The post Žiemos atostogos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Nuostabiai patogiais ECOLINES autobusais iš Kauno į Prahą išvykome popiet, ir iš kart įnikome žiūrėti filmus.
Kelionė neprailgo, kadangi kitą rytą 10 val vietos laiku jau stovėjome Prahos Florence autobusų stotyje ir dairėmės “ogi kur mums čia pasukus“. Po keletą sekundžių trukusio šoko apsimuturiavome kuprinėmis ir patraukėme senamiesčio link. Iki tol nelabai rūpinomės vietine valiuta ir nesigailėjome, kadangi Prahoje ant kiekvieno kampo (netgi senamiestyje) puikuojasi iškabos „Change“, kuriose bet kada gali pasikeisti savo pinigėlius. Iki viešbučio buvo apie vieną kilometrą, pasirinkome ėjimą pėstute, kadangi norėjome pažioplinėti į apylinkes, o ir į viešbutį buvo kiek ankstoka. Pirmasis įspūdis atsidūrus Prahoje – kur rasti gatvės pavadinimą? Išmaniųjų technologijų pagalba žinojau, jog turime išlysti į „Kryžikova“ gatvę ir ji mus nuves iki viešbučio. Tačiau gatvės pavadinimą, pasirodo, ne taip jau ir lengva rasti. Pasirodo, Praha yra suskirstyta rajonais, o ant lentelės tiek ir parašyta: „Praha 1/23“, suprantu, jog esame pirmame rajone prie 23 namo, o kokia šalia einanti gatvė – lieka mįsle tiek man, tiek draugei.
Netrukome susigaudyti – ir jau keliaujame klaidžiomis Prahos senamiesčio gatvelėmis. Pirmiausia, ką priėjome – sinagogą Jubilejní (arba Jeruzalės sinagoga). Šis pastatas įspūdingas ne tik paauksuoti fasadu, bet ir turtingu vidumi. Gaila, į vidų patekti nepavyko (ne lankymo valandos), todėl vingiuojančiomis gatvėmis patraukėme toliau.
Mūsų viešbutis buvo įsikūręs Mustek rajone, Vaclavske aikštėje, kuri man iš dalies priminė Kauno laisvės alėją, tik tris kartus judresnę.
Šią aikštę užbaigia itin didingas pastatas – Nacionalinis (Narodni) muziejus. Realybėje jis yra tiesiog „wow“ – kai stovi šalia jo – gniaužia kvapą.
Taigi, atsikvėpusios šalia esančiame „Starbucks“ – keliavome toliau, kadangi labai knietėjo pamatyti kaip atrodys mūsų 4 žvaigždučių viešbučio kambarys. Pakeliui „selfie“ stiliumi įsiamžinome šalia Šv. Václava paminklo, kuris didingai joja ant savo žirgo.
Pasiekėme išsvajotą kambarį, dar labiau išsvajotą dušą ir lovas! P.s. kambaryje turėjome nuosavą virtuvėlę 
P.p.s. gyvenome 7 aukšte ir pro mūsų langus matėsi judrioji Vaclavske aikštė.
Atsikvėpusios viešbutyje, suskubome į miestą, kadangi popietė pasitaikė pakankamai šilta, patraukėme Vltavos upės link, ieškoti šokančio namo.
Beklaidžiodamos pakrante pamatėme didžiulį kalną ir kyšančius bažnyčios bokštus. Nutarėme trūks – plyš pamatyti, kas ten. Kiek paklydusios pradėjome kopti į didelį ir tikrai statų kalną.
Nutarėme trūks – plyš pamatyti, kas ten. Kiek paklydusios pradėjome kopti į didelį ir tikrai statų kalną. Keletas dešimčių laiptelių ir mes patekome į karališką Vysehrad sodą – viso pasivaikščiojimo metu mus lydėjo nuostabi ramybė, nedidelis kiekis turistų ir kvapą gniaužiantys miesto vaizdai.
Įspūdinga katedra, į kurią norint patekti, reikia pakloti apie 35 kronas (apie 1 Eur). Ir skubu pabėžti, jog čia studentiška kaina, todėl turintiems studentų pažymėjimus – labai patariu kuo greičiau išnaudoti Jums suteikiamas nuolaidas visose šalyse.
Pirma dienos pabaigą vainikavo vietinių barų vizitavimas. Pirmasis jų – kuriame mus pasitiko labai svetingas CEKARNA. Alaus kainos – labiau nei prieinamos, o maistas – tikrai skanus. Pirmosios dienos atradimas – marinuotų viščiukų sparnelių užkandis prie alaus su firmine baro duona.
Šių skanėstų paragauti ir Jums! Pirmosios atostogų dienos pabaigą vainikavo pasipliuškenimas viešbučio baseine ir pasikaitinimu saunoje.
Pailsėjusios minkštose lovose antrąją dieną paskyrėme tolimesnei kelionei – kadangi diena buvo neįtikėtinai šilta (+7 laipsniai pagal Celsijų) ir saulėta – nusprendėme apsilankyti Prahos zoologijos sode, kuris įtrauktas į geriausių Europoje zoologijos sodų sąrašą.
