Nuo senelių laikų yra daug vietų, kurios nei kiek nepasikeitė, bet yra ir tokių, kurios tau primena Italiją, Prancūziją ar kitas Europos šalis. Ne veltui Odesoje yra gausybė gatvių, kurios pavadintos įvairiausių šalių garbei: graikų, italų, prancūzų, žydų ir t.t. Žmonių taip pat čia gali sutikti iš įvairiausių kraštų, išgirsti gausybę kalbų. Tai miestas, kuris nemiega, kuriame vis norisi atrasti naują skersgatvį ar aptikti dar nematytą jūros pakrantės lopinėlį.

Prieš vykstant visada verta pasidomėti, kas šiame mieste yra įdomiausio, o atradus norėtąjį objektą visada smagu pakalbinti netoliese dirbantį ledų ar gėlių pardavėją, kuris su džiaugsmu ir didžiausia meile savo miestui papasakos įdomiausių istorijų, kurių nerasite jokiame kelionių gide.

Odesa – pilnas kontrastų miestas. Čia pastatai arba pompastiški ir nuostabūs, arba krentantys tiesiai tau virš galvos. Pats miestas vietomis tvarkingas ir švarus, tačiau, pavyzdžiui, turgaus rajonas pirmiausiai pasitinka atitinkamu kvapu, o paskui ir gan egzotišku vaizdu. Automobilių čia išvysite nuo naujausių, tviskančių saulėje iki zaporožiečio be langų, padangų ir dar apipaišytu grafiti. Tą patį galima pasakyti ir apie paplūdimius – arba mokami sutvarkyti paplūdimiai (gultai, rankšluosčiai ar net visas privatus čiužinys su jūros fone besisklaidančiomis užuolaidomis), arba mėginimas pasideginti ant betono luitų. Tačiau ir kainos, pirmuoju variantu, nuo 3 iki 50 €, o antruoju – nemokamai. Tačiau, jei eisite paskui vietines moterytes, traukiančias kažkokio miškelio link, žinokite, kad yra galimybė pakliūti į nemokamą gražų smėlio paplūdimį.

Odesa garsi savo Juodosios jūros pakrantėmis, jūros teikiamais malonumais, tokiais kaip vandens pramogos, jūros gėrybių patiekalai bei paplūdimiai. Pradėkime nuo pramogų: prieinamiausia vandens pramoga yra pasiplaukiojimas nuo Odesos jūrų uosto iki Arkadijos, plaukimas trunka apie 1 val. pasirinkimai du 50 UAH (~1,67 €) kainuojanti kelionė apie 100 žmonių talpinančiu laivu arba 100 UAH (~3,33 €) kainuojanti kelionė greitaeigiu laivu, tačiau po šios kelionės liksite sušlapę iki siūlo galo ir patyrę tikrai neužmirštamų įspūdžių, tačiau prisibijantiems greičio ir visiško nestabilumo vandenyje geriau rinktis pirmąjį variantą. Taip pat vandens pramogos yra ir plaukimas motociklu, „bananu“ ar privatus pasiplaukiojimas kateriu, kainos įvairiausios: nuo 7 iki kelių šimtų eurų, viskas priklausys nuo laiko, kiek norėsite pramogauti.

Paplūdimius ir gultus, kaip ir minėjau ankstėliau, visada galite rinktis nemokamus, bet, jei norite atskiro gulto, tai kainuos apie 70-100 UAH už visą dieną (~2,33-3,33 €). Taip pat galite mėgautis privataus paplūdimio klubo pramogomis, kurios turės ne tik priėjimą prie jūros, bet ir baseiną. Tokiame klube kainos vyrauja nuo 150 iki 1500 UAH (~5-50 €). Tad jūs visada galėsite rinktis, kokio poilsio labiausiai norite.

Ir kaip gi Juodosios jūros perlas be jūros gėrybių gausos. Pasirinkimo galimybių ir kainų niekas geriau nenupasakos nei pačios nuotraukos, kurios kalba pačios už save. (kainas dalinkite iš 30, t. y. 1 € = 30 UAH).

O baigiant temą apie jūros malonumus, negalima nepaminėti Arkadijos. Tai 7 km. nuo Odesos centro nutolęs pajūrio pramogų miestelis. Kuriame apstu kavinių, parduotuvėlių, pramogų parkų, taip pat įvairiausių vandens sporto malonumų bei mokamų paplūdimių, naktinių klubų ir pan. Šį atstumą link linksmybių galima įveikti gražia alėja jūros krantu, o taksi pasivažinėjimas žiguliuku kainuos 200 UAH (~6,67 €), mažu geltonu autobusu Nr. 198 kelionė kainuos 5 UAH (~0,17 €), o pigiausias variantas yra Nr. 5 tramvajus, tekainuojantis 3 UAH (~0,10 €). Tad, kaip pasiekti šį visų mėgstamą pramogų centriuką, variantų tikrai gausu, tad lieka rinktis jums.

Visi minėtieji viešojo transporto susisiekimo būdai jus nuves prie miesto turgaus „Privoz“, kuris pasitiks tiek kvapais, tiek garsais ir spalvomis. Pas kiekvieną prekeivį bus pati skaniausia žuvis ar pačios saldžiausios vynuogės. Vaisių pasirinkimą labiausiai įtakoja metas, kada ten lankotės. Rugpjūtis – abrikosų ir arbūzų metas, o štai rugsėjis – melionų bei vynuogių. Kainos stebina akį ir skatina pirkti viską, tad vėlgi, nuotraukos viską papasakos kur kas geriau.

