The post Bulgarija? Autobusu?? – II dalis appeared first on ECOLINES blog.
]]>Negalima praleisti neapžiūrėjus Šv. Jurgio rotondos (Ротонда Свети Георги), kuri laikoma seniausiu Sofijos pastatu.
Yra išlikę keli pastatų komplekso sluoksniai, seniausias jų – dar III amžiaus. Romos imperatorius Konstantinas Didysis mėgo čia lankytis, šią rotondą buvo pavertęs savo rezidencija, atvykusius svečius apgyvendindavo išskirtiniuose kambariuose, mėgaudavosi SPA procedūromis – čia teka karštieji mineraliniai vandenys. Dėl šių vandenų jau tais laikais buvo šildomos grindys, todėl romėnai net žiemomis galėjo vaikščioti basi. Šį pastatą galima rasti Prezidentūros kiemelyje.
Apžiūrėję rotondą pataikėme į puikų reginį – stebėjome, kaip prie Prezidentūros keitėsi garbės sargyba.
Dar viena populiari Sofijos vieta – Vitoša bulvaras (булевард Витоша), vietinių vadinamas tiesiog Vitoška. Ilgas pėsčiųjų takas, pilnas įvairiausių restoranų, kavinių, parduotuvių, alkoholio ir tabako krautuvėlių. (Beje, viešose vietose Bulgarijoje alkoholį vartoti oficialiai draudžiama, bet… to įstatymo čia nelabai kas paiso. Policininkai užsimerkia prieš šį pažeidimą. Buvau nustebintas, kai perkant alų man jį pasiūlė iškart atidaryti, o perkant stipresnius gėrimus kasoje pasiūlo ir stiklinių.) Nors bulvaras yra ganėtinai ilgas, bet vaizdas matomas jo pabaigoje kviečia eiti tolyn ir tolyn. Tolumoje šviečia Vitoša kalnų masyvo snieguotos viršukalnės.
Sofija – didelė, apie visus lankytinus objektus neaprašysiu ir visų jų nuotraukų nesudėsiu. Reikia vykti pačiam ir pajausti, pamatyti, pagyventi. O beviešėdami Bulgarijoje tikrai turėtumėte pamatyti daug liūtų. Visur. Netgi jų nacionalinė valiuta – levas, išvertus iš senovės Bulgarų kalbos, reiškia „liūtas“ . Teigiama, kad paskutinį liūtą Bulgarijos žemėse nužudė Persijos karalius Kserksas. Tačiau liūtai ir dabar yra svarbi bulgarų etnografijos dalis, minimi dainose, pasakose.
Dešiniajame viršutiniame paveikslėlio kampe esanti liūto skulptūra buvo nukelta iš savo vietos ir laikoma atokiau nuo visų akių. Priežastis kiek keistoka: liūtas atrodo per liesas, matomi šonkauliai, tad neatspindi Bulgarijos galybės. Tačiau jau daugiau kaip 20 metų liūtas grįžęs į savo vietą ir iš tolo žvelgia į A. Nevskio katedrą.
Dar keli vaizdai iš Sofijos:
Taip jau buvo suplanuota, kad praleidome Sofijoje savo pirmąją ir paskutiniąją viešnagės Bulgarijoje dienas. Visų įspūdžių atpasakoti neįmanoma, tačiau jei per keletą dienų Sofijoje norite patirti kuo daugiau – apsilankykite “365 Association” organizuojamuose turuose – per keletą valandų gausite tikrai daug įdomios informacijos ir aplankysite vertų pamatyti objektų. Pavadinime esantys skaičiai reiškia, jog turai vyksta 365 dienas per metus – nei šventės, nei blogas oras nesutrukdo pažinti Sofijos grožį.
Pasakojimą apie Sofiją tuo ir baigiame.
Modestas
The post Bulgarija? Autobusu?? – II dalis appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Bulgarija? Autobusu?? – I dalis appeared first on ECOLINES blog.
