The post „Ką valgo veganai?” Varšuvoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Iki kito karto, Varšuva!
VIDEO filmas:
The post „Ką valgo veganai?” Varšuvoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Pietūs Balstogėje appeared first on ECOLINES blog.
]]>Pradėkite nuo kelionės planavimo. Reikia įsigyti autobuso bilietą, o tai padaryti galima dviem būdais. Arba galime nueiti į agentūrą arba užsisakyti internetu. Žinoma, pastarasis variantas labai patogus, nes bet kuriuo paros metu galima rasti dominantį maršrutą ir nusipirkti bilietą. Jei norima pasirinkti patogią sau vietą (nes ne visi mėgsta sėdėti priekyje arba gale) tai geriau kelias dienas iki išvykimo nusipirkti bilietą, nes jei keliaujame savaitgalį tai paskutinę akimirką gali būti mažas vietų pasirinkimas. O jei važiuojate ne vieni, o su pora ar keliais draugais ir visi norite sėdėti šalia, tai tikrai verta iš anksto pasirūpinti bilietais.
Ecolines autobusai yra tikrai labai patogūs, švarūs, visada malonus ekipažas. Prie kiekvienos sėdynės yra planšetiniai kompiuteriai su filmais, muzika (o dabar ir pastebėjau, kad aubiobook‘ai yra), po sėdynėmis elektros lizdai. Kai kuriuose autobusuose sėdynės su specialiomis atramomis galvai, o tai labai patogu ilgesnėms kelionėms. Jei nepaėmėte su savimi nieko užkąsti, ne bėda, autobuse yra meniu ir galima užsisakyti ir užkąsti ir kavos/arbatos/vandens. Taip pat svarbu susipažinti ir su bagažo bei bendromis taisyklėmis.
O šįkart vėl pasirinkau jau kiek pažįstamą miestą – Balstogę (Bialystok). Ir kelionės tikslas buvo ne apsipirkimas ir ne miesto ar kažkokių objektų lankymas, o pietūs. Kodėl būtent pietūs – tuoj sužinosite. Bet pradėkime nuo pradžios. Pirmiausia tai bilietai. Važiuoju 15:15 val. kad vakare jau būti vietoje. Kelionė neprailgo, nes WiFi internetas autobuse yra, prisijungiau prie tinklo ir klausiausi mėgstamos radio stoties online. Kadangi viešasis transportas iki vidurnakčio dar važiuoja ir turėjau smulkių, tai iki namų nutariau važiuoti viešuoju transportu. Čia pažymėsiu, kad iš vairuotojo perkant bilietus reikia turėti lygiai 3,5 PLN (tokia kaina Balstogėje), o kai kuriose taksi galima atsiskaityti ir kortele. Ir po keliolikos minučių jau buvau namuose.
Orai matėsi nekokie, nes nors ir nelijo kai atvažiavau, bet visur balos buvo. Šeštadienį atsibudau, balos visur, kažkas su skėčiu, kažkas be jo, bet matėsi, kad orai nekokie. Tokiais orais nemėgstu vaikščioti po miestą, tad nutariau apsilankyti prekybos centre. Nors specialiai neplanavau kažko pirkti, bet jei jau esu šalia New Balance firminės parduotuvės, tai užsukau pažiūrėti, gal yra vietoje odiniai, o ne zomšiniai sportbačiai. Vis dėlto ruduo. Kaip tik buvo ir dar papildomai buvo taikoma 20% nuolaida nenukainotoms prekėms. Pasisekė ir įsigijau tai, ką norėjau seniai įsigyti. J PC Alfa galima ilgai vaikščioti, nes ir parduotuvių nemažai ir yra kur pavalgyti ar išgerti kavos.
Su pirkiniais jau nusprendžiau nuvažiuoti namo ir palikti juos. Kadangi vis dar lijo, o iki pietų dar turėjau laiko nusprendžiau aplankyti karo muziejų, į kurį šeštadieniais įėjimas nemokamas. Geru oru siūlau apsilankyti pvz. parke, žvėryne, ar apžvalgos terasoje, tačiau šiai dienai muziejus puikiai tiko. Karo muziejus Balstogėje nėra labai didelis, tačiau buvo įdomu apsilankyti ir pažinti dalį istorijos. Pirmadieniais muziejus uždarytas, visomis kitomis dienomis galima lankytis nuo 9:30 iki 17 val., įprastai bilietai kainuoja 7 PLN.
Prie muziejaus stovi vagonas, kuris vadinamas „Tiepluška“. Šis vagonas asocijuojamas su 1940-1941 m. deportacijomis. Muziejus įkurtas 1968 m., o nuo 1974 m. muziejus perkeltas į pastatą, kuriame ir šiandien veikia (adresas – ul. Jana Kilińskiego 7). Muziejuje pamatysite įvairius ginklus, kokia buvo karių apranga, be to veikia ir laikinoji ekspozicija – karo laikų laiškai. Jei dabar dažnas mūsų rašome SMS‘us, el.laiškus, tai ekspozicijoje labai gerai įskaitomi laiškai. Šiandien, deja, dažnai ranka rašytus laiškus sunku įskaityti.
Ir galiausiai priėjome prie kelionės tikslo. Paskutinę spalio savaitę Lenkijoje vyksta renginys Restaurant Week. Kas tai yra? Tai proga apsilankyti restorane ir pasimėgauti skaniais patiekalais už prieinamą kainą. Renginyje dalyvauja virš 10 miestų, restoranų sąraše tikrai labai daug. Pačioje Balstogėje buvo galima rinktis iš 20 restoranų. Kaina tik 49 PLN. Kiekvienas restoranas siūlė 2 variantus: patiekalai su mėsa arba be mėsos. Rezervuoti staliuką ir apmokėti rezervaciją reikia likus dienai iki apsilankymo. Prie meniu buvo galima pasirinkti nemokamą Martini kokteilį.
