The post Kitoks Talinas appeared first on ECOLINES blog.
]]>Į kelionę su grupioku Domantu leidomės per daug neplanavę ir su nusistatymu jog „plauksim pasroviui“– eisim ten, kur akys veda, o iš anksto rūpintis nusprendėm tik nakvyne.
Vilnių palikome vėlų ketvirtadienio vakarą, tačiau miegoti autobuse sekėsi sunkiai – iš esmės dėl to kaltinu nemokamą karštą šokoladą ir priešaky įtaisytą planšetę, prigrūstą filmų. Taline mus pasitiko nedidukė, bet labai jauki autobusų stotis ir vis dar miegantis miestas, todėl nusprendėm dar niekur neskubėti ir porą valandų nedrąsiai snūduriavom įsitaisę ant kušetės.
Sulaukus, kol bent kiek įdienos, trumpam užsukom aplankyti buvusio mano auklėtojo ir tęsėm kelionę link hostelio – nuo stoties iki centro geros penkiolika minučių pėsčiom. Pakeliui beklaidžiojant užklydom ir į centrinę aikštę, kur dar tik rinkosi pirmieji lankytojai. Aikštės vidury pūpsojo tikra, nors ir kukliai pasipuošusi eglė. Na, taip bent jau pasirodė dieną – naktį viskas nusidažė gerokai ryškesnėm spalvom.
Pamatyti ir paragauti ko tik širdis geidžia buvo galima ir dieną – iš „nykštukų namelių“ buvo pardavinėjama kone viskas, ko reikia žiemai: rankų mezgimo pirštinės, megztiniai, taip pat sovietmečiu dvelkiančios kepurės. Mus, alkanus po kelionės, viliojo užrašai „Glögg“ – karštas vynas bei keptų dešrelių kvapas. Nepirkom, nes kiek išgąsdino kainos, tačiau jo poros valandų paieškų supratome, kad Taline visur taip.
Po kelių valandų klajonių po miestą, galiausiai atsidūrėme hostelyje, kur kelias valandas „nusmigę“ pasisėmėm energijos ateinančiai nakčiai. O naktis buvo ilga… Visų pirma, nusprendėme aplankyti visame pasaulyje populiarų „pub crawl“ – kur vietiniai gidai mums aprodė ne tik senamiesčio grožybes, bet ir leido pajausti Talino naktinį gyvenimą. Jau grįžtant namo, sutikome penketą bendraamžių estų, nešinų gitaromis, kurie, matyt, laukė pirmojo autobuso. Per trejetą valandų sužinojome turbūt daugiau apie Estiją, negu tikėjomės iš visos kelionės – ir kodėl taliniečiai nemėgsta pas juos prisigerti atplaukiančių suomių, ir kodėl taip viskas pas juos brangu (Taline vidutinė alga – virš 1100 eurų!). Kartu su mumis sulaukė ir pirmo, ir antro, ir turbūt dešimto autobuso, kol galiausiai išsiskirstėm aštuntą ryto.
Galiausiai vakarop nubudę, nusiprausę ir paplepėję su kambariokais, leidomės atgal į miestą ieškoti vietos pavalgyti. Apvaikščioję kone visą senamiestį ir aplankę vieną kitą muziejų, grįžome į vietą, kur pradėjome pirmą vakarą – „The Monk‘s Bunk“ hostelį, kuris vakarais virsta ir jaukiu baru (labai rekomenduoju nenorintiems ramiai leisti naktis). Čia susipažinome ir įspūdžiais apie gyvenimo ypatumus įvairiuose pasaulio kampeliuose dalinomės su kanadiečiu, grupele australų, taivaniečiu, Erasmus studentu iš Portugalijos ir daugybe kitų – žodžiu, tautų mišrainė. Beje, sutikome ir lietuvę, dirbančią Taline – mažas tas pasaulis, vis dėlto!