]]>Kaip ir dažniausiai, už maršruto sudarymą, lankytinų objektų sąrašą, nakvynių užsakymą ir kitus paruošiamuosius darbus buvau atsakingas aš. Buvau paprašytas tik vieno dalyko: kad tai būtų normalios atostogos, kad būtų galima pailsėti, pagulėti paplūdimyje su knyga, pasideginti, o ne tik bėgioti kaip akis išdegus ir būtinai aplankyti visus objektus, kuriuos rekomenduoja kelionių žurnalai.
Planas buvo toks: atvykti į Sofiją, likusią dienos dalį skirti šiam daugiau nei milijoną gyventojų turinčiam miestui, tada naktiniu traukiniu vykti link Juodosios jūros pakrantės, o tiksliau – Burgaso, apsižvalgyti ten ir popiet keliauti į galutinį savo tikslą – Saulėtą krantą, kur praleisime septynias naktis.
Kelionė buvo tikrai turininga, tad pirmojoje dalyje dalinsimės įspūdžiais iš kelionės autobusu ir Sofijos, į kurią dar grįžome vienai nakvynei prieš išvykdami į Lietuvą.
Vėlų penktadienio vakarą įsėdome į ECOLINES autobusą jau nusiteikę ilgai kelionei. Su gera nuotaika, bet ir su šiokiu tokiu jauduliu – juk laukia pusantros paros kelionė. Visai kitas kalibras nei pastaroji išvyka autobusu iki Talino. Tačiau pasirodo, kad jaudintis nebuvo dėl ko. Laikas pralėkė gerokai greičiau nei tikėtasi. Dvi naktis praleisti autobuse – menkas juokas, tačiau miegas buvo gana kokybiškas, atsižvelgiant į aplinkybes, jog miegi ne savo lovoje, o kad miegant būtų šilta, autobuse gavome pledų.
Kelionės metu pagaliau radau laiko ir paskaityti knygą, ir peržiūrėti ne vieną sezoną mėgstamo serialo. Žinoma, papildomų skaitinių gali neprireikti – jei mėgstate filmus, kelionės laiko gali ir neužtekti jų visų, esančių „ECOLINES“ autobusų planšetėse, peržiūrai. Nors kelionei buvome apsirūpinę nuo A iki Z, buvau maloniai nustebintas, kad autobuse buvo galima įsigyti ir ausines, ir rinkinį miegui (pripučiama kelioninė pagalvėlė, ausų kištukai, akių raištis miegui). Važiuojant nuotaiką skaidrino palydovai, o kur dar vaizdai pro langą: vingiuoti Slovakijos kalnų keliai, Dunojaus vingiai, pakelės pilys… Tik spėk dairytis.
Tik įpusėjus kelionei supratom, kad galėjom tiek maisto ir neprisikrauti – autobuse maistas puikus (mmm, šiupininė sriuba!), kainos irgi nesikandžioja. O kam nepatinka valgyti autobuse, visada galima užkąsti pakelės kavinėje ar degalinėje. Kai kurie sustojimai buvo net pusvalandžio trukmės – vieni skubėjo pavalgyti, kiti užtraukti dūmą, treti tiesiog kojas pramankštinti. Kelionės atgal metu, aš kiekvienoje šalyje bėgau nusipirkti skirtingo alaus ir parsivežti į Lietuvą. Serbiškas alus labai nustebino gerąja prasme! Tad pertraukėles išnaudoti galima taip, kaip tik leidžia jūsų fantazija. Beje, dažniausiai sustojimo vietose veikia nemokamas belaidis internetas, nes autobuse jis veikia tik Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje.
Tiesa, buvo ir priverstinių pertraukėlių – kertant Serbijos sieną visi keleiviai turi pereiti kontrolės postą. Tai šiek tiek suerzino, nes rodėsi buvau visai neseniai įmigęs, o čia žadina ir liepia eiti iš autobuso. 
) Kartais miegui trukdo ir nesupratingi bendrakeleiviai, kurių mobilieji telefonai, rodos, skamba taip garsiai, o jie kuo ramiausiai miega. Arba įsivaizduokit, kokios simfonijos pasigirsta, kai įvažiavus į kitos valstybės teritoriją naujas tinklo operatorius atsiunčia SMS, kur atvykote, kiek kainuos pokalbio minutė ir koks brangus bus mobilusis internetas… Juokavome, kad ECOLINES autobusuose galėtų skelbti: „Gerbiamieji keleiviai, nuo 23 iki 8 valandos yra ramybės metas, išjunkite savo mobiliųjų telefonų garsą ir leiskite miegoti kitiems keleiviams“.