Toks renginys organizuojamus 2 kartus į metus. Pavasarį vyksta paskutinę balandžio savaitę, o rudenį – paskutinę spalio savaitę. Be to, 2 kartus į metus rengiamas Fine Dining Week – vasarį ir rugpjūtį. Kol kas tai organizuojama tik Varšuvoje, tačiau organizatoriai žada plėstis ir renginį organizuoti ir Krokuvoje, Vroclave bei Gdanske. Tiesa, kaina kiek didesnė, bet ir meniu turtingesnis. Rekomenduoju sudalyvauti tokiuose renginiuose. Jau galima planuoti apsilankyti Fine Dining Week vasario 9-18 d. 2018 m. ir Restaurant Week , kuris vyks balandžio 20-30 d. 2018 m.
Pasirinkome restoraną Tawerna Grecka Panteon, kaip tik gera vieta, šalia muziejaus, parko Planty. Rekomenduoju!
Restoranе (adresас – ul. Mickiewicza 2) vyrauja graikiška virtuvė. Gal pats dizainas nepriverčia susižavėti, tačiau pati atmosfera labai maloni, net romantiška. Ant kiekvieno staliuko stovi žvakės. Fone groja muzika, tačiau nėra labai garsi, kaip tik labai dera prie nuotaikos. Padavėjai irgi labai malonūs. Pirmiausia, kai atėjome ir sėdome prie staliuko, padavėjas uždegė žvakę ir atnešė meniu (bet ne tą įprastą, o būtent renginio, kuriame buvo priminimui 2 variantai). Papildomai galima užsisakyti kažką išgerti. Netrukus ir savo martini kokteilius gavome, užsisakėme papildomai arbatos. Kainos tikrai nėra kosminės, arbata tekainuoja 6 PLN.
Meniu pasirinkimui 1 variantas: kreminė moliūgų sriuba, jautiena su bulvių ir salierų koše ir salotomis, o desertui „merengue“ su braškių putėsiais; o 2 variantas buvo salotos su sūriu iš Koricino, tagliatelle su krevetėmis ir midijomis, o desertui kriaušė šokolade. Mes pasirinkome 1-ąjį variantą.
Kiti restoranai iš Balstogės, kur buvo galima apsilankyti renginio metu: Browar Stary Rynek; Forma; Na Serio; TANOSHII Japanese Restaurant & Sushi Bar; Wariatka. Pastarasis restoranas, pagal informaciją iš interneto, turi labai gražų dizainą (adresas – Elektryczna 12, tai yra Balstogės Aleksander Węgierko dramos teatro pastate). Pridėsiu dar informaciją, kad kiekvienas svečias šio renginio metu turi 90 minučių savo puotai, nes paskui jau laukia kiti norintys „švęsti“.
Po tikrai skanių pietų dar užsukome į prekybos centrą, į supermarketą, nes sekmadienį jau 11:35 val. turėjome išvažiuoti, tad nuskubėjau dar nusipirkti lauktuvių. O sekmadienį ir toliau lijo. Jau pakeliui į Lietuvą atkreipiau dėmesį, kad laukuose visur „laikinieji ežerai“. Bet orai tikrai nesugadino kelionės ir davė progą dar kartą nuvažiuoti į Balstogę ir aplankyti dar kažką po atviru dangumi.
Aldan5
The post Pietūs Balstogėje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Blogerė Kotryna Bass: Ne turistinis savaitgalis Varšuvoje – ką verta nuveikti? appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Kelionę dviese pradedame ketvirtadienio popietę pasirinkdami Ecolines maršrutą iš Kauno į Varšuvą. Kadangi dirbu pati sau, negalėjau atsidžiaugti pakankamai sparčiu internetu kelionės metu ir pasinaudojusi proga atrašiau visus klientų laiškus. Savaitgalio darbais neužkrausiu! Po kelių valandų pasiekiame vakarinę Varšuvos stotį ir įšokę į Uber lekiam link savo viešbučio.
Nusprendėme apsistoti Bez Kantow Boutique, ne tik dėl patogios vietos, bet ir įspūdingo interjero. Net ir išrankiausi Varšuvoje gali pasirinkti iš daug stilingų vietelių, būtent tokių kaip ši. Nusprendžiame trumpam išlįsti apsižvalgyti po naktinę Varšuvą ir apsilankome KLAR kokteilių bare, kur mus pasitinka ne tik tobulai sumaišytais gėrimais, bet ir labai skaniais užkandžiais. Aptariame kelionės planus ateinančioms porai dienų ir lekiame miegoti- ryt laukia įspūdžių kupina diena.
Prabudę ir sočiai papusryčiavę Sucre , lekiam iššniūkštinėti Varšuvos gatvių. Vis stabtelim pasigrožėti įspūdinga architektūra ir padarom šimtus nuotraukų.
Vengiantiems muziejų, visada patariu verčiau apsilankyti vietinėse dizaino parduotuvėlėse, ten ne tik galima susipažinti su vietinių kūryba, bet ir rasti šį tą naudingo sau. Varšuvoje aplankome NAP interjero centrą ir Super Salon žurnalų parduotuvėlę, kurioje galima rasti ne tik lenkiškų, bet ir visame pasaulyje gerai žinomų leidinių.
Išnaršę didžiąją dalį centrinės Varšuvos, nusprendžiame pakilti į Kultūros ir Mokslo rūmus ir apžiūrėti miestą iš viršaus. Vaizdas kvapą gniaužiantis, o ir pats pastatas labai įspūdingas. Po šitiek įspūdžių reikėjo pasistiprinti, tad apsilankėme NOWO restorane, kuriame galima paragauti ne tik gerai visiems pažįstamų Europos virtuvės patiekalų, bet ir išbandyti lenkišką virtuvę, kuri šioje vietoje taip pat moderni ir labai viliojanti.
Desertą pasiliekame kitai vietelei ir po trumpo pasivaikščiojimo stabtelime draugų išgirtoje Lukullus desertinėje. Šį tinklą dar 1946 sukūrė konditeris Jan Dynowski, o šiuo metu jam vadovauja senelio pėdomis pasekęs anūkas Albert Judycki. Verta apsilankyti ne tik saldumynų, bet ir skoningo interjero mėgėjams.
