The post Rudeninis Štutgartas appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Straipsnio autorius: Gytis Dubauskas
Keliauti į Štutgartą pasirinkau daugiau nei prieš mėnesį, tad nesekiau orų prognozių, bet atvykus į vietą oras buvo lyg užsakytas, spalio 24 dieną, kurią paskyriau ekskursijoms po Štutgartą oras buvo + 20 laipsnių šilumos.
Nors kelionė buvo ilga, bet ji neprailgo. ECOLINES autobusuose klausiausi muzikos, žiūrėjau filmus, stebėjau besikeičiantį vaizdingą maršrutą, bei stebėjau daugelį įvairių Vokietijos miestų.
Po daugiau nei paros važiavimo pagaliau pasiekėme Štutgartą. Manes atvyko pasitikti geras mano draugas, važiavome apsistoti ir pasiilsėti prieš sekančią dieną, kurią paskyrėme aplankyti vietoves aplink Štutgartą ir patį Štutgartą, bei jo lankytinus objektus.
Štai ir išaušo sekančioji diena. Atsikėlę, papusryčiavę vykome į Štutgartą, kadangi draugas gyvena apie 40 km už Štutgarto, pakeliui aplankėme ir jo miestelį kuriame jis gyvena, miestelis vadinasi Bad Liebenzell. Miestelis yra apsuptas kalnų, ir taip vadinamo Juodojo miško.
Aplankę Bad Liebenzell miestelį, toliau keliavome į Štutgartą ir pirmą lankomą objektą, kurį buvome įtraukę į savo sąrašą objektų, kuriuos nusprendėme aplankyti.
Atvažiuojant mus iš tolo pasitiko 25 metrų aukščio statula, su realiomis Porsche 911 mašinomis. Atrodo tikrai įspūdingai.
Atvykus arčiau pačio muziejaus, pamatėme tikrai įspūdingos architektūros pastatą. Architektas Delugan Meissl, muziejus pradėjo veikti nuo 2009 metų sausio 28 d., tačiau lankytojai buvo įleidžiami nuo sausio 31 d. Šiame muziejuje eksponuojama 80 Porsche automobilių ir dar daug mažų eksponatų pasakojančių apie du kompanijos periodus iki ir po 1948 metų. Už bilietą vienam asmeniui mokėjome 8 Euru. Apie studento ar moksleivio pažymėjimą neklausė, tad mokėjome pilnai 8 Eur. Taip pat galite paprašyti ir ausinukų, kuriuos užsidėję, galėsite klausyti gido pasakojimų.
Kad ir kaip buvo įdomu pasižiūrėti, įvairių modelių ir amžiaus Porsche automobilius, laikas spaudė, ir važiavome į sekantį objektą iš mūsų sąrašo, tai yra – Mercedes-Benz muziejus.
Atvykus prie šio muziejaus, mus ir vėl pasitiko moderni 9 aukštų muziejaus pastato architektūra. Šio pastato architektūrą planavo garsi olandų architektų kompanija UNStudio. Šis muziejus duris atvėrė 2006 metais. Šiame muziejuje eksponuojama 160 Mercedes-Benz markės automobilių. Man labai patiko, kad užėjus į muziejų kilome liftu į 9 aukštą, kuriame ir prasidėjo pati šių automobilių istorijos pradžia. Ekspozicijos yra suskirstytos į sales, tad leidžiantis žemyn iš devinto aukšto ėjome ratu iš eilės į kiekvieną salę ir apžiūrinėjome įvairius Mercedes-Benz markės automobilius. Salėje eksponuojami labiausiai vykę ir žmonijai geriausiai tarnaujantys automobiliai, įvairūs įžymybių automobiliai, specialios paskirties ir dar daug daug įvairiausių automobilių. Žodžiais sunku apsakyti, reikia pamatyti patiems. Bilieto kaina, kaip ir Porsche muziejuje ta pati suaugusiems 8 Eur. Bt šiame muziejuje pardavėja paklausė ar turime studento pažymėjimą, tad mokėjome šiek tiek mažiau, tiksliai nepamenu kiek. Šiame muziejuje, taip pat galite užsidėti ausines ir klausytis gido pasakojimų.
