Keliautojas Modestas dalinasi istorija apie vasaros atostogas Bulgarijoje. Ilga kelionė autobusu, tačiau kiek pamatyta ir patirta! p.s. paskaičius – ne vienas užsimano atostogų, tad būkite atsargūs, nes po pirmųjų pastraipų jau kirbės mintis „aš irgi noriu!“Vasara – atostogų metas, daugelio galvoje kirba mintys apie keliones… Ne išimtis ir aš. Tik mano kelionės planas pradžioje nelabai sužavėjo mano kompanionę. Bulgarija? Autobusu?? Svarstėme, diskutavome ir galų gale vis tiek nusprendėme vykti į Juodosios jūros pakrantę. Jeigu kažkas abejoja, ar verta rinktis ilgą kelionę autobusu, teigiamai jus nuteikti gali tokie argumentai: iš Lietuvos į Bulgariją tiesioginio skrydžio nėra, tad skristi su persėdimu nepigu, o agentūrų pasiūlymai vienaip ar kitaip verčia įsipareigoti – „pririša“ jus prie vieno viešbučio tame pačiame mieste. Tad jeigu esate ne „all inclusive“ kelionių mėgėjai, rinktis tik kelionę autobusu netgi labai verta.
Kaip ir dažniausiai, už maršruto sudarymą, lankytinų objektų sąrašą, nakvynių užsakymą ir kitus paruošiamuosius darbus buvau atsakingas aš. Buvau paprašytas tik vieno dalyko: kad tai būtų normalios atostogos, kad būtų galima pailsėti, pagulėti paplūdimyje su knyga, pasideginti, o ne tik bėgioti kaip akis išdegus ir būtinai aplankyti visus objektus, kuriuos rekomenduoja kelionių žurnalai.
Planas buvo toks: atvykti į Sofiją, likusią dienos dalį skirti šiam daugiau nei milijoną gyventojų turinčiam miestui, tada naktiniu traukiniu vykti link Juodosios jūros pakrantės, o tiksliau – Burgaso, apsižvalgyti ten ir popiet keliauti į galutinį savo tikslą – Saulėtą krantą, kur praleisime septynias naktis.
Kelionė buvo tikrai turininga, tad pirmojoje dalyje dalinsimės įspūdžiais iš kelionės autobusu ir Sofijos, į kurią dar grįžome vienai nakvynei prieš išvykdami į Lietuvą.
Vėlų penktadienio vakarą įsėdome į ECOLINES autobusą jau nusiteikę ilgai kelionei. Su gera nuotaika, bet ir su šiokiu tokiu jauduliu – juk laukia pusantros paros kelionė. Visai kitas kalibras nei pastaroji išvyka autobusu iki Talino. Tačiau pasirodo, kad jaudintis nebuvo dėl ko. Laikas pralėkė gerokai greičiau nei tikėtasi. Dvi naktis praleisti autobuse – menkas juokas, tačiau miegas buvo gana kokybiškas, atsižvelgiant į aplinkybes, jog miegi ne savo lovoje, o kad miegant būtų šilta, autobuse gavome pledų.
Kelionės metu pagaliau radau laiko ir paskaityti knygą, ir peržiūrėti ne vieną sezoną mėgstamo serialo. Žinoma, papildomų skaitinių gali neprireikti – jei mėgstate filmus, kelionės laiko gali ir neužtekti jų visų, esančių „ECOLINES“ autobusų planšetėse, peržiūrai. Nors kelionei buvome apsirūpinę nuo A iki Z, buvau maloniai nustebintas, kad autobuse buvo galima įsigyti ir ausines, ir rinkinį miegui (pripučiama kelioninė pagalvėlė, ausų kištukai, akių raištis miegui). Važiuojant nuotaiką skaidrino palydovai, o kur dar vaizdai pro langą: vingiuoti Slovakijos kalnų keliai, Dunojaus vingiai, pakelės pilys… Tik spėk dairytis.
Tik įpusėjus kelionei supratom, kad galėjom tiek maisto ir neprisikrauti – autobuse maistas puikus (mmm, šiupininė sriuba!), kainos irgi nesikandžioja. O kam nepatinka valgyti autobuse, visada galima užkąsti pakelės kavinėje ar degalinėje. Kai kurie sustojimai buvo net pusvalandžio trukmės – vieni skubėjo pavalgyti, kiti užtraukti dūmą, treti tiesiog kojas pramankštinti. Kelionės atgal metu, aš kiekvienoje šalyje bėgau nusipirkti skirtingo alaus ir parsivežti į Lietuvą. Serbiškas alus labai nustebino gerąja prasme! Tad pertraukėles išnaudoti galima taip, kaip tik leidžia jūsų fantazija. Beje, dažniausiai sustojimo vietose veikia nemokamas belaidis internetas, nes autobuse jis veikia tik Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje.
