Ne paslaptis, kad laisvalaikiu pereinu visus autobusų, skrydžių pasiūlymus ir panašiai. Taigi užmačiau 50% nuolaidą su ECOLINES https://ecolines.net/lt/lt į abi puses ir negalėjau nenusipirkti! 2 metus svajojau svajojau ir pagaliau nuvykau Gavau bilietus antrame aukšte pačiame priekyje, todėl vaizdas buvo tikrai geras ir baisus – gana aukštai ) Keletą kartų net atrodė, kad kažką nutrenksim, bet…nenutrenkėm tiesa pasakius, net nuo objekto tolokai buvo, tik vaizdelis toks susidarė )

Autobuso vidus – fancy ;D

Šalia sėdėjo Lietuvė, kuri važiavo į Miuncheną. Su ja nemažai kalbėjom, todėl laikas ne taip prailgo. Ji buvo pensininkė, tačiau vis dar dirbo Lietuvoj puse etato,o kita puse Vokietijoje! Čia tai bent!!! Prižiūrėjo kažkokią senutę ten, taigi važiuodavo autobusu maždaug kas mėnesį. Sakė ilga kelionė,bet trumpesnės dar niekas nesugalvojo, lėktuvai į Miuncheną labai jau brangūs. Nebūtų senutė, jei nebūtų supažindinusi mūsų su kažkokiu vaikinu, vykstančiu į Prahą. Vaikinas kraustėsi į Prahą,nes sakė ten alga geresnė,o maistas pigesnis. Dėl algos nežinau, bet dėl maisto tikra tiesa. Taip ir prabėgo 20val autobuse.

Nemokamas Wi-Fi

Na ir pagaliau pasiekėme Prahą!!! mano mieląją Prahą…:)) Autobusas mus nuvežė į Florence stotį, pačiame miesto centre. Taigi pasidėjus daiktus stotyje, galima ir miestą apžiūrėti (mes jų nepalikome ten).

Astronominis laikrodis veikiantis daugiau nei 700 metų, o kas valandą jame šoka figūrėlės

Gyvenome draugo bute nelabai toli nuo centro. Draugas dirba hostelyje senamiestyje, o naktimis savanoriauja ir pardavinėja plytas turistams. Už gautus pinigus perka maisto neturtingiems Čekijos žmonėms. Tikrai labai malonus vaikinas. Jis parodė kelias slaptas vieteles pačioje Prahoje ir ten mes valgėme pačius skaniausius ledus mano gyvenime!!! Ir dar davė superinį didelį žemėlapį.

Iš karto atsidūrę Prahoje nudūmėm į tualetą dantų valyti. Aišku, tai buvo draudžiama, bet niekas nepyko. Apsitvarkę, persirengę ir pasipuošę nuskubėjome ieškoti žemėlapių, nes net neįsivaizdavome, kur mūsų hostas gyveno – turėjom stotelės pavadinimą, kurioje turime įlipti, kokiu autobusu važiuoti ir kada išlipti. Paklausėme lietuvio iš autobuso, kur mums vykti, jis paaiškino ir parodė. Mes truputį pasiklydom (be lietuvio būtumėm nuklydę dar daugiau), bet vis tiek radom reikiamą stotelę. Nuvykome į stotelę, iš kurios mus turėjo pasiimti hostas. Mus pasitikęs, parodė kur važiuoja tramvajai, kur yra prekybos centrai, davė buto raktą ir didelį žemėlapį su pažymėtom

vietom. Nu nerealus hostas! Kadangi naktį dirbo, nuėjo miegot, o mes išlėkėm, palikusios daiktus, greit į miestą.

Iš karto pradėjom ieškoti Free walk tour. Visokių besisiūlančių jį pravesti buvo milijonas, o dar daugiau siūlančių PubCrowlus. Į juos nėjom, per brangu buvo. 70 Lt ir geri kiek nori, ką nori  ir dar laive (aišku, jei esi mergina, gali kainą derėtis):D Free walk tour kasdien 14 val renkasi prie pagrindinio astronominio laikrodžio – tereikia ieškoti žmonių su geltonais ar raudonais skėčiais.

Free Walk City Tour pravedė Anglas, kuris čia buvo atvykęs su Erasmusu. Labai mylėjo istoriją, todėl 3 valandas klausėmės jau milijoną kartų skaitytos istorijos vadovėliuose. Aišku, kitiems tai buvo daugiau žinių nei per visą semestrą (ypač Amerikiečiams, patys sakė) ) Apkeliavome keletą vietų ir truputį pažinome Prahą. Aš gailėjausi tų 3 valandų, nes viską pamatėme paviršutiniškai, tačiau vaikinas labai neblogų vietelių mums rekomendavo pavalgymui ir alui