Štai keletas nuotraukų iš šio muziejaus:
Aplankę šiuos du muziejus, patraukėme į miesto centrą. Vietinė gyventoja patarė užkilti į 9 aukštą, Štutgarto pagrindinėje traukinių stotyje esančiame 9 aukštų bokštelyje. Užkilus liftu į 9 aukštą, atsiveria vaizdas į Štutgartą iš viršaus. Puikiai matosi pagrindinė šio miesto gatvė – Königstrasse, traukinių stotis iš viršaus, ir daug įvairių pastatų apsuptų kalnų. Ant kalno vynuogynai, kaip sakė vietinė gyventoja, kai būna vynuogių, galima eiti ir jas valgyti, bet neskinti išsinešimui, tiesiog vynuoges galima valgyti tik vietoje. Užkilti liftu į šį bokštelį nieko nekainuoja, o vaizdas puikus.
Štai vaizdas iš viršaus, fotografuota, pro atsargines grotas, kad būtų saugu, tad kai kuriose nuotraukose grotų vielos šiek tiek įsilieja.
Apsidairę į Štutgartą iš viršaus nusprendėme, jog toliau keliausime apsižvalgyti į Königstrasse gatvę arba kitaip vadinama „Karalių kelias“ tai viena daugiausia parduotuvių sutelkusi gatvė Štutgarte, kuri tęsiasi net 1.2 kilometro. Gatvė prasideda ties Štutgarto geležinkelio stoties pietrytiniu išėjimu ir tęsiasi kaip pėsčiųjų takas link Rotebuhlplatz stoties.
Eidamas šia gatve, stebėjausi, kiek daug žmonių joje vaikšto, Kaune laisvės alėjoje, tiek žmonių pamatysi tik per šventes, o čia kiekvieną savaitgalį, tai yra kasdienybė, kadangi, visi žmonės eina apsipirkinėti, išeina su šeimomis pasivaikščioti, lankosi kavinėse ir panašiai. Mes taip pat šioje gatvėje nupirkome lauktuvių.
Eidami Königstrasse gatve priėjome Schlossplatz aikštę. Šioje aikštėje buvo labai daug žmonių, daug jų siedėjo tiesiog ant pievutės, ir linksmai leido laiką, nuo šios aikštės atsiveria vaizdas į senuosiuos Štutgarto rūmus.
Paėję šiek tiek už senųjų rūmų, radome ir naujuosius rūmus, bei Valstybinis Štutgarto teatras, didelis parkas ir visur daug žmonių. Pastatai įspūdingi ir gražūs. Šalia visų šių pastatų didelis baseinas su fontanu.
Pavaikščioję ir apžiūrėję visus šiuos objektus grįžome į Schlossplatz aikštę, kurios kitoje pusėje stovi Saturn prekybos centras, tad nuėjome pasistiprinti ir keliavome toliau į paskutinį objektą, kurį, vėl mums pasiūlė vietinė gyventoja, kuri visą dieną leido kartu su mumis. Keliavome į Killesberg parką, šis parkas yra ant kalno ir jame yra apžvalgos bokštas, tad atsiveria puikus vaizdas. Lipant į šį bokštą šiek tiek drebėjo, kojos, nes vaizdas buvo tikrai įspūdingas, kadangi bokštas buvo ant kalno.
Pasigrožėję vakarėjančio Štutgarto vaizdais, nusprendėme likusį vakarą praleisti vokiškame bare, su vokiškais patiekalais ir aišku vokišku alumi. Tad grįžome į Königstrasse gatvę, radome barą, su daug linksmų vokiečių ir praleidome likusį šios dienos laiką bare su puikia kompanija.
