ECOLINES autobusas

Kelionė prasidėjo Vilniaus autobusų stotyje. Žinojom, kad mes lėksim skirtingais autobusais, nes kitaip nebuvo bilietų, todėl nepykome Vilniuje atvažiavo 3 autobusai ir visi po juos pasiskirstėm. Mūsų nuostabai, penktąjį narį perkėlė kartu su mumis! – kad draugai kartu važiuotų. Super Pradžioje autobusą radome sunkiai, nes nė vienas iš mūsų neatliko namų darbų, nepasižiūrėjo kokia kryptimi važiuosime – ar į Štutgartą ar į kur kitur ) todėl teko paklaidžioti nuo vieno prie kito autobuso, bet galop vairuotojas pasakė, kad pataikėm ten kur reikia. Įmetėm savo kuprinytes į bagažą ir susiradome vietas.

Aišku, vietas parinkau tobulai – prie pačio įėjimo. Galvojau taip geriau, o pasirodo ne visada.:) Nepaisant to, sėdėjom visi šalia. Pradžioje mums parodė filmuką. ECOLINES savo autobusuose turi:

ECOLINES autobuso vidus

• Wi-Fi  -tuo metu mano smart phone buvo taisykloje, tai negaliu nieko pasakyti. Draugai sakė kad veikė, bet nedaug naudojo
• tualetą, į kurį labai buvo nedrąsu eiti. Bet kartą  nuėjus pasidarė daug drąsiau. Ach ta baimė, kai visi mato, jog ten eini )
• siūlė pledus, bet mes tam patys pasiruošėme, tai neprireikė šios paslaugos;
• karštą maistą ir gėrimus (net alaus turėjo ) – atgal labai pravertė, nes nespėjome nieko nusipirkti. Šiaip visai nebrangu – gali sočiai pavalgyti už 10 Lt, kavos kainos kaip visur apie 1 EUR – ir ji buvo skanesnė nei draugų pirkta degalinėj. Haha )
• Rozetes (elektros šaltinius) prie sėdynės – nepanaudojom, nes neradom. O pasirodo, jos po sėdyne. Išeidami paklausėm stiuardesės. Nu, durniai, galėjom anksčiau paklausti…:)) bet ką padarysi…
• naktį rodė Šūriko nuotykius (atrodo). Kadangi su rusų nelabai draugauju – man nelabai patiko, bet kadangi dauguma buvo rusakalbiai, labai džiaugėsi šiuo filmu

O žinot, mums dar stiuardesė pasitaikė labai faina. Mums viską papasakojo angliškai, visko pasiūlė. Visada nusišypsodavo ir tikrai tokia rūpestinga buvo… Autobusas sustodavo maždaug kas dvi valandas degalinėj ar kokioje stotyje. Taikydavo stoti ten, kur nemokami tualetai ir kokia parduotuvėlė Aišku mums buvo vienodai – vis tiek nieko nepirkom, nes per visus 5 turėjom 10 Zlotų, o eurų nepriėmė. Mes tikrai pirmą kartą keliavome autobusu ) Išlipdavome kiekvienoje stotelėje mankštinti kojas, todėl problemų su jų skaudėjimu neturėjome. Naktį smigome, o ryte Berlyne mus pažadino stiuardesė. Sunkiai suprasdami kas vyksta, išlipome, pasiėmėme bagažą ir judėjome ieškot tualeto ir persirengt.

PATARIMAS: kai keliausite autobusu, pasiimkite pagalvėlę – kitaip neišsimiegosite. Jie siūlė jas autobuse (kaina 10Lt) – tuo metu galvojome brangu, bet grįžę patikrinome supermarketus, tai 10Lt labai normali kaina. Pati dabar turiu pagalvėlę, įsigytą su akcija už 8 Lt )

Ruduo Berlyne (Reichstagas)

Stotis Berlyne yra visai netoli ZOO… Bent mums taip atrodė, kai pasižiūrėjom į žemėlapį – tik 2 didelės sankryžos iki ZOO. Stotyje mes išsiskyrėme, nes gyventi pasirinkome CouchSurfing būdą, todėl 3 mūsų draugus pasiėmė host’as, o mūsų hostas dar miegojo..:( Todėl iki ZOO ėjome kojytėmis – NIEKAD TO NEDARYKIT. Tai buvo mūsų didžioji klaida su visais daiktais 6 ryto pėdinti tokį didelį atstumą. Labai pavargom, plius anksti atsikėlę ir jėgų nebeliko. Pakeliui susiradome McDonaldą pusryčiams ir kavai. Kadangi buvo šeštadienio rytas, tai sutikome keletą “šviežių agurkėlių” – taip vadinu pagiriotus ir juokingus jaunuolius

