Lankytinos vietos:

• Kolmas Draakon (III Draakon) baras, esantis Talino rotušėje

Tai senoviškas baras, kuriame visi patiekalai kainuoja 1 pinigą, o gėrimai 2 pinigus (1 pinigas = 1 EUR). Tai tikrai pigi, žavi, tamsi, žvkių šviesoje paskendusi vietelė Taline. Ten bare dirbančios merginos visuomet teisios. Ši vietelė yra pačioje Talino rotušėje – bažnyčioje (ar kažkokiame pastate), kurioje nėra langų! Internetinis puslapis: http://kolmasdraakon.ee/index.php/en

• Talino požemiai

Tai seni po pasaulinio karo likę bunkeriai, kuriuose įkurta ekspozicija „Laiko tėkmė. Talinas 1219–2219 m. Nusileidus kelis metrus po žeme laukia tuneliai, kuriuose galima pamatyti kaip žmonės slėpėsi (ar galvojo slėptis) nuo pasaulinio karo bombų. Ten įrengtos lovos, kurios talpindamo tikrai didelį kiekį žmonių mažoje erdvėje. Galima jas išbandyti ir pačiam. Keliaujant į juos būtina pasiimti pledą, nes ten temperatūra tikrai žema (ypač jaučiasi vasarą), todėl jie siūlo pledus. Požemių istorija pasakoja apie Taliną nuo XIII a. (jame pradėta gyventi XII a.).
Kad labiau įsivaizduotum, delfi.lt darytos nuotraukos: http://www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/ekskursija-po-talino-pozemius.d?id=30366531

• Ekskursija autobusu po Taliną: Piritos buriavimo centras, Šv.Brigitos vienuolyno griuvėsiai, Tarptautinis jūrų uostas
• Tompea pilis (kalnas), kurioje šiuo metu įsikūrusi Prezidentūra

Jos vietoje jau 1227-1229 m. buvo pastatytas pirmasis gynybinis fortas ir nuo to laiko šis kalnas valdžios simbolis. Estiškai Toompea loss, kas išvertus reiškia Danų pilis yra didžiausias architektūrinis statinys Estijoje. Jos ryškiausias statinys Ilgojo Hermano (Pikk Hermann) bokštas, kurio smailė kyla į 45 m aukštį. Šią pilį galima aplankyti nemokamai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Tikslesnis darbo laikas ir registracija: http://www.riigikogu.ee/index.php?id=34594

• Domo (Švč. Mergelės Marijos) katedra – XIV a. gotikinė bažnyčia, buvusi Talino vyskupų ir aukščiausios hierarchijos dvasininkijos rezidencija.

• Apžvalgos aikštelės prie Tompea pilies

Nemokamos Patkuli ir Kohtuotsa apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria vaizdas atsiveria tiek į senamiestį, tiek į jūrą. Puiki vieta palydėti saulę.

• Rotušė

Estiškai Tallinna raekoda – tai seniausia Baltijos ir Skandinavijos regiono Rotušė. Pastatas stovi pietinėje senojo turgaus pusėje ir yra 36,8 m. ilgio, Vakarinė siena 14,5 m, o rytinė – 15,2 m. Vėjarodis, pavadintas Senuoju Tomu – miesto sergėtojas, ant bokšto viršūnės užkeltas jau 1530 m, o pats bokštas garsėja savo forma – jis yra 64 m. aukščio ir yra šešiakampis.

• Miesto amatininkų ir Juodagalvių gildijos pastatai

Bene vieninteliai renesanso laikų statiniai mieste. Juodagalvių brolija, įsteigta XIV a. pab. vienijo jaunus pirklius, kol šie nepatekdavo į Didžiąją gildiją.

• Nigulistės (St. Nicholas’) ir Olevistės (St. Olaf’s) bažnyčios

Nigulistės bažnyčia yra tarp Rutušės ir Tompes kalno. Jos viduje yra įsikūręs meno muziejus, kurio ekspozicija apima nuo Viduramžių iki ankstyvaus moderno. Muziejus buvo įrengtas 1919 m. Daugiau: http://www.nigulistemuuseum.ee/en/
Olevistės bažnyčia yra pats didžiausias Viduramžių statinys, kurio vardas kilo iš Norvegų karaliaus Olav II Haraldsson. Bažnyčia pirmą kartą paminėta 1267 m. ir tapo pagrindiniu Žemutinio Miesto objektu. Gaisrai labai pamėgo šią bažnyčią, ji degė daugiau nei 10 kartų, o didžiausi gaisrai buvo 1625, 1820 ir 1931 m. Daugiau: http://www.oleviste.ee/

• „Storosios Margaritos“ bokštas

Bokštas stovi šalia įėjimo į senamiestį, o pavadinimą galo todėl, kad šioje vietoje siena buvo didžiausia ir storiausia. Storosios Margaritos bokšte įrengtas Estijos laivybos muziejus, kuriame eksponuojami senoviniai laivybos prietaisai, nardymo įranga ir pan.

Jūratė

The post Lankytinos vietos Taline appeared first on ECOLINES blog.

Viduje rūmų yra įkurtas dailės muziejus, kurio nelankėme. O visai šalia Botanikos sodas, kuriam pagailėjom laiko ir 5 EUR (jo tinklapis: http://tallinnbotanicgarden.org/visit-us/ ). Piritos upėje galima pasiplaukioti ir pasidaryti pikniką – labai graži vieta su sala, kurioje tokia romantiška pavėsinė yra.

Šalia rūmų yra labai gražus ir ramus bei žalias rajonas, primenantis Vilniaus Žvėryną. Jame daug medinės architektūros, keistų statulų, įdomių vilų ir mašinų.

• Patekimas: Galima iki jo nuvažiuoti viešuoju transportu: 1 ir 3 maršruto tramvajais (kaina 1,6 EUR). O mes tiesiog ėjome kojytėmis – einant šalia gatvės tikrai lengvai galima rasti, nes visur yra ženklai.
• Kaina: Parkas nemokamas ir į jį galima patekti visais metų laikais, tačiau pats muziejus suaugusiajam kainuoja 4,8 EUR/studentui – 2,8 EUR. TREČIADIENIAIS tik 1 EUR.
• Adresas: Weizenbergi 37, 10127 Tallinn
• Daugiau informacijos: http://www.kadriorupark.ee/

Jūratė

The post Kadriorg parkas ir rūmai Taline appeared first on ECOLINES blog.

Kita muziejaus dalis yra istorinis Suur Toll laivas. Šis laivas buvo pastatytas kaip ledlaužys pasaulinio karo metais. Jis gabeno karius ir ginklus į Estiją, o 1988 m. atvykęs į Taliną buvo pradėtas ruošti eksponavimui. Duris atvėrė 1995 m.

Šis muziejus yra populiariausias visame Taline, užima net 600ha. Lauke be Suur Toll laivo yra ir daugiau laivų. Vienas iš jų karo laivas. O lauke kiemelį įkurta ir žemės transporto ekspozicija, į kurią galima patekti su tuo pačiu bilietu. Jame vaizduojama įvairi karinė technika, sunkvežimiai, pabūklai ir panašiai. Muziejui reikia nemažai laiko – 4-6val.

Kaina: Suur Toll laivas + muziejaus pavilijonas suaugusiajam 10 EUR/vaikui,studentui – 7 EUR. Atskirai dalys po 5 EUR.

Patekimas: Iš centro galima nueiti pėsti dvirasčių-pėsčiųjų takeliu. Kelio apie 2km – 30min. Taxi nuo centro turi kainuoti 5-8EUR, o viešojo transporto važiuoja 3 autobusas iš Hobujaama iki Linnahall stotelės, tačiau reikės paeiti pėsti. Prie pat privažiuoja ir paleidžia City Tour autobusai. Taip pat važiuoja ir 1, 2 tvamvajai. Išlipti Linnahall stotelėje ir paėjėti.

• Adresas: 6 Vesilennuki Street, Tallinn3
• Internetinė svetainė: http://www.lennusadam.eu/en/

Parengė,

Jūratė

The post Lennusadam muziejus Taline appeared first on ECOLINES blog.