Prieš kelionę įsigijome trijų dienų visuomeninio transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims (sumokėjome 11 Eur). Iš Prahos senamiesčio sodą pasiekti nėra taip jau paprasta – reikia važiuoti su metro, o vėliau sėsti į 122 Nr. autobusą. Tačiau Praha – turistų miestas, visur didžiulės iškabos ir nuorodos kaip patekti į norimus objektus. Taigi, dar geras 15 min. pavažiavusios autobusu – privažiavome zoologijos sodą, tuo pačiu metu pravažiavome ir Prahos botanikos sodą, tačiau tokiu metų laiku ten nelabai dar buvo į ką pažiūrėti. Tačiau zoologijos sodas – nenuvylė, juolab, kad studentiška kaina yra tik 150 kronų (apie 5 Eur).
Mes ten planavome praleisti gerą pusdienį, tačiau norint tikrai nuoširdžiai pasivaikščioti – patariu skirti visą dieną, kadangi sodo plotas tikrai didelis, o apžiūrėti – tikrai yra ką. Sodas įsikūręs Vltavos upės slėnyje, vasaros metu galima pasinaudoti keltuvu, kuris pakelia į viršutinę zoologijos sodo dalį. Nuo ten atsiveria nuostabūs miesto horizontai.
Antroji diena Prahoje baigėsi pasivaikščiojimu senamiesčiu (Stare Mesto) bei rotušės aikštės aplankymu.
Rotušėje knibždėte knibždėjo turistų, ypač jautėsi, jog daug turistų atvykę iš tolimų Azijos kraštų. Pire astronominio laikrodžio stovėjo nemenka eilutė, todėl negaišome laiko ir apžiūrėję patraukėme į šalia esantį rotušės bokštą.
Rotušės aikštė buvo kupina įvairiausių artistų, bandančių pralinksminti turistus vieni jų buvo labai juokingi, todėl nepraleidome progos su jais nusifotografuoti.
Iki vėlyvo vakaro vaikštinėjome po senamiestį, užklydome į alėją (Parižska), kurioje puikavosi tokios parduotuvės kaip „Burberry“, „Dior“, „Versace“ ir dar daug kitokių. Nuo vitrinų blizgesio net akys raibo. Prie kiekvienos parduotuvės durų stovėjo po vyrą su kostiumu lyg iš filmo „Sargybinis“. Kai jau visai susisuko galva nuo nematytos prabangos, pasukome į kitą skergatvį, kuriame buvo saldainių parduotuvė. Joje du vaikinukai įnirtingai maišė masę, kuri virto įvairiausių formų saldainiais, todėl nepraleidome progos pasmaguriauti desertais.
Antrosios dienos vakare viename Prahos skersgatvių atradome barą, kuris vadinosi „Karčema“ (originalo kalba „Krčma“).
Ši vieta pasirodė pakankamai tradicinis, todėl nusprendėme į jį užsukti. Šioje užeigoje pasijutome lyg viduramžiais – akmeniniai suolai uždengti natūraliais kailiais, o mediniai baldai buvo visur – net kriauklė buvo medinė.
Tačiau tuo vakaras nesibaigė – vakarop grįžome į viešbutį, išsipustėmė kaip tikros damutės (Prahoje į barą ar kavinę įprasta eiti su kedais ir džinsais, bent jau man susidarė toks įspūdis) ir patraukėme į netoliese esantį džiazo muzikos barą (Jazz Republic Live Music Club Praha). Studento pažymėjimas vėl išgelbėjo– į koncertą įėjome nemokamai!
Ir štai išaušo paskutinė diena, kai galime pamatyti tai, kas liko mūsų sąraše. O liko iš mūsų numatyto plano – tik garsiosios pilys, kitoje Vltavos upės kranto pusėje – Mala Strana rajonas. Iškart po karališkų pusryčių nurūkome į metro ir po keleto sustojimų esame vietoje. Tiesa, kitą kartą keliauti rinktumės tramvajumi, kadangi nuo metro sustojimo reikia apie 15 min. eiti pėstute.
Taigi – pasiekėme Prahos miesto pažibą – Šv. Vito katedrą.Ji tokia didinga, kad net nemokėjau nufotografuoti
Na, sunku apsakyti, kokia ji didinga, kai prieini šalia jos ar patenki į jos vidų. Tačiau prieš patenkant reikia susimokėti. Tačiau kaip ir minėjau, Praha yra labai patogi turistams, todėl šalia įsikūrusiame turizmo informacijos centre įsigijome bilietą (7 Eur) į visą pilių ir kitų pastatų įėjimų kompleksą. Žinoma, objektus galima rinktis ir susimokėti tik už pavienius įėjimus.
Kadangi Malo Strana pasiekėme daug anksčiau prieš vidurdienį, sukiojomės tol, kol sulaukėme 12 val. Tuo metu keičiasi pilies sargyba ir vyksta labai įdomi ceremonija.
Užkopus – vaizdas užgniaužia kvapą. Kaip ir kiekvienoje apžvalgos aikštelėje. Tačiau tai ir yra nuostabiausia – kai stebina kiekviena atostogų akimirka. Trumpai pasisvečiavusios bokšte, tais pačiais laipteliais leidomės žemyn. Nepatikėsite, tačiau leidžiantis galva sukasi dar labiau, nei kylant.