Taip pat jei vyksite link pajūrio ar atgal centro link, verta nepraleisti progos pasikelti lyniniu keltuvu. Juo galėsite leistis žemyn ir jūros pakrante eiti link Arkadijos. Pats keltuvas tikrai egzotiškas, bet tuo, kad visos kabinos nusilupusiais dažai ir aprūdijusios, tačiau visos skirtingai margos skatina linksmai pasikelti ar nusileisti pajūrio link. Bilieto kaina į vieną pusę 40 UAH, tad ši pramoga jums tekainuos apie 1,33 €.

Visi miesto lankomiausi objektai lengvai randami ir yra netoli vienas kito, tad pradėkime kelionę po miesto įžymybes.

Kėdė. Skamba keistai bet Deribasivskaja gatvės esančiame parke pamačius nusidriekusią eilę žmonių supranti, kad tu ją radai. Tai ne šiaip kėdė, tai garsioji, kaip odesiečiai sako, dvyliktoji taip Ostapo Benderio ieškotoji kėdė. Tai paminklas Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romanui „Dvylika kėdžių“. Prie kurios šmaikščiausieji pozuoja neva besdami peilį į kėdę ir taip ieškodami lobio.

Laiptai. Paėjus 5 minutes nuo Operos ir baleto teatro einant gražia medžių alėja mus pasitinka Duc de Richelieu, kuris parodo kelią prie garsiųjų Potiomskio laiptų, kurie turi 192 laiptelius ir yra 142 metrų ilgio. Iš viršaus atsiveria vaizdas į miesto uostą. Nulipus žemyn ir pažvelgus į laiptus iš pačios jus apgauna optinė apgaulė, nes atrodo kad laiptai neturi pakopų. Laiptai turi ne vieną pavadinimą: Rišeljė laiptai, Bulvaro laiptai, bet Potiomskio laiptų pavadinimas turi kitą istoriją. Šis pavadinimas atsirado po juos išgarsinusio Sergejaus Eizenšteino filmo „Šarvuotis Potiomkinas“ 1925 m., kurio veiksme svarbų akcentą ir atliko garsieji Odesos laiptai ir nuo jų riedantis vežimėlis su kūdikiu. Filmas buvo apdovanotas gausybe pasaulinio garso apdovanojimų 1926 m. Amerikos kino akademijos išrinktas geriausiu filmu ir laimėjo prizų Pasaulinėje Paryžiaus parodoje. 1954 m. pripažintas vienu iš geriausių filmų. 1958 m. Briuselyje pripažintas vienu iš 12 geriausių visų laikų ir tautų filmų pagal tarptautinę kritikų apklausą (110 balsų iš 117). 1978 m. pripažintas vienu iš šimto geriausių filmų pasaulyje. Laiptais nusileisti arba pakilti galima funikulieriumi, kaina 4 UAH (~0,13 €).

Plokščias namas. Viena iš smagiausių miesto apgaulių. Priėjus tinkamu kampu šis namas tikrai atrodo plokščias, bet visa tiesa paaiškėja paėjus dar porą žingsnių. Namo siena tiesiog yra ne stačiu kampu, o kad efektas būtų geresnis, dar ir nudažyta pilka spalva. Tad va ir visa plokščiojo namo paslaptis.

Uošvės tiltas. Dar viena Odesos vieta kupina linksmų istorijų: neva žentas pastatė pėsčiųjų tiltą norėdamas sutrumpinti kelią tarp savo ir uošvės namų. Pats tiltas tiesiog leis jums pasigrožėti iš vienos pusės uosto vaizdu, iš kitos leis įsivaizduoti, kad vaikščiojate miesto stogais.

Spynų širdis. Perėjus tiltą pirmiausia, ką pamatome, tai širdies formos karkasas, visas nusagstytas aprašinėtomis spynomis. Ir šalia besibūriuojančių žmonių, kurie bando rasti tą savąją prieš kelis metus pakabintą spintą.

Apelsinas. Paėjus dar šiek tiek išvystame visų vietinių mylimą apelsino skulptūrą, kuri Odesai turi ypatingą svarbą – apelsinai išgelbėjo Odesą 19-ame šimtmetyje, kai Rusijos Imperatorė Jekaterina Didžioji mirė, jos vietą užėmė sūnus Imperatorius Pavelas I, perėmęs valdžią Rusijos imperijoje. Skirtingai nuo jo motinos, jis nepritarė Odesos didžiojo uosto statybai, tuo labiau, kad didžioji dalis finansavimo, anksčiau nusiųsto į miestą, stebuklingai dingo vietos valdžios kišenėse. Finansinė parama sustojo ir Odesa buvo ties riba likti tiesiog paprastu provincijos miestu. Tad odesiečiai nusprendė papirkti Imperatorių pačiu netikėčiausiu būdu – jie padovanojo 4000 geriausių graikiškų apelsinų! Pavel I šiuos taip mėgo, kad padvigubino miesto finansavimą ir Odesos statyba tęsėsi. Taip paminklas įgijo du pavadinimus „Miesto apelsinas“ arba „Didysis kyšis“.

Delfinariumas. Kaip gi toks nuostabus kurortas be šios ir mažą, ir didelį pakerinčios programos, pramogos ir net galimybės ilsėtis teritorijoje esančiame mokamame paplūdimyje su delfino formos baseinu. Apsilankymas šiluma ir gera nuotaika spinduliuojančiame šou kainuoja 250 UAH (~8,33 €), o pasivaikščiojimas po spalvingą okeanariūmą 130 UAH (~4,33 €).