Gaila, bet išaušo sekanti diena ir laikas keliauti namo. Labai gailiuosi, jog trumpai čia pabuvau, nes dar daug visko nespėjau aplankyti, o aplankyti čia tikrai yra ką. Tad tikrai siūlau aplankyti šį miesta su ECOLINES autobusu, miestas tikrai įspūdingas ir turintis daug lankytinų objektų. Pasiūlymas jums, šiame mieste skirti kuo daugiau dienų lankytiniems objektams, bei ekskursijoms, nes vienos dienos tikrai neužtenka. Tad sakau ačiū tiems, kas skaitė šį mano pirmąjį kelionių blogą, taip pat dėkoju ECOLINES, jog jų autobuso dėka aplankiau šį gražų miestą.
The post Rudeninis Štutgartas appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Įspūdžiai iš Kalėdinės mugės Berlyne appeared first on ECOLINES blog.
]]>ECOLINES padovanojo bilietus į pasirinktą kelionę Vokietijoje ir šiek tiek patyrinėjęs galimus miestus, pasirinkau Berlyną. Berlyno kryptis gan patogi dėl mažo atstumo ir ypatingai patogaus kelionių grafiko: atvykimas labai anksti ryte, o išvykimas vėlai vakare, kas puikiai leidžia išnaudoti “pilnas“ atostogų dienas.
Šiais autobusais teko keliauti ne pirma kartą ir esu susižavėjęs jų teikiamu komfortu. Integruotos planšetės ir puikiai veikiantis “Wi-Fi“ ne tik palengvina kelionę, tačiau puikiai sutaupo laiką ir leidžia lankytinus objektus susiplanuoti autobuse, būtent šį kartą tai ir dariau. 5 kalėdines mugės, 5 istoriniai objektai, dvi paros ir mes pasiruošę.
Alexanderplatz aikštės mugė
Pirmą mugę, kurią aplankėme buvo Alexanderplatz aikštėje, ją pasirinkome dėl to, nes pasirodė lengviausiai randama. Šioje mugėje įstrigo didelis kontrastas tarp didelių pastatų didmiesčio centre ir žaismingų spalvų mugėje. Akys raibo nuo ryškiai gražių atspalvių, ausys džiaugėsi jaukia kalėdine muzika, o viską užpildė karštas vynas, kurio kaina nors ir negundanti, tačiau vyno skonis, garbė žodis, fantastiškas.
Kaip iš nuotraukų turbūt supratote, šią mugė lankėme ankstyvą rytą, tačiau teko lankytis ir vakare. Alexanderplatz mugė pasirodė net jaukesne ryte, turbūt dėl mažesnio būrio žmonių.
Potsdamer Platz mugė
Potsdamer Platz kalėdinė mugė įsikūrusi beveik pačioje Berlyno širdyje, tačiau unikalumu nepasižymi. Žmonių buvo ganėtinai daug, o ir pati mugė daug nusileido prieš tai lankytai Alexanderplatz. Nors, žinoma, skonio reikalas…
Lucia mugė
Prieš planuojant kelionę į Berlyną, konsultavausi su draugu gyvenančiu šiame mieste. Jis minėjo, kad Liucia mugė išskirtinė ir ją aplankyti būtina, todėl nieko nelaukę patraukėme jos link. Atvykus į Kulturbrauerei, kuriame ji ir yra, ganėtinai nusivylėme – UŽDARYTA.
Nedvejoję grįžome į Lucią vakare ir žavėjomės pasitvirtinusiu išskirtinumu. Šios mugės stilius visiškai kitoks! Atmosfera sentimentaliai priminė mano studijų laiką Danijoje ir Skandinavišką kultūrą bendrai. Gausybė besilinksminančio jaunimo, daug alkoholio, šypsenų ir šiek tiek mažiau kalėdines dvasios, tokia ta Lucios mugė mano akimis.