Kitas mūsų tikslas – auksinė gatvelė Prahoje.
Joje galima įsigyti unikalių rankų darbo suvenyrų, apžvelgti istorinius vaizdus, kurie atspindi viduramžių ir vėlesnių amžių gyvenimo ypatumus.
Auksinės gatvelės pabaigoje aplankėme kankinimo ir kalinių bokštą, kuris kupinas įvairiausių kankinimo prietaisų.
Kai pamatėme, jog laikas lekia beprotiškai greitai, susivokėme, laikas keliauti ieškoti garsiojo Karolio tilto, kuris mena XIV amžių. Pasivaišinę vietiniais užkandžiais (kepti bulvių traškučiai ant pagaliuko), kulniavome tilto link.
Pakelėje užsukumę į Kafkos muziejaus kiemelį pasivaišinome Prahos grogo gėrimu, pasigrožėjome gražiu dviejų vyrukų fontanėliu („Piss“). Įdomiausia yra tai, kad šie vyrai fontano vandeniu „rašo ant vandens“ paviršiaus žymiausių Prahos gyventojų citatas. Nusiuntus SMS žinutę, galima užsakyti, jog jie „išrašytų“ norimą žodį.
Dar valandėlę pasivaikščiojusios, pasiekėme Karolio tilto prieigą, kurią žymėjo du didingi bokštai. Ant šio tilto bet kuriuo metų laiku pilna įvairiausių menininkų, atlikėjų bei amatininkų.
Vieni piešia, kiti groja ar dainuoja, tačiau išmaldos prašantys „veikėjai“ greitai pašalinami policijos. Paskutinė diena pasitaikė vėsoka, todėl tik perėjusios tiltą skubėjome ieškoti šiltos vietelės užkąsti ir pailsėti.
Einant nuo tilto link senamiesčio, pasijutome vėlgi lyg kokiais senais gūdžiais laikais, kai žodinė ir kuo garsiau pasakyta reklama nulemia klientų skaičių kavinėje arba restorane. Į vieną tokių už sukome ir mes, nes norėjome vėl paragauti kažko tradiciško. Šį kartą skanavome Čekiško guliašo, patiekto firminėje duonoje.
Kiek pailsinusios kojas, vėl traukėme į kelią. Šį kartą buvo metas susirasti kokią suvenyrų parduotuvėlę ir pradėti kaupti lauktuves artimiesiems. Visuose be išimties Prahos miesto kampuose galima rasti Bohemia firminę krištolo parduotuvę, kurių vitrinose spindi įvairiausi stiklo gaminiai. Nuo jų – net akys raibsta.
Apsiginklavusios lauktuvėmis (tarp kurių puikavosi net 8 buteliai vietinio alaus!) nukulniavome į viešbutį ruoštis vakarui, kurį buvome suplanavusios dar prieš vykimą į Prahą. Idėją pakišo tinklalapis „Ką veikti Europoje“ – apžiūrėję, kad apsistojome visai netoliese Lucerna Music Bar, pasidomėjome, kokie renginiai vyksta jame tuo metu. Labai nustebome, jog kaip tik mūsų vizito Prahoje metu, vyks Prahos džiazo festivalio koncertai. Būtent paskutinį viešnagės vakarą į Lucerna Music Bar atvyko amerikiečių acapella grupė „Straight No Chaser“. Iš keleto asmenų gavusi rekomendacijas apsilankyti jų koncerte, neilgai dvejojusi, nusipirkau bilietą, kuris kainavo 15 Eur.
Ir tikrai nenusivyliau, buvome tokios patenkintos koncertu, jog kartotume dar ir dar. Pasirodymas buvo stulbinantis, įkvėpiantis, o šiltos atlikėjų šypsenos šildė visą tą vakarą. Didžiai mūsų nuostabai, „Straight No Chaser“ vyrukai po koncerto nusileido nuo scenos pabendrauti su savo gerbėjais. Jie nesivaržydami prisistatė, noriai klausinėjo anapus scenos esančių žmonių vardus, susipažinome, apkalbėjome Lietuvą ir, žinoma, pakviečiau juos apsilankyti ir mūsų krašte.
Tokių įspūdžių kupinos palikome Prahą. Labai laukiame kitos kelionės, kai bus šilčiau ir sužydės visi karališki sodai. Dar daug liko nepamatyta ir dar daugiau neaplankyta. Tačiau aš visada norėsiu čia sugrįžti ir dar kartą atsiminti geriausias savo žiemos atostogas.
The post Žiemos atostogos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post 4 dienos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]> šiais metais viena iš privalomų aplankyti vietų buvo Praha. Ilgai laukiau kažkokio pasiūlymo ir sulaukiau! Tiksliau pati užmačiau.