Miesto katakombos. Gan ekstremali ekskursija netikėtoje vietoje, po pačiu Odesos miestu. Sakoma, kad net nepatariama jautriems žmonėms. Landžiojimui po katakombas patariama ekskursiją su gidu įsigyti iš anksto, kaina svyruoja nuo 15 iki 25 €.

Konjako muziejus. Ukraina garsėja savo konjako gamyba, tad ne tik pamatyti konjako rūsius, jo gamybos procesą, bet ir jo padegustuoti galite už miesto esančiame konjako muziejuje, kaina priklauso nuo programos ir svyruoja tarp 20 ir 30 €.

Menų muziejai. Mieste gausu muziejų: menų muziejus, laivybos, etnologijos, architektūros, archeologijos ir kt., daugumos kainos svyruoja nuo 20 iki 70 UAH (~0,67-2,33 €).

Zoologijos sodas. Apsilankyti gyvūnų karalystėje ir pamatyti spalvingų paukščių, įvairiausių žuvų ar net dramblį galima už 70 UAH (~2,33 €).

Operos ir baleto teatras. Tai pagrindinė miesto puošmena. Vienas iš didingiausių ir gražiausių miesto pastatų ne tiek savo išore, kiek ir vidumi. Pamatyti operos ir baleto teatro vidų galima nusipirkus bilietą į spektaklį. Kainos tikrai neišgąsdins, jos vyrauja nuo 20 iki 200 UAH (~0,67-6,67 €). Bilietus galima įsigyti internetu. Prieš spektaklį radus savo ložę ne taip paprasta į ją įeiti. Jums teks palaukti puošniai apsirengusios darbuotojos, kuri jums asmeniškai atrakina ložės duris ir parodo sėdėjimo vietas. Įėjus, visus pakeri salės vidus, jo puošnumas, elegancija ir didybė. Akys laksto nuo vieno krašto prie kito ir, kaip ir visiems, kyla noras viską fotografuoti ir laukti paskutinio žiūrovus kviečiančio skambučio pasinerti į spektaklio siužetą. Pertraukos metu galite pasivaikščioti įspūdingais auksu tviskančiais koridoriais arba apsilankyti bufete, už šampano taurę gali tekti sumokėti daugiau nei kainavo jūsų bilietas. Po spektaklio šioje įspūdingoje magija pulsuojančioje aplinkoje jūsų vakaras dar ilgai išliks kupinas tik geriausių prisiminimų.

Deribasivskaja gatvė. Tai tarsi mūsų Palangos Basanavičiaus gatvė, pilna garsų, kvapų ir spalvų. Smagiausia vaikščioti vakare, kai gatvės restoranėliuose pilna žmonių ir visur aplinkui smagus šurmulys. Gatvės prekeiviai siūlo niekučius. Restorano darbuotojai siūlo užsukti, nes tik pas juos skaniausia ir šviežiausia žuvis, o vyrams mergina primenanti meksikietiškus serialus siūlo nupirkti gėlių puokštelę savo damai. Tokia štai šurmulinga ši gatvė. Užsukti vakarienės jums kainuos nuo 5 eurų asmeniui.

Maistas Odesoje ne taip kaip Kijeve ar Lvove, pagrinde vyrauja jūros gėrybės, o ukrainietiškų barščių ar virtinių tenka ir paieškoti. Kainos pačios įvairiausios miesto centre – midijos bei šviežia žuvis kainuos nuo 5 eurų. Toliau nuo miesto šurmulio visa tai galima rasti ir už 2 eurus. Tad visada verta paklaidžioti toliau nuo centro ir pavalgyti skaniai, sočiai ir pigiai. Atsigaivinimui beveik visur siūloma vietinė šaltsriubė Okroška, bet tai specifinio skonio sriuba su krapais, ridikėliais, agurkais, kiaušiniu, mėsos gabaliukais ir bulvėmis, o visa tai užpilta gazuotu kefyru, skonis tikrai ne kiekvienam. O gaivusis alaus bokalas jums tekainuos nuo 0,50 iki 1,50 euro. Ledai apie 0,5 euro centų už porciją. Restoranų apstu kiekvieno kišenei bei įnoriams.

Taip pat daugumą lankomų objektų galite apvažiuoti turistiniu smagiu autobusiuku už 100 UAH (~3,33 €).

Odesa – tas miestas, kuriame nuvykus poilsiauti prie jūros jūs rasite ir miesto įdomybių, vietų kurios nustebins, rasite daugybę pramogų ir skanaus maisto, o ko daugiau reikia nuostabioms atostogoms prie Juodosios jūros.

The post Odesa – Juodosios jūros perlas appeared first on ECOLINES blog.

ECOLINES autobuso vidus

Nors kelionė buvo neilga, tačiau spėjome išalkti. Laimei, autobuse galima įsigyti užkandžių bei gėrimų. Taip ir padarėme. Sumuštiniai, kuriuos nusipirkome buvo sotūs, o stiuardesė aptarnavo labai maloniai. Po pietų, metas nusnausti… Nors sėdint priekyje, nėra taip šilta, kaip apsuptam kitų keleivių, tačiau autobuso personalas paskolina antklodžių bei pagalvių.