Varšuvoje vaikščioti galima valandų valandas ir vis atrasti kažką naujo… Prieš vakarienę apsilankome senajame Varšuvos Universiteto miestelyje. Įėję pro pagrindinius vartus patenkame į jaukią, istorija pulsuojančią miesto erdvę, kurioje gera pasivaikščioti ne tik studentams, bet ir miesto gyventojams, bei svečiams.
Po šitiek vaikščiojimo nusprendžiame atsipūsti ir vakarienei pasirenkame Opasly Tom restoraną, kuriam vadovauja šefas Tomasz Janiczek. Išbandome moderniosios lenkiškos virtuvės patiekalus ir liekame be galo sužavėti.
Po vakarienės aplankome keletą naktiniu gyvenimu pulsuojančių miesto vietų. Čia daug neišsiplėsiu, bet pasirinkti tikrai yra iš ko. Mums didžiausią įspūdį paliko: Cafe Kulturalna, Bar Studio, Smolna.
Trečia kelionės dieną praleidžiame visai, kaip vietiniai. Papusryčiavę prancūziškame bistro Charlotte, šokame ant miesto dviračių ir apsilankome Centrum Sportowo-Rehabilitacyjne baseine, kuriame ne tik galima rimtai paplaukioti, bet ir pasirinkti poilsį pirtyse.
Po sporto visada norisi pasistiprinti, tad aplankome Ujazdowski pilyje įsikūrusio šiuolaikinio meno centro kavinę, o po pietų užsukame apžiūrėti ir esamas ekspozicijas. Apžiūrime vietinių ir užsienio kūrėjų darbus, o po parodos ilgai vaikštome įspūdingame Lazienki parke. Tai- didžiausias parkas Varšuvoje, užimantis net 76 hektarų plotą miesto centre. Jame rasite labai daug gražių objektų, tarp kurių – antikinio stiliaus teatras, mano jau minėtas šiuolaikinio meno centras, oranžerijos ir praktiškai ant vandens stovintys įspūdingi rūmai.
Po pasivaikščiojimo, stabtelime Karma Cafe paskanauti tapas ir aptarti apsilankymą Varšuvoje.
Pasižadame sugrįžti ir daugiau nebeignoruoti šios kaimyninės sostinės teikiamų pramogų.
Per keletą minučių pasiekiame Varšuvos centrinę stotį ir sėdame į Ecolines reisą namo…
Kotrynos straipsnio anglų kalba nuoroda:
The post Blogerė Kotryna Bass: Ne turistinis savaitgalis Varšuvoje – ką verta nuveikti? appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Vienos dienos kelionė į Augustavą appeared first on ECOLINES blog.
]]>Pastaruoju metu tai „madinga“ šalis. Bet toli neplanavome važiuoti, tad paieškojau internete, ką galima netoli sienos įdomaus nuveikti. Ir taikiniu tapo Augustavas. Ten jau teko būti kelias valandas prieš kelerius metus ir pamatyti, kad miestas vertas dėmesio. Pirmiausia – dėl savo gamtos ir ežerų. Taip pat paplūdimiai, daug įvairių pramogų, viešbučiai – ir pigesni, ir brangesni. Žodžiu, rinktis yra iš ko.
Rugpjūčio pradžia, penktadienis (taip jau sutapo, kad būtent penktadienį visi turėjome laisvą dieną), ryte apie 8 val. išvažiavome iš Vilniaus. Po 3 valandų jau buvome vietoje, Augustave. Važiavome paplaukioti su laivu. Pasirinkti buvo iš ko, bet dar namuose išsirinkau Żegluga Augustowska. Pasirinkimas platus – yra ir vikingų laivų ir katamaranų bei kitų pasirinkimų. Turėjome galimybę rinktis iš 2 variantų – vienas reisas trumpesnis, o kitas – ilgesnis. Rinkomės pirmam kartui trumpesnį, iš anksto bilietus rezervavau internetu, pasiteiravau, ar galima atsiskaityti kasoje kortele (nes kelis kartus mažesniuose miesteliuose turėjau su tuo problemų). Atvykome kiek anksčiau, tad ramiai nuėjome atsiimti bilietų ir apžiūrėjome ekspozicijas. Verta pažymėti, kad ekspozicijų lankymas nemokamas kaip ir laivo-muziejaus. Ekspozicijoje pamatysime įvairius eksponatus, susijusius su Augustavo Kanalu bei kasdienio darbo įrankius arba ilgiausio reiso istoriją, nuotraukas, pavyzdžiui, kai Augustave lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
Atvyko mūsų laivas, tad jau susirinko nemažai žmonių. Užėmėme vietas laive, kad galėtumėme stebėti visą reisą. Mūsų laivas tai Serwy, jame telpa iki 200 žmonių (apie tiek ir buvo), kelionė pirmyn buvo įdomesnė, nes plaukė ir gidė, pasakojo apie Augustavo kanalą, šliuzus (tiesa, nelabai buvo girdėti, nes ji buvo kiek žemiau), bet svarbiausia – išgirdome.
Plaukėme ežeru Necko, o kai jau priplaukėme Rospuda, ten pamatėme nuogos moters skulptūrą. Pasirodo – tai nuoga Zosė. Apie ją yra įvairių legendų, bet labiausiai mums patiko ši: Joninių naktį mergina leido vainikus, kad pasisektų meilėje. Kai vainikas įstrigo tarp nendrių, Zosė įlipo į vandenį, norėdama „išlaisvinti“ vainiką, bet pati nuskendo. Beje, visos legendos apie šią skulptūrą su liūdnu galu. Kaip tik kai plaukėme, gidė turėjo puokštę gėlių ir arčiausiai jos stovėjusiam žmogui įteikė. Bet įteikė tam, kad žmogus mestų ją, nes pagal legendą, dabar, kas pataikys užmesti puokštę ant pačios skulptūros arba kuo arčiausiai jos – tam pasiseks meilėje.
