Kasmetiniai ledo skulptūrų „atlaidai“ Jelgavoje (Latvija) sutraukia tūkstančius šalčio nebijančių smalsuolių. Tiesą sakant, kuo šalčiau – tuo geriau, nes tada ledo skulptūros ilgiau netirpsta! Šių metų statistikos duomenų organizatoriai dar neskelbia, bet pernai (2017 m) Jalgavoje prie ledo skulptūrų apsilankė apie 80,000 lankytojų. Lietuviai turistai paprastai sudaro iki 40 proc. šio festivalio svečių. Jelgavos ledo skulptūrų festivalis sukviečia ne tik keliautojus, bet ir pačius ledo meistrus- šiems metams organizatoriams teko atrinkti darbus iš 139 eskizų, kuriuos pateikė 78 meistrai, o savo eskizus paversti ledu galėjo 30 meistrų.
Nevairuojantiems asmenims, ypač vilniečiams kaip man, patogiausias susisiekimas su Jelgava yra per Rygą, iki kurios galima atvažiuoti „Ecolines“ autobusu, o iš ten tęsti kelionę vietiniu maršrutiniu autobusu arba traukiniu. Rekomenduoju rinktis traukinį, nes jis šiek tiek patogesnis už maršrutinį autobusą, kuris būna mažas ir perpildytas. O iki Rygos tai net nepajutau kaip atvažiavau- „Ecolines“ planšetuose klausiausi muzikos, žiūrėjau filmus, naudojausi nemokamu Wi-Fi. Panašiai klostėsi ir kelionė namo iš Rygos. Pačioje Jelgavoje rekomenduoju pavalgyti bistro „Silva“, kuriame šiemet principingai tik latvių kalba buvęs meniu jau išverstas ir į lietuvių kalbą ir nebereikia rodytis pirštais užsisakinėjant. Nakvynės vietų irgi po truputį atsiranda,-panašu, kad Jelgava suprato, ant kokios turizmo gyslos sėdi, o nakvynės prireiks, jeigu norite likti iki fejerverkų, kurie paprastai griaudi apie 21.00 val.
Pora metų iš eilės šis festivalis buvo sublogęs, nes nebuvo deramai pasirūpinta minios valdymu ir ledo skulptūrų eksponavimu, todėl žmonės vien eilėje prie bilietų laukė po valandą laiko (pastaba-bilietus pigiau ir patogiau įsigyti internetu). Šiais metais buvo atsižvelgta į pernai ir užpernai metų klaidas ir padidinta festivalio zona, atsirado žymiai daugiau bilietų kasų, įėjimų ir išėjimų (išeinant nepamirškite užsidėti antspauduko, su kuriuo galėsite tą pačią dieną sugrįžti), veikė suvenyrų miestelis. Lazeriai raižė dangų be pertraukos, o pati Jelgava buvo išsipusčiusi kaip per Kalėdas. O jau pačios ledo skulptūros buvo neapsakomo grožio, aikčiojau iš nuostabos kas trys žingsniai. Jau žinau, kad kitais metais vėl čia atvažiuosiu!
Nežinantys nuo ko pradėti pažintį su Jelgava gali apie tai pasiteirauti ir gauti nemokamą miesto žemėlapį visomis savaitės dienomis net ir ne sezono metu dirančiame turizmo informacijos centre, esančiame buvusiame Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios bokšte. Šiame bokšte yra ir apžvalgos aikštelė bei nedidelis muziejus apie krašto ir miesto istoriją.
Latvijos žemės ūkio universitetas įsikūrė buvusiuose Kuržemės hercogų rūmuose, kuriuos suprojektavo italų architektas F.B. Rastrelli. Šie rūmai mena vos dešimt metų (1730-1740) trukusį Annos Ivanovnos valdymą. Ji buvo Rusijos caro Petro I dukterėčia, ištekinta už Kuržemės hercogo, bet šis ėmė ir numirė pakeliui namo po vestuvinės kelionės metu. Likusi našle, Anna gyveno Jelgavoje (tada-Mintaujoje) ir atstovavo Rusijos dvaro interesus. Mirus paskutiniam vyriškos lyties Rusijos sosto įpėdiniui, didikų akys nukrypo į Anną- argi neturtinga, į provinciją ištekinta našlė nebus dėkinga už karūną ir neleis didikams valdyti kaip jie norės? Didikai skaudžiai suklydo, nes Rusijos cariene tapusi Anna valdė autokratiškai, o jai valdyti „padėjo“ jos mylimasis Ernstas Bironas, kuris tapo Kuržemės hercogu ir užsakė pastatyti dvi rezidencijas-vasaros rūmus Rundalėje ir žiemos rūmus Jelgavoje. Po Annos mirties Bironas buvo suimtas ir ištremtas, nors galiausiai, po dvidešimt dvejų metų tremties, reabilituotas. Jo palikuonims nebuvo lemta išlaikyti Kuržemės valdų, nes po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo valstybių sienos persibraižė ir atsirado Kuršo gubernija Rusijos imperijos sudėtyje, gyvavusi iki 1915 m. Du pasauliniai karai ir sovietmetis taipogi paliko savo žymė rūmų istorijoje.
Jelgavos miestas žavi sutvarkyta krantine, įdomios konstrukcijos pėsčiųjų tiltu ir Amžinojo Studento skulptūra prie jo, taipogi netrūksta jaukių kavinukių pasisėdėjimui. Rekomenduoju į Jelgavą atvykti visai dienai, o festivalių metu tai ir su nakvyne, nes tikrai yra ką pamatyti. O jeigu protingai pirksite „Ecolines“ bilietus, galite pasidaryti kelių valandų pertrauką Rygoje, kur galima pasivaikščioti gražiu senamiesčiu ar po garsųjį Art Nouveau rajoną, aplankyti lietuvių architektų suprojektuotą Nacionalinį Latvijos meno muziejų ar Rygos zoologijos sodą.
Jelgavos ledo skulptūrų festivalio oficialus puslapis: http://festivali.jelgava.lv
Gerų kelionių!
This entry was posted in Lankytinos vietos, Latvija