Na, bet kelionės metu neapleido gera nuotaika dėl oro – kuo labiau artėjome link Bulgarijos, tuo darėsi karščiau. Nors sinoptikai nedžiugino mūsų geromis prognozėmis, bet saule mėgavomės per visas atostogas ir tik paskutiniąją viešnagės Bulgarijoje dieną gavome lietaus – per keletą minučių permirkome kiaurai, už tas visas saulėtas atostogų dienas…
Pagaliau! Kelionės tikslas pasiektas! Išlipus iš autobuso Sofijoje tvokstelėjo karščio banga. Apie tai, kaip vos po pusdienio klaidžiojimo raudonai nusvilome nosis ir sprandus, istorija nutyli… Bet apie viską – nuo pradžių. Iš autobusų stoties nuskubėjome į traukinių stotį – Sofijoje jos visiškai greta – įsigyti bilietų į Burgasą. Kadangi pirmoji viešnagė Bulgarijos sostinėje truko tik pusdienį, pasidėjome bagažą traukinių stoties saugykloje.
Keli patarimai užsukantiems į Sofiją:
- Jeigu Bulgarijos sostinė jums – tik tarpinė stotelė, tikrai verta pasilikti daiktus traukinių stoties saugykloje. Susimokėsite 2 levus (apytiksliai 1 eur.) už vieną bagažo vienetą. Saugykla dirba iki 23 valandos, labai patogu, nes naktiniai traukiniai į Burgasą ar Varną išvyksta apie 22 val. Miestą galėsite apžiūrėti be naštos ant pečių.
- Jeigu vyksite traukiniu iš Sofijos ir planuojate vėl į ją grįžti – pirkite ir atgalinius bilietus. Taip sutaupysite apie 20 procentų kainos. Tiesa, atgaliniai bilietai neturi datos. Reikia nueiti prieš kelionę atgal į traukinių stoties kasą ir už 1 levą „užsiregistruoti“ į norimą traukinio reisą. Traukiniais keliauti Bulgarijoje nebrangu, patogūs grafikai, renkantis naktinį reisą link pajūrio (ar iš jo) verta už papildomą priemoką važiuoti miegamame vagone.
- Jeigu turite aiškius tikslus Sofijoje, ką aplankyti, – rekomenduoju rinktis metro. Dvi linijos, paprasta naudotis, o ir bilieto kaina – tik 1 levas. Įsigijus terminuotus bilietus kelionės būtų dar pigesnės. Įdomu tai, kad bulgarai džiaugėsi sužinoję, jog bus nutiestos metro linijos, tačiau nesitikėjo, kad metro statybos tiek ilgai užtruks: pirmiausia rado senojo miesto pamatų likučius, paskui tekantys mineraliniai vandenys trukdė statyti, vėliau darbams trukdė vėl vykdomi archeologiniai kasinėjimai…
- Apgyvendinimo kainos Sofijoje panašios kaip visose Rytų Europos sostinėse. Rekomenduoju apsistoti „Elegance hostel“, kuris įsikūręs tarp senamiesčio ir autobusų bei traukinių stočių. Vieta yra puiki, daug parduotuvėlių ir kavinių aplinkui. Čia viešėjome vos vieną naktį prieš kelionę atgal į Lietuvą, tačiau kitą kartą būdamas Sofijoje kitų variantų net nesvarstyčiau. Ganėtinai didelis dvivietis kambarys, didelė patogi lova, svetainės zona, privatus vonios kambarys, nemokama kava ir arbata bendroje virtuvėje, greitas bevielis internetas. Visa tai už vos daugiau nei 20 eurų.
