Užsisakėme viešbutį „Altona” – 2 žvaigždutės, vidutinė klasė, su pusryčiais ir kitais privalumais, kaip ir kiekvienas viešbutis duoda miesto gidą su lankytinų vietų ir metro žemėlapiu. Pridedu adresą: 166 Rue Du Faubourg-Poissonnière, 10th arr., 75010 Paryžius, Prancūzija.

Išaušo pirmoji mūsų kelionės diena, papusryčiavome, kadangi rytas buvo lietingas – šią dieną paskyrėme laiką lankytiniems objektams po stogu, kuriems tikriausiai reikia visos dienos apeiti. Pirmasis jų – Luvro muziejus.

Luvre praleidome pusdienį, tai vienas didžiausių ir svarbiausių pasaulio muziejų. Tas tikrai matėsi, nes jį visą apeiti kainavo ir jėgų, ir laiko – neslėpsiu labiausiai laukėme kada išvysime „Mona Lizos“ paveikslą, kurį pamatėme tik apėję visą muziejų. Džiaugiamės, jog į Luvrą atvykome gan anksti, tad eilėse nereikėjo praleisti daug laiko, taip pat ir pačiame muziejuje galėjome laisviau prasilenkt, su žmonėmis. Iš susidariusios nuomonės, tai didžiausia lankytojų dalis ieškojo garsiosios „Mona Lizos“

Luvras (pranc. Palais du Louvre)

Sekančią dieną mus pasitiko daug geresnis oras, tad nusprendėme vykti Eliziejaus laukais link Triumfo arkos, o vėliau – pasiekti Eifelio bokštą.

Eliziejaus laukai (pranc. Champs-Élysées)

Eidami Eliziejaus laukais, dairėmės į visas puses, čia gausu prabangiausių prekinių ženklų, žinoma, yra ir įvairių parduotuvių, tinkančių visiems, į kai kurias iš jų užėjome ir mes. Neištvėrėme ir  pradėjome matuotis rūbus, rūbų kainos čia panašios, kaip Lietuvoje, o gal net ir pigesnės. Priklauso nuo prekinio ženklo. Apsipirkę ėjome toliau ir priėjome Triumfo arką.

Triumfo arka (pranc. Arc de Triomphe)

Patekti į šį lankytiną objektą pavyko nemokamai, kadangi visiems Europos sąjungos piliečiams suteikiamas nemokamas bilietas. Dalinamės vaizdais nuo Triumfo arkos:

Apžiūrėję puikius vaizdus nuo Triumfo arkos, susiradome, kuria gatve nusileidę žemyn, keliausime link Eifelio bokšto. Ėjome ir atsiradome prie Palais de Chaillot rūmų, nuo kurių atsiveria puikus šių rūmų ir Eifelio bokšto peizažas.

Šajo rūmai (pranc. Palais de Chaillot)

Nusifotografavę ir pasigrožėję vaizdais judėjome Pont d‘lena tiltu link Eifelio ir štai mes jau čia! Praėjome patikrą ir atsiradome bokšto teritorijoje, kadangi buvome užsibrėžę tikslą kilti į antrąjį kartą į Eifelio bokštą, turėjome stovėti eilėje apie valandą. Norint išvengti šių eilių, jūs galite užsirezervuoti internetu: www.toureiffel.paris

Išaušo dar viena diena, jautėmės pavargę, po praeitos dienos, kadangi labai daug vaikščiojom, tad šiandien nusprendėme aplankyti dvi vietas, tai: Kvepalų muziejus (Musée du Parfum) ir Paryžiaus katakombos (Catacombs of Paris).

Kvepalų muziejuje galima įsigyti kvepalų, tad į kvepalų muziejų vykome su tikslu nupirkti mamos norimų kvepalų, kuriuos radome!

Sekantis mūsų lankomas objektas šiandieną – tai Paryžiaus katakombos – požemiai po Paryžiumi, kuriuose šiuo metu palaidoti 6-7 milijonai Paryžiečių. Tai viena šiurpiausių pasaulio vietų. Šioje vietoje filmuotas filmas „Kaip danguje, taip ir po žeme“.