Vaizdas pro autobuso langą

Vykau į Taliną vėlgi su ECOLINES. Važiavau geriausiu autobusu kada tik buvau važiavus. Jame buvo nemokama kava, Wi-Fi (tik Estijoje kažkaip nelabai traukė), labai patogios sėdynės, elektros lizdai ir jie rodė labai gražius video. Teko susirasti internete, nes labai patiko )

•  [youtube=http://www.youtube.com/watch?v=dz0WYCPVI3Y]  – šitas labai mielas, tikrai toks Taliniškas
• [youtube=http://www.youtube.com/watch?v=ItzgV5Z4_Yk&noredirect=1] – tiesiog labai mielas ir romantiškas

Todėl kelionė labai greit praėjo.

Autobuso vidus

Mano nuotykiai Taline:

1. Nuėjau į miesto centrą pėsti. Pagalvojau, kad gaila mokėti 1,6 EUR už 4 stoteles. Tai brangiau už bilietus Romoje, Berlyne, Kiolne, Prahoje, Vilniuje ir Varšuvoje! Velniop sistemą ;D Kelionė iki hostelio užtruko iki valandos, bet užtat kokių gražių, įdomios architektūros naujų pastatų pamačiau! Šiaip iki miesto centro iki stoties važiuoja 2-as tramvajus, 4toje stotelėje reikia išlipti;

Kadriorg parkas

2. Praėjus miesto sieną, pagalvojau WOW! Tikrai WOW. Miesto siena buvo žydros spalvos nuo šviesų (nuotrauka niekaip nesigavo), viskas nulipdyta iš akmenų, seni pastatai… daug žmonių (buvo penktadienio vakaras);
3. Radau hostelį: Old Town MunkenHof. Man jis nepatiko. Buvo purvina virtuvė, milijonas prikrautų niekad netvarkomų indų, nebuvo bendros kavos, arbatos ir taip toliau – kas būna paprastai beveik visuose hosteliuose su virtuve. Bendras kambarys nebuvo tas, kur nori sėdėti ilgai. Labai skyrėsi nuo mano mylimojo hostelio Vilniuje – Jimmy Jump’s House. Kambaryje buvo metalinės spintelės – neįsivaizduoju kaip ten galima sutalpinti daiktus. Mūsų kuprinės tilpo tik iš jų išėmus didžiają dalį daiktų. Ką kitiems kalbėti tai nežinau…
Radom keletą šaunių vietelių, kurių Vilniuje tikrai nerasi:

• Drakon baras, kuris yra Rotušės bažnyčioje. Tai tikra viduramžiška buveinė, kur visi gėrimai kainuoja 2 pinigus (2 EUR), alaus įpila belekiek.:)) Kartais 0,5l; kartais 0,3l, viskas skendi žvakių šviesoje, geriama iš molinių indų ir aplinkui tvyro tikrai nuostabi ir maloni aplinka;

Labor baras

• Labor baras – laboratorijos tematikos baras, kuriame gėrimai iš kolbų:)) Laimės valandomis viskam -50% nuolaida, nes kitaip mažai perkančių kokteilį už 10 Eur
• Kokteilių ir šotų pasirinkimas labai didelis, keli knygelės puslapiai. Barmenai apsirengę kaip mokslininkai, o ant sienų yra įdomių fosforinių piešinių bei įdomių įrengimų. Kad ir kiek kainuos tie shotai, bet kartą apsilankyti tikrai verta – linksmins ne tik girti užsieniečiai, bet ir kokteiliukai iš kolbų )
• Paėjus ta pačia gatve į priekį ir pasukus pirmame posūkyje į kairę yra bariukas, kuriame renkasi daug vietinių. Šiaip niekuo neišskirtinis, tiesiog kaip estiškas Gringo:)) beje, jame alus tai toks pobrangis. Butelis tik 2,9 eur.

Kokteilių pateikimas Labor bare

5. Norint galima pasigrožėti Talinu nuo sienos. Kaina 3 EUR. Galima užlipti ir bent į 3 bokštus, bet, deja, niekur nelipome, užteko panoramos, atsiveriančios nuo prezidentūros kalno.
6. Pietus valgėme kebabinėje, esančioje netoliese Vitu prekybos centro. Didelis kebabas su didelėm bulvytėm ir didele kola kainavo 5,49 EUR. Pardavėja dar sumaišė aštrų padažą su česnakiniu, todėl teko padeginti burnas )
7. Labai smagu tiesiog slankioti įvairiomis gatvelėmis. Talino senamiestis tikrai gerai išsilaikęs. Visur dvelkia Viduramžiais ir kur tik pasisuksi dažnai tarsi WOW. Dideli senamiesčio ir už pilies sienos esantys kontrastai. Už pilies sienos pilna ofisų, stiklinių aukštų pastatų ir jie visai nežaloja vaizdo – kaip tik dažnai nustebina savo architektūra.

Iškabos prie parduotuvių

Atgal vėlgi nevažiavome autobusu į stotį, ėjome. Ne vakare ėjimo atrodė begalybė ) bet vis tiek dar teko 40 min laukt autobuso. Iš skubėjimo į jį net pamiršome savo atsigėrimą po suoleliu

Kava for freeee!;D

Autobusas tikrai pasirodė pilnas įdomių keleivių:

• Priekyje važiavo 2 senukai. Jiems buvo kokia minimum 70 metų. Gaila, nemokėjome rusiškai, o kitaip būtumėme pakalbinę. Važiavo jie iš Talino į Rygą, bet neatrodė keliautojai. Gal iš Rusijos parvyko namo.
• Šalia mūsų sėdėjo 2 vokiečių keliauninkės. Keliavo dviese su drauge po Europą, nedrąsu buvo klausti jų metų, bet ne mažiau 50 buvo. Tikrai faina, kai savarankiškai keliauja vyresni žmonės
• Dar sutikome tokią tigrinę panelę ) buvo visa apsirengus kaip tigrė: aptemtos tigrinės tympos, aptempta tigrinės maikė ir tigriniai batai. Ant maikės buvo užsidėjus odinę liemenę. Tikrai traukė aplinkinių dėmesį Vis svarstėm, ką ji veikia gyvenime, bet savo  mintimis nesidalinsiu.
• Mūsų kambariokai iš hostelio irgi atėjo į tą patį autobusą. Keista, važiavo iki Vilniaus. Jie tikriausiai iš Šiaurės Korėjos. Mergina tikrai labai graži ir rami, o vaikinukas ryte sulaužė hostelyje sieną – buvo girtas ir nesisekė jos uždaryti, todėl netyčia sulaužė.

vaivorykštė Rygoje

Pasiekus Rygą, dėl neaiškių priežasčių vėlavo autobusas net valandą. Bet atėjusi stiuardesė visus nuramino. Spėjome, kad vėlavo dėl milžiniškų kamščių prieš Rygą. Prie stotelės sutikome lietuvį, kuris netyčia mus buvo užkalbinęs Labor bare. Taline buvo susitikti su panele iš St. Peterburgo. Tai buvo viena pirmųjų jo kelionių autobusu, bet atrodė patenkintas, išskyrus autobuso vėlavimą.

Autobusas buvo šiek tiek senesnis nei prieš tai važiavome. Buvo užpildytos visos sėdynės, o visą kelią verkė autobusu važiuojantis kūdikis. Tikrai jo pagailo, bet ir jis keleiviams nervus patampė. Kelionė namo atrodė labai ilga, labai nekantravom bėgt pavalgyti ir atsigerti, nes nebeturėjome savo gėrimų:)

Tikrai smagu į Taliną vėl sugrįžti!

Jūratė

The post 2 dienos Taline appeared first on ECOLINES blog.

Kadangi kelionę planavau aš, penktadienį ryte iš Vilniaus pajudėjome tik numanydami, kur nakvosime tądien. Visa kita buvo nežinioje. Pirmenybę teikėm nakvynei svečiuose, o ne viešbutyje. Visgi labiausiai nerimą kėlė šaltis. Lietuvėlę palikome balansuojančią ties minus dvidešimt, o Taline turėjo būti penkiais laipsniais šilčiau ( juk netoli jūros ). Būtent dėl to aplankyti kažkokius architektūrinius pamiklus net minties neturėjome.