Šiaip ne taip nusigavome iki ZOO, tada atrašė mūsų hostas ir mus pasiėmė. Jis gyveno 10 min nuo pagrindinės traukinių stoties – taigi visur galima patekti kojytėmis ) aišku, jis to daryti nerekomendavo, bet kadangi mes jauni ir taupūs, nepaklausėme. Pas mūsų host’ą, vardu Fin, pavalgėme, apsiprausėme, pasėdėjome. Kaip tyčia jis dirba su turistais, todėl gavome superinius žemėlapius ir begalę informacijos. Aišku…dar nemokamus bilietus į ZOO (jais nepasinaudojom – labai didelė mūsų klaida)!!! ir raktus nuo buto – kad grįžtume kada norim. Vau koks pasitikėjimas!:))

Pagrindinė traukinių stotis

Apie transportą. Teorija sakė, kad reikia ieškoti BVG automato.  Labai apsimoka pirkti nuolatinį bilietą grupei žmonių iki 5 asmenų. Zonoms A-B-C (oro uostas C zonoj, centras A zonoj) jis kainuoja parai tik 15.50 EUR, tik A zonai daug pigiau, o galioja nuo 3 a.m iki 3 a.m – labai keistai, bet ką darysi. Turėjom tokį nuotykį: tas BVG automatas PRARIJO MŪSŲ PINIGUS, o bilieto negrąžino!!! Tik išmetė kažkokį labai vokišką lapelį, kurio mes nesupratom. Ačiū Berlynui, kad netoliese buvo informacija turistams, kur greit paaiškino, kad automate buvo ERROR’as, o pinigus atgausime centrinėje BVG būstinėje tam tikromis valandomis. Iškart mums davė kažkiek eurų kainuojantį žemėlapį nemokamai su pažymėta ta centrine būstine (šitas labai nustebino!) ir liepė bilietus pirkti pas juos, o ne automate. Dar kartą pirkom bilietą, tik šį kartą jį atgavom ir greit nuskubėjom į traukinį, nes nekantravom viską pamatyti. Kiek buvom skaitę, tai būna ten visokių bilietų su nuolaidom į muziejus, bet mes norėjom išgyventi kuo pigiau.

Reichstago viduje

Keletas lankytinų vietų Berlyne:

1.Reichstagas. Būtinai registruokitės per čia:
http://www.bundestag.de/htdocs_e/visits/kupp.html
Čia tam, kad nereiktų stovėti kilometrinių eilių. Tiesiog turi lapą, paduodi prie įėjimo (be jokios eilės) ir tave įleidžia. Po to tave ištikrina, atima šakutes, kišeninius peiliukus, šaukštus bei skysčius ir įleidžia į kupolą ) O kupolas tikrai vertas dėmesio – nuo jo matosi visas Berlynas. Aišku, žali stogai nėra įspūdingi, tačiau Angelo parkas tikrai atrodė wow )

2. Rajonas prie AleksanderPlatz. Girdėjome, kad ten labai visko daug. Taigi ir nukeliavome ten. Gatvės pilnos mažų ir firminių parduotuvyčių, o slaptose gatvelėse galima buvo užtikti didelių grafitti sienų, gėjų barų, senoviškų užeigų su žvakėmis, įdomių žmonių… Taigi ėjome neturėdami tikslo, o tik ieškodami kokio nors baro pasisėdėjimui Bet netrukus atsiliepė mūsų draugai ir pakvietė mus patūsinti į fainą barelį kaip Vilniaus Gringo, Play ar Cafe de Paris )

       3. East Side Gallery – tai garsioji Berlyno siena, viena didžiausių meno galerijų po atviru dangumi su daugybe grafičių, kurie atrodo pasakiškai. East Side Gallery lengva rasti einant link upės nuo tokio pačio pavadinimo Metro stotelės;