- Visoje Bulgarijoje labai populiarus „gatvės“ maistas. Picos, karšti sumuštiniai, pyragėliai. Vienas didelis picos gabalas (gabalėliu jį vadinti būtų neteisinga) kainuoja nuo 1 iki 3 levų. Priklauso nuo vietos, kur pirksite. Maistas tikrai labai skanus ir neįtikėtinai pigus. Būtina pabandyti. Nuotraukoje galite pamatyti, kokia atrodo mažytė 2 eurų moneta šalia šių keturių „gabalėlių“ picos su kumpiu ir sūriu, už kuriuos sumokėjome 2 eurus, t.y. 4 levus.
- Ant kiekvieno kampo čia rasite ir pastatytą kavos aparatą. Paprastos juodos kavos kaina svyruoja nuo 0,4 iki 0,7 levo. Ragavome, įvertinome – kava tikrai skani.
Iš pirmo žvilgsnio Sofija gali atrodyti kaip niūrus sovietinis miestas. Ypač šį įspūdį sustiprina traukinių stotis. Bet kuo arčiau centro, tuo viskas gražėja. Sofija – vienas seniausių Europos miestų, savo vardo nekeičiantis jau nuo XIV amžiaus.
Neabejotinas Sofijos pasididžiavimas – Aleksandro Nevskio katedra. Viešint Taline, šiuo vardu pavadinta katedra irgi buvo vienas įsimintinesnių statinių. Tačiau Bulgarijos sostinės pagrindinis atvirukų, magnetukų ir kitų suvenyrų objektas atima žadą. Gigantiškas didingas statinys. Tai yra viena didžiausių stačiatikių katedrų pasaulyje, kurios statybos truko apie 40 metų, o bendras varpų svoris siekia net 23 tonas.
Šalia A. Nevskio katedros stūkso daugiau nei pusantro tūkstančio metų istoriją menanti Šv. Sofijos bažnyčia. Istorija labai ilga – IV amžiuje Konstantinas Didysis įsakė pastatyti bažnyčią už miesto sienų, VI amžiuje sugriauta ir kito imperatoriaus – Justiniano Didžiojo – įsaku atstatyta. Po Osmanų imperijos užpuolimo paversta į mečetę, netgi pristatyti minaretai. Po to dar ne kartą griauta ir vis kitų imperatorių atstatoma bažnyčia išgyveno ir du žemės drebėjimus, tačiau neteko savo paskirties – pradžioj paversta sandėliu, vėliau tarnavo kaip ugniagesių stotis. Tik XX amžiuje Šv. Sofija vėl atgavo šventyklos statusą, tačiau bažnyčia atkurta be varpinės, tad varpas iki šiol kabo seno medžio viršūnėje priešais bažnyčią esančiame sode.
Šv. Sofijos bažnyčia savo vardą davė ir Bulgarijos sostinei – žodis „sofia“ išvertus iš sen. graikų kalbos reiškia išmintį, o pati bažnyčia buvo dedikuota „dieviškai išminčiai“.
Sofijoje verta aplankyti ir Tolerancijos aikštę. Stovint jos viduryje ir žvelgiant keturiomis skirtingomis kryptimis galima matyti keturias šventoves. Ir visos jos yra skirtingų religijų. Katalikų ir ortodoksų bažnyčios, mečetė bei sinagoga. Tiesa, vietiniai juokauja, kad šventovės čia yra penkios – nepamirštama ir „McDonald‘s“. Mes buvome sužavėti, o ir patys bulgarai labai didžiuojasi, kad tiek skirtingų religijų sugeba kuo puikiausiai sugyventi jų sostinėje.
Bene įdomiausia (ir tragiškiausia) istorija yra ortodoksų cerkvės Sveta Nedelia (Света Неделя).
Manoma, kad jau X amžiuje čia stovėjo šventykla, tačiau labiausiai ji garsi dėl XX a. įvykių. 1925 metais komunistai sumanė nužudyti karalių Borisą Trečiąjį. Tuo metu tai buvo svarbiausia miesto šventovė. Komunistai nužudė vieną artimiausių to meto karaliaus generolų (laidotuvių apeigos buvo surengtos būtent šioje bažnyčioje), papirko cerkvės šventiką ir tikėdamiesi, kad karalius atvyks į laidotuves, užminavo pastatą. Sprogimas buvo tragiškas – apie 150 žmonių žuvo, dar per 500 žmonių buvo sužeista. Likimo ironija: karalius liko gyvas, nes vėlavo į laidotuvių ceremoniją, kadangi dalyvavo kito karininko laidotuvėse, už kurio mirtį atsakingais taip pat laikomi komunistai. Dabar ši cerkvė atstatyta ir primena apie vieną didžiausių to meto teroristinių išpuolių.