Truputis apie naktinį gyvenimą Prahoje

Susiruošėme aplankyti kelias gido siūlytas vietas. Apėjome kelis barus. Labai daug barų yra prie TV bokšto, kuris vakare tikrai yra įdomiai apšviestas – ant jo prikabinta daug kūdikių skulptūrų. Vienas iš barų vadinosi Akropolis. Jo rūsyje yra klubas, kuriame vyksta regio tūsai, o pirmame aukšte restoranas. Akropolio restoranas buvo perpildytas žmonių ir jie visi rūkė viduje! Taip, ten leidžiama rūkyti baruose, gerti viešai ir visą parą pardavinėti alkoholį. Man tas tikrai nepatiko,bet nebuvo iš ko rinktis. Keista, bet jokių forsiukų su bambaliais nematėme, visur vien turistai arba tvarkingi vietiniai. Užsisakėm ten pora alaus ir pigiausią užkandį…ir mums atnešė ožkos sūrį su milžiniškais pipirais. Pakraupau,nes aštrumo labai nemėgstu, tačiau pipirai nors ir kraupiai atrodė buvo tikrai skanūs ir draugiški burnai. Smagu ten buvo, bet ilgai Akropolyje nepasėdėsi, todėl nuėjome į kitą – Propaganda barą. Prieš jį prasukome pro Liucerna Music Bar (kaip lietuviškas loftas), bet 10 EUR už įėjimą gaila buvo. O į jį įeiti net eilė buvo susidariusi! Šiame klube vyksta labai daug gyvos muzikos koncertų, atvažiuoja pasaulinio lygio žvaigždės, todėl reikia pacheckinti artėjančius renginius jų puslapyje.

Gatvė šalia Propaganda baro buvo labai pilna. Visi rėkė, o panos buvo su miniakais arba vakarinėm suknelėm. Mes tikrai išsiskyrėme su savo paltais ir kelnėm Viduje propagandos tikrai jauku, o dar ir į gyvą koncertą pataikėme. Grojo kažkas panašaus į The Lumineers. Tikrai labai smagu o ir alus iki 5 Lt. Tik tualetai stebino – vėl neužsirakina.

Dar yra viena verta dėmesio vietelė CrossClub. Nuostabi erdvė su kitokia architektūra ir interjeru. Jei ten vyksit, iš anksto pasižiūrėkite jo adresą, nes jis turistiniuose žemėlapiuose nepažymėtas – yra per toli. Mums labai sunkiai sekėsi iki jo nuvykti, bet šiaip ne taip radome. Su gal 3 persėdimais, bet radome!:) Viduje visi rūkė žolę, įėjimas kainavo apie 10 lt – bet buvo verta. Labai įspūdinga aplinka, o jointukus visi siuntė per minią. Šiame bare nuolat vyksta koncertais ar vakarėliai, todėl įėjimas dažnai kainuoja.Pastate taip pat yra įsikūręs restoranas ir teatras po tuo pačiu pavadinimu.

Laikas greit praėjo, tačiau kai reikėjo grįžt, mes iškart pasiklydome… Susipykome į kurią pusę reik eit. Ėjome į vieną, po to kitą…sumoj gavosi, kad nuvažiavome į centrą, kur mums nelabai reikėjo. Bet užtat labai gražu paryčiais buvo, kokią 5 ryto. Miestas tuščias – labai tinkamas metas fotografams Manau tuos rytinius vaizdus dar ilgai atsiminsiu. Tada ir Karolio tiltas atrodė įspūdingai.

Nacionalinis muziejus

Antrąją dieną pradėjome apžvalga po Prahos pagrindinę aikštę prie Nacionalinio muziejaus ir ėjome nuo senamiesčio pusės tolyn. Užkopėme į kelias kalveles su labai gražiais vaizdais ir sukorėme nemažai kilometrų. Atradome gražią katedrą, hotelį, policijos mašinas – žigulius ir daug visko visko.

Prahos gatvės

Apie pietus lėkėme į senąją pilį. Likusi tik gynybinė siena ir bažnyčia, manau, kad gotikinė. Visą gerą pusdienį užtruko ją apeiti. Labai didelė, o vaizdai nuostabūs – iš kiekvieno kampučio graži panorama (nepalyginsi su Berklyno ar Minsko stogais:)). Ant to kalno yra didelė lauko kavinė, kurioje grojo juodaodis DJ. Buvo daug vaikų, jaunų šeimų. Jie kepė grilius, gėrė alų, šoko ar šiaip čilino. Nuostabi atmosfera. Vėlgi sulaukėme dėmesio dėl keistos lietuvių kalbos. Net 2 kartus! Sakė nei lenkai, nei slovakai, nei vokiečiai, nei kiti vakariečiai ir dar šviesūs! Paskutinis argumentas labai prajuokino ir tada pastebėjome, kad tikrai natūralių šviesiaplaukių nėra tiek daug.

Viešasis Prahos transportas vandeny

Po pilies ėjome į upės pakrantę, kur pailsėjome valandėlę. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę

Dar planavome pasivaikščioti po senamiestį, pamatyti normaliai laikrodį, rotušę, gatveles aplink, aplankyti žydų kapines ir taip toliau. Kol viską padarėme, užsidarė kapinės ir nebeliko nieko daryti, kaip eiti užkąsti prie Filharmonijos – labai gražus pastatas. Vertas pamatymo. Ten susidraugavom su baltu balandžiu, jis lesė iš rankos

Panorama

Trečiosios dienos visą dieną praleidom prie Šv. Vito katedros. Ten tikrai pajutom, kad milijonas turistų. Į katedrą įeiti eilutė, viduj net nesinori vaikščioti (Panašiai sausakimša kaip Vatikano katedroj). Lauke vietos nedaug, o fotikai net katedros apimti nesugeba. Labai juokingas buvo fotografavimasis atsigulus ant žemės.

