišrainė. Beje, sutikome ir lietuvę, dirbančią Taline – mažas tas pasaulis, vis dėlto!
Kitą dieną skaudančiomis kojomis darkart pasileidome į žygį po Taliną ir nuklydome į turbūt įspūdingiausią vietą mieste – Tompėjos pilį. Čia mums kiek sutrukdė planavimo trūkumas, nes turus po ją rengia tik pirmadienį-penktadienį. Vis dėlto, įspūdžių užteko – išvydome ir šventiškai papuoštą parlamentą, ir įspūdingą XIX a. Aleksandro Nevskio katedrą, ir dar keletą kiek kuklesnių bažnyčių.
Jau grįžtant į autobusų stotį nusprendėm paskutinį kartą užsukti į centrinę aikštę. Sekmadienį veiksmas virte virė ir pamatėm nemažai to, ką buvom praleidę – ir gyvus elnius, ir degančius fakelus žongliruojantį atlikėją.
Mums ši kelionė atminty liks dar tikrai ilgai – tai buvo turbūt įspūdingiausias metų savaitgalis! Nors negaliu sakyti, jog vien dėl kalėdinės mugės derėtų keliauti į Estiją, tačiau Talinas – tikrai įspūdingas miestas, o mugė jį tik dar labiau pagyvina, tad kodėl gi nenuvykus dar iki jos pabaigos? Visiems dar nespėjusiems aplankyti kalėdinio Talino – vis dar ne vėlu, mugė veiks iki sausio 8 dienos!
Povilas.
This entry was posted in Estija, Kalėdinės mugės