4. mažų barelių pasirodo pilna netoli East Side Gallery -tik metro stotelėje reiktų eiti į priešingą pusę nuo jos. Va ten jautėsi tikras naktinis gyvenimas. Pilna žmonių, barų viduje leidžiama rūkyti, nebrangus alus ir bohemiška aplinka )

Muziejų sala

5. Muziejų sala. Tikrai verta aplankyti, ypač jei turi ISIC ar bent vienas draugų su ISIC. Mes į ją ėjome 5iese, keturi turėjo studento pažymėjimus, tačiau visiems pritaikė vienodą nuolaidą, tai yra Muziejų pasas kainavo TIK 8 EUR! Turėdamas tą pasą gali įeiti į 5 muziejus, tau yra Altes Museum, Neues Museum, Alte Nationalgalerie, Bode Museum, Pergamon Museum. Visuose muziejuose duoda nemokamą gidą – ausines su playeriu, prie kiekvieno eksponato galima išklausyti ilgą pasakojimą, pradžioje įdomu, į galą jau net nervas imti pradeda.:) Norint visus juos aplankyti, būtina paskirti dieną, jei nėra tiek laiko, tai svarbiausia apžiūrėti Pergamon Museum. Jame yra ekspozicija iš pačių Egipto piramidžių! Salėse autentiškai atstatytas jų vidus, yra serkofagų, įvairių statulų… Įspūdis puikus! p.s. jame yra Babilono vartai. Neues muziejus taip pat turi didelę ekspoziciją iš senųjų Egipto bei antikos laikų. Jame yra eksponuojamas NEFERTITĖS biustas! Tačiau žmonių kiekis ir eilės tikrai vargina. Po šių dviejų muziejų nelabai lieka laiko ir noro aplankyti 3 likusius: Alte Nationalgalerie, Bode Museum, Altes Museum. Juose eksponuojamos statulos bei įvairūs garsių menininkų paveikslai. Tiesa pasakius, visi šie trys man buvo labai panašūs ir negaliu nė vieno išskirti. Po šios ilgos kelionės po muziejus, jokių kitų muziejų ar bažnyčių lankyti nebesinori.

Berlyno šviesų festivalis

6. Šviesų festivalis. Jis vyksta kasmet rudenį, tiksliau Spalio mėnesį. Kai atsibosta architektūra – šviesos ant garsiausių Berlyno pastatų sukuria magiją. Nuostabus vaizdas ir viskas nemokamai. Tik reikia nutaikyti laiką
7. Free Walk Tour – nemokami turai, po kuriuos vietiniai Berlyno gyventojai pavedžioja po garsiausias vietas. Kiekvieną dieną vyksta susitikimai 12 val prie McDonaldo, kuris yra šalia ZOO. Aišku vietą ir laiką visada geriau pasitikrinti čia. Deja, savo kailiu neišbandėme, nes sužinojome apie tai paskutinę vizito dieną Nepamirškit arbatpinigių.

Potzdamer Platz

8. Postdamer Platz naktį – tai vieta, kur kasmet vyksta Berlyno filmų tarptautinis fetsivalis Berlinale. Toje vietoje yra pastatytas įspūdingas skliautas, kuris naktį užgniaužia kvapą.
9. Tiergarten – tai didžiausias Berlyno parkas centre. Jame yra nemažai skulptūrų, gražių tvenkinių. Puiki vieta pailsėti ir pasislėpti nuo turistų.

Tolumoje matosi Pergalės kolona

10. Tiergarten parko centre yra Pergalės Kolona – Viktorijos statula. Tikrai įspūdingas statinys, atrodo, kad žėri auksu ) bet tikrai, jos pagrindinė dalis – Viktorija yra auksinė. Galima pasikelti į viršų,tačiau kai jau esi apsilankęs Reichstag’e, gaila pinigų. Vaizdas panašus (manau).

Kaizerio Vilhelmo bažnyčia

11. Kaizerio Vilhelmo bažnyčia – tai vienas įspūdingiausių pastatų. Bažnyčia yra netoli ZOO – nepastebėti neįmanoma. Iš šono atrodo lyg sušaudyta, lyg kažkoks korys. Įėjimą sunku rasti, tačiau, girdėjau, jog vidų verta aplankyti (mums nepavyko įėjimo rasti).