Pirma diena

Guten morgen! Mes jau Miunchene. Šis miestas kardinaliai skiriasi nuo nostalgiškosios Prahos. Tai dinamiškas, kosmopolitiškas miestas, kurį supa modernūs pastatai, o atstumai suryja nemažai laiko. Atitinkamai, vietą apsigyventi pasirinkome itin šiuolaikiškame „H2 Hotel Munchen Messe“ viešbutyje, toliau nuo centro. Pirmasis įspūdis – tai didelis keturkampis pastatas asfalto jūroje. Tiesa, situaciją bandyta išgelbėti didžiuliais baseinais kitapus gatvės, kurie gausiai apgyvendinti žąsimis bei antimis, tačiau šiuo atveju tai atrodo kiek keistokai.

Tiesa, viešbutis pateisino lūkesčius. Kambario interjeras dvelkia  „vandeniniu“ minimalizmu – tai yra, visur akcentuojamas vanduo. Kartas nuo karto imi ir pagalvoji, jog kažkas tave patalpino į mineralinio vandens butelį. Nors vietos kiek mažoka, tačiau viskas sterilu ir švaru, o, be to, galima mėgautis greitu internetu.

Įėjimas į „Dachau“ koncentracijos stovyklą

Apsipratusios naujuose apartamentuose traukėme į miestą. Čia neišsivertėme be viešojo transporto. Kai pagaliau perpratome vokiečių „tvarką“, mikliai sėdome į metro ir jau keliaujame į Dachau koncentracijos stovyklos memorialą. Čia galima patekti pasinaudojus S2 metro linija Petershausen kryptimi iki Dachau stotelės, o tada persėdant į 726 ar 724 autobusą, kuris veža tiesiai į vietą. Mums atiteko 726 maršrutas. Į didelį autobusą sulipo gal šimtas turistų iš įvairiausių šalių. Paradoksalu, tačiau visi susiglaudę judėjo link koncentracijos stovyklos teritorijos ir kažin ar kas tuo metu susimąstė, jog prieš maždaug 70 metų čia taip pat riedėjo sunkvežimiai, kupini keleivių, tik jau ne savo noru…

Apie tai ir dar daugiau mums papasakojo malonus gidas. Pasakomieji turai čia rengiami maždaug kas valandą nuo ryto iki gerokai po pietų. Tiek už juos, tiek už įėjimą mokėti nereikia.

„Dachau“ yra viena iš pirmųjų koncentracijos stovyklų Vokietijoje, įkurta 1933 metais. Per 12 veiklos metų joje kalėjo daugiau nei 200 tūkstančių žmonių (virš 4000 jų buvo iš Lietuvos), per 40 tūkstančių jų žuvo. Dabar šioje teritorijoje įkurtas parkas „Gedenkstätte“ bei Dachau memorialinis muziejus jo aukoms atminti. Čia galima iš labai arti pažvelgti į skaudžią nacizmo laikotarpio neteisybę bei jo sudaužytų likimų šukėmis apibarstytą istoriją.

Turą pradėjome nuo muziejaus, tada apžiūrėjome kalėjimo vienutes bei kankinimo kambarius, galiausiai ekskursiją baigėme krematoriumo ir „dušo“ aplankymu, kuriame dujomis buvo nuodijami koncentracijos stovyklos gyventojai. Jausmų bei klausimų apie žmogiškumo ribas galvoje susikaupė tikrai daug. Juos dar labiau suaštrino dokumentiniai filmai (nerekomenduojame vaikams bei silpnų nervų žmonėms) bei nuotraukų ekspozicijos.

Po slogių istorijos pamokų pakartojimo norėjosi kažko pakilesnio, todėl nusprendėme aplankyti Bavarijos karalių rūmus (Residenz). Šie prabanga nenusileidžiantys Versaliui karališkieji apartamentai stūkso pačiame Miuncheno centre. Nors pirmosios pilies užuomazgos atsirado dar XIV amžiuje, vėliau palaipsniui plėtėsi ir gražėjo. Dabar jau tapę tikrais galiūnais, jie yra didžiausi miesto rūmai visoje Vokietijoje. Čia galima aplankyti daugiau nei 130 kambarių. Kiek jų apžiūrėjome mes net sunku suskaičiuoti, nes praėjus jau vieną atkarpą nuo puošnumo ir spindesio ima svaigti galva. Priėmimo, valgomojo, veidrodžių Residenz rūmų menėse talpinama galybė eksponatų, atskleidžiančių didingą Bavarijos istoriją. Didžiausią įspūdį paliko antikvariumo salė, kurioje gausu renesanso epochos freskų bei skulptūrų.

Po karališkos popietės nusipelnėme karališko pasivaikščiojimo nuostabiaisiais Miuncheno „Anglų sodais“. Jie vadinami miesto plaučiais, kadangi ištįsę ne vieną kilometrą centrinės dalies šiaurėje. Šiame parke galima pasivaikščioti, pasigrožėti gamta ar tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio. Sodas atidarytas 1808 metais. Jame vyrauja rokoko ar neoklasikinis stiliaus statiniai. Vienas garsiausių – Monopteros šventykla, taip pat Kinų bokštas. O kaip gi be alaus? Anglų sode yra net keli „Alaus sodeliai“, kuriuose galima jo paskanauti. Vis dėlto, mus labiausiai nustebino, parko pakraštyje įrengto vandens kanalo konstrukcija, kuri sukelia bangas, skirtas banglenčių mėgėjams. Kiekvienas norintis ir svarbiausia mokantis, čia gali pasibalnoti bangą tiesiog miesto centre. Mes, žinoma, šiai avantiūrai nepasiryžome, tačiau paklaidžioti po gražiuosius sodus tikrai neatsisakėme.