Ne paslaptis, kad laisvalaikiu pereinu visus autobusų, skrydžių pasiūlymus ir panašiai. Taigi užmačiau 50% nuolaidą su ECOLINES https://ecolines.net/lt/lt į abi puses ir negalėjau nenusipirkti! 2 metus svajojau svajojau ir pagaliau nuvykau Gavau bilietus antrame aukšte pačiame priekyje, todėl vaizdas buvo tikrai geras ir baisus – gana aukštai ) Keletą kartų net atrodė, kad kažką nutrenksim, bet…nenutrenkėm 
tiesa pasakius, net nuo objekto tolokai buvo, tik vaizdelis toks susidarė )
Šalia sėdėjo Lietuvė, kuri važiavo į Miuncheną. Su ja nemažai kalbėjom, todėl laikas ne taip prailgo. Ji buvo pensininkė, tačiau vis dar dirbo Lietuvoj puse etato,o kita puse Vokietijoje! Čia tai bent!!! Prižiūrėjo kažkokią senutę ten, taigi važiuodavo autobusu maždaug kas mėnesį. Sakė ilga kelionė,bet trumpesnės dar niekas nesugalvojo, lėktuvai į Miuncheną labai jau brangūs. Nebūtų senutė, jei nebūtų supažindinusi mūsų su kažkokiu vaikinu, vykstančiu į Prahą. Vaikinas kraustėsi į Prahą,nes sakė ten alga geresnė,o maistas pigesnis. Dėl algos nežinau, bet dėl maisto tikra tiesa. Taip ir prabėgo 20val autobuse.
Na ir pagaliau pasiekėme Prahą!!! mano mieląją Prahą…:)) Autobusas mus nuvežė į Florence stotį, pačiame miesto centre. Taigi pasidėjus daiktus stotyje, galima ir miestą apžiūrėti (mes jų nepalikome ten).
Gyvenome draugo bute nelabai toli nuo centro. Draugas dirba hostelyje senamiestyje, o naktimis savanoriauja ir pardavinėja plytas turistams. Už gautus pinigus perka maisto neturtingiems Čekijos žmonėms. Tikrai labai malonus vaikinas. Jis parodė kelias slaptas vieteles pačioje Prahoje ir ten mes valgėme pačius skaniausius ledus mano gyvenime!!! Ir dar davė superinį didelį žemėlapį.
Iš karto atsidūrę Prahoje nudūmėm į tualetą dantų valyti. Aišku, tai buvo draudžiama, bet niekas nepyko. Apsitvarkę, persirengę ir pasipuošę nuskubėjome ieškoti žemėlapių, nes net neįsivaizdavome, kur mūsų hostas gyveno – turėjom stotelės pavadinimą, kurioje turime įlipti, kokiu autobusu važiuoti ir kada išlipti. Paklausėme lietuvio iš autobuso, kur mums vykti, jis paaiškino ir parodė. Mes truputį pasiklydom (be lietuvio būtumėm nuklydę dar daugiau), bet vis tiek radom reikiamą stotelę. Nuvykome į stotelę, iš kurios mus turėjo pasiimti hostas. Mus pasitikęs, parodė kur važiuoja tramvajai, kur yra prekybos centrai, davė buto raktą ir didelį žemėlapį su pažymėtom
vietom. Nu nerealus hostas! Kadangi naktį dirbo, nuėjo miegot, o mes išlėkėm, palikusios daiktus, greit į miestą.
Iš karto pradėjom ieškoti Free walk tour. Visokių besisiūlančių jį pravesti buvo milijonas, o dar daugiau siūlančių PubCrowlus. Į juos nėjom, per brangu buvo. 70 Lt ir geri kiek nori, ką nori ir dar laive (aišku, jei esi mergina, gali kainą derėtis):D Free walk tour kasdien 14 val renkasi prie pagrindinio astronominio laikrodžio – tereikia ieškoti žmonių su geltonais ar raudonais skėčiais.
Free Walk City Tour pravedė Anglas, kuris čia buvo atvykęs su Erasmusu. Labai mylėjo istoriją, todėl 3 valandas klausėmės jau milijoną kartų skaitytos istorijos vadovėliuose. Aišku, kitiems tai buvo daugiau žinių nei per visą semestrą (ypač Amerikiečiams, patys sakė) ) Apkeliavome keletą vietų ir truputį pažinome Prahą. Aš gailėjausi tų 3 valandų, nes viską pamatėme paviršutiniškai, tačiau vaikinas labai neblogų vietelių mums rekomendavo pavalgymui ir alui
Truputis apie naktinį gyvenimą Prahoje
Susiruošėme aplankyti kelias gido siūlytas vietas. Apėjome kelis barus. Labai daug barų yra prie TV bokšto, kuris vakare tikrai yra įdomiai apšviestas – ant jo prikabinta daug kūdikių skulptūrų. Vienas iš barų vadinosi Akropolis. Jo rūsyje yra klubas, kuriame vyksta regio tūsai, o pirmame aukšte restoranas. Akropolio restoranas buvo perpildytas žmonių ir jie visi rūkė viduje! Taip, ten leidžiama rūkyti baruose, gerti viešai ir visą parą pardavinėti alkoholį. Man tas tikrai nepatiko,bet nebuvo iš ko rinktis. Keista, bet jokių forsiukų su bambaliais nematėme, visur vien turistai arba tvarkingi vietiniai. Užsisakėm ten pora alaus ir pigiausią užkandį…ir mums atnešė ožkos sūrį su milžiniškais pipirais. Pakraupau,nes aštrumo labai nemėgstu, tačiau pipirai nors ir kraupiai atrodė buvo tikrai skanūs ir draugiški burnai. Smagu ten buvo, bet ilgai Akropolyje nepasėdėsi, todėl nuėjome į kitą – Propaganda barą. Prieš jį prasukome pro Liucerna Music Bar (kaip lietuviškas loftas), bet 10 EUR už įėjimą gaila buvo. O į jį įeiti net eilė buvo susidariusi! Šiame klube vyksta labai daug gyvos muzikos koncertų, atvažiuoja pasaulinio lygio žvaigždės, todėl reikia pacheckinti artėjančius renginius jų puslapyje.
