The post Kodėl grįžčiau į Rygą? appeared first on ECOLINES blog.
]]>Melngalvių rūmai. Pastatyti dar keturioliktame amžiuje ir daug kartų restauruoti, kol galiausiai vaizdas dabar yra toks.
Koks jis yra viduje, nežinau, todėl čia dar viena priežastis grįžti ir įkišti nosį į tų rūmų menes. Iš išorės atrodo toks labai jau preciziškai nudailintas pastatas.
Kai vėl būsiu Rygoje, būtinai nueisiu į Latvijos Geležinkelių muziejų. Praeitą kartą lyg ir buvau, lyg ir ne. Beklaidžiodama pamačiau šitą muziejų ir įslinkau į vidų, įėjimas berods turėjo kainuoti 1.50 eu ar kažką panašaus, bet toje būdelėje, kurioje galima nusipirkti nieko nebuvo, o viduj, žiūriu, žmonės vaikšto, vaikai laksto paskui burzgiančius traukinių modeliukus, tai ir aš užėjau, apsižvalgiau, o už poros minučių žiūriu ateina tetulė tokia, bilietų pardavėja, tai išėjau lyg niekur nieko, nes „ai, ką jau čia pirksi tą bilietėlį“. Žodžiu, dabar turiu ateiti kaip dora turistė, nusipirkti bilietą ir viską apžiūrėti.
Labai norėjau užsikelti kur nors aukštai, kad pamatyti visą Rygą kaip ant delno. Bet taip gavosi, kad neužsikėliau, nes vienur nedirbo, kitur brangu, dar kitur, matyt, tiesiog neužėjau. Štai panoraminis Rygos grožis. Nuotrauka ne mano, paimta iš interneto tyrlaukių, bet kai fotografuosiu pati, pažadu, kad neatrodys prasčiau.
Beje, iš šitos bažnyčios tamsiu bokštu, galima pamatyti tą panoramą už 7 eu. (matematika tokia: 7 eu lygu dvi naktys mano hostelyje, Rygos centre). Čia yra Rygos katedra – irgi dėmesio vertas pastatėlis, nuotraukoj nesimato viso grožio, bet realybėj tikrai atrodo didingai. Šita bažnyčia yra vienas didžiausių ir seniausių viduramžių laikais pastatytų tokio tipo architektūros statinių visame Pabaltyje!
O į šitą bažnytėlę taip norėčiau įsėlint. Tuo metu, kai aš klaidžiojau senamiesčiu, ji buvo užrakinta. Labai gaila, nes neapžiūrėjau pastato, kuris prieš septyniolika metų buvo įtrauktas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia jau ne juokas, kai kalba eina apie pasaulinės reikšmės statinius.
Nufotografavau vieno labai ištaigingo pastato kampą, nežinau, kokios paskirties jis, nei kas ten viduje, bet reiktų išsiaiškinti šitą reikalą.
Sužinojau tik tiek, kad Rygoje vyrauja jugendo stilius ir čia būtų toks ryškus šito stiliaus pavyzdys. Architektūra išmanau tik tiek, kad “ čia gražu, o čia ne“, bet skaičiau, kad tai kažkoks baisiai mandras stilius, suteikiantis pastatams arogantiškumo, paslaptingumo, romantiškumo, ir kad tokių arogancijos ir romantikos pilnų pastatų Rygoje yra apie aštuonis šimtus, žodžiu arogancija tyko už kiekvieno kampo. Bet ji graži, tad nieko tokio.
Ir muziejų keletą tikrai dar aplankyčiau. Rekomenduoju nemokamą Latvijos karo muziejų. Jame vaidenasi.
Juokauju. Čia tik aš. Leidžia viską fotografuoti ten, tai naudojuos proga. Dar Rygoj vertas dėmesio Aviacinės technikos muziejus, ten visas gėris eksponuojamas po atviru dangum. Taip pat Gintaro muziejus, į kurį nueit verta tam, kad pažiūrėtume pas mus ar pas latvius gintaras gražesnis.
Jeigu toliau tęsiu lankytinų vietų sąrašą, dar vieno savaitgalio neužteks tikriausiai. Tai kol kas planuose būtų tiek. Tik turbūt vykčiau jau vėlyvą pavasarį ar vasarą, o tada be visų kultūrinių paveldų, galima pamatyt, kaip vasaroja latviai: šokiai, festivaliai, koncertai. Rygoj judesio neturėtų trūkti, taigi tik reikia surinkti draugų kompaniją, griebti autobusą ir riedėti šiaurės Latvijos link.
Tiesa, būčiau pamiršus. Taigi praeitą kartą minėjau, kad pirkau Rygos balzamo paragaut ir galiu pasakyt 10/1o. Super skanus yra juodųjų serbentų skonio Rygos balzamas, sumaišytas su persikų sultimis.
Priekā!
Indrė
The post Kodėl grįžčiau į Rygą? appeared first on ECOLINES blog.
]]>