Beveik neišvengiamas ir tuo pačiu būtinas aplankyti Sankt Peterburge yra Nevskyi prospektas. Tai pagrindinė miesto arterija tiek ir turistams tiek ir vietiniams. Aplink išsidėstę daug lankytinų senamiesčio objektų. Miestas suprojektuotas taip, jog jame nėra mažių siaurulyčių gatvelių – viskas kiek įmanoma taisyklingiau, tiesiai ir aiškiai. Toks pats ir Nevskyi prospektas – vienas jo galas veda beveik tiesiai į Ermitažo muziejų, kitas į Vosstaniya aikštę. Prospekte daug kavinių, barų, suvenyrų parduotuvių ir žmonių – tiek dieną, tiek ir sutemus. Vaikštinėjant prospektu tikrai pamatysite žmones, siūlančius tematines ekskursijas pėsčiomis ar vandens kanalais bei upėmis. Tiek prospekte, tiek ir visame mieste gausu aukso ir kitų brangiųjų metalų ir brangakmenių parduotuvių, tik jose parduodamo aukso praba dažnai prasideda nuo 375. Verta atkreipti dėmesį ir užsukti į seną stilių išlaikiusias prabangias parduotuves ir būtinai pažiūrėti kaip vitrinose sukasi ir juda senovinės figūrėlės.

Netoli Nevskyi prospekto, bei to paties pavadinimo metro stotelės yra turgus, kuriame prekiaujama gaminiais, atvežtais iš Azijos valstybių. Šiame turguje išgirsti rusų kalbą retas atvejis, išskyrus, kai galimi pirkėjai viliojami sustoti ir apsižvalgyti. Turgus nėra išvaizdžiai patrauklus, tačiau tikrai įdomus užsukti. Labai daug parduodama Nike, Adidas, Reebok, Puma prekės ženklų batų ir sportinės aprangos, bei kitų tekstilės gaminių. Spręsti apie jų kokybę nedrąsu, tačiau kainos santykis su parduotuvėmis toks, kad jei net ir vieną sezoną panešioti – apsimoka ką nors įsigyti.

Viena iš nepraleistinų vietų, jau trumpai minėta, yra Dvortzovaya aikštė. Ji yra priešais Ermitažo muziejų, Nevskyi prospekto gale. Aikštė didžiulė, įspūdinga – visiškas didybės (ir tuo pačiu žmogiško mažumo) pojūtis apima. Vėl kažkiek ji gali priminti vieną iš didžiųjų aikščių Vienoje, tačiau tai nei kiek nemažina jos autentiškumo, ypač kai ją supa tokie pastatai kaip Ermitažas. Daug įspūdingų tiek gerąja tiek ir blogąja prasme įvykių čia yra nutikę. Aikštėje dienomis sutiksite arklių traukiamas karietaites lyg iš pelenės pasakos, kurios mielai laukia pavežėti kokį turistą aplink. Aikštėje taip pat dažnai vyksta pasirodymai, čia sutiksite gatvės muzikantus ir kitokias linksmybes berodančius žmones.

Sekanti aplankyti vieta – Petro ir Povilo fortas ir kelias link jo. Fortas įsikūręs saloje. Jei jį siekiate iš miesto centro pusės, pirmiausia maloniai nustebins netoliese prišvartuoti didžiuliai mediniai laivai. Taip forto teritorija gražiai sutvarkyta derinant parką ir architektūrą. Prie Nevos upės esančioje forto pusėje žmonės užima vandens sportu, plaukioja laiveliais. Šioje saloje – forte taip pat yra ir pliažas! Teritorija jo nedidelė, tačiau tokia vieta miesto centre tikrai populiari. Kitoje forto pusėje matoma ir šiek tiek karinio arsenalo, nes ten įsikūręs technikos muziejus. Forte yra patranka, kuri šauna kiekvieną dieną tuo pačiu laiku leisdama sutikrinti miestiečiams savo laikrodžius. Anksčiau šios patrankos paskirtis buvo perspėti žmones apie potvynio pavojų, bet pastačius užtvanką šis uždavinys išnyko.