Tiesa, buvo ir priverstinių pertraukėlių – kertant Serbijos sieną visi keleiviai turi pereiti kontrolės postą. Tai šiek tiek suerzino, nes rodėsi buvau visai neseniai įmigęs, o čia žadina ir liepia eiti iš autobuso. 🙂 ) Kartais miegui trukdo ir nesupratingi bendrakeleiviai, kurių mobilieji telefonai, rodos, skamba taip garsiai, o jie kuo ramiausiai miega. Arba įsivaizduokit, kokios simfonijos pasigirsta, kai įvažiavus į kitos valstybės teritoriją naujas tinklo operatorius atsiunčia SMS, kur atvykote, kiek kainuos pokalbio minutė ir koks brangus bus mobilusis internetas… Juokavome, kad ECOLINES autobusuose galėtų skelbti: „Gerbiamieji keleiviai, nuo 23 iki 8 valandos yra ramybės metas, išjunkite savo mobiliųjų telefonų garsą ir leiskite miegoti kitiems keleiviams“. 🙂
Na, bet kelionės metu neapleido gera nuotaika dėl oro – kuo labiau artėjome link Bulgarijos, tuo darėsi karščiau. Nors sinoptikai nedžiugino mūsų geromis prognozėmis, bet saule mėgavomės per visas atostogas ir tik paskutiniąją viešnagės Bulgarijoje dieną gavome lietaus – per keletą minučių permirkome kiaurai, už tas visas saulėtas atostogų dienas…
Pagaliau! Kelionės tikslas pasiektas! Išlipus iš autobuso Sofijoje tvokstelėjo karščio banga. Apie tai, kaip vos po pusdienio klaidžiojimo raudonai nusvilome nosis ir sprandus, istorija nutyli… Bet apie viską – nuo pradžių. Iš autobusų stoties nuskubėjome į traukinių stotį – Sofijoje jos visiškai greta – įsigyti bilietų į Burgasą. Kadangi pirmoji viešnagė Bulgarijos sostinėje truko tik pusdienį, pasidėjome bagažą traukinių stoties saugykloje.
Keli patarimai užsukantiems į Sofiją:
- Jeigu Bulgarijos sostinė jums – tik tarpinė stotelė, tikrai verta pasilikti daiktus traukinių stoties saugykloje. Susimokėsite 2 levus (apytiksliai 1 eur.) už vieną bagažo vienetą. Saugykla dirba iki 23 valandos, labai patogu, nes naktiniai traukiniai į Burgasą ar Varną išvyksta apie 22 val. Miestą galėsite apžiūrėti be naštos ant pečių.
- Jeigu vyksite traukiniu iš Sofijos ir planuojate vėl į ją grįžti – pirkite ir atgalinius bilietus. Taip sutaupysite apie 20 procentų kainos. Tiesa, atgaliniai bilietai neturi datos. Reikia nueiti prieš kelionę atgal į traukinių stoties kasą ir už 1 levą „užsiregistruoti“ į norimą traukinio reisą. Traukiniais keliauti Bulgarijoje nebrangu, patogūs grafikai, renkantis naktinį reisą link pajūrio (ar iš jo) verta už papildomą priemoką važiuoti miegamame vagone.
- Jeigu turite aiškius tikslus Sofijoje, ką aplankyti, – rekomenduoju rinktis metro. Dvi linijos, paprasta naudotis, o ir bilieto kaina – tik 1 levas. Įsigijus terminuotus bilietus kelionės būtų dar pigesnės. Įdomu tai, kad bulgarai džiaugėsi sužinoję, jog bus nutiestos metro linijos, tačiau nesitikėjo, kad metro statybos tiek ilgai užtruks: pirmiausia rado senojo miesto pamatų likučius, paskui tekantys mineraliniai vandenys trukdė statyti, vėliau darbams trukdė vėl vykdomi archeologiniai kasinėjimai…
- Apgyvendinimo kainos Sofijoje panašios kaip visose Rytų Europos sostinėse. Rekomenduoju apsistoti „Elegance hostel“, kuris įsikūręs tarp senamiesčio ir autobusų bei traukinių stočių. Vieta yra puiki, daug parduotuvėlių ir kavinių aplinkui. Čia viešėjome vos vieną naktį prieš kelionę atgal į Lietuvą, tačiau kitą kartą būdamas Sofijoje kitų variantų net nesvarstyčiau. Ganėtinai didelis dvivietis kambarys, didelė patogi lova, svetainės zona, privatus vonios kambarys, nemokama kava ir arbata bendroje virtuvėje, greitas bevielis internetas. Visa tai už vos daugiau nei 20 eurų.