Bania Baši mečetė (Баня баши джамия) – pastatyta garsaus Osmanų imperijos architekto Mimar Sinan dar 1576 metais. Dabar tai yra vieninteliai musulmonų maldos namai Sofijoje.
O norėdami pamatyti katalikų ir žydų maldos namus – nuvykite į Sofiją patys. 
Kol kas tiek, tad laukite tęsinio…
The post Bulgarija? Autobusu?? – I dalis appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Burgas – mėgstantiems ramų poilsį appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Kaip jau minėjau, Burgas turi labai svarbią miesto architektūrinę istoriją. Jis sukurtas remiantis antikinės Graikijos Pyrgos miesto architektūra. Pirmieji čia atsikėlė kolonistai, o mieste įkurtas karinis stebėjimo taškas. Dar Senovės Romos viešpatavimo Europoje laikais, Burgas buvo plačiai žinomas kaip Deultum karinė kolonija veteranams.
Savo dabartinį miesto pavadinimą miestas įgavo tik XVII a., kai vyko tautinis atgimimas. Nuo tada Burge pradėjo vystytis pramonė: įsikūrė nemažai alyvos, cheminių medžiagų kompanijų, įrengtos druskos ir metalo kasyklos.
Beje, svarbu pažymėti, jog šioje vietoje šiltasis metų laikas trunka net 5 mėnesius, todėl poilsiautojai čia plūsta kone visus metus. Todėl Burge esančiuose paplūdimiuose, vandens temperatūra retai kada nukrinta žemiau nei 25 laipsniai. Šalia esanti Juodoji jūra yra labai tinkanti šeimų poilsiui – jūra nelabai banguojanti, švari, rami ir, svarbiausia, negili, joje nėra plėšriųjų žuvų.
Burgas yra vienintelis kurortas Europoje, kuris turi griežtai reglamentuojamas taisykles paplūdimiuose. Bulgarijoje labai griežtai laikomasi įstatymų, o juos pažeidžiantiems – skiriamos įspūdingos baudos. Todėl vien dėl to, jog bandysite įkelti koją į vandenį, kai yra pakabinta juoda vėliava, jums kainuos daugiau, nei pati kelionė į Bulgariją.
Keletas įžymiausių vietų Burgo mieste, kurių patariame nepraleisti pro akis:
Burgas regiono istorijos muziejus
Vienas didžiausių muziejų visoje Bulgarijoje – įsikūręs Burge. Tai privatus muziejus, kuriame galite pamatyti archeologinius eksponatus, kurie rasti Bulgarijoje. Pastarieji daug ką byloja apie šalies istoriją, susiformavimą bei gamtos aplinką. Muziejus yra interaktyvus, stengiasi kuo daugiau pritraukti turistų bei vietinių žmonių, aktyviai dalyvauja Europos kultūrinėje veikloje, rašo, įgyvendina projektus. Muziejaus erdvės labai dažnai pritaikomos miesto svarbiausiems kultūriniams ir mokslo renginiams.
Etnografijos muziejus
Etnografijos muziejus yra įsikūręs pastate, kurį vietiniai vadina Brakalovo namu. Šis namas mena istorinius laikus, XIX a. vidurį, jame gyveno visų gerbiamas visuomenės lyderis Dimitar Todorov Brakalov. Šis muziejus yra vienas pagrindinių lankomiausių vietų Burge, kadangi netoli yra garsioji Šv. Kirilo ir Metodijaus katedra. Šiame muziejuje vyksta užsiėmimai, pritaikyti labiau atvykstančiajam turizmui, kadangi vizito metu pasakojama apie Bulgarijos kultūrą, papročius bei etninę kilmę.