Berlyno siena rudeniškai

Apie kebabus ir maistą Berlyne:

Kasdieniai mūsų pietūs buvo kebabai – pigiausias, sočiausias patiekalas. O po to jau pagavome azartą lyginti kebabus ) Gyvenome keletas metro stotelių nuo ZOO, kažkur šiame rajone, kur milijonas kebabinių ir mažų kavinių:

Rajonas, kuriame buvome apsistoję

Labai netoli nuo centro, o kebabų kainos svyravo nuo 2,5 iki 3,5 EUR. Kiti rajonai tuo nepasižymėjo, nes ieškodami maisto, visad grįždavom ten pat. Skaniausi kebabai buvo už 2,9 EUR (10 Lt didelis kebabas pitoje). Nesu tikra kebabų ekspertė, bet jų duonelė skanesnė nei lietuvoje. Kažkaip labiau ja pasirūpina, o padažas nelabai paliko įspūdį – užgožia kebabo skonį, todėl valgydavome be jo. O kadangi kiekviena kebabinė yra kaip atskiras verslas, jos šeimininkas stengiasi kaip labiau privilioti lankytoją ir jį išlaikyti. Smagu, kai nueini ir tau šypsosi iki ausų, o kebabo kaina kaip Lietuvoje.

Paskutinę dieną visi buvom pavargę po praeitos nakties pasivaikščiojimų po šviesų festivalį, todėl niekas nenorėjo daug veikti. Stotyje sulaukėm autobuso, aišku neturėjom jokio vandens ir maisto, tai buvo fail ) Gerai, kad autobusas pasirūpino tokiais nieko nespėjusiais kaip mes

Įsėdome į autobusą, turėjome tik 10 Zlotų ir litų. Nusipirkome kažko užkąsti ir labai laukėme Varšuvos. Stiuardesė buvo labai maloni ir Varšuvoje mūsų palaukė, nes kol ieškojome maisto, praėjo 15min sustojimo laikas. Vėlavome gal pora minučių ) bet buvom su užkandžiais rankose

Vaizdas per langą

Autobusas buvo apytuštis, todėl stiuardesė iškart mums pasiūlė persėsti – kad kiekvienas turėtų po atskiras dvi sėdynes miegui. Mes taip ir padarėm. Iki Varšuvos nelijo, o buvo tikrai gražus oras -saulė leidosi ir kilo rūkas. O Varšuvoje pradėjo nesveikai lyti!!! Bet taip lijo, kad vieną kelią užtvindė. Turėjome pastovėti šokiam tokiam kamštyje, nes pora mašinų plaukiojo vandenyje, todėl iš 4 juostų buvo pravažiuojama tik 1. Va tada džiaugiausi, kad esu autobuso 2ame aukšte

Kelionė truko naktį. Ją visą miegojome, kadangi po Berlyno vos pavilkome kojas… Bet vertėjo!! 3 dienos už 18 Lt bilietams ir 30 EUR viskam kitam )

The post 4 dienos Berlyne appeared first on ECOLINES blog.

Vienintelis

Nepakartojamas

Berlynas

Taip šį miestą keliais žodžiais apibūdina dauguma čia laikinai arba pastoviai gyvenančių žmonių, iš kurių daugiau nei pusė (bent jau sutiktų) yra apskritai ne šios šalies gyventojai.

Nuo savęs pridurčiau dar kelis žodžius – jaunatviškumas, polėkis, saviraiška. Istorija apjuostas inkubatorius, kuriame dabar tvyro laisvės kvapas. Kas tu esi? Ką tu veikti? Kaip tu atrodai? Ar kuo tu esi apsirengęs? Atsakymas paprastas – tai tavo paties reikalas, tu niekam netrukdai, o ir svetimos akys tavęs piktais žvilgsniais čia nekramto. Visapusiškas visuomenės liberalumas ir atvirumas. Tu čia gali būti tu.

Mūsų kelionė į Berlyną didelių tikslų neturėjo. Tradiciškai, tai buvo laikas prasivėdinti ir aplankyti ten šiuo metu savanoriaujančią draugytę A. Bilietai, nupirkti prieš pusę metu už velniškai didelę pinigų sumą (20 lietuviškų pinigų už pirmyn ir atgal), dulkėjo e.pašto dėžutės n-tajame puslapyje ir kažkaip visad rodės, kad dar labai daug laiko iki tos dienos. Bet periodiškai besikeičiantys dienos – nakties vaizdai gana greitai priartino šią dieną.