Laukiant reiso taip pat galima užsukti ledų, tik vienas minusas, negalima atsiskaityti kortele. Nepaisant to, ledai skanūs, netoliese yra ir baras. O dėl maitinimo, tai tikrai kiekvienas ras sau tinkamą sprendimą, nes pasirinkimas yra nemažas. O dėl nakvynių – yra ir privačių apartamentų, o jei tikrai ieškote poilsio, tai rekomenduoju viešbutį Warszawa Spa & Resort. Šio viešbučio kainos ir didokos, bet aptarnavimas puikus, čia tikrai galima pailsėti. O lenkiškose grupinio apsipirkimo tinklalapiuose galima rasti ir nuolaidas apsistojimui šiame viešbutyje.
ECOLINES blogerė,
Aldan5
The post Vienos dienos kelionė į Augustavą appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Paslaptingi Gdansko žiburiai appeared first on ECOLINES blog.
]]>O jis ankstyvas – 6 valandą jau stovime pagrindinėje Gdansko autobusų stotyje ir pradedame nuotykius dar viename nuostabiame, nors ir lietingai nusiteikusiame, Lenkijos mieste. Gdanskas, kitaip dar vadinamas Trimiestis (drauge su Sopotu ir Gdynia) yra dar vienas uostinis, Baltijos pajūrio miestas, lygiai taip pat stipriai nukentėjęs nuo II-ojo pasaulinio karo, kaip ir Varšuva. Tačiau ne ką mažiau nuostabiai atkurtas, turintis ne vieną ir ne du traukos objektus. Na, bet apie viską nuo pradžių.
Nakvynei užsisakėme „Grand hostel Gdansk“ jaunimo nakvynės namus. 8-viečiame kambaryje lovos kaina 40 zlotų, tačiau tik nuvykę buvome maloniai nustebinti, nes už tą kainą gavome 4-vietį kambarį palėpėje su labai patogiomis didelėmis lovomis, erdviomis rakinamomis dėžėmis daiktams ir puikia garso izoliacija. Dušų ir wc pakankamai, virtuvėje galima tiek greit užkąsti, tiek pasigaminti pietus, o indus už jus suplaus indaplovė. Dar vienas pliusas – ryte pateikiami „tradiciniai lenkiški pusryčiai“. Nėra jie kažkuo ištaigingi, bet pateikiami labai tvarkingai, akcentas – naminiai vafliai (lenk. „gofry“). Saugumas taip pat aukšto lygio, prie registratūros paliekami batai padeda išlaikyti švarą net ir labai lietingomis dienomis. Hostel’io vieta taip pat itin tinkama, vienas posūkis nuo pagrindinės senamiesčio gatvelės su visais barais, restoranais ir tiltu priešaky . Vienintelis neigiamas aspektas – matyt mažai kontroliuojamas apsigyvenančių asmenų amžius, nes kartais buvo galima pasijusti mokyklinukų savaitgalio išvykoje. Na, bet gal būtent dėl to ir kambarį gavome mažesnį, tuomet didelis pliusas už personalo teisingus sprendimus.
Taigi, susipažinę su gyvenamąja vieta, skubame į traukinių stotį ir keliaujame į didelį tikslą – Malborko pilį. Apie 40 minučių trunkanti kelionė žmogui į abi puses apie 30 zlotų, tačiau reikia pirkti iš anksto, internetu. Pats miestelis tikrai nėra kažkuo įspūdingas, nors sutvarkytas. Tačiau visas dėmesys čia didingai viduramžių piliai. Tiesa, nusiteikite už įėjimą atskaičiuoti dar 35 zlotus/asm. Už tai gausite mobilų gidą, kuriame keliaujant aplink pilį ir spaudžiant numeriukus pasakojama visa istorija apie patį pastatą, jame įsikūrusį malūną, virtuvę, pokylių sales, taip pat apie gausybę skirtingų ekspozicijų – gintaro, ginklų, išlikusių senųjų pastato detalių, baldų ir t.t. Iš dalies Malborko pilis turi daug panašumų į kitas to meto pilis – pavyzdžiui, Trakų. Bet vien dydžio skirtumas akivaizdus, tad aplankyti verta.
Nors oras nelepino, maišėsi lietus, vėjas, saulės spindulėlis ir tada dar daugiau lietaus, bet penktadienį lankytojų ten laaabai daug, gausios turistų grupės, o ir šeimos su vaikais, tad viską apeiti, pasigrožėti, įsiamžinti užtrunka. Žinoma, galima įsigyti suvenyrų, papietauti vietoje esančiose maisto kavinukėse.
O mes, labai kruopščiai viską iššniukštinėję, iš pilies bėgome į kitoje gatvės pusėje esančią piceriją. Nemaža, erdvi, tvarkinga ir nesausakimša. Užsisakėm 45cm picą dviems ir ją gavę savo nuostabos emocijomis prajuokinome net padavėją 
Ji buvo milžiniška, be proto skaniai kvepianti, storapadė ir labai gardi. Tokią įveikti iššūkis, bet pliusas lenkiškai picai
Pasisvečiavę Malborke grįžome atgal į Gdanską. Liūdniausia rudens dalis ta, kad labai jau greit pradeda temti, tad vaikščiodami Dluga gatve jau grožėjomis vakarėjančiu dangumi. Priėję Vyslą patraukėme pakrante – tai vienas įspūdingiausių Gdansko taškų, nes vakare čia sužibusios šviesos sukuria magišką vaizdą atsispindėdamos upėje. Būtina nepamiršti, kad upėje prišvartuotas garsusis „Soldek“ laivas, kitame krante stūkso juodasis „The crane“, gausu turistinių senovinių laivų, lauko kavinių ir nepakartojama bokštelių bei spalvotų namukų panorama.