Išaušo priešpaskutinė diena Paryžiuje, tad šiai dienai nusprendėme pasilikti artimesnius lankomus objektus netoli mūsų viešbučio: tai ant aukščiausios kalvos įsikūręs Montmartas ir gražioji Šv. Širdies bazilika bei netoliese esantis garsusis garsiausias Paryžiaus kabaretas „Mulen Ružas“  Pirmiausia aplankėme Monmartą:

Pasivaikščioję po Monmarto kalvos rajoną, radome ir jaukių kavinukių, į vieną iš jų užėjome, atsigėrėme kavos su šviežiomis bandelėmis ir judėjome link Mulen ružo. Artėjant Boulevard de Clichy gatve link Mulen ružo, vis labiau daugėjo erotinių prekių, video ir įvairių sekso žaisliukų parduotuvėlių.

Gaila, bet išaušo paskutinės dienos Paryžiuje rytas, šią dieną pasilikome romantiškiems pasivaikščiojimams, bei vakarienei kokioje nors iš Paryžiaus gatvių. Pasidomėję, artimiausiu parku šalia viešbučio, mes radome labai gražų ir nemažą parką pavadinimu „Parc des Buttes Chaumont“  į kurį ir keliavome pasivaikščioti ir pasigrožėti:

Praleidę popietę šiame gražiame parke, vakarop susiruošėme ir ėjome ieškoti restorano, kuriame galėtume paragauti varlių ar kažko panašaus, galiausiai per visą viešnagę Paryžiuje, niekur neradome kur galima būtų įsigyti ar paragauti varlių, tad mūsų paskutinei romantiškai vakarienei Paryžiuje pasirinkome keptą vištos su garnyru, bei, žinoma, Prancūziško raudono vyno.

Parc des Buttes Chaumont

Mūsų kainoraštis:

• Luvro muziejus – Visi ES piliečiai, kuriems iki 25 metų ir mažiau į Luvrą pateks nemokamai, tereikia turėti pasą. Vyresniems kaina svyruoja 12-18 Eur.
• Kiekviena pirmą mėnesio sekmadienį visi gali patekti nemokamai.
• Triumfo arka – Čia taip pat visiems ES piliečiams iki 25 metų, pakilimas ant viršaus yra nemokamas.
• Eifelio bokštas – 1 bilietas pakilimui į 2 Eifelio aukštą kainavo 14,50 Eur.
• Katakombos – Bijau pameluoti, kaina skirtinga nuo metų skaičiaus ~10 Eur.
• Metro kainos – Dienos bilietas 7,30 Eur
• Kava mieste – 3,50 Eur
• Vakarienė dviems restorane – 40 Eur.
• *Patariame valgyti mažesnėse greito maisto restoranuose, ten pavalgysite daug pigiau.
• *Prekybos centruose, galite apsipirkti maisto produktų, žinoma kainos čia brangesnės negu Lietuvoje, bet mes galvojome, kad bus daug brangiau. Kas labiausiai nustebino – tai vaisių ir daržovių kainos, kadangi jos brangesnės, apie du kartus.

Kelionės apibendrinimas

Šajo rūmai (pranc. Palais de Chaillot)

Kelionė mums labai patiko, grįžome kupini įspūdžių, aplankėme daug lankytinų objektų, žinomų visame pasaulyje. Miestas gan painus, teko ir klaidžioti, paklausus vietinių Prancūzų, kurioje mes vietoje esame, jie nesugebėjo parodyti mums net žemėlapyje. Gatvelėse netrūksta kavinių, restoranų, bei daugelio smulkių rūbų ir kitų parduotuvių. Mieste išvysite labai daug porų, daug bučinių ir stilingų žmonių. Išties matosi, jog tai vienas romantiškiausių ir stilingiausių miestų pasaulyje. Patarimas visiems – saugokite visus savo daiktus!

Blogeris Gytis

The post Poros kelionė į Paryžių, kas čia tokio Romantiško? appeared first on ECOLINES blog.

Žiūrėjome begalę filmų (žanrų spektras išties platus, nuo PIXAR animacijos iki kriminalinės dramos apie naujos rinkos 1970 Amerikoje sukūrimą). Dainavome kartu su System of a Down ir gėrėme puodus arbatos – žodžiu, kelias neprailgo.

