Atėjus rudeniui ir užmiegant gamtai apima niūri nuotaika. Pliki medžiai, ištuštėję gatvės ir išnykstantis žmonių šurmulys primena apie ateinančio šaltojo sezono pradžią ir jį lydinčią melancholiją. O nuotykių ir naujų pojūčių geidulys nenumaldomas. Tokiais atvejais reikia ieškoti išeities, kuri mano ir mano draugo suvokimu – kelionės. Esame studentai, todėl negalime leistis į ilgai trunkančią kelionę. Tarptautinių autobusų maršrutų tvarkaraštyje suradome mūsų pasirinktą kryptį – Vokietijos Kaselio (Kassel) miestą, kuris įsikūręs valstybės centre. Kelionės trukmė įveikiama, miestas nematytas. Mūsų tikslas – per 48 valandas pamatyti kuo daugiau ir tam skirti kuo mažiau lėšų. Taigi pradėjome dėtis daiktus ir iškeliavome.
Kur apsistoti?
Planuojant kelionę paskutinėmis minutėmis visuomet sunku rasti pigią nakvynės vietą. Vienas iš variantų – ieškoti ne viešbučių, o nakvynės, svečių ar jaunimo namų, kur bendri kambariai su kitais miesto svečiais bus pigesni. Tačiau esant dideliam turistų srautui dažniausiai visos įstaigos būna užsipildžiusios klientais. Kitas variantas, kuriuo mes ir pasinaudojome dėl eilės priežasčių, yra kambario nuoma pas žmones namuose. Internete galima rasti tiek pavienių skelbimų, tiek svetainę, kurioje žmonės už tam tikrą kainą siūlo nakvynę savo namuose. Mes pasinaudojome svetainės „AirBnB“ paslaugomis, kurios dėka žmonės nėra apgaunami, jų pervedami pinigai yra saugomi iki viešnagės galo, o tik tuomet pervedami namų savininkui. Išsirinkome atskirą kambarį trijų kambarių bute, miesto centre ir už dvi naktis dviem asmenims sumokėjome vos 55 EUR. Susisiekimas puikus, kambarys tvarkingas, galėjome naudotis virtuve (tai dar vienas kriterijus padėjęs pataupyti, nes nereikėjo visuomet valgyti kavinėse), o ir kiti buto gyventojai buvo ypač draugiški, tad sulaukėme pagalbos susipažįstant su miestu.
Ką pamatyti?
Lankytinų objektų mieste iš ties gausu. Turint nedaug laiko, kai kuriuos aplankyti galėjome tik prabėgomis, tačiau savo tikslą pasiekėme – pamatėme visas žymiausias vietas ir susipažinome su miestu.
Miesto vakarinėje dalyje įkurtas „Bergpark Wilhelmshöhe“ parkas, kurio 2,4 km2 plote gausu lankytinų objektų. Greičiausiai pasiekus parką pirma pamatysite „Museum Schloss Wilhelmshöhe“ rūmus, kuriuose įrengta paveikslų galerija. Studentams bilietas kainuoja 4 EUR, o norint viduje fotografuoti – reikia nusipirkti leidimą, jo kaina 5 EUR. Kaina nėra didelė, kadangi galerijoje eksponuojami meno darbai yra legendinių dailininkų, apie kuriuos mokoma per istorijos pamokas.
Kitas objektas parke yra didžiulis šiltnamis, kurio struktūros grožis patrauks ne tik sodininkų akį.
Parko simbolis – Heraklio skulptūra, dar vienas lankytinas objektas, prie kurio patraukia bene daugiausiai turistų atvykusių į Kaselį. Einant link šios skulptūros reikia eiti į kalną. Kylama girios taku, retkarčiais atsirandant laipteliams, o priartėjus prie skulptūros, prasideda lipimas gausybe stačių laiptelių. Kylama kalno pakraščiu, kadangi centre įrengtos vandens pakopos, tačiau mūsų kelionės metu jos buvo restauruojamos. Po vargo kopiant į viršūnę nuotaiką praskaidrina atsivėrusi miesto panorama, į kurią žvelgiant išnyksta horizontas ir žemė susilieja su dangumi. Tačiau vos spėjus pasigrožėti panorama, kvapą atima didinga Heraklio skulptūra.
