Vieną šaltą pirmadienio dieną Ką valgo veganai? drauge su Ecolines išsiruošė trumpam nuotykiui į Lenkijos sostinę. Po paskutinio mūsų vizito Varšuvoje (dar 2013 m.!) ten daug kas pasikeitė: pridygo naujų veg-maitinimo įstaigų, kurias, žinia, privalėjome išbandyti.
Kelionė prasidėjo popiete Vilniuje. Pasirodo, pirmadienis – bloga diena, kadangi labai daug maitinimo įstaigų pirmadieniais savo durų neatveria. Todėl pastangos pavalgyti įdomiai, nebrangiai ir veganiškai kartais gali nueiti šuniui ant uodegos. Falafeliai, deja, jau pabodo. Kuomet jų gauti buvo tikras iššūkis, džiaugdavais kiekvienu avinžirnių kukulėliu. O dabar jau norisi ko naujesnio.
Pirmadienį situaciją išgelbėjo japoniškas Gyoza Bar, turintis neblogą vegan patiekalų pasirinkimą – ir užkandžių, ir koldūnų. Japonų virtuvę mėgstu, pati namie patiekalus ruošti – truputį tingiu, todėl visada mielai apsilankau ten, kur gamina gerą japonišką veg-maistą. Buvo sunku išsirinkti net iš nedidelio meniu, tad pasiėmiau tai, ko dar nebuvau ragavusi – Yasai don (didelis bliūūūūdas su ryžiais, sojos pupelėmis, tofu, wakame ir kopūstais); teko sumokėti 5 €, bet valgiau gal visą valandą. Tobulas sotumo jausmas be jokio apsunkimo.
Taip pat noriu pasidžiaugti, jog pagaliau atradau kur gerti kavą Vilniuje! Kuomet gastronautiniais malonumais namuose ir kelionėse užsiiminėji dešimtį metų, nori nenori, standartai šoka aukštyn. Sunku kuo nustebinti, o ten, kur tikiesi klasikos, norisi, jog ta klasika būtų kokybiška. Kad ir kava. Jei turiu savą vietelę Kaune, Vilniuje ilgą laiką buvau nelaimingas bastūnas: kur kavą perdegina, kur neaišku kokį brųųųdą vietoje pupelių mala. Kartais kofeino poreikis nusverdavo prastą skonį, kartais kava išsinešti keliaudavo tiesiai į šiukšlinę (ok, prie jos – galbūt kažkam ji dar pasitarnaus). Elska kavinė su vegan užkandžiais išlaikė mano testą, tačiau jos lokacija dažnai nepatogi. Todėl kai kažkas pašnabždėjo apie Huracan Coffe, išbandžiau ir pamilau. Prie darbo rytais kavai taikomos nuolaidos, o Gedimino pr. 9 kavinėje gali lėtai gurkšnoti savo americano ar įkalti espresso su nuostabiu vaizdu į miestą. Viskas, ko trūksta iki pilnos laimės kavos (ir maisto!) mylėtojams – tai Eskedar etiopiška kavinė-restoranas.
Bet metas keltis į Varšuvą – po naktinės kelionės autobusu, puoliau tyrinėti vegan-gastro naujoves. Varšuva išgyvena vegan revoliuciją; ne tik visur pridygę naujų maitinimo įstaigų, bet ir vis daugiau žmonių renkasi maitintis veganiškai ar tiesiog kuo daugiau į savo kasdienį meniu įtraukti augalinio maisto. Truputį pykau – Varšuvoje teturėjau dvi dienas ir vieną naktį, o išragauti reikia tiek visko daug! Todėl atsirinkau tuos dalykus, kurių pas mus Lietuvoje nėra.
Rytą pradėjau veganiškomis spurgomis iš Galeria Wypieków Lubaszka. Prisipažinsiu – labiau mėgstu amerikietiškas spurgas; lenkiškos pončkos – maksimaliai saldžios ir riebios, tad labai apsunkina pilvo darbus. Kita vertus, įsivaizduoju, jog tokias spurgas būtina valgyti per Užgavėnes Lenkijoje (gal ir Lietuvoje?) ir per Chanuką visame pasaulyje.
Savo flirtą su japonų virtuve tęsiau Vegan Ramen Shop. Čia kiek brangoka, bet vegan ramenai! Ir visa rameninė įrengta taip, kad gali pamiršti kur esi – Varšuvoje, ar Tokijuje. Groja keista multikų muzika, ant lentynos stovi Son Gokas ir kiti būtini (?) Japonijos atributai. Už 28 zl (~6,6 €) gavau Creamy Shio Ramen su sojų pupelių daigais, shiitake grybais, jūros dumbliais ir kitais džiaugsmais. Įveikti visos porcijos nesugebėjau net per kelis prisėdimus. Nepaprastai dėl to liūdna, nes skonis buvo nuo-sta-bus.