Gamtos ir mokslo muziejus
Gamtos ir mokslo muziejuje Burge eksponuojami visi galimi gamtos turtai randami Burgo apylinkėse bei aplink jį. Jame yra 1699 originalūs eksponatai, kurie pabrėžia unikalią Burgo augmeniją, fauną. Muziejuje atsispindi ne tik istoriniai aspektai, bet ir apžvelgiamos plėtros galimybės. Kol paroda atnaujinama arba papildoma, muziejus tuščias nestovi – į jį atkeliauja kitų šalių parodos, pavyzdžiui, Brazilijos kristalai ar kitų šalių mineralai.
Operos rūmai
Operos rūmai įžymūs ne tik dėl ten rengiamų kultūrinių susibūrimų, bet ir dėl itin gražios aplinkos, kurioje yra šis pastatas. Operos rūmai atstoja namus valstybiniam Burgo Filharmonijos orkestrui. Šiame kultūros židinyje jau spėjo suskambėti visi žymiausių Europos kompozitorių kūriniai.
Jūros parkas
Viena didžiausių įžymybių Burgo mieste – tai Jūros sodas arba dar dažnai vadinamas parku. Jis ne tik didelis plotu, bet ir kupinas įspūdingų Balkanų gamtos ir architektūros paminklų. Šis parkas driekiasi palei Juodosios jūros pakrantę, o iš viso apima net 80 ha plotą.
Kartą čia apsilankę – visada noriai grįžta atgal!
The post Burgas – mėgstantiems ramų poilsį appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Varna – Juodosios jūros karalienė appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Antikos laikais tai buvo Odesos graikų kolonija. Tais laikais ši gyvenvietė tapo vienu svarbiausių regiono centrų. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Varna paminėta dar VIII a.
Miesto vardo atsiradimas siejamas su Lenkijos karaliumi Vladislavu Varnenčiku. Istoriniai šaltiniai byloja, jog jis XIII a. vedė lenkų, čekų, bulgarų, rumunų, kroatų karius į mūšį prieš turkus ir žuvo kaip didvyris būtent dabartinio Varnos miesto teritorijoje. Vėlesniais amžiais, apie XIII – XIV a., Varna minima kaip turinti itin didelį uostą, kuris turi glaudžius prekybinius ryšius su Venecija ir Genuja.
Šiandieninė Varna – visai kitokia. Tai modernus miestas, kuris patraukia labai didelį srautą turistų. Čia veikia daug muziejų, barų, kavinių, restoranų, diskotekų, parduotuvių. Pramogų pasirinkimas labai platus, tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus turistams.
Varna – žavingas miestas, pasižymintis unikalia architektūra. Labai įstabios yra romėnų architektūros stiliaus įtaka. Romėnų termos – tai įstabus architektūrinis paminklas, kuris laikomas rezervate. Termos užima apie 7500 kv.km. Plotą, būtent jos ir atspindi romėnų architektūros ir statybos tradicijas.
Varnos simbolis – tai didžiausia šventykla mieste – Varnos soboras. Dar kitaip ji vadinama „Mergelės ėmimo į dangų“ katedra. Ši šventykla pastatyta apie 1884-1886 m. Tai bulgarų tautos dėkingumo simbolis išsilaisvinus nuo turkų okupacijos. Tačiau tai ne pats didžiausias sakralinis statinys Bulgarijoje, ją lenkia taip pat neobizantinio stiliaus Aleksandro Nevski katedra Sofijoje.
Viena daugiausia lankomiausių vietų Varnoje – tai archeologijos muziejus. Jis siejamas su čekais broliais Herman ir Karel Škorpil, kurie kartu su seserimi Slavonic mokė vietinius, bei palaikė kultūrines tradicijas, kai Bulgarija vadavosi iš Turkų imperijos gniaužtų. Šiandien tai ne tik muziejus, bet ir vienas didžiausių kultūros židinių, čia vyksta meno, muzikos festivaliai bei renginiai.
