Autobuso viduje

Kelionė į Varšuvą autobusu buvo pati įdomiausia. Važiuoti į Varšuvą turėjome dieną, o vakare apsigyventi hostelyje. Dar paminėsiu, dažnai važinėjant ECOLINES autobusu, galima dalyvauti BONUS programoje, kurioje užsiregistravus ir kiekvieną kartą pirkdamas bilietą, gauni taškus, už kuriuos galima gauti didelę nuolaidą arba nemokamą bilietą! Taigi į šią kelionę leidausi gal su 70% nuolaida.

Kadangi prieš tai naktį buvau mažai miegojus – specialiai, kad pramigčiau visą kelią autobusu, tačiau šalimais važiavo moteris. Pasirodo lietuvė! Labai maloni ir faina, papasakojo apie save. Ji važiavo į Miuncheną aplankyti dukros ir padirbti. Smagu! Taip pasišnekant ir praėjo kelionė. Pasiekus Varšuvą labai stipriai lijo, todėl autobusas važiavo daug lėčiau. Buvo jau kokia 23 val kai patekom Varšuvos priemiesty į kamštį. Girdėjau, kad Varšuva garsėja kamščiais, bet 23val kamštis!!! Po 20 minučių supratome, kodėl tokia spūstis. Prasidėjo potvynis. Nuo gausaus lietaus vanduo nesugebėjo subėgti ir užtvindė greitkelio juostas, liko tik 1 pravažiuojama. Dėl tokio staigaus susiaurėjimo ir lėto važiavimo susidarė gana didelė automobilių eilė. Aišku dar pora mašinų buvo paskendusių, daug net nesiryžo važiuoti, o autobusas kaip amfibija pravažiavo, sukeldamas mažas bangeles. Tai bent nuotykis!

Varšuva per Kalėdas

Vėlavome į stotį, tačiau po tokio kelio visai normalu Į hostelį teko važiuoti taxi, bet nedaug kainavo, nes paprašiau vietinių padėti jį išsikviesti. Gyvenau Krokodyl hostelyje.

Princo Józef Poniatowski paminklas prezidentūros kieme

Apie Hostel Krokodyl:

• Vieta – toli nuo centro, tačiau lengvai galima nuvažiuoti iki centro tramvajais. Važiavimo trukmė 20 min, o kaina buvo lyg 1,2 Zloto – bet manau kainos bus pasikeitę;
• Hostelyje yra rakinama mašinų aikštelė, į kurią patenkama tik įleidus darbuotojams – labai saugu, tačiau aikštelė nedidelė;
• Pats hostelis gana didelis ir labai tvarkingas. Common room tamsių spalvų, kurios suteikė jaukumo. Buvo daug stalo žaidimų, DVD su dideliu filmų pasirinkimu, Wi-Fi;
• Ryte laukė visai skanūs pusryčiai. Galima buvo rinktis ką nori valgyti, o pasirinkimas gana platus, tualetai švarūs, dušuose, deja, nebuvau, o virtuvėje nemokama kava, arbata, cukrus ir kiti būtiniausi dalykai
• Vienintelis hostelio minusas – vieta. Darbuotojai labai malonūs, šnekūs, pilna žemėlapių ir kitos informacijos;

Transportas Varšuvoje nėra pigūs. Yra ir viena metro juosta, kuria pavažiavome dėl linksmumo Metro traukiniai važiuoja labai dažnai, kas 5-8 min. Varšuva yra padalinta į dvi zonas, pirmąją ir antrąją. Tikriausiai būsi pirmojoje zonoje, į kurią įeina beveik visas miestas. Žemėlapį rasi čia. Bilietėlius galima nusipirkti specialiuose ZTM automatuose arba spaudos kioskuose! Įlipus bilietėlį reikia pažymėti. Išsami informacija apie visas transporto priemones: http://www.ztm.waw.pl/index.php?c=126&l=2. Kainos: bilietėlis į vieną pusę 4,4 PLN, 24 valandų – 15 PLN. Kontrolės daug, todėl geriau nusipirkti bilietėlį

Varšuvos universiteto biblioteka

Ką veikti Varšuvoje:

• Visą dieną galima paskirti Koperniko mokslo muziejui: http://www.kopernik.org.pl/en/ Tai muziejus, kuris man paliko didžiausią įspūdį, nes jame ne sausa istorija ar teorija, bet teorija pagrįsta praktika – paskaitai išradimo veikimą ir bandai bandymą pakartoti pats, gali lyginti su kitų lankytojų rezultatais, daug informacijos su tavo bandymais gali atsiųsti į tavo paštą. Tikrai labai įdomu. Už bilietą sumoki gal 20 ar daugiau litų, tačiau jį gali naudoti visą dieną. Pabuvęs kažkiek, gali išeiti į miestą užkąsti ir vėl grįžti, nes poros valandų viduje mažoka;

