Apie Rygą rašyta daug ir visur, lankyta ji beveik visų – tikriausiai kiekvienas asmeniniame archyve turi po nuotrauką su Brėmeno muzikantais, Juodagalvių namu ar Šv. Peterio bažnyčia. Todėl į Rygą su kolegomis išsiruošėme ne turistų nutryptų vietų lankyti, o šiek tiek padirbėti, šiek tiek papramogauti, šiek tiek kažko naujesnio paieškoti. Kadangi darbui užtenka kompiuterio, interneto ir puodelio kavos, lankėme nemažai kavinių. Keletas įdomesnių, kurios, manau, patiktų daugeliui mūsų kolegų freelancerių:
1. Arbatinė Apsara Tea House, įsikūrusi parkelyje visai netoli Laisvės paminklo, prie upės. Be didžiulio arbatos asortimento, čia pasitinka absoliutus jaukumas. Pakilus į antrąjį aukštą suktais laiptais – nė vieno staliuko, tik kilimas ir pagalvėlės, ant kurių jaunimas sukrenta tiesiog papliurpti, vyresnio amžiaus žmonės patogiai įsitaiso arbatos pagurkšnoti, o tokie pamišėliai kaip mes – padirbėti. Trūkumas – visiškai nėra elektros lizdų, tad ilgai užsisėdėti su kompiuteriu nepavyks.
2. Daugiau nei privalu būnant Rygoje pasikelti į viešbučio Radison 25-ąjį aukštą, kuriame įsikūręs Skybar. Itin smagus stiklinis kiaurai perregimas liftas, pro kurio sienas gali stebėti vis didėjantį atotrūkį nuo žemės, ir nuostabi vakarinė Ryga. Pats užsikėlimas nekainuos nieko (priešingai nei keliantis į TV bokštą, Latvijos mokslo akademiją ar Šv. Peterio bažnyčią ieškant panoraminių vaizdų), teks susimokėti tik už užkandžius ar gėrimus, jei norėsis prisėsti ilgesniam ir pasigrožėti. Beje, tai padaryti galima ir Vilniaus Radisone.
3. Stilingas, erdvus knygyno ir kavinės derinys Krišjanio Baruono gatvėje – Nice Place Mansards. Kiek toliau nuo centro, atokiame kieme įsitaisiusi rami vieta pasėdėti, paskaityti, atsigerti skanių gėrimų. Patys nedalyvavome, bet supratome, kad čia vyksta nemažai renginių, tad vakarais žmonių netrūksta, o dieną turimės darbinę ramybę. Beje, čia galima įsigyti velniškai gražių ir originalių atvirukų bei nebanalių suvenyrinių magnetukų!
4. Kartais mėgstame pakrykštauti, kokia juokinga ta latvių kalba. Dar viena iš rekomenduotinų vietų – spurginė Ze Donats, kur labai knietėjo virtulių paragauti.
5. Kuo maloniai stebina Ryga – tai daugybė mažyčių įvairių stilių kavinukių, dvelkiančių skirtingomis kultūromis. Kartais tokių mažyčių, kad jose prisėsti gali daugiausiai 10–15 žmonių. Pvz., prancūziško tipo kavinukė Mon Amour – iki galo prancūziška, iki galo jauki.
Ką dar smagaus ir naujo galima nuveikti Rygoje?
Bene didžiausią įspūdį paliko pramogos Rygos šaudymo centre. Vos 20 km nuo miesto centro nutolusi vieta suteikia krūvą nuostabiausių potyrių. Tiesa, viešuoju transportu nuvykti gali būti sudėtinga, artimiausia stotelė ne taip jau ir arti, bet apsilankyti tikrai verta. Mus vedėsi pažįstami, tad mokėjome tik už šovinius, bet pavyko išsiklausinėti, kad lankytojui už ginklą, šaudymo vietą, ausines, instruktorių ir kitą gėrį tektų susimokėti ne tiek jau ir daug – apie 25 Eur. Smagu susipažinti su ginklais ir išbandyti, kas yra toji atatranka!
Kadangi iš Vilniaus išvažiavome dar rudenį (kalendorius rodė lapkritį), neužvirtus didžiausiems sniegams, negalėjome atsidžiaugti ne tik pačiais šaudymo džiaugsmais, bet ir žiemišku mišku – smagu išlįsti iš miesto šurmulio ir virtualaus pasaulio pakvėpuoti grynų gryniausiu oru.
Ilgai rinkomės, kokį muziejų aplankyti Latvijoje. Vis dėlto norėjosi ir pasikultūrinti. Akį patraukė Rīgas Motormuzejs. Ir tikrai nepasigailėjome – neseniai atnaujintas, tad šiuolaikiškas, interaktyvus, stebinantis, įdomus. Patiks ir vaikams! Tiesa, ne pigus, suaugusiajam – 10 Eur, užtat iki vietos be didelio vargo nuveš miesto autobusas.
Vieną iš vakarų supersmagiai leidome su stalo žaidimais. Latvijoje gyvenanti draugė rekomendavo Tims Mints – vietą, akivaizdžiai mėgstamą studentų. Interjeru nenustebins, viskas labai paprasta, bet laikui smagiai praleisti, nebrangaus alaus atsigerti, pažaisti (žaidimų pilna lentyna – latviškų, angliškų, netgi lietuviškų) vieta tinka puikiai.
Na ir pabaigai norisi padžiūgauti, kad pati Ryga šiuo metu tiesiog kvepėte kvepia Kalėdomis. Galbūt todėl, kad joje gyvenime dažniausiai tekdavo lankytis būtent snieguotuoju metų laiku, ji, dar vos keliose vietose pradėjusi dabintis lemputėmis ir eglutėmis, man asmeniškai jau skleidžia atitinkamą žiemiškų švenčių nuotaiką. Toliau bus tik gražiau – kalėdinė mugė, kai visas miestas verda, tikrai būna nuostabi. Kai autobusų bilietai tokie pigūs, kodėl neišlėkus kelioms dienoms kur nors toliau nuo kasdienės buities, tiesiai į švenčių šurmulį? Norisi parekomenduoti kaimynus aplankyti ne tik tiems, kurie čia dar nebuvę, ne tik tiems, kuriems smagu pakeisti darbinę aplinką ir pasižmonėti kiek kitaip, bet ir tiems, kam norisi prisisemti pilnas kišenes KA-LĖ-DŲ!
Eglė