Bevažiuojant autobusu kilo idėja pasivadinti Tomu ir Džeriu, nes „labas, aš Lukas“ ir „aha, aš irgi Lukas“ skambėjo nepatikimai ir kiek juokingai. Kiek pamenu, niekas iš sutiktų žmonių nesuprato šios gudrybės.

Tomas ir Džeris. Spėjom įsiamžinti prie „Skype“ būstinės

Dviaukščiu autobusu važiavau pirmą kartą. Jausmas lyg būtum banginiui ant nugaros. Pirmą kelionės pusę praplepėjom, o kitą pramiegojom – laikas prabėgo daug greičiau nei tikėjausi. Kelionėje taip pat susipažinom su Vilniuje studijuojančia brazile Li. Naudodamasis proga išklausinėjau apie keliavimą Pietų Amerikoje – gal pravers. Kartais užkalbindamas nepažįstamąjį jautiesi kvailai, tačiau iš tiesų kvailiau yra paskui gailėtis, jog to nepadarei.

Išlipę Taline kalbinom vietinius, ieškodami, kur užkasti. Taip ir lieka neaišku, ar visi taliniečiai gerai kalba angliškai, tačiau į mūsų ,,excuse me“ atsiliepusios simpatiškos talinietės – tikrai taip. Juokinga buvo savo kolegos veide įžvelgti tą pačią mintį: reikėjo klausti ne kelio, o tiesiog ,,gal mums pakeliui?“ Tačiau mumis jau rūpinosi diena prieš kelionę atrastas Taline studijuojantis indas Aman, pasisiūlęs priglausti savo bendrabučio kambaryje. Nesinorėjo praleisti vienintelės užtikrintos nakvynės, tad įšokę į beveik tinkamą troleibusą netrukus buvome pas jį. Taip pirmu aplankytu objektu Taline tapo studentų bendrabutis, kurio su maniškiu net nėra ką lyginti. Mūsų naujas draugas buvo tikrai svetingas, nors ir kamuojamas slogos, prie kurios jis tikrai nėra įpratęs. Pakalbėjom apie mums tolimą kraštą Indiją, prisijungia jo buto draugas Dima, tad ištraukiam savo lauktuves abstarkčiu „green nines“ vertimu ir leidžiame sau atsipūsti. Netikėtai gaunu žinutę apie netoliese vykstantį vakarėlį mums nežinomam klube. Kai dabar pagalvoju, mūsų kelionės sėkmės paslaptis tikriausiai ir buvo „informatoriai“ – žmonės, kurie negalėjo mūsų priimti labai vėlai susisiekus per Couchsurfing, tačiau palaikę ryšį ir rekomendavę veiklas. Tai vietiniai žmonės, be kurių pagalbos nė pusės tiek, kiek aplankėm, nebūtume atradę. Iškeliavom į kelių savaičių naujumo klubą ULME, kuriame turėjo groti Cosmin TRG. Buvome patys pirmieji lankytojai, tad galėjom gerai apsidairyti. Sename fabrike dar tik ruošiamos patalpos – du barai, šokių aikštelė, keletas vietų pailsėti. Vieta tiko mėgiamam „four to the floor“ skambesiui – minimaliam techno. Pirmą kart įsitikinom, kaip vėlai Taline prasideda vakarėliai. Jei Vilniuje į klubą užsukti pusę pirmos yra kaip ir nebloga pradžia, Taline reiktų pavėluoti bent valandą. Pagrindinis atlikėjas ant scenos pasirodė jau po trijų. Nėra ko daugžodžiauti, nes nei kamera, nei akys tamsoje daug ko neužfiksavo. Bendradarbiavo tik ausys ir kojos. Sėkmingai išėjome, rodos, iš trečio karto, nes pastovėję gatvėje dar vis kažko sugrįždavom.

Po trumpo miego atsikėlę pas Aman išgėrėm kavos ir perpiet sukinėjomės tame pačiame Kristiine rajone. Šią šaltą šeštadienio popietę viename iš loftų turėjo vykti elektroninės muzikos, o vėliau ir būgnų mušimo pamoka. Šiaip ne taip suradę vietą, užėjome į senų sofų ir šiltos auros kambarį. Dekoras įkvėptas Havajų ir Indijos, ant vienos sienos lankas, kitur meškutės iškamša. Pamoka jau vyko, o vaikinas estas projektoriaus pagalba anglų kalba pasakojo, kaip naudotis muzikos kūrimo programa. Jo klausėsi penki mokiniai. Atrodė, jog, jei jiems būtų aiškinama skalbyklės instrukcija, jie klausytų su tokiu pat entuziazmu. Sunku papasakoti ten tvyrojusią nuotaiką. Spaudėme vieni kitiems rankas, šypsenos buvo šiltos, tačiau mūsų istorija „du studentai iš Lietuvos savaitgaliui į Taliną… vakar buvom geram vakarėlį… gal žinot, kur pernakvot galima..“ nelabai ką domino. Ir gerai. Sėdėjom, šnekučiavomės. Neabejojau, jog ši vieta nėra tarp turistų lankomų vietų, o ir mažai vietinių apie ją žino.  Kaip supratau, tai eko-kažkokios organizacijos – nežinoma technika piešiančio būrelio – veganų būstinė. Kitos lofto patalpos taip pat jų sutvarkytos ir nuomojamos kaip studijos. „Humanos hipiai“, – pamaniau sau. Netrukus buvome pavaišinti sriuba ir nuostabia karameline manų koše už keleto eurų auką. Paskutinį kartą valgėme Subway sumuštinį vos atvykę į Taliną, tad ta košė man buvo šventa. Prasidėjo būgnų pamoka, artėjo pavakarė, tad tyliai išsinešdinom. Šitie žmonės man ilgai liks atmintyje. Iš jų galima išmokti daug duoti bei mažai imti. Peace and love and all that harmony – jie iš tiesų gyvena tokiomis nuotaikomis.

Paskaita apie elektroninę muziką viename iš loftų

Pavakare buvome sutarę susitikti su este Loone, kurią  radau couchsurfing dėka ir kuri taip pat negalėjo mūsų priimti, tad pakvietė tiesiog pasisvečiuoti. Pėdinome į artimesnį senamiesčiui rajoną. Priėję reikiamą namą susigriebėm, kad neturim buto numerio. Neatsiliepia, laiptinės durys užrakintos. Kvaila, kad paskutinį kartą su ja sukontaktavau tik trečiadienį. Juk planai tikrai galėjo pasikeisti. Šalta. Mums jau besisukant eiti centro link viena mergina priėjo prie laiptinės, ėmė ją rakinti. „Isn‘t your name Loone?“. „Yes“. Įdomu, kiek karmos taškų išnaudojom šitai sėkmei. Loone gyvena sename, bet erdviame keturių kambarių bute. Jos vaikinas kartu su metalo grupe išvykęs gastrolių. Ant sienos kabo smeigtukais išbadytas Europos žemėlapis. Vaišinomės vandeningu estišku alumi, kalbėjome apie keliones. Mergina labai daug tranzavusi, tris mėnesius gyveno saloje virš Islandijos, nes galvojo, kad tai „kieta“, tačiau saloje nebuvo „net medžių, vien akmenys ir sniegas“. Prancūzijos pasienyje ją pavežėjęs fūristas paprašė leidimo pamasažuoti pėdas, nes mokėsi kinezoterapijos. Ir nieko, geras masažas buvo. Paplepėjom, sušilom, planavom keliauti ieškoti nakvynės. Čia vėl nusišypsojo sėkmė ir Loone mus užregistravo į hostelį, kuriame anksčiau dirbo. Su jos rekomendacija nakvynė kainavo 7 eurus, nors šiaip jau planavome pakloti 10 ar 13. Padėkoję iškeliavom ir netrukus pirmą kartą pasiekėme senamiestį. Mūsų hostelis pavadinimu „Alur“ buvo pačiame centre. Kritome į lovas giliam keleto valandų miegui.  Atsikėlus prieš vienuoliktą vakare dvi atsikrausčiusios prancūzės sakė, jog knarkiau.