Antra diena

Šią dieną pradėjome kur kas džiugesnėmis nuotaikomis, kadangi pro debesis pagaliau prasiskverbė saulė. Ką šiandien mums pasiūlys Bavarijos sostinė? Šis kraštas garsėja, ne tik Oktoberfestais, tačiau ir didinga stiprios monarchijos istorija. Todėl nenuostabu, kad Residenz tai ne vienintelė karalių rezidencija šioje vietovėje.

Dar įspūdingesni apartamentai driekiasi Miuncheno šiaurės vakarinėje dalyje. Nymphenburgo sodai, kuriuose ilgą laiką buvo Bavarijos karalių namai, yra vieni svarbiausių Miuncheno lankytinų vietų. Ši Wittelsbachų barokinė vasaros rezidencija iškilo dar XVII amžiuje ir palaipsniui išaugo į nuostabius rūmus. Jų fasado plotis apie 700 metrų, o kai kurie viduje esantys kambariai išlaikė originalų barokinį interjerą.

Tiesa, pačių rūmų patalpos yra kiek mažesnės, negu Residenz, tačiau autentiškų botanikos sodų, kuriuose pasislėpusios vasaros vilos, arklidės bei įsiterpę vandens kanalai, dydis atima žadą.

Gražuolių galerija

Viena įspūdingiausių čia aplankytų ekspozicijų – Gražuolių galerija. Joje sukabinti 38 moterų portretai iš įvairių socialinių sluoksnių: nuo batsiuvio iki karaliaus dukros. Čia kabo ir šokėjos Lolos Montez, dėl kurios kilo 1848 metų Miuncheno revoliucija, atvaizdas.

Nymphenburgo sodus galima apsiekti metro linijomis: S1, S2, S4, S6, S8, išlipant stotelėje – Laim.

Ištrūkusios iš karališkų „džiunglių“ (kai kuriuose vietose šie sodai būtent tai ir primena, nes yra palikti visiškai gamtos priežiūrai, o nužengti nuo pėsčiųjų tako žmogui – ne valia) norėjome geriau susipažinti su Miuncheno senamiesčiu, todėl patraukėme į Marianplatz aikštę. Ją supa įspūdinga gotikos stiliaus rotušė ir kiti nuostabūs pastatai. Prie jos įėjimo pasitiko linksma miesto šventė, už kampo šurmuliavo mugė, o paėjėjus kiek toliau iškabos kvietė į nemokamą naktinį operos koncertą po atviru dangumi… Miunchene gyvenimas verda tikrai intensyviau nei Prahoje. Jau vien pirmoje dienos pusėje spėjome išvysti bent dvi taikias protesto akcijas: vieną prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, kitą – už laivsvę Palestinai. Žmonės čia labiau linkę išreikšti save bei savo požiūrį į tam tikrus pasaulinio masto dalykus.

Vokietija laimėjo pasaulio čempionatą!

Reiškiasi vokiečiai įdomiai ir „sirgdami“ už savo nacionalinę futbolo komandą – nuo milžiniškų trispalvių cilindrų iki visiškai nudažytų veidų – visi, rodos, gyvena tik šiandieniniu įvykiu. Jo, beje, laukia jau nuo 1990 metų, kai paskutinį kartą Vokietijos komanda buvo užkopusi ant čempionų pakylos. Gatvės tiesiog plazda nuo juodai raudonai geltonai atributikos – ir kuo toliau tuo labiau darosi karšta!

Dar prieš varžybas labai knietėjo aplankyti, bene, garsiausią Miuncheno pastatą – Frauenkirche, esančią į  vakarus nuo Marianplatz. Ši katedra iškilo vietoje Šv. Mergelės Marijos koplyčios – tai vėlyvosios gotikos palikimas. Bažnyčia pribloškia savo dydžiu. Pakilus į jos bokštų viršų galima pažvelgti į margaspalvę Miuncheno panoramą. Iš 99 m aukščio atsiveria net Alpių vaizdas. Du milžiniški bokštai priverčia gerokai atlošti galvą norint į juos pažvelgti iš apačios.

Frauenkirches interjeras pasižymi kuklumu, tačiau ganėtinai įdomiu vargonų skambesiu. Užsukusios pasižvalgyti iš vidaus pataikėme į mišias. Mūsų nuostabai jose dalyvavo nemažai žmonių – turbūt nesunku atspėti už ką vokiečiai taip karštai meldžiasi

Svajonių atostogautojos – Ugnė ir Justė

The post Kelionė į Miuncheną appeared first on ECOLINES blog.

Miuncheno „Anglų sodas“ – tai miesto plaučiai, nes įsikūręs vieną kilometrą centrinės dalies šiaurėje. O tiksliau  šio parko plotas 3 km2.  Šiame parke galima pasivaikščioti, pasigrožėti gamta ar tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio. Sodas atidarytas 1808 metais. Jame vyrauja rokoko ar neoklasikinis stiliaus statiniai. Vienas garsiausių –  neoklasicistinė Monopteros šventykla, taip pat Kinų bokštas. O kaip gi be alaus? Anglų sode yra net keli „Alaus sodeliai“, kuriuose galima jo paskanauti.