Kitą dieną skaudančiomis kojomis darkart pasileidome į žygį po Taliną ir nuklydome į turbūt įspūdingiausią vietą mieste – Tompėjos pilį. Čia mums kiek sutrukdė planavimo trūkumas, nes turus po ją rengia tik pirmadienį-penktadienį. Vis dėlto, įspūdžių užteko – išvydome ir šventiškai papuoštą parlamentą, ir įspūdingą XIX a. Aleksandro Nevskio katedrą, ir dar keletą kiek kuklesnių bažnyčių.
Jau grįžtant į autobusų stotį nusprendėm paskutinį kartą užsukti į centrinę aikštę. Sekmadienį veiksmas virte virė ir pamatėm nemažai to, ką buvom praleidę – ir gyvus elnius, ir degančius fakelus žongliruojantį atlikėją.
Mums ši kelionė atminty liks dar tikrai ilgai – tai buvo turbūt įspūdingiausias metų savaitgalis! Nors negaliu sakyti, jog vien dėl kalėdinės mugės derėtų keliauti į Estiją, tačiau Talinas – tikrai įspūdingas miestas, o mugė jį tik dar labiau pagyvina, tad kodėl gi nenuvykus dar iki jos pabaigos? Visiems dar nespėjusiems aplankyti kalėdinio Talino – vis dar ne vėlu, mugė veiks iki sausio 8 dienos!
Povilas.
The post Kitoks Talinas appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Talinas – pakeliui į Sankt Peterburgą appeared first on ECOLINES blog.
]]>Bilietai ir pasiruošimas
Ilgai negalvojęs apsilankiau ECOLINES puslapyje ir mano laimei ir nelaimei autobuso bilietai į Taliną buvo siūlomi su 70% nuolaida. Nesvarstęs „griebiau” bilietą už viso labo aštuonis eurus. Dėl ko nelaimei? O gi dėl to, kad po savaitės jų kainą dar labiau nukrito iki trijų eurų keleiviui. „Prašoviau”, bet vis dar pigu!
Pajutęs taupios kelionės planavimo azartą iškart užsisakiau pigiausią nakvynės namų variantą, kuris atitiko VISUS, net gi DU mano reikalavimus – miesto centras ir virtuvė. Taigi, dviejų naktų nakvynė Talino senamiestyje – 19 eurų.
Tradiciškai kelionės planavimas ir lankytinų vietų paieška vyko pavėluotai, šį karta autobuse. Nesu tas žmogus, kuris kruopščiai laikosi kelionės plano, labiau užsibrėžiu lankytinas vietas ir stengiuosi jas apkeliauti spontaniškai.
Pirma diena: kelionė
Būdamas klaipėdietis išsirinkau toli gražu ne idealiausia kelionės maršrutą: Klaipėda – Vilnius – Talinas. Keliaudamas aplink 12 valandų praleidau autobusuose, 1 valandą Rygos stotyje, bei 3 valandas „laiką žudžiau” naktiniame Vilniuje tarp valkatų geležinkelio stotyje. Žvelgiant į teigiamą pusę, sutaupiau kelionės biudžetui, nei renkantis kelionę tiesiogiai per Rygą. Šiuo atveju, atiduodamas apie šešias valandas kelionei aš „uždirbau” kiek daugiau nei 6 eurus. Skamba kvailai, bet kas dar kvailiau, kad tik rašydamas blogą tai supratau…
Antra diena: Pirmi kartai
Kelionės į Taliną metu, pirmą kartą teko išbandyti „Comfort+“ dviaukštį autobusą, kuris maloniai nustebino: ypatingai patogios vietos, integruotos planšetės, Wi-Fi ir nemokama kava. Dėl visų patogumų ir gražaus kelio Talino link beveik nepajaučiau kaip greitai atsidūriau Talino stotyje.
Paskaičiavęs kelionės maršrutą iki hostelio nusprendžiau eiti pėsčiomis, tuo labiau, kad keliaučiau per patį centrą. Iš nuogirdų nupiešęs bendrą Talino vaizdą, eidamas miesto centru mintyse mąsčiau tik vieną: visiška Skandinavija! Moterų apranga, pastatai net miesto kvapas – viskas artima mano lankytai Kopenhagai ar Stokholmui. Talinas mano akimis labai išsiskiria iš Latvijos ir Lietuvos miestu, Skandinavijos įtaka akivaizdi.