Šeštadienio vakaro ( sekmadienio nakties? ) planas buvo daug žadantis vakarėlis „50 shades of House“ šviežioje vietoje Kohvik Sinilind. Įdomi vieta prie pat Talino gynybinės sienos, sujungta net iš kelių erdvių. Kavinė pavalgyti, tuomet mažesnė, lengvesnės muzikos salė bei didžioji salė, matomai buvęs kino teatras. Žmonės rinkosi lėtai, kai kurie veidai jau buvo matyti penktadienio vakarėlyje. Su kolega ėmėm trypti vos atėję. Reikia pagirti estus už apšildymą. Sukinėjomės pagal šiltą soulful house, vėliau girdėjom pasiilgto Moodymann klasikas. Vienu metu abejose scenose skambėjo Motor City Drum Esnesmble „Raw Cuts“. Muzikine prasme šitas vakarėlis išpildė visus lūkesčius. 13 grojančiųjų tikrai pasistengė pateikti visą asorti. Jau įnaktėjus nežinomas naujas mano didvyris dėliojo Lone ir Pepe Bradock plokšteles. Paskutinį kartą taip nuoširdžiai šokau Sattoje per DJ EZ, beje, su tuo pačiu kolega. Galbūt keista, jog rašau atlikėjus ir dainų pavadinimus, tačiau ir pats noriu tai atsiminti, o muzika mums, kaip jau sakiau, sudaro didžiąją gero vakarėlio dalį. Paskutiniuosius kūrinius klausėme vien iš monitorių kolonėlių, kadangi pagrindinis garsas pavargo, o į hostelį patraukėm tik kažkam įjungus šviesas.

Sekmadienį atsikėlėm kaip tik pietums, tad iškeliavom į keleto draugų rekomenduotą vietą – Pudel Bar. Pagaliau išilgai perėjome senamiestį, kuris, lyginant su Vilniaus, yra tikrai mažas. Pudel dieną kiek primena mūsų Soulbox. Neva sovietinis interjeras derinamas su šiuolaikiniu. Vieta gera ir vietinių mėgstama. Muzika tarsi Neringos radijo, padavėjos malonios. Pasigardžiuodami valgėme trintų morkų sriubą, kurią nuoširdžiai rekomenduoju. Grįžę į hostelį kritome į lovas. Įveikęs kolegos iššūkį šlepete išjungti šviesą užsidirbau bokalą alaus. Žinojau, jog šis gebėjimas man kada nors pravers, tad užsnūdau su didele šypsena.

Atsikėlę radom pagausėjusį kambario kolektyvą. Šalia jau minėtų prancūzių, beje, studijuojančių istoriją ir kažko keliaujančių į Laplandiją, įsikūrė dvi Vilniuje besimokančios draugės – graikė ir lenkė. Iš visų savo „informatorių“ sekmadienio vakarui gavome tą patį pasiūlymą – Australijos dienos šventimą bare Red Emperor. Skambėjo pakankamai keistai, kad patrauktų mūsų dėmesį. Prikalbinom kambariokes keliauti kartu, bet laiko dar buvo apstu, tad šnekučiavomės šaltame kambaryje. Su kolega valgėm „Viru valgi“ – buvę Estijoje žino kas tai ir dabar šypsosi, o nežinantiems linkiu išbandyti. Prancūzaitės rašė draugams atvirlaiškius, tad paprašiau, kad ir man vieną parašytų – jį paštininkė atnešė bespausdinant šiuos atsiminimus. Beveik tris valandas prakalbėjome apie politiką. Daug naujo išgirdau iš graikės – apie fašistus ( nacionalistus? ) jų parlamente, protestus Atėnuose, kuriuose ji pati dalyvavo. Kolega tuo tarpu greitai išnyksiančius 10 litų iškeitė į 5 eurus, o prancūzė rodė savo vairuotojo teises ir aiškino, jog jos prosenelio vardas Peugeot..

Vakarėlis įsisiūbavo, į barą iškeliavom tik po antros. Bet tikrai neatėjom per vėlai. Džem Pub‘o ir rokerų baro mišinys, neabejotinai vienintelė taip vėlai veikianti vieta visame mieste. Komanda išsiskirstė kas kur. Šypsojausi matydamas kolegą bemaž sėkmingai aiškinantį savo australišką kilmę. Pats naudojausi proga pafilmuoti, o į kadrą patekti norėjo daug kas. Lietuviai pirmadienio paryčiais Talino bare švenčia Australijos dieną. Kalbėjau visomis erazmus kalbų grupės kalbomis, visomis man ir atsakė. Pasigedau tik elektrinio rodeo, kuris čia turėjo būti, o gal kažkur ir buvo. Atgal Į hostelį paryčiais išėjom visi kartu, bet sugebėjom grįžti atskirai – baro link vedžiau aš,  tad mano kolega neturėjo žemėlapio, kažkur nuklydo ir pasakojo jau norėjęs registruotis kitame hostelyje. Pasijuokę ir pasitarę, jog abejų telefonai išsikrovę, tad nėra kaip užstatyt žadintuvą, užmigom. Tai buvo kvailiausias ir drąsiausias poelgis per visą kelionę, kadangi atsikelti reikėjo ne vėliau dešimtos ryto.

Vis dėlto nepramiegojom, atsisveikinom su kambariokais ir išėjom ieškoti pietų. Prieš vienuolika dirbo vienintelis minėtasis Pudel, tad ten ir patraukėm. Oras buvo kaip niekad gražus – saulėta, nevėjuota. Gėrėm kavą ir dėliojom vakarykščių prisiminimų puzlę, bet ir abiems sumetus krūvon detales liko daug skylių. Tai yra dar vienas gero vakarėlio bruožas.

Namo keliavom tarsi sapnuodami, tylomis. Galvoje turėjau tik du klausimus: Taline, kodėl tik dabar? bei kitą, žymiai svarbesnį: Taline, kada vėl..?

Lukas

The post Tomas ir Džeris Taline appeared first on ECOLINES blog.

Apie kelionę Vilnius – Talinas

Naujieji ECOLINES autobusai kursuoja visai patogiu laiku: Vilnius – Talinas išvažiuoja 22:00, Taline būna 6:50 ir atvirkščiai: iš Talino 22:00, o Vilniuje 6:30 – Taline gaunasi net 15 val! Beprotiška kelionė prasidėjo vakare, kai Vilniuj palijo, plaukė keliai ir mašinos. Likus 30 min iki autobuso neužsivedė ir mane į stotį turėjusi vežti mašina (matyt važiavimas per tą potvynį ir jai į naudą neišėjo), tai beliko labai skubėti į autobusą. Nuvykus į stotį, atrodė, kad visur tik užsieniečiai. Išvažiavo ECOLINES autobusas į Kijevą ir netrukus atvažiavo mūsiškis naujas Comfort+ autobusas į Taliną. Stiuardesė patikrino dokumentus ir labai nustebo, kai kuprinių į bagažo skyrių dėti nenorėjom. Bet ką ten dėsi, kai kuprinėje fotoaparatas, pagalvėlė miegui, vandens butelis ir pora sumuštinių:))

Pirmą kartą važiavau autobusu, kuris turėjo planšetę! Ne šiaip planšetę, bet su keliolika filmų (deja, atsimenu tik The Artist, nes taip apsidžiaugiau jį pamačius, kad kiti neberūpėjo), muzika, galima palandžioti internete, žiūrėti maršrutą, žaisti žaidimus (minesweeper ir kitus). Visą naktį, kad neblaškytų pašaliniai garsai, klausiau gražiosios Štrauso klasikos, o šita simfonija taip patiko, kad negaliu nepasidalinti: https://www.youtube.com/watch?v=WmXm5HUYWv8 .  Ji buvo pirma playliste ir man rodos taip greit užmigdavau, kad kitų ir nebesulaukdavau. Dar be planšetės buvo nemokama kava-arbata (visas automatas). Išbandžiau, tik pamiršau cukraus įsidėti, tai kava buvo kartoka ) Miegu nesiskundžiau, kojos, nors ir ilgos, laisvai tilpo, sėdynės atsilenkė. Tik nesupratau kelių keleivių, kurie bijodavo jas atsilenkti…