Peterburgo kaip jūrinio miesto simbolių  pilna visur, net ir dairytis ar akyliau jų ieškoti neprireiks. Vienas iš akivaizdžių tokių simbolių yra laivas „Aurora“. Iš išorės ypatingai tvirtai pritvirtintas prie kranto taip, jog apie jokį siūbavimą viduje galvoti net mintis nekyla. Prižiūrimas, perdažytas ir apipintas norinčių nusifotografuoti bei eilės į jį patekti. Jei nesate buvę jokiame laive, tikrai įdomu ir naudinga apsilankyti. Pabaigai visai smagu pamatyti Rostral stulpus, kurie taip pat skirti pažymėti Sankt Peterburgo jūrinę prigimtį. Ir reikėtų nepraeiti pro šalį bent keletui iš daugelio skulptūrų, skirtų žinomiausiems Rusijos imperijos carams ir carienėms ar kitaip nusipelniusiems asmenims.

Sankt Peterburge nenueiti į muziejų – negalima

Pats žinomiausias, garsiausias ir visiems su Sankt Peterburgu besiasocijuojantis muziejus yra Ermitažas. Dėl šios priežasties ir eilės į jį patekti ilgiausios. Stovint eilėje jums net gali pasiūlyti už 100 rublių pereiti į vietą eilės pradžioje. Koks jis puikus ir dar visoks koks galite plačiau paskaityti interneto puslapyje, o aš čia pateiksiu savo asmeninę nuomonę.
Pirmiausia bilietų įsigijimo klausimas – jei neturite jokių lengvatas suteikiančių dokumentų – tiesiog nusipirkite bilietą automatuose prie įėjimo ir jums nereikės stovėti ilgoje eilėje. Ermitaže kiek skirtingai traktuojami Rusijos ir kitų šalių piliečiai. Jei nemokate rusiškai, šios informacijos net nesuprasite ir aišku nekvaršinsite su galvos, bet  visgi. Turintiems rusiškus studento ar moksleivio pažymėjimus įėjimas į muziejų nemokamas (įprasta kaina šiuo metu apie 8,5 euro). Nusprendžiau atstovėti eilę, nes turėjau teisę į nemokamą bilietą. Tik atsistojus prognozes vertinau optimistiškai, eilė neatrodė per daug ilga, tačiau sningant pralaukiau daugiau nei vieną valandą (aišku, čia ir mano blogas sprendimas buvo eiti šaltesniu oru). Tiek pralaukus po to ir viduje vis atrodė, jog šalta. Gera naujiena – nemokamą bilietą gavau.
Ermitažas tikrai įspūdingas muziejus ir paliks dar didesnį įspūdį, jei panašiame neteko būti. Man jis kaip Versalio, Luvro ir gal Vatikano muziejaus mišinys. Daugumos jų bendra bėda, jog jie didžiuliai, įeiti pralauki apie valandą eilėje, svaigsti nuo galybės ir didybės bei dažnai žmonių masės, pavargsti per anksti nei spėji „viską“ apžiūrėti ir galiausiai tik leki bent akies krašteliu pamatyti kažką garsaus, apie ką visi kalba. Tokiems muziejams reikia laiko ir pasiryžimo, kad tikrai pamatyti ir įvertinti, tik dažnai mes keliaudami tiek jo vienai vietai skirti nenorime.
Muziejų sudaro trys aukštai. Jo savastis – 2 aukštas su daugybe kambarių. Iš viso jų tikrai daugiau nei 300. Dėka muziejaus žemėlapių pagal kambarių numerius galima puikiai susiorientuoti kur esi ir kur eiti. Žinoma, pasakiškai užburia aukštos margintos lubos su didžiuliais sietynais, kruopščios parketo mozaikos, sienų raižiniai, piešiniai. Išlikę ir surinkta baldų bei baldų kolekcijų, kurios leidžia atkurti praeitų amžių aplinką. Viskas prabangu, puošnu. Kambariai netgi suskirstyti, kurie tokį europinį stilių atitinka (juk kaip ir visas Sankt Peterburgas pastatyti pagal tuometines įvairių miestų ir šalių architektūros tradicijas). Sukaupta daug paveikslų eksponatų. Kaip išsiskiriantį aspektą galėčiau įvardinti mažų laikrodžių kolekciją. Tiek rankiniai, tiek pastatomi ar nešiojami, visi ekspozicijoje matyti buvo laibai įspūdingi.

Puikus muziejus mėgstantiems tapybą yra valstybinis Rusijos muziejus. Kaina tik 3 eurai, o už juos galima pamatyti puikiausią tapybos kolekciją. Daugiausiai tai rusų autorių darbai, bet yra ir iš išimčių. Laikmečiai įvairūs, nemažai religinių ikonų pavyzdžių.
Su kitais muziejais kartais gali kilti problema, jog internete iki galo nepavyksta surinkti visos informacijos ar jie veikia, ar ne restauruojami ir panašiai. Kartais speciali paieška gali pasibaigti nusivylimu.

