Naujas iššūkis, gyvenimo etapas, galimybė ir būsimas miestas – Sankt Peterburgas! Skambiai pradėjus ir mažai į temą, einu prie reikalo… Nusprendžiau kraustytis į antrą pagal dydį Rusijos miestą Piterį. Ieškant apgyvendinimo, tvarkant vizos reikalus ir renkantis kelionės būdą galvoje atgimsta sena mintis – kelionė pas dvi seserys: Estiją ir Suomiją, visgi pakeliui ir papildomų šalių įsirašymas į gyvenimo kolekciją neprapuls! Pasakoja blogeris Gytis Brazdeikis
Bilietai ir pasiruošimas
Ilgai negalvojęs apsilankiau ECOLINES puslapyje ir mano laimei ir nelaimei autobuso bilietai į Taliną buvo siūlomi su 70% nuolaida. Nesvarstęs „griebiau” bilietą už viso labo aštuonis eurus. Dėl ko nelaimei? O gi dėl to, kad po savaitės jų kainą dar labiau nukrito iki trijų eurų keleiviui. „Prašoviau”, bet vis dar pigu!
Pajutęs taupios kelionės planavimo azartą iškart užsisakiau pigiausią nakvynės namų variantą, kuris atitiko VISUS, net gi DU mano reikalavimus – miesto centras ir virtuvė. Taigi, dviejų naktų nakvynė Talino senamiestyje – 19 eurų.
Tradiciškai kelionės planavimas ir lankytinų vietų paieška vyko pavėluotai, šį karta autobuse. Nesu tas žmogus, kuris kruopščiai laikosi kelionės plano, labiau užsibrėžiu lankytinas vietas ir stengiuosi jas apkeliauti spontaniškai.
Pirma diena: kelionė
Būdamas klaipėdietis išsirinkau toli gražu ne idealiausia kelionės maršrutą: Klaipėda – Vilnius – Talinas. Keliaudamas aplink 12 valandų praleidau autobusuose, 1 valandą Rygos stotyje, bei 3 valandas „laiką žudžiau” naktiniame Vilniuje tarp valkatų geležinkelio stotyje. Žvelgiant į teigiamą pusę, sutaupiau kelionės biudžetui, nei renkantis kelionę tiesiogiai per Rygą. Šiuo atveju, atiduodamas apie šešias valandas kelionei aš „uždirbau” kiek daugiau nei 6 eurus. Skamba kvailai, bet kas dar kvailiau, kad tik rašydamas blogą tai supratau…
Antra diena: Pirmi kartai
Kelionės į Taliną metu, pirmą kartą teko išbandyti „Comfort+“ dviaukštį autobusą, kuris maloniai nustebino: ypatingai patogios vietos, integruotos planšetės, Wi-Fi ir nemokama kava. Dėl visų patogumų ir gražaus kelio Talino link beveik nepajaučiau kaip greitai atsidūriau Talino stotyje.
Paskaičiavęs kelionės maršrutą iki hostelio nusprendžiau eiti pėsčiomis, tuo labiau, kad keliaučiau per patį centrą. Iš nuogirdų nupiešęs bendrą Talino vaizdą, eidamas miesto centru mintyse mąsčiau tik vieną: visiška Skandinavija! Moterų apranga, pastatai net miesto kvapas – viskas artima mano lankytai Kopenhagai ar Stokholmui. Talinas mano akimis labai išsiskiria iš Latvijos ir Lietuvos miestu, Skandinavijos įtaka akivaizdi.
Lėtu žingsniu nupėdinau į pati senamiesčio kampą, kuriame ir randasi mano hostelis. Priešais pat hostelio langus iškilusi Švento Olavo bažnyčia skubino mane susiruošti senamiesčio tyrinėjimams.
Pavalgius ir susiruošus už dvidešimties minučių jau stovėjau bažnyčios viršuje (įėjimas 2 eurai). Ranka prie širdies pridėjus galiu sakyti, kad fobijos aukščiui neturiu, tačiau lengvai širdis drebėjo. Aukštis gan nedidelis, tačiau panorama verta dėmesio!
Slenkant toliau akmeniniu keliu link Tompėjos kalvos aplankiau visus žemėlapyje pasižymėtus objektus: rotušę, Šv. Kotrynos pasažą, Nevskio katedrą, parlamentą ir visus kitus, kurių pavadinimų greitai neprisimenu.
Stovėdamas prie Nevskio katedros, paprašiau turistų porelės mane nufotografuoti ir eilini kartą tai įvyko nesėkmingai – nufotografuoti šalia esantys stulpai ir pusė mano kojų, teko „selfint”. Keistas jausmas stovint priešai parlamentą ir šalia jo esančiu rimtų žmonių fotografuoti save, bet nieko… Tiesiog reikėjo nuotraukos šalia tokios katedros!
Senamiesčio keliukai vingiuoti ir gan klaidingi, tai supratau ieškodamas Danijos karaliaus sodo. Tikima, kad būtent šioje vietoje atsirado Danijos vėliava. Danija man įdomi dėl mano studijų joje, taigi šis objektas buvo mano pagrindinis tikslas senamiestyje, o kaip tyčia sunkiausiai ir randamas.
Tyrinėjant senamiestį pasigendu taip išgirtų Talino riešutų. Žmonės kalba, kad jų skonis fantastiškas ir karšti riešutai net sušildo, o šalta buvo… Nepuolęs į neviltį aplankiau apžvalgos aikšteles ir vienoje iš jų – riešutai! Pasiteiravus jaunos pardavėjos ji man siūlo pasivaišinti. Paragavęs apelsinų, cinamono ir vyšnių skonio renkuosi paskutinį variantą. Geros saujos riešutukų kaina – 5 EURAI! Velniškai brangu, tačiau skonis super. Nedvejojęs nusipirkau ir „apsidžiaugiau” gavęs juos šaltus…
Per porą valandų pasiekęs visus objektus patraukiau uosto link. Su žemėlapiu rankose, alkanas ėjau senamiesčiu ir tuo metu mane užkalbino vyresnio amžiaus rusė, kuri taip pat ieškojo uosto. Laužyta kalba patikinau ją, kad tinkamas kelias yra ten kur aš einu, ji nepasitikėjo, o jos nelaimei už keturių minučių pasiekiau savo tikslą (vargšė rusė…). Įėjęs į uosto terminalą pasiteiravau kainų ir tvarkaraščių kelionei į Helsinkį. 26 eurai ir bilietas jau mano rankose.
Visiškai išsekęs ir kupinas entuziazmo tolimesnei kelionei „nušliaužiau” iki hostelio pavakarieniauti. Vakarieniaudamas susipažinau su estais iš kurortinio miesto, kurio pavadinimo neprisimenu. Su mintimi, kad vakaras baigėsi, nepajaučiau kaip jau atsidūriau Talino centre ir visai ne lėtų estų draugijoje ragavau vietinį likerį. Likeris ir kelionė visiškai pavogė mano jėgas dėl to pasprukau į hostelį ir galutinai užbaigiau savo dieną.
Gytis Brazdeikis
This entry was posted in Estija