Gatvė šalia Propaganda baro buvo labai pilna. Visi rėkė, o panos buvo su miniakais arba vakarinėm suknelėm. Mes tikrai išsiskyrėme su savo paltais ir kelnėm Viduje propagandos tikrai jauku, o dar ir į gyvą koncertą pataikėme. Grojo kažkas panašaus į The Lumineers. Tikrai labai smagu o ir alus iki 5 Lt. Tik tualetai stebino – vėl neužsirakina.
Dar yra viena verta dėmesio vietelė CrossClub. Nuostabi erdvė su kitokia architektūra ir interjeru. Jei ten vyksit, iš anksto pasižiūrėkite jo adresą, nes jis turistiniuose žemėlapiuose nepažymėtas – yra per toli. Mums labai sunkiai sekėsi iki jo nuvykti, bet šiaip ne taip radome. Su gal 3 persėdimais, bet radome!:) Viduje visi rūkė žolę, įėjimas kainavo apie 10 lt – bet buvo verta. Labai įspūdinga aplinka, o jointukus visi siuntė per minią. Šiame bare nuolat vyksta koncertais ar vakarėliai, todėl įėjimas dažnai kainuoja.Pastate taip pat yra įsikūręs restoranas ir teatras po tuo pačiu pavadinimu.
Laikas greit praėjo, tačiau kai reikėjo grįžt, mes iškart pasiklydome… Susipykome į kurią pusę reik eit. Ėjome į vieną, po to kitą…sumoj gavosi, kad nuvažiavome į centrą, kur mums nelabai reikėjo. Bet užtat labai gražu paryčiais buvo, kokią 5 ryto. Miestas tuščias – labai tinkamas metas fotografams Manau tuos rytinius vaizdus dar ilgai atsiminsiu. Tada ir Karolio tiltas atrodė įspūdingai.
Antrąją dieną pradėjome apžvalga po Prahos pagrindinę aikštę prie Nacionalinio muziejaus ir ėjome nuo senamiesčio pusės tolyn. Užkopėme į kelias kalveles su labai gražiais vaizdais ir sukorėme nemažai kilometrų. Atradome gražią katedrą, hotelį, policijos mašinas – žigulius ir daug visko visko.
Apie pietus lėkėme į senąją pilį. Likusi tik gynybinė siena ir bažnyčia, manau, kad gotikinė. Visą gerą pusdienį užtruko ją apeiti. Labai didelė, o vaizdai nuostabūs – iš kiekvieno kampučio graži panorama (nepalyginsi su Berklyno ar Minsko stogais:)). Ant to kalno yra didelė lauko kavinė, kurioje grojo juodaodis DJ. Buvo daug vaikų, jaunų šeimų. Jie kepė grilius, gėrė alų, šoko ar šiaip čilino. Nuostabi atmosfera. Vėlgi sulaukėme dėmesio dėl keistos lietuvių kalbos. Net 2 kartus! Sakė nei lenkai, nei slovakai, nei vokiečiai, nei kiti vakariečiai ir dar šviesūs! Paskutinis argumentas labai prajuokino ir tada pastebėjome, kad tikrai natūralių šviesiaplaukių nėra tiek daug.
Po pilies ėjome į upės pakrantę, kur pailsėjome valandėlę. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę
Dar planavome pasivaikščioti po senamiestį, pamatyti normaliai laikrodį, rotušę, gatveles aplink, aplankyti žydų kapines ir taip toliau. Kol viską padarėme, užsidarė kapinės ir nebeliko nieko daryti, kaip eiti užkąsti prie Filharmonijos – labai gražus pastatas. Vertas pamatymo. Ten susidraugavom su baltu balandžiu, jis lesė iš rankos
Trečiosios dienos visą dieną praleidom prie Šv. Vito katedros. Ten tikrai pajutom, kad milijonas turistų. Į katedrą įeiti eilutė, viduj net nesinori vaikščioti (Panašiai sausakimša kaip Vatikano katedroj). Lauke vietos nedaug, o fotikai net katedros apimti nesugeba. Labai juokingas buvo fotografavimasis atsigulus ant žemės.
Nusileidę nuo katedros aplankėme keletą gatvelių. Buvo ir siauriausia Prahos gatvė, kuria norint praeiti turėjai sulaukti žalio šviesaforo, nes 2 žmonės neprasilenkia. Gražios ten gatvelės ir gražūs piešiniai jose – tikrai verta pasiklysti ten. Taip ir praėjo visa diena slankiojant gražiomis gatvelėmis.