Skrandžio palepinimas ir pinginės palengvinimas Sankt Peterburge

Nei vienoje kelionėje nevalgęs nebūsi, o vietinis valgis vis labiau suprantamas kaip neatsiejama kelionės dalis. Rusiška virtuvė didelių skirtumų nuo lietuviškos pasiūlyti ne labai gali, nebent čia ieškosi prašmatnių restoranų ir ypatingų šefų. Smagus dalykas ir pigus piniginei yra gausybė valgyklų, kurios turi bendrą pavadinimą Stalovya. Jų pilna visur – nuo miesto centro iki pakraščių ir čia už panašiai 3 eurus gali prisivalgyti iki soties, kas yra tikrai malonu. Kaina šiek tiek bus didesnė centre nei už jo. Mano geriausias pasiekimas buvo už 2,5 euro sriuba, du karštutėliai čeburekai ir arbata. Šiose valgyklose dažnai trūksta tinkamos įrangos, jog maistą palaikyti šiltą, todėl, tikėtina, jog jis bus pašildytas mikrobangų krosnelėje. Kiniško maisto kainos tokios pat kaip Lietuvoje. Specializuotos gražios bandelių ir kavos parduotuvėlės jau jums parduos kavą su įvairiausiais priedais už 2-3 eurus, saldumynus už tiek pat, tačiau paprastesnėse vietose kavos puodelis kainuoja apie 1 eurą, arbatos dar pigiau.
Sankt Peterburge yra ir kitų šalių virtuvių. Teko matyti ir išbandyti gruzinų, korėjiečių, uzbekų/kazakų valgyklas-restoranėlius. Puiki proga paskanauti kažko kitokio. Patiekalų kainos apie 3-5 eurus. Vienas gražus gruzinų restoranėlis yra netoli metro stotelės Plošad vosstaniya, Vostaniya gatvės pradžioje. Kitą radome netoli „Aurora“ laivo, daug paprastesnės išvaizdos. Gruziniškų maitinimo įstaigų yra visame mieste, tik reikia pasidairyti ir skaityti rusiškai (ir aišku būna taip, kad kai specialiai ieškai, tai specialiai ir niekaip rast negali).
Uzbekų/kazakų (nes taip ir neišsiaiškinau iki galo) maitinimo vietą radau netoli metro stotelės Staraya derevnia beklaidžiojant.  Išėjus iš metro ir pasukus į dešinę labai arti yra pastatas, kurio apačioje turgus, o kituose aukštuose parduotuvės. Jau vien turgus siūlo įdomybių pasižvalgyti. Valgykla įsirengusi turguje. Čia pat matyti kaip kepa to krašto duoną ir bandeles didžiuliuose karštuose kubiluose. Indai ir įrankiai vienkartiniai, švaros kiek mažokai, bet žmonių visada yra, viskas šviežia, pigu, įdomu ir labai skanu.
Dar viena įdomybė – korėjiečių restoranas Gorokhavaya gatvėje netoli Izaoko katedros. Patiekalų kainos apie 5 eurus. Čia įėjus tikrai gali grįžti prisiminimai apie Pietų Korėją, jei ten teko būti, arba atsirasti įvaizdis, jei dar neteko. Viduje skamba korėjietiškas popsas. Aplinka puikiai sutvarkyta. Valgiaraštis papildytas ir kiek „sukinietintais“ patiekalais, bet dauguma tikrai korėjietiški.

Apsipirkti pati populiariausia vieta yra jau minėtas Nevskyi prospektas. Netoli nuo jo yra ir vienas iš didelių Sankt Peterburgo prekybos centrų, kuris vadinasi Galerija. Dydis kaip 2-3 Kauno akropoliai, taigi maža neturėtų pasirodyti. Daug prekių ženklų ir parduotuvių čia tokių pačių kaip ir Lietuvoje, tačiau yra ir beveik nematytų, juk vis dėlto miestas šis daug kartų didesnis ir turi didesnę rinką. Prekių kainos panašios kaip Lietuvoje. Besižvalgantiems turizmo prekių ir įrangos – Sankt Peterburge pasirinkimas daug platesnis nei pasiūla Lietuvoje. Vienas žinomiausių rusiškų ženklų – RedFox.
Sankt Peterburge taip pat yra ir blusių turgus. Įsikūręs jis toliau nuo miesto centro. Tikrai didžiulis. Pardavinėjami tiek nauji tiek ir naudoti, antikvariniai daiktai. Čia reikia kiek labiau pasisaugoti kišenvagių, kurie puikiai ir greitai pastebės turistus su kameromis. Smagu užsukti tiesiog pasižvalgyti ar su tikslu ką nors nusipirkti.