Pasigrožėję ir atvėsę, užsukome į vietinį barą, išlenkti po bokalą pilstomo alaus. Čia nėra bėdos už 9-15 zlotų gauti 0,5 l bokalą skanaus, pagal pageidavimus šviesaus, tamsaus, rūkyto ar saldesnio alaus. Atmosfera irgi kitokia – žmonės čia susirenka pabendrauti, ne pavalgyti. Kitas taškas buvo vietinis bravoras. Tai prabangaus viešbučio restorane įsikūrusi mini alaus darykla, siūlanti tris rūšis vietoje virto alaus – jau vien dėl to verta užsukti. Tiesa, aplinka jau čia kitokia – daug vakarieniaujančių, taip pat stebinčių futbolo varžybas, bet net ir turistai užklydę to bokaliuko alaus nesijaučia ne vietoje. Galiausiai, nusprendę, kad pirmai dienai įspūdžių ir nuovargio bagažas jau nemažas, keliavome ilsėtis prieš kitą, ilgą, bet ne mažiau malonią dieną.
Ir tikrai, labai geras jausmas pabudus matyti šviečiančią saulę ir giedrutėlį dangų – juk keliaujame į pajūrį! Prikirtę tradicinių pusryčių, šokome į vietinio susisiekimo Trimiesčio traukinuką (kaip pas mus autobusai ar troleibusai) ir po 20 minučių jau žygiavome link jūros ošimo Sopote. Tie traukiniai važiuoja kas 15 minučių ir į abi puses kainuoja 8 zlotus – neblogai, tiesa?
Taigi, pasisveikinome su saulėtu paplūdimiu ir patraukėme į Sopoto vandens parką. Ten 3 val. vandens pramogų – 45 zlotai. 4 mažesnės ir 1 didelė sūkurinė vonia, pora nusileidimo takelių, plaukimo baseinas, lauko baseinas, ilga ir tikrai srauni upė bei kitos atpalaiduojančios pramogos. Esant šiltam orui, daug vietos maudytis bei degintis lauke. Tikrai ramesnis ir labiau atpalaiduojantis poilsis negu sausakimšuose mūsų vandens parkuose savaitgalį.
Išmirkę, atgaivinę sielas, keliavome atgal prie jūros. Per tą laiką spėjo jau ir lyt pradėt, ir vėl saulė lyst, patys nenuspėjamiausi orai, tad skėtis tikrai geras draugas
Vienas didžiausių pajūrio skirtumų nuo mūsiškio – ten nėra kopų. Keliauji miško takučiu, kerti dviračių, riedučių (!) taką ir keliauji tiesiog smėliu iškart. Labai daug prabangių lauko kavinių, užėmusių nemažą dalį to ir taip ne itin plataus paplūdimio ruožo ir galiausiai pasiektas garsusis 511,5 metrų ilgiausias medinis molas Europoje. Susimokėję už įėjimą (7 zlotai) žygiavome tolyn į jūrą. Jausmas ir vaizdas tikrai geras, tik vėjas nebuvo draugiškas, bet galima tverti.
O ir atsisukus į Sopotą, pastatų panorama graži.
Grįžtant pražygiavome pagrindine Sopoto Monte Cassino gatve, stabtelėjome prie „Šokančio namo“, užsukome į lenkišką burgerių tinklo užkandinę “Bobby burger“, kur mėsainiai tarp 15-20 zlotų, o skonis tikrai ne prastas. Galiausiai, stryktelėję į traukinuką pargrįžome atgal į Gdanską.
Kadangi jau vakaras, o pirmųjų Europos krepšinio čempionato varžybų Lietuva – Ukraina praleisti labai nesinori, užbėgame į dar vieną bariuką, ieškodami tiek naujų alaus skonių, tiek krepšinio transliacijos. Deja, pastarosios neradome, bet pats baras paliko puikų įspūdį. Alaus pasirinkimas neprastas, atmosfera tinkama ne tik dėl gausybės lankytojų, bet ir dėl tikrai draugiškų ir paslaugių barmenų. Gavome ne tik nemokamų užkandžių, bet ir nemokamo alaus – tiesiog tokia baro politika atsivežus naujų skonių . Buvo tikrai smagu, bet juk varžybų neradome, tad skubėjome į Hostel’į, griebėme poilsio kambaryje esantį nešiojamą kompiuterį ir sėkmingai palaikėme rinktinę!
Išaušus paskutiniam rytui, oras nežadėjo jokių gerų šypsnių, bet juk nėra blogo oro, svarbu nusiteikimas. Susipakavome daiktus, iškeliavome apžiūrėti Gdansko Rotušės, buvusio senojo Malūno.
Pietauti planavome labai populiariame “Tourists milk bar“, bet jo populiarumas toks, kad tiesiog nebuvo vietų. Tad žygiavome kitur. Mėgstantiems greitą maistą, Gdanskas išties rojus – kebabinių, picerijų ir ilgųjų „zapienkank’ų“ rasite ant kiekvieno kampo. Vėliau norėjosi pasižvalgyti į Gdanską iš aukštai, tad susimokėję (6 zlotai) kilome fizinės ištvermės reikalaujančius 400 stačių laiptukų aukštyn (80 metrų) į Šv. Marijos bazilikos bokštą. Panorama leidžia matyti daugumą artimesnių objektų, jūrą, tik nėra pakelta virš stogo, tad šiek tiek trukdo pats bažnyčios plokštumas.
Apsidairę, nusileidę žemyn (buvo žymiai lengviau ), keliavome į paskutinę pramogą – vandens taksi praplaukti Vysla ir vėl iš kito kampo pamatyti tuos pačius objektus. 10 zlotų kainuojanti kelionė (į vieną pusę), leidžia susidaryti kitokį įspūdį apie tas pačias vietas.
Pilnas maršrutas trunka apie 1,5val., plukdo į Westerplatte, tačiau dėl laiko stokos mes pasigrožėjome kanalo panorama, išlipome pusiaukelėje ir paržygiavome pakrante. Susirinkę daiktus, pripirkę lauktuvių, 19val. vėl įsitaisėme autobuso sėdynėse ir kartu su besileidžiančia saule atsisveikinome su praskriejusiu savaitgaliu, su svetinguoju Gdansku.