Rytinė saulė pro autobuso langą

Naktį tikrai kelis kartus buvau atsikėlus. Pirmasis buvo prie Rygos, kai važiavome pro Rygos potvynius (ne tik Vilniuje jų būna). O kitas kartas buvo, kai kažkokia keleivė 4 ryto pribėgus prie vairuotojo pradėjo šaukti: „-Where are we? Where is Tallinn? Why didn’t you wake up us??“ – matyt pagalvojo, kad pravažiavom Taliną, kai ant bilieto buvo aiškiai nurodytas atvykimo laikas 6:50, autobuse buvo laikrodis, o Talinas paskutinė maršruto stotelė. Buvo pikta, bet..visai apsidžiaugiau. Už lango kilo saulė, miškus gaubė lengvas rūkas, laukai skendėjo rytinėje šviesoje. Gražu:)

Talino autobusų stotis

Visi išlipę iš autobuso, nuskubėjo į stoties tualetą, nors jis ir buvo autobuse, bet vis tiek nusipraust-susitvarkyti norisi. Tualeto automatas pinigų nepriėmė, keitimo į smulkesnius automatas neveikė ir visi liko be rytinio nusiprausimo:)) Žmonės ištikti bėdos pradėjo bendrauti. Pasirodo niekas nežino kaip patekti į miestą. Taigi trumpa nuoroda:

Talino autobusų stoties adresas (Tallinna Bussijaam) Lastekodu 46, Tallinn. Išėjus per pagrindinį įėjimą reikia eiti tiesiai link šviesoforų (Tartu Maantee gatvės). Prie pagrindinio įėjimo yra pastatytas raudonas senoviškas autobusas, o priėjus Tartu Maantee reik sukti į kairę, link aukštų stiklinių pastatų. Man besisvečiuojant Taline, deja, nevažiavo tramvajai, mat buvo tvarkomi. Iki miesto važiuoja 2 tramvajus, išlipti reikia 4-oje stotelėje Viru. Tačiau paaukojus 30 min galima iki centro pėstute nueiti einant palei tramvajaus liniją. Geriausia pasiruošti namų darbus ir atsispausdinti žemėlapį iki centro, kadangi stotyje žemėlapių neradome.

Lankytinos vietos Taline

Praėję visą kelią iki centro, pamatę naująją Talino architektūrą, naujus prekybos centrus, bankų dangoraižius, įdomius gyvenamuosius namus priėjome miesto vartus. Planas buvo nueiti ant Tompea kalvos, tuomet į Turitų info centrą, mat šeštadieniais jis dirba nuo 9, pasiimti žemėlapį, išsinuomoti dviratį ir juo aplankyti Harbour muziejų, Kadriorg parką bei Pirita rajoną. Tačiau planai pasikeitė, nes 10 EUR už 6 dviračio valandas kažkaip nesinorėjo mokėti.

Pagrindiniai miesto Viru vartai (Viru Väravad) pasitinka visus turistus ir keliautojus viduramžiška išvaizda – pilkos plytos, raudonas smailus stogelis ir vijokliai ant sienų. Labai dailu! Vartų bokštai statyti XIV a. Ir jie yra vieninteliai išlikę originalūs statiniai iš visų bokštelių. Šie Viru vartai įėjimas į viduramžiškąjį Taliną ir pagrindinę gatvę, kuri veda link rotušės. Nuo vartų į abi puses yra Talino miesto siena, kuri driekiasi 1,9 km ir juosia visą senamiestį.

Talino centre buvome prieš 8 – nuostabu – žmonių vos vienas kitas, gražus rytinės saulės apšvietimas ir iškart patraukėme į Tompea Kalvą.

Pakeliui praėjome ir Nigulistės bažnyčią. Joje dabar įsikūręs meno muziejus. Jame eksponuojami bažnyčių reikmenys nuo viduramžių iki dabartinių laikų. Pačios bažnyčios fasadas labai panašus į Olevistės bažnyčios – labai lengva jas supainioti. Nėra įspūdinga architektūra, tik iškilęs jos bokštas atrodo gražiai Talino panoramoje.

Tompea kalva yra iškilusi virš Talino senamiesčio – jos aukštis 45 metrai, todėl nuo jos atsiveria tikrai gražus vaizdas. Yra 3 apžvalgos aikštelės: Kohtuotsa vaateplats,  Patkuli vaateplatvorm ir trečios pavadinimo neradau. Nuo kalvos matosi rotušė, Olevistės ir Nigulistės bažnyčios, jūra, uostas, Talino stogai. Žmonės kalba, kad lipimas į Olevistės bažnyčios (arba Olav’s Bažnyčia) bokštą visai ekstremalus: daugybė pakopų, laiptai statūs, o prasilenkiant vienas žmogus turi prisiploti prie sienos. Išbandykite, kaina tik 2 Eurai. Pati bažnyčia nukelia net į XIII amžių. Tai puiki vieta palydėti saulę )  Ant kalvos yra ir Tompea pilis (adresas Lossi plats 1a, Tallinn), pastatyta tarp 1767 ir 1773 metų. Dabar pilyje įsikūręs parlamentas, todėl patekt nelabai išeis. Prie pilies yra parkelis, kuriame galima pasivaikščioti ir visai šalia Aleksandro Nevskio Katedra.

Aleksandro Nevskio (Alexander Nevsky) katedra (adresas Lossiplats 10, Tallinn) išore išsiskiria iš viso Viduramžiško senamiesčio. Rožiniai fasadai, ortodoksiški skliautai. Katedra garsėja savo varpais, jų yra net 11, o didžiausias sveria 15 tonų! Kai priėjome soborą, jame vyko mišios, todėl teko dėtis ant galvos skarą, o viduje fotografuot draudžiama. Vidus nebuvo toks įspūdingas, kokį įsivaizdavau ir skaičiau. Daug įspūdingiau atrodo maža ortodoksų bažnytėlė Vilniuje pilies gatvėje. Katedra statyta 1900 metais Novgorodo princo Alexander Yaroslavich Nevsky garbei, kuris vadovavo 1242 m. mūšiui prieš Vokiečius ant ledinio ežero Peipsi, Estija.

Daugiau: http://www.nevsky.orthodox.ee/index.php/en/

Sveiki atvykę į turistų informacijos centrą

Pasibasčius pora valandų ant kalvos, nusileidome į centrą, kur jau savo darbą pradėjo Turistų informacijos centras ir jame gavome labai gerą žemėlapį, kuriame sužymėtos visos garsios vietos visame Taline ir papildomai pažymėta privalomas pamatyti sąrašas ir trumpasjų aprašymas:). Turistų informacijos centras yra prie pat Rotušės, adresu Niguliste 2/ Kullassepa 4, Tallinn. Planavome pradžioj eiti nuomotis dviračio, tačiau nusprendėme pataupyti 10EUR ir geriau nusipirkti bilietą į Laivyno muziejų!