Dar vienas piniginės palengvinimas kelionėje yra nakvynė. Šis palengvinimas neišvengiamas, tačiau ir šiuo klausimu Sankt Peterburgas turi kuo dabar nustebinti. Hostelių kainos mieste panašios kaip ir kituose Europos miestuose – nuo 6 iki 12 eurų vidutiniškai. Viešbutį galima laisvai rasti nuo 20-30 eurų už naktį  (2-3 žvaigždučių, ir kai kur net įskaičiuojant pusryčius). Reikia ieškoti ne labai iš anksto, geriau užsisakyti paskutinėmis dienomis. Mes radome viešbutį Vasilevskyi saloje už 65 eurus trims nakvynėms su pusryčiais (Polo Regatta Hotel). Nemalonus pastebėjimas apie viešbutį – mus bandė apgauti „ant“ 10 eurų (lyg netyčiom ne taip suskaičiavo). Aš tiesiog paprašiau skaičiuotuvo, perskaičiavau, parodžiau administratorei, ir ji te pasakė „Atsiprašau, tai gerai“. Toks jausmas, lyg kokį nurodymą turėtų taip daryti. Taigi, būkite atidūs.

Mieste taip pat galimas variantas išsinuomoti kambarį ar butą iš žmonių. Rusija siūlo savo atitikmenį Airbnb sistemai, nors pastaroji čia taip pat veikia.
http://sutochno.ru/

Deja, puslapis rusiškas. Neturintiems šios kalbos žinių bus sunku juo pasinaudoti. Šiek tiek su rusų draugaujantiems, tai tikrai naudingas puslapis, kadangi galite tiesiogiai sukontaktuoti su nuomotojais. Vieno kambario buto nuomos kaina parai nuo 10-15 eurų, priklausomai nuo vietos ir įrengimo. Tik svarbu nepamiršti, jog visiems atvykusiems užsieniečiams reikia užsiregistruoti. Jei gyvenate viešbutyje, jis tai ir padarys, o jei nusprendėte būti nuomotame bute ar kambaryje – tada geriau pasinaudoti gudrybe ir bent pirmą naktį būti viešbutyje, kad jus užregistruotų.

Blogerė Brigita

The post „Must Check“ vietos Sankt Peterburge appeared first on ECOLINES blog.

Į Sankt Peterburgą – pažiūrėti tiltų ir metro?

Pradėkime savo pažintį ne nuo Ermitažo muziejaus (kuris dažnam lietuviui asocijuojasi su Sankt Peterburgu taip kaip Eifelio bokštas su Paryžiumi), o nuo transporto! Penkių milijonų gyvybių mieste sunku būtų be jo apsieiti. Mėgėjams pasivaikščioti, tokiems kaip man, gera žinia, jog didžiąją dalį lankytinų vietų ir miesto centrą galima apeiti išvengiant viešojo transporto, jei tavo gyvenamoji vieta yra centrinėje miesto dalyje. Visgi pasinaudoti transportu patartina tiek dėl įdomumo, tiek ir dėl turistinių įspūdžių. Dalykas, kurio negali nepastebėti čia, yra tiltai. Ne veltui Sankt Peterburgas kartais dar vadinamas šiaurės Venecija. Jų įvairovė labai plati – nuo siaurų, skirtų pėstiesiems ir iki didžiulių. Jie išraiškingi, grakštūs, beveik be sovietinio prisilietimo (kaip ir visas miesto centras, kuris dvelkia imperija, puošnumu, detalėmis, o tikrai ne kolūkio darbininkų paveikslėliai). Be tiltų čia niekaip, nes miestas pastatytas buvo tiktų tikriausioje pelkėje sukuriant kanalų, drenažų sistemas rankiniu būdu. Dažnas tiltas miesto centre turi savo skulptūras. Verta pamatyti tiltus: Bankovskiy, Lvinny, Anichkov, Trinity, Bolsheochtiski, Alexander Nevsky, Blagoveshenskyi, Lomanosov.