Koperniko mokslo muziejuje – tikrai sunku sudėlioti vienam

• Pavalgyti galima bet kur aplink centrą, maistas nebrangus, kokybiškas ir skanus
• Senamiestis nėra labai WOW, tačiau yra žavi turgaus aikštė, Karališkoji pilis, kelios gatvelės prie jos bei  pagrindiniai rūmai. Kalėdų laikotarpiu tikrai gražiai atrodo, kažkuo primena Maskvą
• Netoli centro yra labai gražus Lazienki parkas ir rūmai (Lazienki Krolewskie) – kitaip vadinami vandens rūmai ar Rūmai ant vandens. Tikrai viena gražiausių Varšuvos vietų, kurioje labai daug voveraičių, medžių, yra amfiteatras ir viskas tikrai gražiai atrodo;

Lazienki parkas

Nacionalinis futbolo stadionas vakare – tikrai didelis ir įspūdinga vaizdas;

Tai tiek visko galima pamatyti per dieną ir spėti į lėktuvą vakare

Jūratė

The post Varšuva, aš atvažiuoju! appeared first on ECOLINES blog.

Pigus hostelis Krokuvoje su nepakartojamu vaizdu

Kad kalėdinis laikotarpis atėjo, matosi ir iš pagrindinės aikštės Krokuvoj – ruošiama eglučių mugė.

Eglučių mugė Krokuvoje

Einam link autobusų stotelės, iš kurios nuveš mus į tranzavietę, dairomės visur, kaip turistai (nu ir esam) ir akys užkliūva už užrašo „Glory hole“. Įdomu. Dėl to įdomumo ir net ranka sudrebėjo laikant telefoną rankoje. Neužėjom vidun. Tai paliekam kitiem turistam.

„Glory hole“ Krokuvoje

Susirandam autobusą, paduodam pinigą popierinį, sakau „dwa“, vairuotojas kažką pasakoja, kalba, kaip ir nesuprantu ką, bet ausys vieną, kitą žodį pagauna ir jau vaikštom visur aplinkui ieškodami pasismulkint į metalą. Šiaip ne taip radom, ir jau stovim krokuvos priemiesty prie „draudžiama sustoti“ ženklo su ta pačia picos dėže ir užrašu WWA (Warszawa trumpinys, o ne tų vaidybinių melodramų su kovos elementais, kur visi aiškinasi santykius ringe apsirengę triko). Kad žmonės nebijo ten sustoti supratom greitai, net teko eit truputį toliau, kad matytumėmės už po nelegaliai stovinčių mašinų. Sustoja vyras, angliškai nemoka, mes – lenkiškai. Supratom, kad nenuveš iki Varšuvos, bet rodo lipt vis tiek, įlipom. Važiuojam važiuojam ir pasimato šaltuoju metų laiku tranzavimo minusai – pradeda temt anksti. Paleidžia beveik sutemus netoli Varšuvos degalinėj, lieka keturiasdešimt kilometru. Įprastai degalinės tokiu atveju yra gerai, bet ne šįkart – automobiliai vietiniai, link Varšuvos važiuojančių nėra. Į koncertą spėt reikia, tai patraukiam į autobusų stotį miestelyje. Mažo miestelio autobusų stotis, kuri atrodo nelabai skirtųsi ir nuo Lietuvos mažų miestelių stočių. Sovietinio palikimo pastatas, kampuose gert nevengiantys nevieną dešimtį metų vyrai. Lipam į autobusą, pasirodo – beveik ekspresas, tik viena stotele iki Varšuvos. Išlipam kažkokiam lyg autobusų parke, susirandam stotelę ir lekiam link hostelio (p.s. gyvenom Adventura Hostel http://www.booking.com/hotel/pl/adventura-hostel.en-us.html ) ir tikimės, kad koncertas kažkiek vėluos. Įlipam į autobusą, o ten – galimybė bilietuką nusipirkti kortele! Vilniuj butu gerai tai. Susitvarkom hostely reikalus ir pusiau begte link parduotuves, po to stotelės ir koncerto vietos, kuri yra netoli Wilenska gatves, o čia tokia ir grupė grojanti ska yra Vilniuj.