Tikriausiai šiame muziejuje padariau daugiau nei pusę nuotraukų, nes laivai buvo superiniai! Lennusadam (Seaplane Harbour) muziejus įsikūręs tolėliau nuo centro, prie pat jūros. Iki jo gal 30 min. kelio, yra padarytas pėsčiųjų takelis. Muziejų sudaro 2 dalys: muziejus ir laivynas. Muziejuje eksponuojami įvairūs laivai, atrastas senas vikingų laivas, povandeninis laivas, po kurį galima pasivaikščioti, daug įvairiausios karo technikos, kurią galima išbandyti. Tikrai smagu pačiam pajausti, ką reiškia pačiam šaudyti į lėktuvus, valdyti laivus, ar persirengti jūrininko uniforma. Kita muziejaus dalis yra laivas Suur Toll. Jame galima pamatyti kaip gyvena ar gyveno jūrininkai, visas mažas kajutes, virtuves, katilus, dirbtuves ir kitus įrengimus. Kaina į angarus 5EUR, jei nori aplankyti Suur Toll laivą dar 5EUR. Muziejus tikrai įdomus, bet 10EUR (35Lt) truputėlį mažoka lietuviškoms kainoms:) Nors Taline viskas brangiau, todėl ir kaina jiems normali. Pavaikščiojus po šį didelį muziejų tikrai pakerta kjas, todėl kokį gerą pusvalandį praleidome žiūrėdamos į jūrą bei besimėgaudamos vaizdu

Apžiūrėję muziejų ir šiek tiek pailsėję, patraukėme link Kadriorg rūmų bei parko. Nuėjome kokius 4-5 kilometrus, kadangi neveikė tramvajų linija. Tikrai pavargome ir tik priėję parką, nofotografavę salelę iškart ėjome ilsėtis. Buvau šiame parke rudenį, tada jis stebino savo spalvomis, dabar – gėlynais ir žaliais medžiais. Šalia parko yra Kadriorg rūmai, čia stovintys nuo XVII a. Šalia rūmų yra labai gražūs medžių tuneliai bei gėlynai, viliojantys daugybę turistų.

Japoniškas sodas

Pasivaikščiojus po Kadriorg parką,iki autobuso išvykimo dar buvo likę 6 valandos, o jau beveik viską pamatėm! Netoliese buvo Japoniškas sodas, todėl pajudėjome link jo. Deja, paveikslėlyje atrodė daug geriau nei realybėje.Jame buvo tvenkinys,simpatiškas tiltelis, didelis balkųvas medis, daugybė akmenų sudėtų be skonio, labai daug skirtingų akmenų ir visatai padarė sodą tiesiog perkrautą. Po kelių minučių norėjome kuo greičiau iš jo dingti.Bet ne viskas taip paprasta. Kadangi takeliai buvo aptverti, teko eiti didelį lanką link išėjimo;D

Išėję greit pajudėjome link pajūrio. Pagaliau galėsime pailsėti nuo vaikščiojimo, o ir saulė išlindo ir 18 vakaro pradėjo kaitinti iki 28:)) Praėjome Rusalkos paminklą. Jis pastatytas laivui pavadinimu „Rusalka“, kuris 1893 m. plaukė iš Helsinkio į Taliną ir papuolė į didelę audrą. Deja, laivas taip ir nepasiekė savo tikslo – mirė 177 žmonės. Nuo šio paminklo prasideda Pirita paplūdimys, kuriame gerą valandą ilsinome kojas, kaitinomės saulutėje, žiūrėjome išplaukiančius laivus. Nuo paplūdimio matėsi Pirita rajonas, TV bokštas, daug burių ir Pirita uostas.

Grįžę nuo jūros ir Kadriorg parko, ojoj, kaip nejautėm kojyčių. Susiradom laisvą plotelį prie Rotušės ir sėdėjom gal kokią valandą. Talino  Rotušė yra vienintelė gotikinio stiliaus išlikusi Rotušė Šiaurės Europoje. Ji garsėja net 64 metrų aukščio bokštu. Rotušė paminėta 1322 m., tuomet buvo ji tik vieno aukšto, o 1404 metai pastatytas antras aukštas,kuriame yra skirtingų dydžių langai. Pati Rotušė yra netaisyklingo stačiakampio formos – viena siena ilgesnė už lygiagrečią sieną. Aikštėje dabar įsikūrę daugybė restoranų, kurie bando privilioti lankytojus autentiška viduramžių išvaizda. Čia verda gyvenimas: daugybė turistų, daugybė mergvakarių, vestuvių, dviračių ir taip toliau. Smagu tiesiog sėdėti ir stebėti gyvenimą aplink. Žiūrint nuo Rotušės į aikštę, dešiniajame jos kampe yra Senoji vaistinė.

Norėjom užeiti į Rutušės pastate įsikūrusį viduramžišką barą Komas Draakon.

Vakarėjantis Talinas

Pasėdėję gerą valandą po truputį patraukėme pasivaikščioti po senamiesčio gatveles. Atradome mažiausią Talino namą, seniausią gatvę, Talino sieną, ant kurios galima užlipti, daug simpatiškų namelių ir gatvės muzikantų. Iš lėto pradėjome keliauti į autobusų stotį. Saulėlydis tikrai gražiai nušvietė gatves ir viliojo daugybę fotografų:))

Autobusų stotį pasiekėme valanda anksčiau, nei turėjome. Bet jau taip nejautėm kojų, kad džiaugėmės galėdamos pailsinti jas ant suoliuko. Kol ilsėjomės ir saulė nusileido, o saulėlydis atsispindėjo ant dviaukščio autobuso stiklų. O kaip džiaugėmės kai mūsų autobusas atvažiavo! Pirmos į jį nubėgom. Norėjom ir kakavos pasidaryti, bet kojas taip skaudėjo, kad nesugebėjom iki automato nueiti ;D Tik kritom į sėdynes, pasiėmėm vairuotojo siūloma pledą, įsijungėme filmą ir smigome. Atsikėlėme Vilniuje ) Nesupratome net kur esame, kol susivokėme jau ir stotis buvo.

Na ir dar truputėlis gražiojo Talino gatvių vaizdų:

Jūratė

The post Kelionė į Taliną dienai appeared first on ECOLINES blog.

Bilietai ir pasiruošimas

Ilgai negalvojęs apsilankiau ECOLINES puslapyje ir mano laimei ir nelaimei autobuso bilietai į Taliną buvo siūlomi su 70% nuolaida. Nesvarstęs „griebiau” bilietą už viso labo aštuonis eurus. Dėl ko nelaimei? O gi dėl to, kad po savaitės jų kainą dar labiau nukrito iki trijų eurų keleiviui. „Prašoviau”, bet vis dar pigu!

Pajutęs taupios kelionės planavimo azartą iškart užsisakiau pigiausią nakvynės namų variantą, kuris atitiko VISUS, net gi DU mano reikalavimus – miesto centras ir virtuvė. Taigi, dviejų naktų nakvynė Talino senamiestyje – 19 eurų.

Tradiciškai kelionės planavimas ir lankytinų vietų paieška vyko pavėluotai, šį karta autobuse. Nesu tas žmogus, kuris kruopščiai laikosi kelionės plano, labiau užsibrėžiu lankytinas vietas ir stengiuosi jas apkeliauti spontaniškai.

Pirma diena: kelionė

Būdamas klaipėdietis išsirinkau toli gražu ne idealiausia kelionės maršrutą: Klaipėda – Vilnius – Talinas. Keliaudamas aplink 12 valandų praleidau autobusuose, 1 valandą Rygos stotyje, bei 3 valandas „laiką žudžiau” naktiniame Vilniuje tarp valkatų geležinkelio stotyje. Žvelgiant į teigiamą pusę, sutaupiau kelionės biudžetui, nei renkantis kelionę tiesiogiai per Rygą. Šiuo atveju, atiduodamas apie šešias valandas kelionei aš „uždirbau” kiek daugiau nei 6 eurus. Skamba kvailai, bet kas dar kvailiau, kad tik rašydamas blogą tai supratau…

Antra diena: Pirmi kartai

Kelionės į Taliną metu, pirmą kartą teko išbandyti „Comfort+“ dviaukštį autobusą, kuris maloniai nustebino: ypatingai patogios vietos, integruotos planšetės, Wi-Fi ir nemokama kava. Dėl visų patogumų ir gražaus kelio Talino link beveik nepajaučiau kaip greitai atsidūriau Talino stotyje.

Paskaičiavęs kelionės maršrutą iki hostelio nusprendžiau eiti pėsčiomis, tuo labiau, kad keliaučiau per patį centrą. Iš nuogirdų nupiešęs bendrą Talino vaizdą, eidamas miesto centru mintyse mąsčiau tik vieną: visiška Skandinavija! Moterų apranga, pastatai net miesto kvapas – viskas artima mano lankytai Kopenhagai ar Stokholmui. Talinas mano akimis labai išsiskiria iš Latvijos ir Lietuvos miestu, Skandinavijos įtaka akivaizdi.