Pati svarbiausia žinia apie tiltus Sankt Peterburge, jog didieji iš jų, kurie jungia miesto salas turi mechanizmus ir kiekvieną naktį atsidaro ir paryčiais užsidaro! Tai reiškia, jog, jei nuėjai į barą kitoje saloje, nei gyventi ir užsibuvai, namo iki paryčių tikrai nebesugrįši. Tiltų atsidarymas šiuo metu yra ir renginys turistams, bet tuo pačiu vis dar tarnauja savo prigimtiniam tikslui, t.y. leisti keleiviniams ir krovininiams laivams įplaukti ir išplaukti iš miesto uosto. Stebėti kaip per 5-10 min atsiveria tiltas, kuris susideda iš trijų važiuojamų juostų į vieną pusę, ir trijų važiuojamų juostų į kitą pusę yra be galo įspūdingas reginys. Pagrindinis tiltas, prie kurio naktimis renkasi žmonės yra šalia Ermitažo ir vadinasi Dvortsovy. Vasaros sezonu tilto atidarymui akomponuoja ir klasikinė muzika. Kiekvienas tiltas turi savo „darbo“ grafiką. Šį grafiką galite pasitikrinti čia:

• https://goo.gl/vXP4Ez

Pasidžiaugus tiltais – eilė metro. Atrodytų, kas čia gali būti tokio ypatingo su metro, juk jie panašiai visur vienodi – pilki, užterštu oru ir juose dažnai prireikia susigrūsti. Dėl oro ir sangrūdos Sankt Peterburgas nieko įspūdingo pasiūlyti negali, tačiau metro stotys čia tikrai ne pilkos. Pirmiausiai, reikia nepamiršti, jog metro statybą tikrai sunkino vieta, kurioje įsikūręs miestas – pelkė, tačiau apart šio sunkumo metro stotys yra puiki atrakcija pasižvalgyti. Jos gražios, dažnai puikiai dekoruotos su įmantriais šviestuvais ar piešiniais. Vienomis gražiausių galėčiau įvardinti Ploshchad Vosstanya, Tekhnologichesky Institut, Baltiyskaya, Narvskaya, Krovsky Zavod, Avtovo, Pushkinskaya, Zvenigorodskaya, Mezhdunarodnaya. Metro žemėlapis čia:

• https://goo.gl/K0r67d

Vieno žetono kaina – 35 rubliai (laikas neribojamas). Šiuo metu 1 euras yra lygus apie 70 rublių, taigi važiuoti viešuoju transportu Sankt Peterburge pigiau nei Kaune.
Po pažinties su tiltais ir metro lieka tik pasakyti, jog Sankt Peterburge taip pat kursuoja tramvajai, autobusai ir troleibusai. Vieno bilietėlio kaina – taip pat 35 rubliai. Čia šiek tiek įdomiau su tramvajais, nes nėra akivaizdžiai matomų jų stotelių. Tramvajai stoja tiesiog viduryje gatvės ties specialiu ženklu. Mašinos draugiškai praleidžia pėsčiuosius pasiekti tramvajų. Daugiausia turistams taip pat yra organizuojamos ekskursijos laiveliais. Miesto išsiskiriančiai apsirengę darbuotojai pastoviai kviečia prie jų prisijungti.

Religinis Sankt Peterburgas

Beveik nei vieno miesto apžvalga neapsieina be religinių pastatų jame. Tiesiog pažvelgus ilguoju laikotarpiu atgal į juos buvo labai daug investuota ir jie traukia dėmesį iki šių dienų. Ne išimtis ir Sankt Peterburgas. Daugiausiai mieste yra ortodoksų cerkvių, todėl smagiau pradėti pažintį ne nuo jų.
Sankt Peterburgas, mano manymu, yra pats europietiškiausias Rusijos miestas, į kurią suplaukia ir kitos Rusijoje egzistuotuojančios religijos iš šalies rytų. Greta cerkvių čia randame ir budistų bei islamo religijos maldos namus. Budistų maldos namai yra netoli metro stotelės Staraya Derevnya. Nuo gatvių pastatas atitvertas siena. Įėjus dingsta pojūtis, jog esi Sankt Peterburge. Jautiesi kaip toli rytuose. Maldos namai yra atviri visuomenei, tačiau turistų čia mažai. Atvėrus milžiniškas duris prieangyje reikia nusipirkti apsaugas batams už 5 rublius, kad neprinešti į purvo ir jau galima įeiti vidun. Vaizdas visiškai kitoks nei krikščionių bažnyčiose, tačiau užklumpa ramybės pojūtis kaip ir daugumoje maldos namų. Jei jums pasiseks galbūt jūsų apsilankymo metu ten bus budistų vienuolis, kuris labai noriai ir maloniai praves jums paskaitėlę apie religinius ritualus, spalvų reikšmes, religijos atsiradimą.