Vis dėlto, mus labiausiai nustebino, parko pakraštyje įrengto vandens kanalo konstrukcija, kuri sukelia bangas, skirtas banglenčių mėgėjams. Kiekvienas norintis ir svarbiausia mokantis, čia gali pasibalnoti bangą tiesiog miesto centre.

Patekimas:

Rūmai ir parkas įsikūrė pačiame centre, todėl ir iki jų atvažiuoti nėra sudėtinga pasinaudojus S2, S3, S4, S6, S7 U3, U6 metro linijomis.  Stotelė – Marienplatz.

Kaina:

Residenz muziejus ir rūmų lobynas yra mokami. Vienam žmogui 13 EUR. O pasivaiksčioti po Anglų sodą ir pasigrožėti Monopteros šventykla galima nemokamai.

• Adresas: Max Joseph Platz 3, Miunchenas.
• Daugiau informacijos: http://www.residenz-muenchen.de/englisch/residenc/

Mano svajonių atostogautojos:

Ugnė ir  Justė

The post „Residenz“ rūmai ir „Anglų sodas“ appeared first on ECOLINES blog.

Jų fasado plotis apie 700 metrų, o kai kurie viduje esantys kambariai išlaikė originalų barokinį interjerą, kiti pertvarkyti rokoko ir neoklasicistiniu stiliumi. Įdomu tai, kad rūmų dekoracijos daugiausiai susijusios su mitiniais motyvais – nimfomis. Ne veltui ir buvo praminti Nimfenburgo rūmais.

Rūmus supa dailus parkas, kuris buvo kruopščiai prižiūrimas, o 18 a. vid. Iš barokinio parko tapo klasikinio stiliaus sodas su simetriškais išdėliotom gėlėmis bei vandens kanalu.

Be rūmų, čia veikia ir keletas muziejų: Karališkųjų arklidžių, kuriame demonstruojamos didikų karietos ir porceliano fabrikas. Ši manufaktūra veikusi 18 a. vid., yra viena seniausių porceliano manufaktūrų Europoje. Dar vienas įdomus objektas – Badenburgo pastatas. Tai uždaras XVIII a. pr. baseinas su lankytojų galerija viršutiniame aukšte.

Taip pat yra keli mažesni rokoko stiliaus priestatai parke, botanikos sodas ir Palmių kavinė, kurioje galima atsipūsti ir aptarti įspūdžius.

Patekimas:

Nimfenburgo pilis pasiekiama viešuoju Miuncheno miesto transportu. Galima keliauti su S1, S2, S4, S6, S8 metro linijomis. Stotelė – Laim. Tada reikia persėsti į – Laim. Tada reikia persėsti į 51 maršruto autobusą ir važiuoti iki stotelės Schloss Nymphenburg.

Kaina:

Kompleksinis bilietas, su kuriuo galima patekti į visu Nimfenburgo pilies teritorijos muziejus ir kitus lankytinus objektus, žmogui kainuoja 11,5 euro. O žiemos sezonu 8,5 eurai.

1. Adresas: Eingang 19, 80638 München.
2. Daugiau informacijos: http://www.schloss-nymphenburg.de/englisch/service/contact.htm#

Mano svajonių atostogautojos:

Ugnė ir  Justė

The post Nymphenburgo rūmai Miunchene appeared first on ECOLINES blog.

Viduje rūmų yra įkurtas dailės muziejus, kurio nelankėme. O visai šalia Botanikos sodas, kuriam pagailėjom laiko ir 5 EUR (jo tinklapis: http://tallinnbotanicgarden.org/visit-us/ ). Piritos upėje galima pasiplaukioti ir pasidaryti pikniką – labai graži vieta su sala, kurioje tokia romantiška pavėsinė yra.

Šalia rūmų yra labai gražus ir ramus bei žalias rajonas, primenantis Vilniaus Žvėryną. Jame daug medinės architektūros, keistų statulų, įdomių vilų ir mašinų.

• Patekimas: Galima iki jo nuvažiuoti viešuoju transportu: 1 ir 3 maršruto tramvajais (kaina 1,6 EUR). O mes tiesiog ėjome kojytėmis – einant šalia gatvės tikrai lengvai galima rasti, nes visur yra ženklai.
• Kaina: Parkas nemokamas ir į jį galima patekti visais metų laikais, tačiau pats muziejus suaugusiajam kainuoja 4,8 EUR/studentui – 2,8 EUR. TREČIADIENIAIS tik 1 EUR.
• Adresas: Weizenbergi 37, 10127 Tallinn
• Daugiau informacijos: http://www.kadriorupark.ee/

Jūratė

The post Kadriorg parkas ir rūmai Taline appeared first on ECOLINES blog.

Astronominis laikrodis atsirado 1338 m., rotušės pasididžiavimas – bokštas, iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.  Astronominis laikrodis, kuris rodo senąjį Bohemijos, esamą bei vadinamąjį Babilono laiką. Jis įrengtas tik 1490 m. Kai laikrodis muša valandas figūrėlės ima judėti ir sukuria mini spektakliuką, kurio pažiūrėti susirenka minios žmonių.

Apie laikrodžio meistrą pasakojama įdomi legenda: esą laikrodžio užsakovai, vos tik meistras užbaigęs savo šedevrą, išdūrė jam akis, kad šis niekuomet nieko panašaus niekur kitur nebepagamintų.