Gendarmenmarkt mugė
Antros dienos rytas prasidėjo mugėje, kurio pavadinimo ir dabar neištariu. Mugė įsikūrusi gražioje vietoje, šalia prancūzų katedros. Joje buvo daug rėkiančių vaikų, daug skanaus ir pigaus maisto, bei scena koncertams. Ši mugė išsiskyrė iš kitų keturių dėl visiškai kitokio parduodamo maisto, ypatingai gražios aplinkos ir keistų suvenyrų. Čia buvo parduodamos net rusiškos matrioškos, keista ir įdomu.
Charlottenburg Kalėdų mugė
Likus porai valandų iki kelionės atgal, aplankėme arčiausiai stoties esančią ir ko gero gražiausią Kalėdų mugę mieste. Ji taip pat įsikūrusi šalia pilies, taip pat išskirtinės išvaizdos ir taip pat su gausybę vaikų. Charlottenburg Kalėdų mugėje vaikštinėjo daug jaunų porelių, čia spindėjo romantika, o tuo tarpu aš ir mano jaunesnysis brolis tiesiog fotografavome mugę šiam straipsniui ir ieškojome lauktuvių…
Kalbant apie lauktuves, šioje mugėje labai platus pasirinkimas suvenyrų. Čia gali lauktuvėms rasti visko: nuo originalaus muilo iki juokingos formos alkoholio buteliukų.
Čia ir baigėsi mūsų kelionė, o iki pilnos laimės trūko tik sniego…
Berlynas, kaip žinia, turtingas savo istorija ir skurdus savo išvaizda. “Pompastikos“ čia ne aug, Vokietijos sostinės grožis savotiškas ir kelionės į šį miestą pritraukia kitokius žmonės nei aš. Berlynas – istorijos mylėtojams. Esminis dalykas, kurį kelionėje supratau, tai kad vokiečiai Kalėdoms ruoštis moka ir, kad keliauti į Berlyną dėl Kalėdų mugės tikrai apsimoka. Niekada apie tai nebūčiau pagalvojęs.
Papildomos nuotraukos iš Berlyno:
The post Įspūdžiai iš Kalėdinės mugės Berlyne appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Drezdeno Kalėdinė mugė appeared first on ECOLINES blog.
]]>Šventos Kalėdos viena didžiausių švenčių metuose, o kur galima stipriau pajausti jų dvasią, jei ne Kalėdinių mugių gimtinėje – Vokietijoje?
Šventos Kalėdos viena didžiausių švenčių metuose, o kur galima stipriau pajausti jų dvasią, jei ne Kalėdinių mugių gimtinėje – Vokietijoje?
Kelionės kryptimi pasirinkome Drezdeną, kadangi šiame mieste Kalėdinių mugių idėja kilo dar viduramžiais ir buvo labai smalsu pamatyti nusistovėjusias tradicijas. Apie du milijonus lankytojų kasmet pritraukianti „Striezelmarkt“ mugė šiais metais prasidėjo lapkričio 26 dieną ir vyks iki pat gruodžio 24 dienos. Mes iškeliavome nesulaukę šalčių, gruodžio 4 dieną, kadangi, renginiams vykstant lauke, bijojome susirgti ir apsunkinti sau kelionę.
Vykome ECOLINES autobusu ir, važiuodami į pasirinktą miestą, pakeliui galėjome pamatyti ir kitus miestus, besiruošiančius Šventoms Kalėdoms.
Drezdene buvome jau šeštadienio rytą. Išlipome centrinėje miesto stotyje ir toli šventinės nuotaikos ieškoti nereikėjo – kadangi Kalėdinė mugė vyko nuo 10 valandos ryto iki 9 valandos vakaro ir net vienuolikoje aikščių, mus pasitiko netoli stoties esanti „Prager Straße Christmas Market“, kurioje šurmuliuojantys žmonės norom ar nenorom įtraukia į linksmybių sūkurį.