Manau, kad vienas iš būdų pažinti kitą šalį ir jos kultūrą yra maistas. Ragauti, ragauti ir darkart ragauti. Who eats alone, chokes alone – būtent dėl to vykome dviese. Taigi į Paryžių mus nuvedė noras atrasti.. tobulą crème brûlée. Crème brûlée yra tradicinis prancūzų desertas – jo pavadinimas verčiamas iš prancūzų kalbos kaip „degintas kremas“ – dėl traškios plutelės, saugančios šaltą kremą. Išgauti tobulą plutelę yra iššūkis kiekvienam konditeriui, o jei pažįstate kokį asmenį, kuris tobulai uždegina cukrų namų sąlygomis, prašau, supažindinkite mus. Žinot, kokia buvo geriausia šios kelionės akimirka? Akimirkos, tiksliau. Tos sekundės, kuomet šaukšteliu beldi į crème brûlée plutelę, išgirsti duslų garsą ir tada ji suskyla – tai yra nuostabu. Kabini kremą kartu su plutelės gabalėliais, lėtai įsidedi į burną ir jauti, kaip viskas pamažu tirpsta. Tokių akimirkų gyvenime turi būti daugiau! Bandėm su Ieva atrasti tobulą crème brûlée ir žinote.. aš likau nusivylusi. Nusivylusi tuo, kad visi iki vieno iš ragautų buvo nuostabūs. Ir nusivylus tuo, kad gyvenu Lietuvoje, o šis dieviškas skanėstas bazuojasi Prancūzijoje. Nors, niekada negali žinoti..

Ahh, ruduo! Taip! Buvo +20, kai tuo tarpu gimtinėje daugiabučių gyventojai jau keiksnojo ledinius radiatorius. Eifelis naktį – žavu, bet mums užteko keleto minučių. Patraukėme prie elegantiškos Senos upės, kurią gaubia 35(!) tiltai, ir aš, kaip vandens stichijos asmuo, nutariau paliesti Senos vandenį. Noras, kaip suprantat, buvo nekaltas, bet vandenį paliečiau visu kūnu ir grakštūs prancūzai, sėdėję prie upės su vynu ir sūriu šoko manęs gelbėti, likau pakerėta, žinoma. Vakaras pasibaigė nusirenginėjant naktinio Eifelio fone – ar gali būti geresni įspūdžiai pirmąjį vakarą svetimoje vietoje? Saulėtą rytą ir ne mažiau saulėtą popietę praleidome Domaine national de Saint – Cloud parke, rinkdamos kaštonus ir bandydamos rasti išėjimą atgal. Tai labai dailus parkas su begale skulptūrų, fontanų, baseinų ir nuostabia Paryžiaus panorama. Šis parkas yra puiki vieta surengti pikniką su visais savo draugais ar padūkti su šuniu, iškelti festivalį ar giminės susitikimą – vietos apstu. Didžiulės kaštonų alėjos, ir, o dieve, kiek išėjimų iš parko. Jeigu neturite vietinio prancūzo šalia, patariu žymėtis kelią kad ir duonos trupiniais, nes vaizdinė atmintis niekaip nepadės. Vakarop slampinėjome po mažas Paryžiaus gatveles ir siuntėme atvirukus draugams bei mylimiesiems. Paryžiaus įžymybės.. Luvrui mums buvo gaila laiko, nors galėjome į jį patekti nemokamai – kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį visi Paryžiaus muziejai yra nemokami. Pasivaikščiojome jo kiemais, įspūdinga!

Ar kada klausėtės mažylės Edith Piaf? Skambant jos dainoms galvose patraukėm klaidžiot Pere la Chaise kapinėse su misija – atrasti Piaf kapą. Nors ir turėdamos žemėlapį užtrukome ilgiau, nei planavome, bet nė akimirkos nesigailėjome. Pakeliui sutikome J. Morrisoną ir daug kitų žymių žmonių, su visais pasilabinome. Žinote, kai žmonės bijo mirties? Ir tas nejaukumas ir šventa ramybė, kuri tvyro kapinėse, pilnose purvinų dirbtinių gėlių ir kapų, kurie labiau primena ne kapus, o gėlių darželius po daugiabučių balkonais? Tai viso šito Pere le Chaise kapinėse nėra. Tvyro jauki atmosfera, žmonės vaikšto laimingi ir pagarbūs, kapai minimalistiniai gėlių atžvilgiu ir verti dėmesio, žiūrint į juos kaip į skulptūras ar monumentus. Tikrai vertas dėmesio objektas Paryžiuje!

Mūsų dviejų dienų ir vieno šlapio vakaro viešnagė šiame mieste, pulsuojančiame stebuklinga ir užburiančia energija prabėgo greičiau, negu tikėjomės ir su mažyčiu gedulu širdyse keliavome atgal į Vilnių. Paryžiau, tu žavus. Mes dar grįšime!

ECOLINES blogerė Vitalija

The post Tobulo crème brûlée beieškant… appeared first on ECOLINES blog.