- Visoje Bulgarijoje labai populiarus „gatvės“ maistas. Picos, karšti sumuštiniai, pyragėliai. Vienas didelis picos gabalas (gabalėliu jį vadinti būtų neteisinga) kainuoja nuo 1 iki 3 levų. Priklauso nuo vietos, kur pirksite. Maistas tikrai labai skanus ir neįtikėtinai pigus. Būtina pabandyti. Nuotraukoje galite pamatyti, kokia atrodo mažytė 2 eurų moneta šalia šių keturių „gabalėlių“ picos su kumpiu ir sūriu, už kuriuos sumokėjome 2 eurus, t.y. 4 levus.
- Ant kiekvieno kampo čia rasite ir pastatytą kavos aparatą. Paprastos juodos kavos kaina svyruoja nuo 0,4 iki 0,7 levo. Ragavome, įvertinome – kava tikrai skani.
Iš pirmo žvilgsnio Sofija gali atrodyti kaip niūrus sovietinis miestas. Ypač šį įspūdį sustiprina traukinių stotis. Bet kuo arčiau centro, tuo viskas gražėja. Sofija – vienas seniausių Europos miestų, savo vardo nekeičiantis jau nuo XIV amžiaus.
Neabejotinas Sofijos pasididžiavimas – Aleksandro Nevskio katedra. Viešint Taline, šiuo vardu pavadinta katedra irgi buvo vienas įsimintinesnių statinių. Tačiau Bulgarijos sostinės pagrindinis atvirukų, magnetukų ir kitų suvenyrų objektas atima žadą. Gigantiškas didingas statinys. Tai yra viena didžiausių stačiatikių katedrų pasaulyje, kurios statybos truko apie 40 metų, o bendras varpų svoris siekia net 23 tonas.
Šalia A. Nevskio katedros stūkso daugiau nei pusantro tūkstančio metų istoriją menanti Šv. Sofijos bažnyčia. Istorija labai ilga – IV amžiuje Konstantinas Didysis įsakė pastatyti bažnyčią už miesto sienų, VI amžiuje sugriauta ir kito imperatoriaus – Justiniano Didžiojo – įsaku atstatyta. Po Osmanų imperijos užpuolimo paversta į mečetę, netgi pristatyti minaretai. Po to dar ne kartą griauta ir vis kitų imperatorių atstatoma bažnyčia išgyveno ir du žemės drebėjimus, tačiau neteko savo paskirties – pradžioj paversta sandėliu, vėliau tarnavo kaip ugniagesių stotis. Tik XX amžiuje Šv. Sofija vėl atgavo šventyklos statusą, tačiau bažnyčia atkurta be varpinės, tad varpas iki šiol kabo seno medžio viršūnėje priešais bažnyčią esančiame sode.
Šv. Sofijos bažnyčia savo vardą davė ir Bulgarijos sostinei – žodis „sofia“ išvertus iš sen. graikų kalbos reiškia išmintį, o pati bažnyčia buvo dedikuota „dieviškai išminčiai“.
Sofijoje verta aplankyti ir Tolerancijos aikštę. Stovint jos viduryje ir žvelgiant keturiomis skirtingomis kryptimis galima matyti keturias šventoves. Ir visos jos yra skirtingų religijų. Katalikų ir ortodoksų bažnyčios, mečetė bei sinagoga. Tiesa, vietiniai juokauja, kad šventovės čia yra penkios – nepamirštama ir „McDonald‘s“. Mes buvome sužavėti, o ir patys bulgarai labai didžiuojasi, kad tiek skirtingų religijų sugeba kuo puikiausiai sugyventi jų sostinėje.
Bene įdomiausia (ir tragiškiausia) istorija yra ortodoksų cerkvės Sveta Nedelia (Света Неделя).
Manoma, kad jau X amžiuje čia stovėjo šventykla, tačiau labiausiai ji garsi dėl XX a. įvykių. 1925 metais komunistai sumanė nužudyti karalių Borisą Trečiąjį. Tuo metu tai buvo svarbiausia miesto šventovė. Komunistai nužudė vieną artimiausių to meto karaliaus generolų (laidotuvių apeigos buvo surengtos būtent šioje bažnyčioje), papirko cerkvės šventiką ir tikėdamiesi, kad karalius atvyks į laidotuves, užminavo pastatą. Sprogimas buvo tragiškas – apie 150 žmonių žuvo, dar per 500 žmonių buvo sužeista. Likimo ironija: karalius liko gyvas, nes vėlavo į laidotuvių ceremoniją, kadangi dalyvavo kito karininko laidotuvėse, už kurio mirtį atsakingais taip pat laikomi komunistai. Dabar ši cerkvė atstatyta ir primena apie vieną didžiausių to meto teroristinių išpuolių.
Bania Baši mečetė (Баня баши джамия) – pastatyta garsaus Osmanų imperijos architekto Mimar Sinan dar 1576 metais. Dabar tai yra vieninteliai musulmonų maldos namai Sofijoje.
O norėdami pamatyti katalikų ir žydų maldos namus – nuvykite į Sofiją patys. 😉
Kol kas tiek, tad laukite tęsinio…
This entry was posted in Bulgarija