Įspūdingumu nenusileidžia Varnos etnografinis muziejus, kuriame atsispindi tikroji bei senoji bulgarų kultūra ir gyvenimo stilius. Joje yra įvairių eksponatų – nuo senovinių bei tradicinių rūbų iki amatų reprezentatacijų ir imitacijų.
Muziejų veikla ir ekspozicijos gali pasirodyti kiek nuobodžios ir vienodos, todėl būtina Varnoje aplankyti delfinariumą ir gyvą akvariumą. Kasdien ten rengiami specialūs pasirodymai, kuriuose vaidina du delfinai, porelė laikoma didžiausiame Bulgarijos gyvajame akvariume.
The post Varna – Juodosios jūros karalienė appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Sofija – kodėl ją valdo moteris kvepianti rožėmis? appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Sofijoje rasite daugiau kaip 250 istorinių ir kultūrinių paminklų, kurie puikiai dera šiuolaikinėje miesto panoramoje. Keletas vietų, kurias galima aplankyti: Šv. Aleksandro Nevski katedra, Šv. Sofijos cerkvė, Šv. Caro rūmai, Bania Baši mečetė, Nacionalinis parlamentas, Nacionaliniai Kultūros rūmai, Mokslų akademija ir daugelis kitų nuostabių objektų.
- Šventoji Sofija – moteris kuri išaugino tris vaikus: Meilę, Viltį ir Tikėjimą. Šiai motinai yra pastatyta ne tik istorinė katedra bet ir Sofijos miesto simbolis – Sofijos statula.
- Sofija gausi architektūriniais paminklais, čia gausų religinių pastatų, kurių vienas įspūdingiausių ir didžiausių mieste – Aleksandro Nevskio katedra.
- Pasigrožėjus istorinėmis vietomis verta apsilankyti Sofijos „Laisvės alėja“.
- Tai kavinių, klubų bei parduotuvių gatvė, kurioje knibždėte knibžda beklaidžiojančių žmonių. O kiekvienas skersgatvis nuves vis į kitą gražia ir „paslėptą“ miesto vietą: parką, parlamento aikštę ar mečetę.
- Sofija – miestas, kuris nutolęs nuo jūros tačiau čia yra ne vienas viešas miesto baseinas, kuriame sumokėjus apie 3 eurus gali mėgautis Bulgarijos saule ištisą dieną, bei vietoje skanauti vietinio maisto bei gėrimų.
- Bulgarijos virtuvė tai kelių tautų mišinys, čia galite rasti tiek Turkiškos ar Graikiškos virtuvės valgiaraščių, bet Bulgariškas vynas yra tik jų. Galima pastebėti tai kad čia, kai kuriuose vietose ar regionuose, vynas kainuoja mažiau nei vanduo. Bulgarijoje ir Sofijos regione rasite ne tik gausybę vyno rūšių bet ir vynuogynų kuriuose mielai laukiami turistai.
- Iš Bulgarijos negalima grįžti be gaminių iš rožių. Ši gėlė yra tarsi pasididžiavimas visai šaliai. Iš jų gaminami patys netikėčiausi gaminiai: vynas-likeris, žiedlapių džemas, gausybė kosmetikos gaminių, aliejų, pyragų ir t.t.
-
Keliaujant nuo Sofijos iki Varnos ar Saulėtojo kranto pamatysite įspūdingus kalnus kurie užima apie 60 proc. visos Bulgarijos teritorijos, o juose apstu vynuogynų.
- Verta aplankyti: Kalinini ežerą, Aladžos vienuolyną – vienuoliai aukštai įrengtas patalpas pasiekdavo lipdami iš vijoklinių augalų nupintomis kopėčiomis.
- Devetashka urvas Jus nustebins savo unikalumu. Aplankat gausybę nuostabių gamtos stebuklų nuvyksite į Bulgarijoje natūralaus smėlio pajūrį kuris tęsiasi net 380 km.
- Vasara Bulgarijoje trunka penkis mėnesius – nuo gegužės iki spalio vidurio, kuomet vandens temperatūra retai kada nukrinta žemiau 25 laipsnių.
The post Sofija – kodėl ją valdo moteris kvepianti rožėmis? appeared first on ECOLINES blog.
]]>