Paskutiąją dieną mūsų hostas sugalvojo mums pagidauti. Jis mus nusivežė į žydų kapines, kur Kafka palaidotas. PAČIOS GRAŽIAUSIOS KAPINĖS, KOKIAS ESU MAČIUSI! Visur žalia, neapsakoma ramybė, vijokliai, jokių išpuoštų kapų, jokių gėlių…tik žolė su vijokliais
Sekantis taškas buvo skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais
Pakeliui į vieną parką, aplankėme šokantį namą. Tikrai jis šoka, tik gal nelabai vietoj pastatytas. Labai didelis eismas prie jo. Toliau ėjome į Paha 5 rajoną. Kilome į Kinkskeho zahrada kalną, kuriame aplankėme bažnytėlę. Tą bažnytėlę Rumunai padovanojo Prahai. Ją atvežė ir surinko ant kalno – visa iš medžio padaryta.
Keletas patarimų besilankant Prahoje:
- Nueikite į nemokamą Free walk tour Prague. Yra gana daug skirtingų turų, bet dauguma jų tinkasi prie laikrodžio 2 valandą – susiraskite žmonių su skėčiais
- Nebijokite gyventi toliau nuo miesto. Tramvajai važiuoja visą parą ir yra labai greiti. Jei norite parsivežti Absento, nepirkite jo miesto centre. Jis daug pigesnis (2-3 kartus) supermarketuose toliau nuo centro;
- Apsilankykite žydų kapines, kuriose yra Kafkos kapas – jos daug įspūdingesnės nei centre už 6 Eur;
- Aplankykite senąją pilį – nuo jos vaizdas įspūdingas ir ten mažiau žmonių nei naujojoje pilyje;
- Privalai nueiti į CrossClub bent 1 alaus. WOW! Jų interjeras tikrai WOW http://www.crossclub.cz/cs/
- Ant kiekvienos kalvos yra parkas, o tame parke – baras )
- ALUS! Tikrai geras ir labai pigus;
- Aplankėme pora barų Akropolis ir Propaganda – tikrai faini bariukai;
- Nepamirškite pasivaikščioti po Prahos senamiestį – šalia žydų kapinių, prie pilies, laikrodžio, rotušės. Ant Karolio tilto yra viena statula su šuniuku, kurią reikia patrinti. Žmonės kalba, kad patrynus norai išsipildo Pabandykit
- Jei tingit planuoti maršrutus, labai geras dalykėlis: http://plnnr.com/wizard/ – gaila, per vėlai atradau;
- Jei labai norite patūsinti, nueikite į PubCrowl. Nuo 20 EUR ir geri kiek nori. Aišku, kainą galima nusiderėt, jei esi mergina;
- Paragaukite tradicinio guliašo ar Svičkova, mes juos ragavome Mišenska gatvėje netoli Karolio tilto restorane „Lokal“. Svičkova – troškinta kiauliena su bruknėmis ir grietinėle. Pateikiama su įdomiomis bandelėmis. Tikrai labai skanu buvo. O guliašas ne taip sužavėjo, po jo dar kažko norėjosi, nes draugė alkana iš baro išėjo.
- Pigiausi ir gražiausi suvenyrai info centruose;
- Siauriausia gatvė turi šviesoforą, nes 2 žmonės neprasilenkia;
- Liucerna baras – labai populiarus Prahoje, bet įėjimas virš 2 Eur (100 čekiškų Kronų);
- Būtina aplankyti Naktinę Prahą – TV bokštą, senamiesčio gatveles, Karolio tiltą, Parkelius-nuo jų vaizdas superinis;
- Pasivaikščioti Prahos gatvelėmis už Nacionalinio muziejaus – yra labai gražių namų, bažnyčių, parkų, viešbučių;
- Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę
- Kiekviename Prahos kvartale yra baras ar laisvalaikio įstaiga, kurioje gali rinktis tos vietos jaunimas.
- Žmonės visur rūkė žolę. Tikrai galvojau, kad tai legalu. Sakė, jei nešiojiesi pora suktinukių, nieko baisaus – galima. bet šiaip tai nėra legalu;
- Skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais
- Pažiūrėti šokantį namą. Tikrai jis šoka, tik gal nelabai vietoj pastatytas. Labai didelis eismas prie jo.
- Praha 5 rajone galima pakilti į Kinkskeho zahrada kalną, kuriame pastatyta bažnytėlė. Tą bažnytėlę Rumunai padovanojo Prahai. Ją atvežė ir surinko ant kalno – visa iš medžio padaryta.
Va taip viską darant ir praeina visos 4 dienos ant kojų ) Visa kelionė kainavo iki 150 Eur + 2 absento buteliai, saldainiai, suvenyrai.
Jūratė
The post 4 dienos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Kalėdinė mugė Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>Ir dalinamės vietinės merginos patarimais, kur Prahoje galima tikrai skaniai pavalgyti!
Pasakoja ECOLINES blogerė Viktorija
Girdėjau daug puikių atsiliepimų apie Čekijos sostinę Prahą ir pati jau senai labai norėjau ją aplankyti.