Berlynas po kojomis arba kojomis per Berlyną

Pirmas vakaras buvo praleistas ramiai ir jaukiai, su istorijomis ir juokais viename iš Berlyno parkų (Volkspark Hasenheide). Galbūt keista buvo tik tai, kad Lietuvoje viešumoje uždrausti dalykai, čia yra vieši ir nenuodėmingi. Reikėjo minučių apsipratimui, o paskui jau suvoki esąs kitoje žemėje.

Kitą rytą pradėjom “turistauti” nelabai sėkmingai. Aišku, kaip gi be nuotykių! Įkliuvome į spąstus, naiviai patikėjusios žmonių gerumu. Teko sumokėti baudelę už važiavimą su padirbtu metro bilietu. O buvo taip. Tuomet, kai jau praktiškai kišome monetas į bilietų mašiną, priėjo žmogelis ir sako ‘turiu du bilietus visos dienos. Pats išvažiuoju, todėl man jų nereikia. Pirkit’. Palyginti, kaip atrodo originalus bilietas ir jo parduotas, į galvą nešovė tą akimirką, o patikrinus įrašus (datą, laiką, zonas ir t.t.) ‘blogame’ bilietukį, viskas lyg ir buvo gerai. Lyg ir… Iki tol, kol kitoje stotelėje neįlipo kontrolė ir su ironiška šypsenėle paprašė išlipti kartu su ja. Iki šiol Lietuvoje nebuvau išlaipinta kontrolierės, o čia va – Labas, Berlyno metro kontroliere. Oj kaip skaudu buvo žiūrėti į tą spausdinamą baudos čekiuką… Tada buvo pikta, bet dabar juokinga. Patarimas planuojantiems lankytis čia – niekada nepirkite šiame mieste transporto bilieto iš niekur kitur kaip tik iš bilietų pardavimo mašinėlės! Šventa.

Tas pusdienis buvo toks truputį apsiniaukęs mums, nors saulė spigino ir nenustojo šildyti. Bet paskui pamiršom, atsigavom ir buvo gerai. Dar kartą įsitikinome, kad gyvenimas visur ir visada yra pusiausvyros ieškojimas.  Kita vertus, labai įdomiai toliau viskas vyko, nes likusias dienas Berlyną iš užsispyrimo apvaikščiojom pėstute.

Tą pačią dieną dar sugalvojome pasinaudoti miesto siūlomomis atrakcijomis ir išbandyti “Nemokamą turą po Berlyną”. Nelabai mėgstame keliauti su gidais, bet šį kartą mums patiko. Leidomės į trijų valandų maršrutą su gidaujančiu jaunu anglu Mark, kuris gana įdomiai perteikė kelis intriguojančius faktus apie miestą.

Manau, kad ne kiekvienas vokietis galėtų taip sudominti savo šalies istorija, kaip tai padarė jis. Paprastai, bet efektyviai. Matosi, kad žmogus GYVENA šiame mieste ir įpučia tau entuziazmo tuo savo gebėjimu įsijausti į jam svetimą istoriją.

Šių gidaujančių žmonių veikla yra labai idėjinė ir įkvepianti. Jie yra freelanceriai, organizuojantys tokius turus keliose didžiuosiuose Europos ir ne tik miestuose. Tai kartu yra ir jų pragyvenimo šaltinis. Po kiekvieno turo jie prašo palikti “arbatpinigių” arba, kitaip tariant, –  patiems įvertinti jų darbą. Atrodo, kad čia kažkas keisto ir geru nekvepia, bet tikrai tikrai sakau, kad buvo labai įdomu ir naudinga!