Tai nėra didelis miestas, kur kasdien reiktų belstis į vis kitą pakraštį ir vistiek sukt galvą, ar suspėsi viską pamatyt. Ne. Tai lengvam, romantiškam pasivaikščiojimui, tyram pasvajojimui ir neįpareigojančiam poilsiui puikiai tinkantis miestas, kurį Vysla dalina, bet neatskiria – tai neatsiejama dalis bendro Gdansko paveiksliuko. Kraukit kuprines, sėskit į autobusą ir praleiskite savaitgalį grožėdamiesi nerūpestingais Gdansko žiburiais.
Rima
The post Paslaptingi Gdansko žiburiai appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Vroclavas: Nykštukų medžioklė rūke appeared first on ECOLINES blog.
]]>Pirmiausia norisi prisipažinti, kad šis miestas nustebino dar prieš atvykstant išties pigiomis viešbučių kainomis. Paieškojusi supratau, kad dvivietį numerį viešbutyje, miesto senamiestyje čia galima gauti už 30 – 40 Eur. Taip ir buvo, apsistojome už 29 eurus.
Jau prieš atvykdami žinojome, kad šiam miestui galime skirti ne itin daug laiko. Džiugino tai, jog Vroclavo centras puikiai apeinamas pėsčiomis, tačiau teko girdėti, jog miestas turi ir puikią viešojo transporto sistemą, kurioje yra 60 autobusų ir 25 tramvajų linijos. Bet viešuoju transportu mes nesinaudojome, mat mums puikiausiai patiko vaikščioti pėsčiomis.
Nors atvykus miestas mus pasitiko paskendęs rūke, tai tik dar labiau intrigavo. Nes dar prieš atvykstant buvome suplanavę leistis į paieškas – labai viliojo galimybė pamedžioti virš 300 visame mieste pasislėpusių gnomų ir nykštukų. Tad rūkas lyg ir paslėpė juos po tirštu dūmų sluoksniu ar kažkokiu magišku šydu, kuris tik suteikė dar daugiau spalvų šiam žaidimui.
Nedideli metaliniai nykštukai, išstatyti pačiose netikėčiausiose vietose. Patį pirmąjį sutikome visiškai netikėtai sustoję prie spaudos kiosko. Netyčia nuleidome akis, o ten – mažas žmogiūkštis skaitantis laikraštį. Labai nudžiugino ir paskatino spartinti žingsnį bei ieškoti toliau. Šių nykštukų mada Vroclave kilo po to, kai prieš keturiolika metų buvo pastatytas paminklinis nykštukas, skirtas atminti tokiais personažais sovietmečiu protesto akcijas rengusiems opozicionieriams. Dabar juos galima sutikti netikėčiausiose vietose: aikštėse, prie viešbučio ar baro. O 2016 m. prie Vroclavo universiteto turėtų atsirasti nykštukas ir su lietuviška simbolika.
Miesto širdimi galima būtų pavadinti centrinę aikštę (Rynek) ji – architektūrinis Vroclavo centras ir didžiausia miesto traukos vieta. Tai viena didžiausių miesto aikščių Europoje, kurią iš visų pusių riboja labai dailūs ir įdomūs pastatai. Aikštės ilgis yra 213 metrų ir 178 metrų pločio, ją iš keturių pusių supa 60 pastatų, o Iš aikštės vingiuoja 11 gatvių. Tai turistinio gyvenimo centras ir vieta, kurią privaloma aplankyti čia atvykus.
Pietinėje aikštės pusėje yra žavi gotikinė Rotušė, kuriame įsikūręs Miesto meno muziejus. Rotušės statybos prasidėjo 14 amžiuje. Tai vienas svarbiausių Vroclavo pastatų, išlikęs po Antrojo Pasaulinio karo. Visai šalia – Druskos aikštė (Solna) anksčiau čia buvo druskos turgus, o dabar čia pardavinėjamos gėlės. Aikštės viduryje stovi keistas fontanas, kurį užgožia galybė gėlių pardavėjų su kalnais žiedų, kuriuos čia sutikome net vėlų vakarą.
Kadangi Vroclave lankėmės sekmadienį, Šv. Jono Krikštytojo Katedra nedirbo, tačiau čia norisi grįžti ir dar kartą. Katedra pastatyta 13 amžiuje. Jos architektūra pribloškianti, be to, čia galima rasti didžiausius bažnytinius vargonus Lenkijoje. Tačiau labiausiai čia norisi grįžti, kad pasikeltume į bokštą liftu ir iš jo viršūnės pamatytume atsiveriančius nuostabius upės vaizdus.
Dar vienas įdomus objektas su panoraminiu vaizdu – Rynek aikštės šiaurės rytų pusėje esantis Šv. Elžbietos bažnyčios bokštas. Šis didelis ir įspūdingas viduramžių pastatas turi 90 metrų bokštą, iš kurio matosi nuostabūs senamiesčio vaizdai.
Dar viena vieta, kurios šį kartą neaplankėme, bet tikrai aplankysime kitą – Ostrow Tumski. Tai grupė salų, esanti Oderio upėje, su nuostabia Katedra ir kelių šimtų metų senumo pastatais. Čia rekomenduojama apsilankyti tiems, kurie nori romantiško vakaro ir pasivaikščioti paslaptingomis akmeninėmis gatvelėmis.
Pirmoji mūsų pažinis su žaviuoju Vroclovu praėjo nepastebimai greitai užsiimant beveik jau miesto simboliu tapusių nykštukų medžiokle, ji taip azartiškai įtraukė į tų mažyčių figūrėlių pažemėje paieškas, kad retai pakėlėme galvas į viršų, kad galėtume pasigėrėti žavia senamiesčio architektūra, o be to ir miestas buvo paskendęs rūke. Bet mes grįšim, vos tik ims trauktis žiema. Vroclavas tikrai to vertas.
Milena.
The post Vroclavas: Nykštukų medžioklė rūke appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post „Ostrow Tumski” ir Šv. Jono Krikštytojo katedra appeared first on ECOLINES blog.
]]>Kiekviena jų turi ir atskirus įėjimus bei sales. Salyne įsikūręs ir Arkivyskupijos muziejus, kuris saugoja sakralinio meno relikvijas, turinčias meninę ir istorinę vertę. O gražiomis vasaros dienomis žaliosios salyno erdvės nusėtos tiek turistų, tiek vietinių gyventojų, ypač porelių, kurios ateina savo jausmus išpažinti ant meilės tilto.