Ne ką mažiau žymus už Heraklį objektas – „Lowenburg“ pilis. Deja, kelionės metu buvo renovuojama ir ji, tačiau nors ir apstatyta pastoliais, ji priėmė lankytojus. Mes už bilietus su nuolaida moksleiviams sumokėjome po 3 EUR. ir 5 EUR. už leidimą fotografuoti. Gidė mus nuvedė į šarvinę, koplytėlę, svečių priėmimo kambarius ir didiko mylimosios kambarius, kuriuos būtina aplankyti būnant Kaselyje.
Vaikštant po girios teritoriją galima rasti daugybę įdomių smulkesnių statinių: akmeninę gynybinę sieną, kurios gan didelis išlikęs fragmentas vis dar primena gūdžią praeitį, akmeninę piramidę, baltą tiltelį, po kuriuo nuo kalno teka upelis ir dar daugybę baltų bokštelių, primenančių pavėsines.
Balti bokšteliai yra ne vien šio parko akcentas – kitame miesto gale, rytinėje pusėje, yra „Karlsaue State Park“ parkas, kuriame taip pat galime jų pamatyti. Šis parkas pasitinka lankytojus oranžerija, kurioje įkurti astronomijos ir fizikos kabinetas bei planetariumas. Priešakyje matyti tvenkinys, o kairiau – skulptūrų alėja. Pačiame parko gale galima aplankyti „Siebenbergen“ gėlių salą.
Šioje miesto dalyje įsikūrę keletas muziejų, kurių neaplankyti būtų nuodėmė. Pirmasis – „Naturkundemuseum im Ottoneum“, kurio tikslus adresas Steinweg 2. Tai gamtos pažinimo muziejus, kuriame gausu iškamšų, gyvų roplių, gyvūnų, vaškinių figūrų ar kitų įdomių eksponatų. Muziejus pritaikytas mažiesiems lankytojams, tad jų dėmesiui patraukti čia įrengtas mikroskopas su pavyzdžiais, žirgo balnas, kurį galima išbandyti ir dar daugelis kitų pramogų. Bilieto kaina studentams 2,5 EUR, o už fotografavimą nereikia papildomai mokėti.
Antrasis muziejus vadinamas „Neue galerie“ ir tai yra dar viena paveikslų galerija.
Perėjus gatvę galite rasti „Grimmwelt Kassel“ – tai brolių Grimų muziejus. Jame gausu ne vien daiktinių eksponatų, tačiau didelėje erdvėje įrengta ir su naujausiomis technologijomis susietų užsiėmimų, kas tikrai sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Bilieto kaina studentui 6 EUR, o norint aplankyti specialias ekspozicijas, teks susimokėti papildomai. Iš lauko pusės yra laiptai, kuriais galima užlipti ant muziejaus stogo. Ten įrengta aikštelė ir suoleliai, kadangi atsiveria miesto panorama.
Visai čia pat yra ir „Museum für Sepulkralkultur“ sepkultūros muziejus. Įėjimas studentui – 4 EUR., o fotografuoti leidžiama be papildomų mokesčių. Ir šiame muziejuje taip pat yra apžvalgos aikštelė, tačiau ir be miesto panoramos čia yra ką pamatyti. Gan originalus muziejus tarp savo eksponatų turi senovinio transporto, kuriais būdavo vežami karstai, įdomių paminklų, urnų, kapsulių ir deimantų, pagamintų iš numirusiųjų palaikų, senovinių našlių drabužių, įvairių religijų laidotuvių atributų, o bene vienas iš įdomiausių eksponatų buvo papuošalai ir skulptūros, kurios supintos iš numirusiųjų plaukų. Galbūt vaikams tai ne pats tinkamiausias muziejus, tačiau jei vykstate tik su pilnamečiais, čia tikrai galėsite pamatyti stebinančių dalykų.
Vaikščiodami mieste atradome dėmesį patraukusių skulptūrų. Jos buvo išsidėsčiusios viso miesto centre. Tai buvo „documenta“ parodų meno kūriniai. Šių parodų, kurios vyksta Kaselyje kas penki metai, metu menininkai iš viso pasaulio pristato savo kūrinius „documenta Archiv“ rūmuose, kur ekspozicija rodoma vos 100 dienų. Tiesa, skulptūros, kurias apžiūrėjome, pasilieka puošti miestą. Jų radome net penkiolika, iš kurių žymiausios „Himmelsstürmer“, „Spitzhacke“ ir „Rahmenbau“. „documenta Archiv“ rūmų adresas: Untere Karlsstraße 4.