• Patekimas: Į aikštę lengva patekti iš bet kurios Prahos senamiesčio gatvelės pėstute. O važiuojant metro, reiktų važiuoti žaliąja A linija ir išlipti Staroměstská stotelėje; 17,18,53 tramvajais išlipto tokiu pat pavadinimu stotelėje Staroměstská. Arčiausiai privežantis autobusas iki aikštės – 207.
• Kaina: Po aikštę pasivaikščioti, pažiūrėti Atronominio laikrodžio figūrėlių šokį nemokamas, tačiau aplink esantys objektai (šv. Mikalojaus bažnyčia, Rotušės bokštas) yra mokami.
• Adresas: Staromestske namisti, Praha 1

Mano svajonių atostogautojos,

Ugnė ir Justė

The post Astronominis laikrodis ir Prahos senamiestis appeared first on ECOLINES blog.

Be viso to, galima aplankyti Prahos pilies sodus, vidinį kiemą bei galeriją.Prahos pilis yra didžiausia pasaulyje. Ji pastatyta dar IX amžiuje. Visko apžiūrėti neužtenka ir dienos. Turbūt neveltui yra siūlomos tam tikros objektų apžiūrėjimo kombinacijos A, B ir C. Į kiekvieną įeina skirtingas lankytinų pilies vietų skaičius už atitinkamą kainą. Mes pasirinkome A variantą, kurio vertė 350 Čekijos kronų žmogui, B variantas kainavo kiek pigiau – 250 czk., o C taip pat 350 czk. A kombinacija dėmesį patraukė todėl, kad į ją įėjo svarbiausi mus dominę objektai – šv. Vito katedra, šv. Jurgio bazilika ir Auksinė gatvelė. Pilies gynybiniuose bokštuose eksponuojami įvairaus laikmečio karinė amunicija bei uniformos, galima daug sužinoti apie Čekijos gynybos istoriją.

Vienas įspūdingiausių Prahos statinių – šv. Vito katedra. Ši Auksu tviskanti gotikos šventovė buvo pastatyta 1344 metais, joje saugomos tokios relikvijos, kaip Bohemijos karūnos brangenybės, daugumos buvusių karališkosios šeimos atstovų palaikai, o Šv. Vaclovo koplyčioje yra didiko Vaclovo kapas. Žmonės sako, jog prie katedros statymo prisidėjo ir lietuviai – Radvilos.

• Patekimas: Paprastai į pilį ir katedrą žmonės eina pėstute, nes laipteliai ir atsiveriantis vaizdas nuo jų labai gražus, tačiau nenorint lipti į kalną galima atvažiuoti 22, 23 tramvajais iki Pražský hrad stotelės.
  Jeigu lipimas į kalvą negąsdina, A Metro linija galima atvažiuoti iki Malostranská stotelės, o 12,20,22,23,59,91 tramvajai  atveš iki Malostranské náměstí stotelės. 292 autobusas atveš iki Nerudova stotelės.

• Kaina: Į nedidelę dalį katedros įėjimas nemokamas, taip pat nemokamas katedros kiemas; tačiau yra taikomas įėjimo mokestis į kriptą, bokštą ir chorą.
  Yra keli skirtingi turai: B turas (Senieji Karališkieji rūmai, šv. Jurgio bazilika, Auksinė gatvelė, šv. Vito katedra, Wenceslas ir Adalbert Katedra) – pilnas 250 kronų/ su nuolaida 125 kronos; A turas (Senieji Karališkieji rūmai, paroda „Prahos pilies istorija“, šv. Jurgio bazilika, Auksinė gatvelė, šv. Vito katedra, Parako bokštas, Wenceslas ir Adalberto Katedra, Rosenbergo Rūmai) – pilnas 350 kronų/ su nuolaida 175 kronų
  Platesnis aprašas: https://www.katedralasvatehovita.cz/en/practical-information/paid-tour
• Adresas: Katedrála Sv. Víta, Hrad III. nádvoří, 119 00 Praha
• Internetinė svetainė: https://www.katedralasvatehovita.cz/en

Mano svajonių atostogautojos,

Ugnė ir Justė

The post Prahos pilis ir Šv. Vito katedra appeared first on ECOLINES blog.

Kiekviena jų turi ir atskirus įėjimus bei sales. Salyne įsikūręs ir Arkivyskupijos muziejus, kuris saugoja sakralinio meno relikvijas, turinčias meninę ir istorinę vertę. O gražiomis vasaros dienomis žaliosios salyno erdvės nusėtos tiek turistų, tiek vietinių gyventojų, ypač porelių, kurios ateina savo jausmus išpažinti ant meilės tilto.

Gotikinė Šv. Jono Krikštytojo katedra (katedra św. Jana Chrzciciela) pastatyta dar XIII amžiuje. Per šimtus metų bažnyčia patyrė karo ir gaisrų žalą. Tačiau 1951 m. ji buvo atstatyta. Įdomu tai, kad ši katedra turi didžiausius bažnytinius vargonus visoje Lenkijoje. Viduje vyrauja prieblanda. Taip yra todėl, kad po gaisro ir atstatymo dienos šviesa čia prasibrauna tik pro mažučius langelius. Patys lenkai tuo labai nepatenkinti, tačiau tamsa šiai katedrai suteikia savitą veidą bei truputį mistikos.  Viduje galima apžiūrėti skulptūrų ir tapybos lobius: Mergelės Marijos triptikas (1552m.), mūrinė sakykla (1723m.), taip pat gausybė antkapių iš viduramžių, manierizmo ir baroko laikotarpių.

