Balstoge likau sužavėta trumpos kelionės metu pernai, todėl nusprendžiau būtinai čia sugrįžti dar kartą. Ecolines firma pervežimus Vilnius-Balstogė vykdo per Marijampolę. Vilniuje įsėdome į vienaukštį autobusą, kuris per pusantros valandos mus nuvežė į Marijampolę. Autobuse buvo viskas, ko reikia keliautojui: bevielis internetas, elektros lizdas, tualetas, be to, nemokamas kavos ir karšto šokolado automatas (tokie, pasirodo, būna autobusuose, kuriuos nėra stiuardesės). Bet svarbiausia man buvo daug erdvės kojoms. Mano bagažas buvo tik kuprinė, kurią pasiėmiau su savimi, ir ji lengvai tilpo po sėdyne. Marijampolėje mūsų jau laukė dviaukštis autobusas iki Vokietijos pietų, važiuojantis per Lenkiją. Tie patys patogumai jau trijų valandų kelionę padėjo ištverti, maloni stiuardesė rūpinosi keleiviais, informacija buvo pateikiama keliomis kalbomis. Svarbu paminėti, kad dviaukščiame autobuse buvo tiek pat daug erdvės kojoms, todėl ryžčiausi ir į ilgesnę kelionę autobusu. Stiuardesės visada turi keleivių sąrašus su telefonais, o sulipus į autobusą dar kelis kartus visus suskaičiuoja, todėl galima nebjoti būti paliktam kur nors ant platformos. Balstogėje autobusų stotis yra sujungta tiltais su traukinių stotimi, jeigu kartais reiktų persėsti.
Balstogę XVIII a. Janas Klemensas Branickis pasitatė kaip savo privatų miestą. Jam nepasisekė iškilti iki Lenkijos karaliaus sosto, bet pavyko vesti Izabelą Poniatowską, būsimojo Lenkijos karaliaus seserį. Branickių rūmai garsino Balstogę kaip Lenkijos Versalį. Rūmuose šiandien veikia universitetas, bet atkurtas barokinis prancūziškas parkas, kurį supa angliškas parkas. Viduje galima pamatyti dailias skulptūras vestbiulyje, bet tai yra mokslo įstaiga, todėl visur įrengtos auditorijos. Kai nėra paskaitų, pastatas būna užrakintas. Tačiau pats pagrindinis traukos taškas yra sodai, kuriuose geometriniais raštais susodintos gėlės, o malonų pavėsį teikia medžiai.
Vos už kelių žingsnių yra nuostabus parkas Planty. Jame yra gražiai geometriškai iškarpytų medžių ir šokantis fontanas. Labai sunku žodžiais perduoti tą jausmą, kai didelė jėga išmeta įspūdingą kiekį vandens į viršų. Sėdėjau ir meditavau kokį pusvalandį. Mano apsilankymo metu nuostabiai žydėjo oranžiniai rododendrai. Šeimos čia ateina su vaikais, važinėjasi dviračiais, perka ledus ir cukrinę vatą. Šis parkas man paliko netgi didesnį įspūdį nei Branickių rūmų parkas.
Jeigu domitės žydų paveldu, deja, čia nebus ką daug veikti. Nors Balstogėje gimęs Esperanto kalbos tėvas Zamenhofas ir vadino šį miestą „Babelio bokštu“ dėl įvairių kultūrų susiliejimo, iš kadaise čia klestėjusios žydų bendruomenės po Antrojo pasaulinio karo liko tik prisiminimas. Buvusi Didžioji sinagoga šiandien prisimenama tik memorialinės lentelės dėka.
Galite atsisiųsti žemėlapį eiti žydų kultūros pėdsakais iš http://www.szlak.uwb.edu.pl/indexen.html Iš žemėlapyje paminėtų vietų, septynias pamatysite, o trisdešimt dvi istorija bus ištrynusi nuo miesto veido.
Balstogėje netikėtai didelė sankaupa įspūdingų bažnyčių, tiek katalikų, tiek stačiatikių. Dauguma jų yra šiuolaikinės statybos, bet jų dydis tikrai priverčia nustebti. Kol kas jos negali pasigirti ilga istorija ar įdomiais nutikimais, nes lyginant su kitomis bažnyčiomis, dauguma šių yra tiesiog kūdikiai-pabaigtios statyti apie 1999 metus. Man įdomiausia buvo pamatyti cerkves, nes jų architektūra iš tesų neįprasta. Čia moterys ne visos dengiasi galvas skarelėmis.
Šv. Dvasios cerkvė-didžiausia ir, sakoma, gražiausia cerkvė Lenkijoje.
Hagia Sophia, 1:3 masteliu pastatyta Stambulo bažnyčios kopija.
Praktiniai patarimai keliaujantiems į Balstogę:
Nakvynė: viešbučių pasirinkimas nėra didelis, ir kainos gana kandžiojasi, todėl rezervuokitės iš anksto.
Transportas: vienkartinis 60 min. trukmės bilietas be teisės persėsti iš vairuotojo kainuoja 3.50 PLN. Rekomenduoju įsigyti bilietą 24 valandoms už 10 PLN, jis tikrai atsipirks. Autobusus dažnai tikrina keleivių kontrolė. Daug kur galima nueiti pėsčiomis, bet autobusu bus žymiai greičiau.
Žemėlapis: rekomenduoju spaudos kioske įsigyti miesto žemėlapį (apie 10 PLN), nes įdomios vietos išbarstytos po visą miestą.
Maistas: daug supermarketų, tikrai nebus problemos nusipirkti pavalgyti. Centre yra daug kavinių ir restoranų. Rotušės aikštėje labai smagu valgyti „Chilli Pizza“ restorane, nes iš jo terasos atsiveria vaizdas į rotušės aikštę, maistas skanus, vynas neblogas, tik gal kiek brangoka-bet juk turistinė vieta. Netrūksta ir kebabinių ir McDoaldų.
Darbo laikas: dauguma ofisų, jų tarpe ir spaudos kioskai bei autobusų stotis, dirba maždaug 8.00-18.00 val., sekmadieniais daug kas nedirba.
Turint daugiau laiko: dienos kelionė į Tykociną ar Suprašlį.
Balstogę nesunkiai galima apžiūrėti per vieną dieną, nes lankytinų vietų nėra ypatingai daug, bet malonu neskubėti ir ilgiau jose pabūti. Labai gera tiesiog pasivaikščioti gražiuose parkuose. Aplinkos pakeitimui ir trumpam savaitgaliui geriau ir nesugalvosi.
Blog’as parašytas: http://www.kootvela.blogspot.com/2014/05/balstoge-miestas-kur-pilni-delnai-alyvu.html
Kootvėla
This entry was posted in Lenkija