Lėtu žingsniu nupėdinau į pati senamiesčio kampą, kuriame ir randasi mano hostelis. Priešais pat hostelio langus iškilusi Švento Olavo bažnyčia skubino mane susiruošti senamiesčio tyrinėjimams.
Pavalgius ir susiruošus už dvidešimties minučių jau stovėjau bažnyčios viršuje (įėjimas 2 eurai). Ranka prie širdies pridėjus galiu sakyti, kad fobijos aukščiui neturiu, tačiau lengvai širdis drebėjo. Aukštis gan nedidelis, tačiau panorama verta dėmesio!
Slenkant toliau akmeniniu keliu link Tompėjos kalvos aplankiau visus žemėlapyje pasižymėtus objektus: rotušę, Šv. Kotrynos pasažą, Nevskio katedrą, parlamentą ir visus kitus, kurių pavadinimų greitai neprisimenu.
Stovėdamas prie Nevskio katedros, paprašiau turistų porelės mane nufotografuoti ir eilini kartą tai įvyko nesėkmingai – nufotografuoti šalia esantys stulpai ir pusė mano kojų, teko „selfint”. Keistas jausmas stovint priešai parlamentą ir šalia jo esančiu rimtų žmonių fotografuoti save, bet nieko… Tiesiog reikėjo nuotraukos šalia tokios katedros!
Senamiesčio keliukai vingiuoti ir gan klaidingi, tai supratau ieškodamas Danijos karaliaus sodo. Tikima, kad būtent šioje vietoje atsirado Danijos vėliava. Danija man įdomi dėl mano studijų joje, taigi šis objektas buvo mano pagrindinis tikslas senamiestyje, o kaip tyčia sunkiausiai ir randamas.
Tyrinėjant senamiestį pasigendu taip išgirtų Talino riešutų. Žmonės kalba, kad jų skonis fantastiškas ir karšti riešutai net sušildo, o šalta buvo… Nepuolęs į neviltį aplankiau apžvalgos aikšteles ir vienoje iš jų – riešutai! Pasiteiravus jaunos pardavėjos ji man siūlo pasivaišinti. Paragavęs apelsinų, cinamono ir vyšnių skonio renkuosi paskutinį variantą. Geros saujos riešutukų kaina – 5 EURAI! Velniškai brangu, tačiau skonis super. Nedvejojęs nusipirkau ir „apsidžiaugiau” gavęs juos šaltus…
Per porą valandų pasiekęs visus objektus patraukiau uosto link. Su žemėlapiu rankose, alkanas ėjau senamiesčiu ir tuo metu mane užkalbino vyresnio amžiaus rusė, kuri taip pat ieškojo uosto. Laužyta kalba patikinau ją, kad tinkamas kelias yra ten kur aš einu, ji nepasitikėjo, o jos nelaimei už keturių minučių pasiekiau savo tikslą (vargšė rusė…). Įėjęs į uosto terminalą pasiteiravau kainų ir tvarkaraščių kelionei į Helsinkį. 26 eurai ir bilietas jau mano rankose.
Visiškai išsekęs ir kupinas entuziazmo tolimesnei kelionei „nušliaužiau” iki hostelio pavakarieniauti. Vakarieniaudamas susipažinau su estais iš kurortinio miesto, kurio pavadinimo neprisimenu. Su mintimi, kad vakaras baigėsi, nepajaučiau kaip jau atsidūriau Talino centre ir visai ne lėtų estų draugijoje ragavau vietinį likerį. Likeris ir kelionė visiškai pavogė mano jėgas dėl to pasprukau į hostelį ir galutinai užbaigiau savo dieną.
Gytis Brazdeikis
The post Talinas – pakeliui į Sankt Peterburgą appeared first on ECOLINES blog.
]]>