• Patekimas: Ostrow Tumski salynas išsidėstęs Vroclavo centre. Jį galima pasiekti su 8, 9 ir 23 tramvajais, stotelė  – „Hala Targova“. Bilieto kaina: 3 PLN. O į salyną patenkama perėjus seniausiu Vroclavo tiltu Most Piaskowy.
• Kaina: Pasivaikščiot po Ostrow Tumski salyną ir pasigrožėti architektūriniu palikimu bei Orderio krantais galima nemokamai. Tačiau pasikelti į Šv. Jono Krikštytojo katedros bokštą ir apžiūrėti Vroclavo panoramą kainuoja. Bilieto kaina: 10 PLN.
• Adresas: plac Katedralny 18, 50-329 Wrocław
• Internetinė svetainė: http://www.wroclaw.pl/en/ostrow-tumski

Mano svajonių atostogautojos,

Ugnė ir Justė

The post „Ostrow Tumski” ir Šv. Jono Krikštytojo katedra appeared first on ECOLINES blog.

Šalia Japoniško sodo esantis vieno hektaro ploto fontanas. 2009 metais liepos mėnesį pradėjęs veikti fontanas yra didžiausias Lenkijoje ir vienas didžiausių Europoje. Jame yra apie 300 purkštukų, kurių pagalba vanduo gali pakilti į 40 metrų aukštį. Pastarieji sukuria vandens ekraną multimedijos įrenginiams. Prie to prisideda ir 800 lempučių, kurios sutemus sukuria abejingų nepaliekantį šou. Tiesa, mes prie fontano apsilankėme dienos metu, tačiau jis taip pat sugebėjo mus nustebinti savo vandens srovių „šokiu“ pagal skambančią muziką. Veiksmo netrūksta čia ir žiemą, kadangi fontanas virsta 4 700 kv/m čiuožykla.

Šimtmetinė salė – tai istorinis pastatas, kuris buvo pastatytas 1911-1912 m. pagal vokiečių architekto Max Bergo projektą. Tuo metu tai buvo didžiausias statinys pasaulyje, kuriam pritaikyta tokia statymo technologija.  Max Berg panaudojo itin inovatyvias technologijas: pirmą kartą tokio masto pastatą statė naudodamas gelžbetonį, o pats laiptuotas kupolas buvo nesusijęs su likusios pastato dalies konstrukcija, taip pat pirmą kartą išbandyta blokelių sistema. Šiuo metu tai gelžbetonio architektūros pavyzdys visai Europai, neveltui jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą (2006 m.). Be pagrindinės, čia gausu ir mažesnių netradicinio išplanavimo salių, o kieme įspūdingų monumentų bei akį traukiančių želdinių kompozicijų.

• Patekimas: Visi šie objektai išsidėstę Vroclavo rytinėje dalyje. Juos galima pasiekti įsėdus į vieną iš 2,4,10 numeriais pažymėtą tramvajų. Išlipti „ Hala Stulecia“ stotelėje. Bilieto kaina: 3 PLN.
• Kaina: Pailsėti ir pasivaikščioti po Szczytnicki parką bei pasigrožėti fontanais galima nemokamai. Tačiau į Japonišką sodą įėjimas kainuoja 4 PLN.
• Adresas: ul. Wystawowa 1, 51-618 Wroclaw
• Internetinė svetainė: http://www.wroclaw.pl/en/szczytnicki-park-park-szczytnicki-with-the-japanese-garden-ogrod-japonski

Mano svajonių atostogautojos,

Ugnė ir Justė

The post Vroclavo „Hala Stulencia”, Szczytnicki parkas ir Japoniškas sodas appeared first on ECOLINES blog.

Į pietus nuo pagrindinės miesto turgaus aikštės „Rynek“, tarp Szewska ir Laciarska gatvių, esanti gotikinė Šv. Mergelės Magdalenos bažnyčia (Kosciol sw. Marii Magdaleny). Ji buvo įkurta XIII a. Įdomu tai, kad tarp jos dviejų bokštų yra nedidelis tiltas „Mostek Czarownic“ („Raganų tiltas“). Pasak legendos, kartą paflirtavusi su nepažįstamu vaikinu mergina atsisakė už jo tekėti. Tuomet buvo pastatytas šis tiltas, kuriame ji turėjo atlikti bausmę. Iki dabar miesto mergeles jo šešėlis įspėja neflirtuoti su vaikinais be reikalo.

• Patekimas: Iki aikštės lengva patekti iš bet kurios Vroclovo senamiesčio gatvelės pėstute. O važiuojant viešuoju transportu reiktu važiuoti 2,3,4,10,23 tramvajais ir išlipti „Rynek“ stotelėje. Bilieto kaina: 3 PLN.
• Kaina: Po aikštę pasivaikščiot, pasigrožėti spalvingais pastatais, Šaltinio fontanu bei dramaturgo skulptūra galima nemokamai, tačiau pasikelti į Šv. Mergelės Magdalenos bažnyčios bokštų tiltą kainuoja 4 PLN.
• Adresas: Rynek Wrocławski | ul. Świdnicka, Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios adresas: ul. Szewska 10
• Internetinis adresas: http://www.mariamagdalena.wroclaw.pl/english/

Mano svajonių atostogautojos,

Ugnė ir Justė

The post Šv. Magdalenos bažnyčia ir Vroclavo „Rynek” appeared first on ECOLINES blog.