Brandenburgo vartai

Tarp aplankytų objektų buvo: Brandenburgo vartai (prie jų sužinojome priežastį, kodėl ant tų vartų viršaus esanti Viktorija yra pakreipus galvą į žemiau ir kairiau kabančią Prancūzijos vėliavą…Garbės ir išdidumo reikalas), čia šalia vartų pamatėme vieną iš brangiausių viešbučio balkonų, tituluojamą kaip ‘Michael Jackson balcony’, iš kurio jis 2002 pavojingai iškėlė savo sūnų ir davė darbo skandalistams. Taip pat stovėjome kelių daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelėje, po kuria, pasirodo, anuomet buvo bunkeris – paskutinė fiurerio slėptuvė, kurioje jis nusižudė. Įdomiausia tai, kad vaikštant po miestą, nerasite jokių nuorodų susijusių ar vedančių tokių vietų link. Atrodo, tautai lyg ir gėda, o gal jie tiesiog vengia praeities ir stengiasi gyventi dabartimi ir užmiršti tai, kas būta. Kitas tokios lyg ir istorinės vietos neafišavimo tikslas – neleisti išlikusiems naciams turėti juos jungiantį tašką, šiuo atveju, susitikimo vietą. Po to, kai naciai buvo sunaikinti, Berlyne buvo nugriauti visi jų pastatai. Tiesa, turėta vargo, nes tie pastatai buvę nežmoniškai masyvūs. Ko gero buvo stengtasi net pastatais perteikti jų galią. Išliko tik vienas vienintelis toks pastatas, kuris dabar yra virtęs mokesčių inspekcija. Žydų memorialas – abstrakti istorija. Iki šiol šis paminklas yra linksniuojamas dažnai ir tarp įvairaus rango žmonių. Įdomu tai, jog kiekvienam atskirai leidžiama interpretuoti  šį paminklą, kiekvienas savaip mato tas stūkstančias 2711 stelas ir kiekvienam jos kelia kitokias emocijas. Vieniems tai panašu į kapines, kitiems tai banguojantis vanduo… Spėlionės, kurių nesiteikė atskleisti net autorius.

Berlyno siena. Dar vienas ‘objektas’, atskleistas visomis įmanomomis spalvomis. Istorijos daug, daug liūdnų ir šiandien nesuvokiamų prisiminimų, bet pagyvenkime dabartimi ir mes, kaip tie vokiečiai… Viena iš sienos atkarpų dabar yra pavirtusi galerija – East side gallery.

Berlyno sienos dalis paversta paveikslų galerija

Spalvų, piešinukų, ornamentų ir figurėlių sodas. Spalvotos dėmės ant pilko ir šalto paviršiaus verčia užsimiršti apie tai, kas buvo, nors visi piešinukai turi tiesioginių sąsajų su tuo, kas buvo.

Spalvų, piešinukų, ornamentų ir figurėlių sodas

Per tas kelias dienas, vidutiniškai suvaikščiodavom po 25 km per dieną, tai teko prasieiti per įvairiausias gatveles. Iš tikro, šiandien Rytų Berlynas yra įdomesnė erdvė ( ta pusė, kurioje kažkada viešpatavo komunizmas).

Rytinė Berlyno pusė

Berlyno grafitti

Nenustebkite, kad čia nerasite tokio reiškinio kaip senamiestis – jo tiesiog šiame mieste nėra. Keisčiausia, kad čia nereikia toli važiuoti iš savo kvartalėlio, kai tau ateina noras ‘pasižmonėti’ ar susitikti su draugais. Nusileidi laiptinės laiptais žemyn ir turi aplink viską, ko tau reikia. Baras, įvairių tautų užeigėlės (aiškų, pirmauja turkai…Jų don kebab kioskelių skaičius yra nepralenkiamas niekam) ir berniukai, parduodantys savo unikalaus sodo ‘ derlių’. Viskas, ko reikia, yra čia pat.

Apskritai, nepavadinčiau Berlyno tipiniu  turistiniu miestu, kuriame yra sužymėti kažkuo ypatingi lankomi objektai, išsiskiriantys savo architektūra ar stiliumi. Čia tokių pastatų, išlikusių iš anksčiau (bent jau imituotų) likę nedaug.

Berlyno katedra

Visa kita yra bandoma sumoderninti, ale pateikti vakarietiškai. Pats miestas yra pripildytas grafitti ir įvairiais užrašais.

Atrodytų keista, juk anksčiau lankytas Londonas irgi dvelkė laisve ir saviraiška, bet taip nesužavėjo. Kažkas, iš tiesų, glūdi po ta Berlyno žeme. Kažkas čia verčia jaustis gerai. Mums čia buvo gerai.

#Nekaltinkit saulės, jei jūsų sodas nežydi#

Sodas

Blogą įrašą kūrė Travelas

The post Feel free – it’s Berlin appeared first on ECOLINES blog.