Prie pat šių rūmų yra „Friedrichsplatz“ – aikštė, kurioje galima ne vien atsisėsti pailsėti, tačiau čia stūkso ir verti dėmesio objektai, tokie kaip Friedrich II skulptūra, Valstybinis teatras ar muziejus.
Paėjus kiek tolėliau galima rasti Markthalle pastatą. Tai viena iš seniausių miesto prekyviečių, dabar žmones pritraukianti kaip architektūros paveldas.
Čia pat pro pastatų stogus matyti aukštas raudonų plytų bokštas. Tai paskutinė išlikusi fortifikacijos dalis, vadinama „Druselturm“. Gaila, tačiau centre stovintis architektūrinis paminklas apsuptas naujais statiniais, dėl ko galima jo ir nepastebėti. Tačiau vienas objektas vaikščiojant Kaselyje tikrai neprasprūs pro akis nepastebėtas – tai netoli brolių Grimų muziejaus esantis autentiškas statinys, kurį supo gamta. Į kalną nusidriekę laiptai, kalno šlaitą užstojusi tvora su arkomis ir apvali apžvalgos aikštelė – tai „Weinberg Bunker“ statinio išlikę mūrai. Įėjome iš gatvės pusės ir kilome laiptais aukštyn. Pasiekėme apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivėrė nepaprasta Kaselio panorama – senasis „Karlsaue State Park“ parkas ir raudoni namelių stogai.
Besidomintys architektūra ar religija šiame mieste taip pat gali aplankyti bažnyčias, kurių čia gausu. Jų stilius ir amžius labai skirtingi, tad tikrai neatsibos vienodi bokštų smaigaliai ar arkos. Patariu aplankyti „Lutherkirche“, „Christuskirche“, „Martinskirche“, „Karlskirche“, „Ev. Kreuzkirhe“ bei „Evangelische Friedenskirche“.
Kur valgyti?
Planavome taupiai keliauti, tad vaikščiodami mieste visuomet atkreipdavome dėmesį į maisto produktų parduotuves, kad einant namo galėtume į jas užsukti. Pigiausias prekes radome „Penny Markt“ ir „Lidl“ prekybos centruose. Svarbu atkreipti dėmesį į prekybos centrų darbo laiką, nes jie gali užsidaryti anksčiau, mums Lietuvoje neįprastu laiku, o sekmadieniui vertėtų pasiruošti iš anksto, kadangi šią dieną sunku rasti dirbančių įstaigų.
Kuomet buvome mieste, užsukome pavalgyti „Pizza Hut“ picerijoje. Čia klientų priėmimas puikus, maistą paruošė gana greitai, o per tą laiką, kol jo laukėme, prie mūsų darbuotojai priėjo net keturis kartus ir teiravosi ar jau esame aptarnauti. Nepaisant to, norint įeiti ar išeiti, neaplenksi dūmų debesio, o ir praėjimas ribotas – rūkantieji picerijos darbuotojai laiptus užsėdę, tad reikia atsiprašyti bandant praeiti. Kalbant apie maistą, su draugu išsirinkome vienodus patiekalus, tad mums padavėja pasiūlė juos pirkti kartu, vieną dvigubą porciją, kurios kaina mažesnė nei perkant atskirai. Patiekalas vadinosi „Gross Mixed Starters“ su trimis skirtingais padažais, kurio kaina 9,90 EUR. Mes sutikome, tačiau kai atnešė patiekalą, nusivylėme, nes porcijos buvo labai mažos. Dar užsisakėme žalios arbatos – 2,10 EUR ir kavos – 2,30 EUR. Maistas skanus, tačiau tik užkandome, o kaina gan aukšta.
Po keleto valandų vėl ieškojome vietos, kur galėtume pavalgyti ir šį kartą atradome „Anadolu Restaurant“, esantį pačiame centre. Greičiausiai tai turkų restoranas, kuriame kainos ir maisto kokybės santykis džiugina. Čia galima rasti meniu anglų kalba, tačiau nesupratus neverčiamų žodžių mums mielai į pagalbą atėjo paslaugūs darbuotojai. Šioje vietoje lankėmės du kartus. Paragavome obuolių arbatos, turkiškos juodos arbatos, kavos, vegetariškų kebabų, kebabų tradicinėje duonelėje – viskas buvo labai gardu. Abiejų apsilankymų metu pasisotinome, o sumokėti teko mažiau nei 10 EUR! Šis restoranas geras pasirinkimas, nes čia galima užsisakyti maisto išsinešimui.