Ir štai puiki proga pasitaikė! ECOLINES man padovanojo kelionę, o aš už parankės griebiau tarptautinių studijų draugę iš Čekijos Respublikos – ji mielai sutiko aprodyti Prahą ir jos apylinkes. Kelionei pasirinkome ypatingą metą – Prahoje ir kituose Čekijos miestuose lapkričio pabaigoje kaip tik prasidėjo įspūdingos ir gausios kalėdinės mugės! Iš tiesų man labai pasisekė, nes į šią kelionę vykome su čekų tautybės mergina, kuri ne tik parodė gražiausias ir dėmesio verčiausias Prahos ir ne tik vietas, kalėdinę mugę, papasakojo netikėtų istorijų, bet ir nusivedė į geriausias maisto įstaigas (rinkomės pagal kokybės ir kainos santykį), supažindino su savo šeima bei draugais – taip pat čekais. Prahoje apsistojome jaukiame draugų bute pačioje miesto širdyje, o už miesto gyvenome jos šeimos name – turėjau ne tik atskirą miegamąjį, bet ir vonios kambarį!
Bet apie viską nuo pradžių…
Kelionę su ECOLINES pradėjome gurkšnodamos arbatą ir atidžiai besidairydamos pro langus antrajame autobuso aukšte – smagu keliauti autobusu. Kartu aptarėme visus kelionės planus ir pasinaudojusios “Wifi” paslauga, internete žiūrėjome trumpus video filmukus apie Prahą, lankytinas vietas, restoranus ir užeigas… Mano bendrakeleivė, kuri dažnai namo vyksta tarptautiniais autobusais (kadangi tiesioginio skrydžio iš Vilniaus į Prahą šiuo metu nėra), pastebėjo, kad, palyginus su kitomis kompanijomis, ECOLINES autobusai yra tikrai erdvūs. Džiaugėmės, kad išlipus daliai keleivių, naktį mums abiems netgi pavyko ištiesti kojas per keletą sėdynių!
Atvykus į svečią šalį, iškart pastebėjau, kad čekai iš tiesų labai svetingi ir mieli žmonės – nuolat šypsosi, paslaugiai ir maloniai bendrauja ir niekuomet neatsisako padėti. Nors Prahoje ir visoje Čekijos Respublikoje sniego nebuvo, o beveik nuolat lijo, bet tai tikrai nesugadino mielos šventinės ore tvyrančios nuotaikos! Ypatingos kalėdinės mugės senamiesčio ir Vroclavo aikštėse Prahoje tikrai turi kuo sudominti ir ką pasiūlyti – žmonės ten plūste plūsta. Nieko panašaus nesu mačiusi Lietuvoje. Čekijoje kalėdinės mugės apskritai yra labai populiarios ir joms ruošiamasi atsakingai bei iš anksto. Juk Praha – viena iš lankomiausių Europos sostinių! Mugės knibždėte knibžda ne tik su šeimomis ir vaikais pramogaujančių čekų, bet ir vokiečių, amerikiečių, rusų, italų. Buvo galima išgirsti ir kalbančių lietuviškai.
Visoje Prahoje yra ne viena Betliejaus prakartėlė su pieštais ir tikrais gyvuliais – jaučiais, avimis, žąsimis…
Žmonės Prahoje plačiai šypsosi, garsiai sveikinasi, mėgaujasi kalėdinėse mugėse patiekiama kepta mėsa, karštu vynu, midaus likeriu, imbierine duona, keptais kaštonais, trdelnik (pyragėliais su cinamonu ir cukrum) ir kitais pačiais įvairiausiais saldumynais, klausosi kalėdinės muzikos, giesmių ir džiaugiasi žiemos švenčių teikiamais malonumais. Čekijos mugėse galima įsigyti rankų darbo lėlių, medinių žaislų, žymiojo čekiško krištolo ir keraminių dirbinių. Tikėtina, kad kalėdinėse mugėse pamatysite ir patį Mikulaš – čekišką Kalėdų Senelį bei jo palydą.
Čekijoje ypatingai populiarūs imbieriniai meduoliai, duona ir sausainiai – ir būtinai kruopščiai bei spalvotai išmarginti įvairiais raštais ir ornamentais.
1 euras yra apie 27 Čekijos kronos.
Tikras Čekijos pasididžiavimas – nacionalinis skanėstas trdelnik. Tai tarsi apvalus pyragaitis, pabarstytas cukrumi, cinamonu, o kartais ir riešutais. Dar šiltas ir minkštas trdelnik – tikras gardumynas!
Mugėse galima rasti ir įvairiausių riestainių, blynelių, karštų kaštonų, dešrų ir dešrelių…
Gausu ir įvairiausių unikalių kalėdinių dekoracijų.
Štai šių – auksiniais, sidabriniais ir žalios spalvos dažais nupurkštų šakų dar niekur kitur nebuvau mačiusi – atrodo tikrai įdomiai ir moderniai!
Galima mugėje įsigyti ir namiškius pradžiuginti iš čekiškos vilnos pagamintomis šlepetėmis, kambario batais, liemenėmis ar šiltomis kepurėmis.
O štai nuvargus po ilgo vaikščiojimo kalėdinėje mugėje, Jūsų laukia žavingos karietaitės su pakinkytais žirgeliais – nuveš kur tik panorėsite!