Kitas išskirtinas religinis statinys Peterburge yra islamo mečetė. Prisiminta, jog islame religiniuose pastatuose draudžiama vaizduoti žmones, todėl menininkai tik įvairiomis figūromis gali išreikšti savo talentus. Tuo ir galima pasigrožėti Sankt Peterburge esančioje mečetėje.

Ir taip prieiname prie didžiausio sąrašo ortodoksų bažnyčių. Didžioji jų dalis yra išsidėsčiusi centre – kas palengvina „vargšelio“ turisto dalią jas visas „apeiti“ (jei, aišku, tam yra noro). Į vienas cerkves galima įeiti nemokamai, tačiau už apsilankymą kitose – teks susimokėti. Kainos dažniausiai apie keletą eurų. Viena strategiškai patogiausių ir gražiausių yra Prisikėlimo bažnyčia (Spas na krovi). Cerkvė išsiskiria iš viso Sankt Peterburgo centro stiliaus, kuris yra klasikinis ir itališkas. Ji perteikia rusišką dvasią. Einant pagrindiniu Nevskyi prospektu nepastebėti jos tiesiog neįmanoma.

Kaip labai išsiskiriančius religinius pastatus būtina paminėti Isaoko katedrą bei Kazanės soborą. Šie du pastatai didingai įsilieja į miesto vaizdą ir užkrečia savo didybę. Panašus pojūtis apima ir Vienoje, dar vienoje iš Europos imperinių sostinių. Nuvykus į Isaoko katedrą galima už keleto eurų mokestį pasikelti į bokštą, ir kurio atsiveria miesto panorama.

Sankt Peterburge įvardintomis trimis cerkvėmis sąrašas tik prasideda. Per daug nesigilinant į šių architektūrinių statinių išvaizdos ir interjero ypatumus ar projektų autorius verta paminėti, jog dauguma atitinka europietišką stilių. Štai keletas gražiausių aplink metro stotelę Černyševksya: Smolny katedra, šventosios skaisčiosios mergelės pasirodymo cerkvė, Sankt Peterburgo „Notre Dame de Loudres“, gydytojo Panteleimon cerkvė (Church of St. Panteleimon the Healer), Kristaus atsimainymo katedra (transfiguration cathedral). Gydytojo Panteleimon cerkvė šiuo metu rekonstruojama iš išorės, tačiau jos vidų galima apžiūrėti. Iš paminėto penketuko išsiskiria Smolny katedra. Ji išsiskiria mėlynos ir baltos spalvos deriniais. Aplink katedrą yra ir pastatų kompleksas, o šalia – parkas, todėl labai smagu užsukti į šį ansamblį.

Šventųjų Petro ir Povilo katedra (dar kitaip vaidinama Petro ir Povilo fortu), kurią yra privaloma pamatyti. Toliau Aleksander Nevsky vienuolynas, Česme cerkvė, Trijų karalių cerkvė (Church of the Epiphany of Our Lord), Kristaus prisikėlimo bažnyčia (Church of the Resurrection of Christ), Šv. Nikolo mūrininkų katedra (Naval Cathedral of St. Nicholas), Trejybės katedra (Trinity Cathedral). Čia trumpas sąrašėlis su vienomis iš įdomesnių ir išsiskiriančių cerkvių. Verta nepamiršti, jog tiesiog klaidžiojant visai lengvai gali užtikti ir dar kokią nors kitą giduose ar žemėlapiuose nepažymėtą, tačiau akiai mielą ir nuspręsti bent trumpam žvilgtelėti vidun.

Štai čia – pirmosios pasakojimo apie St. Peterburgą dalies pabaiga. Dar šiek tiek pasižvalgysiu ir papasakosiu, ką galima nuveikti St. Peterburge.

Su geriausiais linkėjimais – Brigita

The post Sankt Peterburgas. Jei važiuoti – tai dabar! appeared first on ECOLINES blog.