Wilenska gatvė

Ateinam į koncerto vietą prie lyg dailės akademijos ar kažko panašaus ir pamatom, kad žmonių visai nemažai susirinko. Pasirodo gerai, kad iš anksto bilietus nusipirkom, nes išparduoti jau. Nelabai smagu būtų, kai atvažiuoji iš kaimyninės šalies į koncertą ir būni neįleidžiamas, būtų visiškas fail. Bet mums nebuvo! Tik kad koncertas prasidėjo laiku ir praleidom pirmąją grupę Dad Punchers. Nieko tokio – liko dvi, dėl kurių labiau ir norėjom važiuot. Alus, susitikimas su draugais, sing-along‘ai, šokinėjimai nuo scenos – įprastai smagus koncertas.

Jos sako „like”

O kaip kelionės be sutiktų nepažįstamųjų? Tai mano kolega iškart po koncerto susipažino su mergina, kuri visiem iš eilės išliejo savo romantinių komedijų vertą padėtį. Ji gyvena su savo vaikinu Bartek ir slapčia susitikinėja su jo geru draugu ir jų abiejų kambarioku Martek ir nori būti su Martek, o ne su Bartek, nes Bartek yra nemielas, o Martek yra mielas, bet negali nes Martek ir Bartek yra draugai ir visi gyvena kartu ir taip toliau. Nu jei sumaišiau vardus, tai Bartek – blogas, Martek – geras. O Martek ir koncerte buvo.

Martek ir Bartek mergina su Viestursu

Koncertas pasibaigė, taigi kaip neaplankius centro? Centras jau pasipuošęs, tik kažkodėl keli žaisliukai ant žemės nukritę nuo eglutės..

Varsuvos žaisliukai

Deja nė vienas lietuvių nepažinojo miesto, tai klaidžiojom ilgai ieškodami vilties, kad liksim išleidę nedaug pinigų ir sotūs. Viltį atgaivino kebabai! Varšuvoj kebabinės labiau primena restoranus ar užkandines, nei kioskus, ir kebabinių pakankamai daug (tik ne tada, kai labiausiai reikia). Ir kebabai nebrangūs, ir dideli, ir dar vegetariškų/veganiškų pilna visur. Vienu žodžiu – geri! Pavargę nuo ilgos dienos judėjom link hostelio. Ir patyrėm, kuo dar Varšuva garsėja (ir Lietuvoje garsėja). Ogi jie žinomi ir dėl vietinio futbolo klubo Legia fanų, o būtent tą vakarą vyko varžybos. Ir Delfis nekartą rašė apie jų apsilankymą/apsilankymus pas mus ir mūsų areštinėse. O šito mūsų patyrimo išraiška tapo mano kolegos Viesturso kruvina veido pusė ir jo akiniai be vienos auselės. Sukrapštę paskutinius grynus pinigus, su taksi nuvažiavom į ligoninės priimamąjį, o ten susidūrėm su unikalia gydytojų praktika „ne mano problema, važiuok į kita ligoninę, pas okulistą“. Nutarėm, kad okulistas sapnuose sutvarkys žaizdas ir nuėjom į hostelio lovas ligoninių ieškot. Matyt radom.

Problematiškas antakis

Rytas. Lietingas Rytas. Diena. Lietinga diena. Nesugalvojam, ką nuveikt per lietų sekmadienį. Po miestą pasivaikščiot ilgai neišeina, tai sėdim kebabinėse, kavinėse ir stumiam laiką, kol.. Kol ieškant veiklos surandu vieną didesnių Varšuvos traukos centrų – Koperniko mokslo centrą. Čia yra dalykas, kurį man žmonės rekomendavo, bet užmiršau, tad aš stengiuosi irgi visiem rekomenduot! Įsivaizduokit muziejų, kur kiekviena smulkmena, eksperimentas parodomas yra parodomas realybeje, yra interaktyvus! Nori sužinot kokio ilgio vizualiai yra tavo žarnos? Trauk už rankenos, esančios ant žmogaus silueto. Tik turėk jam 3-4val laiko ir neateik link darbo pabaigos, nes mum dvi buvo per mažai, teko grįžt į lietingą pasaulį, dar į vieną barą ir į stotį. Autobuso laukė nemažai žmonių – autobusas turbūt pilnas ir buvo. O mes gavom pačias geriausias vietas – antram aukšte pačiam prieky. Pusė nakties prakalbėjom su iš Berlyno grįžtančia lietuve, prisnūdom ir atsidūrėm šaltoje šiaurėje – Vilniuje (bent taip atrodė).

Kodėl kiekvieną savaitgalį trini vis to pačio miesto šaligatvius? Patrink dar tau nepažintų miestų gatves! Aš trinu, ir sustoti nė nenoriu.

Gabrielius

The post Koncertai Lenkijoje (2 dalis) appeared first on ECOLINES blog.