Talino centras

Lėtu žingsniu nupėdinau į pati senamiesčio kampą, kuriame ir randasi mano hostelis. Priešais pat hostelio langus iškilusi Švento Olavo bažnyčia skubino mane susiruošti senamiesčio tyrinėjimams.

Šv. Olavo bažnyčia

Pavalgius ir susiruošus už dvidešimties minučių jau stovėjau bažnyčios viršuje (įėjimas 2 eurai). Ranka prie širdies pridėjus galiu sakyti, kad fobijos aukščiui neturiu, tačiau lengvai širdis drebėjo. Aukštis gan nedidelis, tačiau panorama verta dėmesio!

Panorama iš Olavo bažnyčios viršaus

Slenkant toliau akmeniniu keliu link Tompėjos kalvos aplankiau visus žemėlapyje pasižymėtus objektus: rotušę, Šv. Kotrynos pasažą, Nevskio katedrą, parlamentą ir visus kitus, kurių pavadinimų greitai neprisimenu.
Stovėdamas prie Nevskio katedros, paprašiau turistų porelės mane nufotografuoti ir eilini kartą tai įvyko nesėkmingai – nufotografuoti šalia esantys stulpai ir pusė mano kojų, teko „selfint”. Keistas jausmas stovint priešai parlamentą ir šalia jo esančiu rimtų žmonių fotografuoti save, bet nieko… Tiesiog reikėjo nuotraukos šalia tokios katedros!
Senamiesčio keliukai vingiuoti ir gan klaidingi, tai supratau ieškodamas Danijos karaliaus sodo. Tikima, kad būtent šioje vietoje atsirado Danijos vėliava. Danija man įdomi dėl mano studijų joje, taigi šis objektas buvo mano pagrindinis tikslas senamiestyje, o kaip tyčia sunkiausiai ir randamas.

Danijos karaliaus sodas

Tyrinėjant senamiestį pasigendu taip išgirtų Talino riešutų. Žmonės kalba, kad jų skonis fantastiškas ir karšti riešutai net sušildo, o šalta buvo… Nepuolęs į neviltį aplankiau apžvalgos aikšteles ir vienoje iš jų – riešutai! Pasiteiravus jaunos pardavėjos ji man siūlo pasivaišinti. Paragavęs apelsinų, cinamono ir vyšnių skonio renkuosi paskutinį variantą. Geros saujos riešutukų kaina – 5 EURAI! Velniškai brangu, tačiau skonis super. Nedvejojęs nusipirkau ir „apsidžiaugiau” gavęs juos šaltus…

Talino rotušė

Švč. Mergelės Marijos katedra ir siauros gatvės

Gytis Brazdeikis

The post Talinas – pakeliui į Sankt Peterburgą appeared first on ECOLINES blog.

Bet apie viską nuo pradžių: kelionė dviem žmonėms Vilnius-Talinas-Vilnius už 24 eurus mums pasirodė labai gundantis pasiūlymas. Pasirinkome ir pirmyn, ir atgal važiuoti naktį, tad sumerkėme akis kelionėje ir sutaupėme pinigų nakvynėms.

Kuprinės sukrautos, nakvynės vieta užsakyta, bilietai atspausdinti, galvoje kirba mintys, kur ką reikia būtinai aplankyti Taline. Vykome gan lengvabūdiškai, per daug nesiruošę, tiksliai žinojome, kad aplankysime zoologijos sodą. O visus kitus planus nusprendėme pasidėlioti atvykę į vietą.

Kelionė praėjo sklandžiai, turbūt jau nieko nebestebina sėdynėse įmontuoti planšetiniai kompiuteriai, belaidis internetas. Faktas, kad tai padaro kelionę žymiai patogesnę ir malonesnę. Pirmąkart keliavau ECOLINES Comfort+ autobusu ir skųstis tikrai negaliu – kojoms vietos pakako, nugaros po miego autobuse neskaudėjo, o ir kava buvo skani. Ir nemokama!

Talino autobusų stotį pasiekėme pusvalandžiu anksčiau nei nurodyta grafike. Rytas buvo saulėtas. Iškart pasidžiaugsiu, kad visas tris viešnagės dienas mus džiugino geras oras, nors prognozės buvo gąsdinančios. Kol Vilnius spėjo „pasimėgauti“ pavasarine kruša, Talinas tuo metu mus lepino saule.

Apsigyvenome ramioje Kaupmehe gatvelėje. Pėsčiomis tiek iki stoties, tiek iki senamiesčio – apie 10 minučių, žinoma, tai priklauso nuo tempo. Mums pasisekė, kad nereikėjo laukti įprasto įsiregistravimo laiko ir savo laikino būsto raktus jau turėjome iš pačio ryto. Atvykę pamatėme, kad gyvensime name, kuris saugomas ir priskiriamas Estijos kultūros paveldui. Išorė gal šiek tiek gąsdino, bet butas buvo šviesus, šiltas ir modernus.

Gyvenome Kaupmehe gatvėje

Iškart informuosiu, kad neaprašinėsiu visų trijų dienų žingsnis po žingsnio. Apie Taliną yra nemažai informacijos, nesinori kartotis, o ir niekam nepatinka skaityti tą patį per tą patį. Aprašysiu įspūdingiausias patirtis ar nusivylimus. Tad… pradedam.

Švento Olavo katedra. (St. Olaf‘s church). Aukščiausias Talino pastatas.

Šv. Olavo katedra

Talino gyventojai ir valdžia į šią katedrą žiūri kaip į vieną svarbiausių miesto simbolių. Netgi yra įstatymas, kuris draudžia Taline statyti aukštesnius pastatus nei šios katedros bokštas. Taigi, šiame mieste pastatams yra riba – 123,7 metro. Sumokėję 2 eurus turėsite galimybę užkopti į bokštą, iš kurio atsiveria puikūs vaizdai – tiek į jūrą, tiek į senamiestį.

Vaizdas nuo Šv. Olavo katedros bokšto

Skelbiama, kad reikia įveikti 232 laiptelius, bet įtraukus ir medines pakopas aš suskaičiavau 256. Patarimas: kopkite į bokštą, kol dar nesate pavargę, keliaukite čia iš ryto. Visiškai netoli šios šventovės rasite ir Storosios Margaritos bokštą.

Storoji Margarita

Palikite senamiestį, nuo Storosios Margaritos bokšto leiskitės žemyn, dairykitės masyvaus pilko statinio su daug laiptelių. Taip, tai Linnahall.

Linnahall. Didelis keistos architektūros pastatas pajūryje. Pastatytas 1980-ųjų Maskvos olimpinių žaidynių proga. 1980-aisiais olimpinė regata vyko Estijoje, tačiau kad ir kaip buvo ruoštasi šiam renginiui, dėl tuometinių toli gražu ne sportinių Rusijos veiksmų olimpiada buvo boikotuojama. Nors olimpinės žaidynės buvo nesėkmingos, tačiau tai visai išėjo į naudą Talinui. Sovietai norėdami visam pasauliui parodyti savo „didybę“ sutvarkė ir Talino senamiestį, ir pastatė naujų pastatų. Dabar Linnahall mėgstamas jaunimo (ir ne tik jaunimo). Ant stogo kopiama palydėti ar sutikti saulės, pasigrožėti jūra ar miesto vaizdais. Atisveria vaizdas ir į Patarei kalėjimą. Čia nevengiama ir pagurkšnoti svaigiųjų gėrimų (beje, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, alkoholio vartojimas viešose vietose draudžiamas). Šalia yra degalinė, tad pakeliui verta pasiimti kavos ar arbatos puodelį, padės nesušalti, vėjas pajūryje nėra labai draugiškas. Nuo čia įsikūrusios prieplaukos galima greituoju keltu vykti į Helsinkį. 100 minučių ir jūs jau Suomijos sostinėje. Manau, kad kitąkart viešėdamas Taline, vieną dieną skirsiu kelionei į Helsinkį keltu.