Pirmas vaizdas pamačius Kalėdinį miestelį atėmė žadą. Maži mediniai nameliai papuošti kalėdine atributika, visi originalūs, išdailinti pagal kiekviename kioskelyje pardavinėjamas prekes. Daug žibintų, švieselių, papuoštų eglių, iš bačkų pagamintų stalelių, masyvios kalėdinės dekoracijos, skambanti muzika. Negana to, visur tiek daug žmonių, jog net sunku praeiti. Tai ir pavadinčiau tikrąja Kalėdine dvasia, net jei ir nebuvo sniego.
Lankantis kituose mugės turgeliuose susidūrėme su taip pat kruopščiai ir dailiai papuoštais nameliais, tačiau pastebėjome, jog kiekviena aikštė papuošta skirtinga tematika. Šventinis švieselių spindesys ir turgelius supantis barokinis Drezdeno miestas buvo bendras bruožas, tačiau kiekvienas iš 11 turgelių buvo savaip unikalus: viename nameliai mediniai ir kaišyti eglės šakomis, kitame – baltos palapinės smailėjančiais stogais, apšviestos mėlynomis ir geltonomis lemputėmis, trečiame – viduramžių tematikos palapinės su atitinkamomis dekoracijomis.
Visose mugės vietose buvo galima įsigyti panašias prekes: kalėdines dekoracijas, įvairius rankdarbius, kaip telefono dėklai, apyrankės, mediniai žaisliukai ar statulėlės, naminius sausainius, kalėdinio Drezdeno pyrago ir kitus konditerijos gaminius, kepintus kaštainius ir migdolus su įvairiausiais užpilais, keptus obuolius, Vokietijoje populiarias riebias dešreles su keptais grybais, karšto raudono ar obuolių vyno, įvairių regionų tradicinių patiekalų. Ši šventė neleidžia ne tik nukreipti dėmesį kažkur kitur nuo prekystalių, tačiau ir nepalieka savo lankytojų alkanų ar ištroškusių. Ši šventė skirta visai šeimai, tad ir mažieji, kurie nebuvo taip susidomėję prekių pasiūla, turėjo užsiėmimų. Čia jų laukė gausybė karuselių ir vaidinimų. Dar vienas gražus pasiūlymas mugės lankytojams – nuotraukų kioskeliai, kur įmetus 2 eurus, galima pasidaryti keturių nuotraukų koliažą kalėdine tematika.
Renginį praturtino ir individualūs gatvės pasirodymai, kurie neįėjo į renginio programą: netoliese Karalių rezidentinės pilies sutikome merginą, kuri grojant muzikai šoko su šviečiančiais sportiniais sukamaisiais lankais, „Schlossplatz“ aikštėje jauni žmonės šoko pagal gyvai atliekamą fortepionisto muziką, gatvės dailininkai purškiamaisiais dažais kūrė futuristinius paveikslus ir grojo keletas muzikantų, kurie praskaidrino visiems praeiviams nuotaikas.
Labiausiai nustebinęs dalykas buvo žmonių kiekis, kuris abi dienas buvo didžiulis. Nuo pat ryto iki vėlaus vakaro. Negana to, sekmadienio rytą žmonės nevengė tradicinio karšto vyno, tačiau saikingai ir kultūringai jį vartodami nepatraukė aplinkinių dėmesio, tiesiog susitikę su artimais draugais bendravo mėgaudamiesi Kalėdinio laikotarpio siūlomais malonumais.