Teko valgyti ir „Elbistan“ kavinukėje, kurioje taip pat patiekiamas greitas maistas. Maistas skanus, tačiau čia kainos didesnės nei „Anadolu Restaurant“. Arbatas nusipirkome už tokią pačią kainą, o maisto kainos vidutiniškai 2 EUR aukštesnės.
Kaip keliauti?
Miesto atstumai nėra neįveikiami keliaujant pėsčiomis. Žinoma, visą dieną vaikščiojant galima pavargti, tačiau daug turiningiau eiti patiems centrine gatve ir apžiūrėti miestą, kadangi galima atrasti įdomių parduotuvių, kavinių, skulptūrų ar muziejų. Kaselio miestas yra autentiškas, čia daugybė išsilaikiusių pokario pastatų, tad žvilgsnį nuolatos patrauks rūmus primenantys daugiabučiai.
Jei mieste praleisite ne daug laiko, jame galite važinėtis tramvajumi. Nepatariu pirkti turistinių transporto ar miesto svečio kortelių, nes kelionės tramvajumi mums prireikė vos vieną kartą. Norėdami suspėti į muziejus skirtinguose miesto šonuose, mes įsėdome į tramvajų, už kurio vienkartinį bilietėlį vienam asmeniui sumokėjome 2,80 EUR. Kaina nėra maža, tačiau mes sutaupėme nuo savaitgalinio bilieto, kuris kainuoja 7 EUR. ir kurio nebūtume daugiau panaudoję.
Na, o į Vokietiją iš Lietuvos ir atgal važiavome ECOLINES autobusu. Galėjome pasirinkti iš keleto išvykimų miestų, autobusas pritaikytas ilgoms kelionėms: įrengti elektros lizdai, yra tualetas, wi-fi ryšys, tad kelionė neprailgo ir nesukėlė jokių rūpesčių.
Miesto architektūrinis paveldas nukelia į pokario laikotarpį. Einant pagrindine gatve ir dairantis į pompastiškus daugiabučius mintyse imi spėlioti, kokia įstaiga galėjo būti čia įsikūrusi ar kurie pastatai atstatyti po mūšio nelaimių. Taip pat aplankytos paveikslų galerijos su savo išlikimo istorijomis – kaip buvo po karo atkurtos ir išsaugoti dirbiniai – visa tai grąžina į sunkmetį, kuomet visas pasaulis bandė stotis ant kojų. Šis laikotarpis persipina su pasakų istorija, nes aplankius brolių Grimų muziejų ir sužinojus istoriją, jog jie daug metų praleido Kaselyje, čia rašė pasakas ir sėmėsi įkvėpimo, norom ar nenorom įsitrauki į dar senesnius laikus. Vaikščiodami „Bergpark Wilhelmshöhe“ parke, kitados buvusioje girioje, kur čia pat vaikštinėdami rašytojai pradėjo kurti „Miegančiąją gražuolę“ supranti, kad gūdus miškas ir pilies bokštai mena ne vienos pasakos istoriją.
Žiūrint kelionės nuotraukas jau būnant namuose, niekas negalvoja apie iškilusius nemalonumus. Visi džiaugiasi praplėstu akiračiu ir meluoja sau, kad kelionė buvo ideali. Tačiau aš iš ties galiu pripažinti, kad sumanymas pamatyti kuo daugiau ir kuo pigiau pavyko. Galbūt pasinaudosite mano pateikta informacija ir taip pat praleisite puikų laiką Kaselyje.
Tai buvo dar vienas nuotykis, naujos pažintys ir nauji potyriai. Pasisėmus patirties norisi vykti į sekančią kelionę, nes šio nuostabos troškimo negali numalšinti niekas. Galbūt jau sekančiam savaitgaliui ECOLINES internetiniame puslapyje ieškosime autobuso bilietų ir vėl keliausime į nematytus kraštus.
Blogerė Simona Klinskaitė
This entry was posted in Vokietija