Po kalėdinės mugės mūsų laukė vakarienė su bičiuliais čekais. Neslėpsiu, bet jau anksčiau buvau girdėjusi nuomonių, kad čekų maistas nelabai skanus. Tai patvirtino ir mano draugė čekė. Minėjo, kad duona, sviestas, pienas ir daugelis kitų produktų Lietuvoje žymiai skanesni, o norint skaniai ir kokybiškai pavalgyti mieste, reikia mokėti rinktis ir žinoti, kur lankytis. Tačiau buvau nustebinta, nes visur, kur mes besilankėme ir ragome tradicinio čekų ir ne tik maisto bei gėrimų – tikrai skaniai pasisotinome. Manau, kad mano „gidė“ tikrai pasistengė ir norėjo parodyti geriausiąją Prahos pusę – žinoma, informacija pasidalinsiu ir su Jumis, keliauninkais.
Su mano mokslų draugės bičiuliais lankėmės Martin´s Bistro, (Velehradská 4, Žižkov). Jie visi kaip susitarę tvirtino, kad tai geriausia vieta pavalgyti Prahoje. Bistro nedidelis ir jaukus, ten visada patiekiamas šviežias ir skanus maistas, porcijos didelės, o kainos prieinamos. Čia nėra žmonių grūsčių ir padavėja aptarnauja labai nuoširdžiai ir su šypsena. Aš ragavau tradicinio čekų patiekalo – mėsos kukuliukų pupų padaže kartu su ryžiais. Džiaugiuosi, kad užsisakiau ir išmėginau – skonis gana specifiškas, bet daugiau niekur kitur nei Čekijoje nerasi tokio maisto!
Bičiuliai valgė baklažanų lazaniją ir keptą vištieną su bulvėmis – atrodė išties gardžiai!
Neatsispyriau paragauti ir čekų mėgiamo limonado – rinkausi su citrinomis bei greipfrutais. Buvo tikrai rūgštu, bet kartu ir skanu – norėčiau, kad tokio gaivinančio gėrimo būtų ir pas mus! O gal aš dar neatradau?
Taip pat apsilankėme ir kitoje vietoje – labai populiariame restorane POTREFENÁ HUSA (Dlážděná 1003/7 ir kitose Prahos gatvėse). Tiesa, norint ten pavakarieniauti, staliuką reiktų rezervuotis iš anksto, bet tikrai verta! Valgėme svíčková – tradicinį mėsos patiekalą su paplotėliais gausiame padaže ir spanguolių uogiene. Taip pat bulvytes su ypatingu padažu. Ir, žinoma, kaip neparagauti čekiško alaus alučio?
Kita šauni vieta – tai indiškas restoranas „Dhaba Beas“ (Praha 1, Na Poříčí 26). Ten viskas taip skanu, spalvinga ir įdomu! Maistą galima rinktis švediško stalo principu, o vėliau padėklai su maistu yra sveriami. Už vieną padėklą, pilną įvairaus maisto : troškinių, duonelių, įvairių padažų, daržovių sumokėjome tik maždaug po 3-4 eurus. Arbata ir vanduo siūlomi nemokamai.
Naminis čekų maistas taip pat skanus – be abejo, ir sotus, „rimtas“ – sakyčiau, labai panašus į lietuvišką : jie taip pat mėgsta bulves, svogūnus, mėsą, daržoves, alų. Čekai taip pat gamina salotas labai panašias į baltą mišrainę, virtinukus, kone identiškus mūsiškiams cepelinams, o dar pavaišino mėsa, troškinta su raugintais kopūstais (pavadinimas – knedlo zelo vepřo).
Ką parvežti lauktuvių iš Čekijos? Aš rekomenduočiau anyžinius saldainius. Jie yra specifinio skonio, bet tikri čekiški ir įdomūs. Žinoma, yra ir nemėgstančių šių saldainių, bet išbandyti – tikrai verta. Taip pat alus – Čekijoje jo yra įvairių rūšių ir geromis kainomis, todėl tikrai bus iš ko pasirinkti. Taip pat čekai turi savo tradicinį automatinį pieštuką, pavadinimu „Noor Hardmuth Versatil“. Sako, kad šis pieštukas yra ilgaamžis – korpusas labai tvirtas, o šerdelę galima nuolat keisti. Šių pieštukų rasite Čekijos knygynuose ir kanceliarinių prekių parduotuvėse.
Praha yra išties gražus ir istoriškai turtingas miestas, galintis pasigirti nuostabia architektūra, išskirtiniais pastatais, tiltais, statulomis ir kitais puošybos elementais, įmantriausiomis parduotuvėmis, šiltais ir besišypsančiais, mandagiais, kultūringais žmonėmis.
O Prahos kalėdinė mugė dar įpūtė mums šventinės dvasios, pakilios nuotaikos ir polėkio! Čekija juk taip netoli nuo mūsų, o ten tikrai yra ką atrasti, pažinti, ištyrinėti, galų gale – pakvėpuoti kitu oru, pasisemti naujų idėjų, pamatyti kitokių žmonių. Prahą ir kalėdinę mugę aplankyti tikrai VERTA!
The post Kalėdinė mugė Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>