Nusileidę nuo katedros aplankėme keletą gatvelių. Buvo ir siauriausia Prahos gatvė, kuria norint praeiti turėjai sulaukti žalio šviesaforo, nes 2 žmonės neprasilenkia. Gražios ten gatvelės ir gražūs piešiniai jose – tikrai verta pasiklysti ten. Taip ir praėjo visa diena slankiojant gražiomis gatvelėmis.

Žydų kapinės

Paskutiąją dieną mūsų hostas sugalvojo mums pagidauti. Jis mus nusivežė į žydų kapines, kur Kafka palaidotas. PAČIOS GRAŽIAUSIOS KAPINĖS, KOKIAS ESU MAČIUSI! Visur žalia, neapsakoma ramybė, vijokliai, jokių išpuoštų kapų, jokių gėlių…tik žolė su vijokliais

Sekantis taškas buvo skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais

Happy Prague

Keletas patarimų besilankant Prahoje:

1. Nueikite į nemokamą Free walk tour Prague. Yra gana daug skirtingų turų, bet dauguma jų tinkasi prie laikrodžio 2 valandą – susiraskite žmonių su skėčiais
2. Nebijokite gyventi toliau nuo miesto. Tramvajai važiuoja visą parą ir yra labai greiti. Jei norite parsivežti Absento, nepirkite jo miesto centre. Jis daug pigesnis (2-3 kartus) supermarketuose toliau nuo centro;
3. Apsilankykite žydų kapines, kuriose yra Kafkos kapas – jos daug įspūdingesnės nei centre už 6 Eur;
4.  Aplankykite senąją pilį – nuo jos vaizdas įspūdingas ir ten mažiau žmonių nei naujojoje pilyje;
5. Privalai nueiti į CrossClub bent 1 alaus. WOW! Jų interjeras tikrai WOW http://www.crossclub.cz/cs/
6. Ant kiekvienos kalvos yra parkas, o tame parke – baras )
7. ALUS! Tikrai geras ir labai pigus;
8. Aplankėme pora barų Akropolis ir Propaganda – tikrai faini bariukai;
9. Nepamirškite pasivaikščioti po Prahos senamiestį – šalia žydų kapinių, prie pilies, laikrodžio, rotušės. Ant Karolio tilto yra viena statula su šuniuku, kurią reikia patrinti. Žmonės kalba, kad patrynus norai išsipildo Pabandykit
10. Jei tingit planuoti maršrutus, labai geras dalykėlis: http://plnnr.com/wizard/  – gaila, per vėlai atradau;
11. Jei labai norite patūsinti, nueikite į PubCrowl. Nuo 20 EUR ir geri kiek nori. Aišku, kainą galima nusiderėt, jei esi mergina;
12. Paragaukite tradicinio guliašo ar Svičkova, mes juos ragavome Mišenska gatvėje netoli Karolio tilto restorane „Lokal“. Svičkova – troškinta kiauliena su bruknėmis ir grietinėle. Pateikiama su įdomiomis bandelėmis. Tikrai labai skanu buvo. O guliašas ne taip sužavėjo, po jo dar kažko norėjosi, nes draugė alkana iš baro išėjo.
13. Pigiausi ir gražiausi suvenyrai info centruose;
14. Siauriausia gatvė turi šviesoforą, nes 2 žmonės neprasilenkia;
15. Liucerna baras – labai populiarus Prahoje, bet įėjimas virš 2 Eur (100 čekiškų Kronų);
16. Būtina aplankyti Naktinę Prahą – TV bokštą, senamiesčio gatveles, Karolio tiltą, Parkelius-nuo jų vaizdas superinis;
17. Pasivaikščioti Prahos gatvelėmis už Nacionalinio muziejaus – yra labai gražių namų, bažnyčių, parkų, viešbučių;
18. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę
19. Kiekviename Prahos kvartale yra baras ar laisvalaikio įstaiga, kurioje gali rinktis tos vietos jaunimas.
20. Žmonės visur rūkė žolę. Tikrai galvojau, kad tai legalu. Sakė, jei nešiojiesi pora suktinukių, nieko baisaus – galima. bet šiaip tai nėra legalu;
21. Skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais
22. Pažiūrėti šokantį namą. Tikrai jis šoka, tik gal nelabai vietoj pastatytas. Labai didelis eismas prie jo.
23. Praha 5 rajone galima  pakilti į Kinkskeho zahrada kalną, kuriame pastatyta bažnytėlė. Tą bažnytėlę Rumunai padovanojo Prahai. Ją atvežė ir surinko ant kalno – visa iš medžio padaryta.

Va taip viską darant ir praeina visos 4 dienos ant kojų ) Visa kelionė kainavo iki 150 Eur + 2 absento buteliai, saldainiai, suvenyrai.

Jūratė

The post 4 dienos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.