Aplankius mugę nepraleidome progos paragauti taip išgirtų keptų migdolų. Jų skonių įvairovė privertė pasukti galvą, ką rinktis, kadangi norėjosi paragauti visų. Už 3 eurus įsigijome pakelį tradicinio skanėsto ir likome sužavėti. Nusipirkome ir karšto obuolių vyno, kuris čia gaminamas pagal senus tradicinius receptus. Puodelis vyno kainavo 4 eurus, tačiau prieš spėjant pagalvoti, jog kaina labai didelė, nuraminsiu – vynas pilstomas į specialius stiklinius puodelius, pagamintus šių metų Drezdeno kalėdinei mugei ir norint susigrąžinti pusę pirkinio kainos, reikia grąžinti prekeiviui puodelį, tačiau jį galima pasilikti kaip suvenyrą.
Eidami iš vienos mugės aikštės į kitą, pamatėme ir spėjome susipažinti su miesto žymiąja architektūra ir kitomis lankytinomis vietomis.
Nustebinti itin puošnios aplinkos ir jaukios atmosferos, prisiragavę tradicinių Saksonijos skanėstų paraukėme stoties link, kurioje laukiant atvykstančio „ECOLINES“ autobuso dar spėjome pamatyti stoties kalėdinę eglę ir pasiklausyti ten vykusių pasirodymų: choro, o vėliau saksofonisto. Kuomet pasisėmėme kiek įmanoma daugiau įspūdžių, galėjome be sąžinės graužaties vykti namo.
The post Drezdeno Kalėdinė mugė appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Bavarija: Landshutas ir Miunchenas appeared first on ECOLINES blog.
]]>Kiek bevažiuotum į Bavariją vis gali rasti kažką naujo… Ko per vieną savaitę tikrai neapžiūrėsi. Miunchenas žavi senamiesčiu. Man asmeniškai įspūdį paliko Olimpijos bokštas (Olympiaturm) vien dėl galimybės į miestą pažvelgti iš aukštai. Esant Miunchene būtina aplankyti Dachau koncentracijos stovyklą. Labai verta užsukti ir į zoologijos sodą, kuriame galima praleisti visą dieną bežiūrint į įvairiausius gyvūnus ir jų tarpusavio bendravimą. Jeigu keliaudama turiu daugiau laiko ir mieste, kuriame lankausi, yra bent koks zoologijos sodas – visada stengiuosi aplankyti.
ECOLINES autobusas sustoja Miuncheno tarptautinių autobusų stotyje (München ZOB), nuo kurios yra viena stotelė viešuoju transportu (S-Bahn) iki geležinkelio stoties (München Hauptbahnhof), iš kurios traukiniu gali pasiekti galybę nuostabių Bavarijos miestelių. Šį syk pasirinkau galimybę apžiūrėti Miuncheno apylinkes. Žinau, pirma stotelė bus žavingasis Landshutas, kuris garsėja istoriniu festivaliu „Karališkosios Landshuto vestuvės“ (Landshuter Hochzeit).
Landshuto centre esanti Trausnico pilis stovi ant kalvos ir matoma iš visur, kad ir kur senamiestyje baklaidžiotum. O ir visas miestas yra labai ypatingas. Šioje pilyje gyveno lenkaitė Jadvyga Jogailaitė, kuri vaikystėje vasarodavo Lietuvoje, ir manoma, jog net mokėjo lietuvių kalbą, o Landshuto miestelis iki šiol švenčia jos vestuves: kas ketveri metai, visi miestelėnai persirengia viduramžių kostiumais ir švenčia šias vestuves. Apie šį miestelį mažai rašyta, o grožio – jis pasakiško ir yra visai netoli Miuncheno, jau 2016 m. Landshutas vėl švęs Karališkąsias vestuves, tad ir lietuviai galėtų traukti ne tik į jau mums gerai žinomą Oktoberfestą, bet ir pažinti, pamatyti ir patirti Karališkų vestuvių dvasią. Tik kartą per ketverius metus galima patirti Jadvygos Jogailaitės vestuves, kurios paprastai vyksta birželio pabaigoje – liepos mėnesį.