Vaizdas nuo Linnahall stogo

Nuo Linnahall kelionę galite tęsti link Patarei kalėjimo (atidaromas pavieniams lankytojams nuo gegužės mėnesio) ir Hidrolėktuvų uosto muziejaus. Tai jau bus pakankamas išbandymas kojoms.

Vilniaus centre Lukiškių tardymo izoliatoriuje „gyvenantys“ kaliniai galėtų pasigirti puikia vieta mieste. Buvę Talino kalėjimo „gyventojai“ galėjo pasigirti kameromis su vaizdu į jūrą.

Laisvės aikštė. Gal ne tiek pati aikštė, kiek pačių estų kontroversiškai vertinamas paminklas laisvei. Talino gyventojai didžiuojasi Šv. Olavo katedra, tačiau nežino, kaip reaguoti į šį monumentą.

Paminklas laisvei

Patarei kalėjimas

O priežasčių yra ne viena.

• Paminklas primena vieną nacistinės vokietijos simbolių – geležinį kryžių. Estijos istorijoje naciai paliko ne pačias geriausias emocijas keliančių pėdsakų.

• Taip pat Estijos gyventojai nesuprato, kodėl pasirinktas būtent kryžius. Vos penktadalis estų save priskiria kokiai nors religijai. O didžiausia religinė bendruomenė Estijoje – rusų ortodoksai.

• Na ir, žinoma, populiariausia skepticizmo priežastis – pinigai. 6,5 mln. eurų už daug kam nesuprantamą paminklą.. gal ir didoka suma.

Pats paminklas padengtas čekišku stiklu, kurio atsparumas buvo testuotas vandens, temperatūrų skirtumo, netgi radiacijos poveikiu. Estai ironiškai juokauja, kad šitas baisus daiktas liks stovėti net ir numetus atominę bombą. Nebūtina grožėtis ar baisėtis, bet aplankyti galima. Juolab kad iš aikštės kylant į Toompea kalvą praeisite ir pro Kiek in de kok bokštą, įėjimą į požeminius tunelius, o užkilus ant kalvos greta pamatysite du didingus pastatus – Toompea pilį, kur dabar įsikūręs Estijos parlamentas, ir Aleksandro Nevskio katedrą.

Aleksandro Nevskio katedra

Žinoma, aplankėme ir Kadriorg parką. Ir nepamiršome, kad reikia aplankyti zoologijos sodą. Čia ir buvo vienintelis kartas, kai pasinaudojome viešuoju transportu, o tiksliau – 6 troleibusu. Stotelė vadinasi Zoo, tad tikrai žinosit, kur išlipti. Stotelės pavadinimą įsiminkite ir tie, kurie vykstate į Taliną ir su tikslu apsipirkti. Kitoje gatvės pusėje nei zoologijos sodas įsikūręs gigantiškas prekybos centras „Rocca al mare”.

Kur pavalgyti/išgerti?

Beklajodami po senamiestį tikrai turėtumėte bent kartą praeiti barą „Hell hunt“. Nepraeikite pro šalį! Ten ir dieną, ir vakare, ir naktį lankytojų netrūksta. Ir suprantama kodėl – kainos kaip Talino senamiesčiui labai priimtinos, personalas draugiškas, atmosfera labai teigiama, tokia „sava“, o be to, jie skelbiasi, kad yra pirmas pub‘as Estijoje. Na, alaus mėgėjams būtina paragauti jų firminio alaus.

Hell hunt – Pikk 39, Talinas

Hell hunt bare

Jeigu norite puikios vietos pasisėdėjimui, bet ne tokios, kuri būtų persunkta turistais, tuomet užsukite į „Vana villem“ pub`ą. Ištrūkite iš senamiesčio, netoli autobusų stoties įsikūręs pub`as – puikus pasirinkimas užsukti tik išlipus iš autobuso ar belaukiant išvykos namo. Nemažas gėrimų pasirinkimas, geros kainos.

Vana Villemi pubi – Tartu road 50, Talinas

Amerika Taline. Taip galima pavadinti „Mack Bar-B-Que”. Vos kelios minutės nuo autobusų stoties. Kantri muzika, amerikietiški blizgučiai, didelis alaus pasirinkimas ir… amerikietiškas maistas. Kaupiasi seilės prisiminus Buffalo wings skonį. Geresnio atsisveikinimo su Talinu prieš sėdant į autobusą nesugalvočiau.

Mack Bar-B-Que – Tartu road 63, Talinas

Netikėtas malonus atradimas. „Šopoholikams“ Talinas tikrai nėra tas miestas, kuriame reikėtų medžioti didelius išpardavimus. Ir išties, dauguma parduotuvių tos pačios, kaip Lietuvoje, kainos irgi panašios. Turėdami dar kelias valandas iki autobuso sugalvojome nueiti į Sikupilli prekybos centrą, kuris įsikūręs maždaug už 10 min. kelio pėsčiomis nuo stoties. Tiesa, eiti reikia į visiškai kitą pusę nuo centro, vaizdas greitai iš viduramžiško pasikeičia į sovietinį. Na bet ne apie architektūrą aš čia. Šiame prekybos centre yra „Seppala soodukas“, t.y. „išparduotuvė“. Rasite prekių ir po 1 eurą, ir po kelis eurus. Na, tikrai yra įspūdingų nuolaidų. Neišėjom iš ten nė vienas tuščiomis rankomis. Tiesa, kadangi Seppala yra estų brolių – suomių – parduotuvė, dažnai ir didelių nuolaidų būna ir įprastose Seppala parduotuvėse.

Sikupilli prekybos centras – Tartu road 87, Talinas

Lauktuvės. Jeigu norite kažką parvežti artimiesiems iš Talino, turbūt racionaliausias variantas užsukti į „Prisma“. Didelis „Kalev“ šokoladų ir saldainių pasirinkimas, taip pat rasite ir garsiosios „Viru valge“, „Vana Tallinn“ ar kitų estiškų gėrimų. Tikrai bus pigiau nei pirkti lauktuves specializuotose parduotuvėse, kur kainos yra gerokai didesnės. „Prisma“ parduotuvių Taline daug, vieną jų galite rasti jau minėtame Sikupilli prekybos centre netoli autobusų stoties.

Ar žinojote, kad…

• Estijos ir Suomijos himnų melodijos yra tokios pačios? Estijos (Suomijos? ) himno galite paklausyti kasryt užkopę ant Toompea kalvos kylant saulei.

• Sovietmečiu Talino požemiai buvo užuovėja tuomečiams neformalams slėptis nuo milicijos? Pasislėpę diskutuodavo, keisdavosi muzikiniais įrašais, o milicija į požemius nekeldavo kojos.

• „Kiek in de kök” bokšto pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Žvilgtelėti į virtuvę“? Taip pavadinta todėl, kad taikos metu bokšto sargybiniai nuobodžiaudavo ir žiūrėdavo, ką veikia moterys aplinkinių namų virtuvėse.

• Vienas iš keturių visame pasaulyje esančių paminklų Borisui Jelcinui yra Taline? Paminklinė lenta skirta pagerbti jo vaidmenį padedant atkurti Estijos nepriklausomybę.

• Didžiausias išlikęs garais varomas ledlaužis yra Taline? Ledlaužis Suur Tõll prišvartuotas Hidroplanų uosto muziejuje.

• Kiekvieną vidurdienį nuo Talino turizmo informacijos centro pradedama nemokama ekskursija? Labai rekomenduojame!

Po trijų intensyvių dienų dar likus kelioms valandoms iki autobuso išvykimo jau svajojom apie tai, kaip atsisėsim ir miegosim visą kelią iki Vilniaus. Taliną palikom pavargę, bet laimingi. Ir galvoje jau sukasi planai, ką reikės nuveikti čia kitąkart. Taline, mes dar grįšim!

The post Estijos sostinė pėsčiomis* appeared first on ECOLINES blog.