Gotikinė Šv. Jono Krikštytojo katedra (katedra św. Jana Chrzciciela) pastatyta dar XIII amžiuje. Per šimtus metų bažnyčia patyrė karo ir gaisrų žalą. Tačiau 1951 m. ji buvo atstatyta. Įdomu tai, kad ši katedra turi didžiausius bažnytinius vargonus visoje Lenkijoje. Viduje vyrauja prieblanda. Taip yra todėl, kad po gaisro ir atstatymo dienos šviesa čia prasibrauna tik pro mažučius langelius. Patys lenkai tuo labai nepatenkinti, tačiau tamsa šiai katedrai suteikia savitą veidą bei truputį mistikos. Viduje galima apžiūrėti skulptūrų ir tapybos lobius: Mergelės Marijos triptikas (1552m.), mūrinė sakykla (1723m.), taip pat gausybė antkapių iš viduramžių, manierizmo ir baroko laikotarpių.
- Patekimas: Ostrow Tumski salynas išsidėstęs Vroclavo centre. Jį galima pasiekti su 8, 9 ir 23 tramvajais, stotelė – „Hala Targova“. Bilieto kaina: 3 PLN. O į salyną patenkama perėjus seniausiu Vroclavo tiltu Most Piaskowy.
- Kaina: Pasivaikščiot po Ostrow Tumski salyną ir pasigrožėti architektūriniu palikimu bei Orderio krantais galima nemokamai. Tačiau pasikelti į Šv. Jono Krikštytojo katedros bokštą ir apžiūrėti Vroclavo panoramą kainuoja. Bilieto kaina: 10 PLN.
- Adresas: plac Katedralny 18, 50-329 Wrocław
- Internetinė svetainė: http://www.wroclaw.pl/en/ostrow-tumski
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post „Ostrow Tumski” ir Šv. Jono Krikštytojo katedra appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Vroclavo „Hala Stulencia”, Szczytnicki parkas ir Japoniškas sodas appeared first on ECOLINES blog.
]]>Šalia Japoniško sodo esantis vieno hektaro ploto fontanas. 2009 metais liepos mėnesį pradėjęs veikti fontanas yra didžiausias Lenkijoje ir vienas didžiausių Europoje. Jame yra apie 300 purkštukų, kurių pagalba vanduo gali pakilti į 40 metrų aukštį. Pastarieji sukuria vandens ekraną multimedijos įrenginiams. Prie to prisideda ir 800 lempučių, kurios sutemus sukuria abejingų nepaliekantį šou. Tiesa, mes prie fontano apsilankėme dienos metu, tačiau jis taip pat sugebėjo mus nustebinti savo vandens srovių „šokiu“ pagal skambančią muziką. Veiksmo netrūksta čia ir žiemą, kadangi fontanas virsta 4 700 kv/m čiuožykla.
Šimtmetinė salė – tai istorinis pastatas, kuris buvo pastatytas 1911-1912 m. pagal vokiečių architekto Max Bergo projektą. Tuo metu tai buvo didžiausias statinys pasaulyje, kuriam pritaikyta tokia statymo technologija. Max Berg panaudojo itin inovatyvias technologijas: pirmą kartą tokio masto pastatą statė naudodamas gelžbetonį, o pats laiptuotas kupolas buvo nesusijęs su likusios pastato dalies konstrukcija, taip pat pirmą kartą išbandyta blokelių sistema. Šiuo metu tai gelžbetonio architektūros pavyzdys visai Europai, neveltui jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą (2006 m.). Be pagrindinės, čia gausu ir mažesnių netradicinio išplanavimo salių, o kieme įspūdingų monumentų bei akį traukiančių želdinių kompozicijų.
- Patekimas: Visi šie objektai išsidėstę Vroclavo rytinėje dalyje. Juos galima pasiekti įsėdus į vieną iš 2,4,10 numeriais pažymėtą tramvajų. Išlipti „ Hala Stulecia“ stotelėje. Bilieto kaina: 3 PLN.
- Kaina: Pailsėti ir pasivaikščioti po Szczytnicki parką bei pasigrožėti fontanais galima nemokamai. Tačiau į Japonišką sodą įėjimas kainuoja 4 PLN.
- Adresas: ul. Wystawowa 1, 51-618 Wroclaw
- Internetinė svetainė: http://www.wroclaw.pl/en/szczytnicki-park-park-szczytnicki-with-the-japanese-garden-ogrod-japonski
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Vroclavo „Hala Stulencia”, Szczytnicki parkas ir Japoniškas sodas appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Šv. Magdalenos bažnyčia ir Vroclavo „Rynek” appeared first on ECOLINES blog.
]]>Į pietus nuo pagrindinės miesto turgaus aikštės „Rynek“, tarp Szewska ir Laciarska gatvių, esanti gotikinė Šv. Mergelės Magdalenos bažnyčia (Kosciol sw. Marii Magdaleny). Ji buvo įkurta XIII a. Įdomu tai, kad tarp jos dviejų bokštų yra nedidelis tiltas „Mostek Czarownic“ („Raganų tiltas“). Pasak legendos, kartą paflirtavusi su nepažįstamu vaikinu mergina atsisakė už jo tekėti. Tuomet buvo pastatytas šis tiltas, kuriame ji turėjo atlikti bausmę. Iki dabar miesto mergeles jo šešėlis įspėja neflirtuoti su vaikinais be reikalo.
- Patekimas: Iki aikštės lengva patekti iš bet kurios Vroclovo senamiesčio gatvelės pėstute. O važiuojant viešuoju transportu reiktu važiuoti 2,3,4,10,23 tramvajais ir išlipti „Rynek“ stotelėje. Bilieto kaina: 3 PLN.
- Kaina: Po aikštę pasivaikščiot, pasigrožėti spalvingais pastatais, Šaltinio fontanu bei dramaturgo skulptūra galima nemokamai, tačiau pasikelti į Šv. Mergelės Magdalenos bažnyčios bokštų tiltą kainuoja 4 PLN.