Po pietų, žinia, reikia deserto. Ir nesvarbu, kad niekas jau turbūt nebetilps, bet nuuu kaip nors! Užsukau į Local Dela Krem, gaminančius vegan desertus. Turbūt žymiausias jų – kreminis pyragėlis, bet pavadinimas (rurki) kažkaip nuo jo atgrasė įsijungus penktokiškam protui. Užtad pasiėmiau puodelį kavos ir šokoladinį tortą „Death by chocolate”. Ir iš tiesų numiriau. Tikrai skanus, tik labai saldus, gana riebus – visai toks, kaip vaikystėje. Tad tiems, kas jaučiate nostalgiją – pats tas. Nors pati mieliau renkuosi kažką lengvesnio. Kainos nepamenu; tarp 12-15 zl, vadinasi, ~3 €.
Antrąją dieną Varšuvoje pradėjau šviežios šiltutės duonos sumuštiniais su augaline „dešra” ir maniau, kad pusryčių jau nevalgysiu. Bet ieškodama kavos, užsukau į draugų rekomenduotą užkandinę Nancy Lee. Ir pamačiau tai, ko geriau nebūčiau pamačiusi: angliškus pusryčius (21 zl). Tai negi jau nepasiimsi? Be to, buvo jau nebelabai pusryčiai, geras vidudienis, tad be didelės savigraužos užsisakiau puodelį espresso ir veganiškus angliškus pusryčius. Pasigedau juose augalinės dešrelės (kad ir koks smagus kokosinis vegan bacon, bet kur dešrelė?!), bet šiaip kalnas maisto – puikus. Aštriame pomidorų padaže tupinčios sviestinės pupelės, vietoje skrebučio – tamsios duonos su grūdais riekelės, grilyje keptas pomidoras, pievagrybiai, tofinienė ir dar pavasariškai papuošta sultene. Puikus maistas bet kokiu paros metu.
Po tokių priešpiečių pietų/vakarienės keliavau valgyti jau temstant. Nors norėjau aplankyti ir indoneziečius, ir dar krūvą kitų puikių vegan ar vegan-friendly vietelių, pasirinkau Momencik vegan burritos & tacos, įsikūrusią pusrūsyje itin veganiškoje gatvelėje (t.y. joje didžiulė koncentracija veg užkandinių ir restoranų). Pasirinkti tik vieną buvo laaaaabai sunku, nes visi patiekalai viliojo. Galiausiai, kadangi duonvaisio galima paskanauti ir Lietuvoje, likau prie dalinai egzotiško California burrito su kaktusais (!!!), marinuota soja, rudaisiais ryžiais, pupelėm, ridiku ir „sūrio” padažu. Dar greta pasirinkau ir itin aštrų padažą (nuo kurio po to verkiau iš laimės ir malonumo). Už didelį burrito teko sumokėti 18 zl (~4,2 €). Burrito buvo tikrai didelis; apėmė dviprasmiški jausmai: būčiau pilnai prisivalgius nuo mažo, bet kai taip skanuuuuu, norisi prisikišti džiaugsmo tol, kol galima. Ech, kaip būtų gerai, jei tokia vietelė atsidarytų ir pas mus!
Jau prieš paliekant Varšuvą, prisėdau populiariame Lokal Vegan Bistro; staliuko teko šiek tiek palaukti (sakė, kad dažnai taip nutinka). Nors buvau gan soti, tačiau nutariau dar „dėl visa ko” užsisakyti populiarų lenkišką užkandį – zapiekanka (15 zl) – užkeptą sumuštinį su tempeh, pievagrybiais, vegan sūriu ir majonezu bei kepintais svogūnais. Dėl manęs, to sūrio galėjo ir nebūti (dažnai jie sugadina, o ne pagerina reikalą). Bet čia juk drunk food, ir dar su tempeh. Todėl pagal šiuos kriterijus gauna dešimt balų. Vienintelė problema – kai valgai tokį sumuštinį blaiva(s), tenka stengtis neišsiteplioti veido. Nesėkmingai. Draugė sakė, kad kuomet zapiekankas kerta vakarėlių liūtai, tai nei patys rūpinasi padažuotais veidais, nei kas į tokius dėmesį kreipia 🙂
Lenkiją palikau soti ir laiminga. Bei su pilnu lagaminu šviežio ir rūkyto tofu, augalinių dešrelių, paštetų ir kitų gėrybių.
Iki kito karto, Varšuva!
VIDEO filmas:
This entry was posted in Lankytinos vietos, Lenkija, Maistas, Veganai