Virš 60 tūkst. gyventojų turintis miestas priklauso ir Rytų ir Pietų Bavarijai, įsikūręs jis ant Izaro upės kranto. Landshutas yra Žemutinės Bavarijos sostinė ir aplinkinio rajono centras. Čia net vėsiu oru miesto centrinėje gatvėje galima sutikti daug žmonių. Ėjome per ją paskubomis, mūsų tikslas – užlipti į Trausnico pilį ir nuo jos pasigėrėti miesto panorama.
Šiandien Trausnico pilyje įsikūręs restoranas, pokylių salė ir nedidelis renesanso dailės muziejus, į kurį galima pakliūti tik su ekskursija ir vokiškai kalbančiu gidu, tad mes apžiūrėjome pilies kiemelius, apėjome ją aplink ir iš skirtingų kampų gėrėjomės saulėlydžiu ir rudenėjančia miesto panorama.
Landshutą ir Trausnico pilį įkūrė Liudvikas I, Bavarijos kunigaikštis, 1204 m. Čia buvo jo rezidencija, vėliau, kai Bavarija skilo per pusę, Landshutas tapo Žemutinės Bavarijos sostine. O XV a. Kunigaikščio Jurgio vestuvės su Lenkijos princese Jadvyga Jogailaite 1475 m. buvo viena iš prašmatniausių švenčių viduramžiais. Skaičiau, jog Jadvyga Jogailaitė buvo labai graži moteris, mokėjo ar bent suprato lietuviškai. Vaikystėje ir jaunystėje karalaitė gyveno labai judriai, nes jos tėvai karalius su karaliene daug keliavo po Lenkiją ir Lietuvą.
J. Jogailaitės vestuvės Bavarijoje buvo prisimintinos ir festivalis pradėtas rengti 1904 m. o sakoma, kad šios vestuvės buvo tikrai prabangios – Jaunikis Liudvikas joms skyrė 60 766 Reino auksinų, o šios vestuvės įėjo į Bavarijos istoriją. Iš viso šventėje buvo laukta apie devyni tūkstančiai svečių. Sutuoktuvės įvyko Šv. Martyno bažnyčioje (Martinskirche).
Pasakojama, kad vienoje iš jos šoninių patalpų Jadvyga persirengė vestuvėms: nusiėmė jos veidą dengusį šydą ir ant galvos užsidėjo brangų vainiką su įvairiausiais brangakmeniais… Tos dienos vakarą šokiai vyko toje pačioje gatvėje esančioje Lanshuto rotušėje (Rathaus).
Kitą dieną Jadvyga gavo rytinę dovaną iš jaunojo – brangų vėrinį ir 10 000 vengriškų auksinų. Tą dieną po pietų vyko tikra vestuvių puota – patiekti 32 patiekalai. Vestuvėms papjauti 323 jaučiai, 1758 avinai, 1537 ėriukai, 490 veršiukų, 285 kiaulės, 684 paršiukai, 11 500 žąsų ir 40 000 vištų. Suvalgyti 194 345 kiaušiniai, 140 svarų razinų. Maistą gamino 146 virėjai. Pasakojama, kad visi Landshuto gyventojai, taip pat visi per vestuves atvykusieji į miestą, aštuonias dienas buvo maitinami kunigaikščio sąskaita.
Na o šiais laikais švenčiant festivalį svarbiausia diena yra sekmadienis, kai visas vestuvių paradas juda per Lanshuto senamiestį. Apie 2300 modelių dalyvaujančių parade yra Landshuto gyventojai, kurie atkuria laikotarpio autentiškumą ne tik apsirengę senoviniais vestuvių kostiumais, bet pavyzdžiui, kaip kad vyrai ir moterys belaukdami šventės nesikerpa plaukų, vietiniai pasakoja, kad miestelėnai į šventę eina ir be akinių, ir visaip kitaip bando atkurti viduramžių renginio modelį.
Blogerė Milena
The post Bavarija: Landshutas ir Miunchenas appeared first on ECOLINES blog.
]]>