- Adresas: Rynek Wrocławski | ul. Świdnicka, Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios adresas: ul. Szewska 10
- Internetinis adresas: http://www.mariamagdalena.wroclaw.pl/english/
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Šv. Magdalenos bažnyčia ir Vroclavo „Rynek” appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Varšuva, aš atvažiuoju! appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Kelionė į Varšuvą autobusu buvo pati įdomiausia. Važiuoti į Varšuvą turėjome dieną, o vakare apsigyventi hostelyje. Dar paminėsiu, dažnai važinėjant ECOLINES autobusu, galima dalyvauti BONUS programoje, kurioje užsiregistravus ir kiekvieną kartą pirkdamas bilietą, gauni taškus, už kuriuos galima gauti didelę nuolaidą arba nemokamą bilietą! Taigi į šią kelionę leidausi gal su 70% nuolaida.
Kadangi prieš tai naktį buvau mažai miegojus – specialiai, kad pramigčiau visą kelią autobusu, tačiau šalimais važiavo moteris. Pasirodo lietuvė! Labai maloni ir faina, papasakojo apie save. Ji važiavo į Miuncheną aplankyti dukros ir padirbti. Smagu! Taip pasišnekant ir praėjo kelionė. Pasiekus Varšuvą labai stipriai lijo, todėl autobusas važiavo daug lėčiau. Buvo jau kokia 23 val kai patekom Varšuvos priemiesty į kamštį. Girdėjau, kad Varšuva garsėja kamščiais, bet 23val kamštis!!! Po 20 minučių supratome, kodėl tokia spūstis. Prasidėjo potvynis. Nuo gausaus lietaus vanduo nesugebėjo subėgti ir užtvindė greitkelio juostas, liko tik 1 pravažiuojama. Dėl tokio staigaus susiaurėjimo ir lėto važiavimo susidarė gana didelė automobilių eilė. Aišku dar pora mašinų buvo paskendusių, daug net nesiryžo važiuoti, o autobusas kaip amfibija pravažiavo, sukeldamas mažas bangeles. Tai bent nuotykis!
Vėlavome į stotį, tačiau po tokio kelio visai normalu Į hostelį teko važiuoti taxi, bet nedaug kainavo, nes paprašiau vietinių padėti jį išsikviesti. Gyvenau Krokodyl hostelyje.
Apie Hostel Krokodyl:
- Vieta – toli nuo centro, tačiau lengvai galima nuvažiuoti iki centro tramvajais. Važiavimo trukmė 20 min, o kaina buvo lyg 1,2 Zloto – bet manau kainos bus pasikeitę;
- Hostelyje yra rakinama mašinų aikštelė, į kurią patenkama tik įleidus darbuotojams – labai saugu, tačiau aikštelė nedidelė;
- Pats hostelis gana didelis ir labai tvarkingas. Common room tamsių spalvų, kurios suteikė jaukumo. Buvo daug stalo žaidimų, DVD su dideliu filmų pasirinkimu, Wi-Fi;
- Ryte laukė visai skanūs pusryčiai. Galima buvo rinktis ką nori valgyti, o pasirinkimas gana platus, tualetai švarūs, dušuose, deja, nebuvau, o virtuvėje nemokama kava, arbata, cukrus ir kiti būtiniausi dalykai
- Vienintelis hostelio minusas – vieta. Darbuotojai labai malonūs, šnekūs, pilna žemėlapių ir kitos informacijos;
Transportas Varšuvoje nėra pigūs. Yra ir viena metro juosta, kuria pavažiavome dėl linksmumo Metro traukiniai važiuoja labai dažnai, kas 5-8 min. Varšuva yra padalinta į dvi zonas, pirmąją ir antrąją. Tikriausiai būsi pirmojoje zonoje, į kurią įeina beveik visas miestas. Žemėlapį rasi čia. Bilietėlius galima nusipirkti specialiuose ZTM automatuose arba spaudos kioskuose! Įlipus bilietėlį reikia pažymėti. Išsami informacija apie visas transporto priemones: http://www.ztm.waw.pl/index.php?c=126&l=2. Kainos: bilietėlis į vieną pusę 4,4 PLN, 24 valandų – 15 PLN. Kontrolės daug, todėl geriau nusipirkti bilietėlį
- Visą dieną galima paskirti Koperniko mokslo muziejui: http://www.kopernik.org.pl/en/ Tai muziejus, kuris man paliko didžiausią įspūdį, nes jame ne sausa istorija ar teorija, bet teorija pagrįsta praktika – paskaitai išradimo veikimą ir bandai bandymą pakartoti pats, gali lyginti su kitų lankytojų rezultatais, daug informacijos su tavo bandymais gali atsiųsti į tavo paštą. Tikrai labai įdomu. Už bilietą sumoki gal 20 ar daugiau litų, tačiau jį gali naudoti visą dieną. Pabuvęs kažkiek, gali išeiti į miestą užkąsti ir vėl grįžti, nes poros valandų viduje mažoka;
- Pavalgyti galima bet kur aplink centrą, maistas nebrangus, kokybiškas ir skanus
- Senamiestis nėra labai WOW, tačiau yra žavi turgaus aikštė, Karališkoji pilis, kelios gatvelės prie jos bei pagrindiniai rūmai. Kalėdų laikotarpiu tikrai gražiai atrodo, kažkuo primena Maskvą
- Netoli centro yra labai gražus Lazienki parkas ir rūmai (Lazienki Krolewskie) – kitaip vadinami vandens rūmai ar Rūmai ant vandens. Tikrai viena gražiausių Varšuvos vietų, kurioje labai daug voveraičių, medžių, yra amfiteatras ir viskas tikrai gražiai atrodo;
Nacionalinis futbolo stadionas vakare – tikrai didelis ir įspūdinga vaizdas;
Tai tiek visko galima pamatyti per dieną ir spėti į lėktuvą vakare 
Jūratė
The post Varšuva, aš atvažiuoju! appeared first on ECOLINES blog.
]]>