„*su viena išimtimi – pasinaudojome viešuoju transportu keliaudami į zoologijos sodą.“ Būtent tokiais žodžiais savo pasakojimą pradeda aistringas keliautojas Modestas. Jis mums atsiuntė ne tik išsamiai aprašytus įspūdžius, patarimus, bet ir pridėjo savo darytų fotografijų. Toliau pateiktas pasakojimas – tiesiai iš Modesto lūpų.
Bet apie viską nuo pradžių: kelionė dviem žmonėms Vilnius-Talinas-Vilnius už 24 eurus mums pasirodė labai gundantis pasiūlymas. Pasirinkome ir pirmyn, ir atgal važiuoti naktį, tad sumerkėme akis kelionėje ir sutaupėme pinigų nakvynėms.
Kuprinės sukrautos, nakvynės vieta užsakyta, bilietai atspausdinti, galvoje kirba mintys, kur ką reikia būtinai aplankyti Taline. Vykome gan lengvabūdiškai, per daug nesiruošę, tiksliai žinojome, kad aplankysime zoologijos sodą. O visus kitus planus nusprendėme pasidėlioti atvykę į vietą.
Kelionė praėjo sklandžiai, turbūt jau nieko nebestebina sėdynėse įmontuoti planšetiniai kompiuteriai, belaidis internetas. Faktas, kad tai padaro kelionę žymiai patogesnę ir malonesnę. Pirmąkart keliavau ECOLINES Comfort+ autobusu ir skųstis tikrai negaliu – kojoms vietos pakako, nugaros po miego autobuse neskaudėjo, o ir kava buvo skani. Ir nemokama! 
Talino autobusų stotį pasiekėme pusvalandžiu anksčiau nei nurodyta grafike. Rytas buvo saulėtas. Iškart pasidžiaugsiu, kad visas tris viešnagės dienas mus džiugino geras oras, nors prognozės buvo gąsdinančios. Kol Vilnius spėjo „pasimėgauti“ pavasarine kruša, Talinas tuo metu mus lepino saule.
Apsigyvenome ramioje Kaupmehe gatvelėje. Pėsčiomis tiek iki stoties, tiek iki senamiesčio – apie 10 minučių, žinoma, tai priklauso nuo tempo. Mums pasisekė, kad nereikėjo laukti įprasto įsiregistravimo laiko ir savo laikino būsto raktus jau turėjome iš pačio ryto. Atvykę pamatėme, kad gyvensime name, kuris saugomas ir priskiriamas Estijos kultūros paveldui. Išorė gal šiek tiek gąsdino, bet butas buvo šviesus, šiltas ir modernus.
Iškart informuosiu, kad neaprašinėsiu visų trijų dienų žingsnis po žingsnio. Apie Taliną yra nemažai informacijos, nesinori kartotis, o ir niekam nepatinka skaityti tą patį per tą patį. Aprašysiu įspūdingiausias patirtis ar nusivylimus. Tad… pradedam.
Švento Olavo katedra. (St. Olaf‘s church). Aukščiausias Talino pastatas.
Talino gyventojai ir valdžia į šią katedrą žiūri kaip į vieną svarbiausių miesto simbolių. Netgi yra įstatymas, kuris draudžia Taline statyti aukštesnius pastatus nei šios katedros bokštas. Taigi, šiame mieste pastatams yra riba – 123,7 metro. Sumokėję 2 eurus turėsite galimybę užkopti į bokštą, iš kurio atsiveria puikūs vaizdai – tiek į jūrą, tiek į senamiestį.
Skelbiama, kad reikia įveikti 232 laiptelius, bet įtraukus ir medines pakopas aš suskaičiavau 256. Patarimas: kopkite į bokštą, kol dar nesate pavargę, keliaukite čia iš ryto. Visiškai netoli šios šventovės rasite ir Storosios Margaritos bokštą.
Palikite senamiestį, nuo Storosios Margaritos bokšto leiskitės žemyn, dairykitės masyvaus pilko statinio su daug laiptelių. Taip, tai Linnahall.
Linnahall. Didelis keistos architektūros pastatas pajūryje. Pastatytas 1980-ųjų Maskvos olimpinių žaidynių proga. 1980-aisiais olimpinė regata vyko Estijoje, tačiau kad ir kaip buvo ruoštasi šiam renginiui, dėl tuometinių toli gražu ne sportinių Rusijos veiksmų olimpiada buvo boikotuojama. Nors olimpinės žaidynės buvo nesėkmingos, tačiau tai visai išėjo į naudą Talinui. Sovietai norėdami visam pasauliui parodyti savo „didybę“ sutvarkė ir Talino senamiestį, ir pastatė naujų pastatų. Dabar Linnahall mėgstamas jaunimo (ir ne tik jaunimo). Ant stogo kopiama palydėti ar sutikti saulės, pasigrožėti jūra ar miesto vaizdais. Atisveria vaizdas ir į Patarei kalėjimą. Čia nevengiama ir pagurkšnoti svaigiųjų gėrimų (beje, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, alkoholio vartojimas viešose vietose draudžiamas). Šalia yra degalinė, tad pakeliui verta pasiimti kavos ar arbatos puodelį, padės nesušalti, vėjas pajūryje nėra labai draugiškas. Nuo čia įsikūrusios prieplaukos galima greituoju keltu vykti į Helsinkį. 100 minučių ir jūs jau Suomijos sostinėje. Manau, kad kitąkart viešėdamas Taline, vieną dieną skirsiu kelionei į Helsinkį keltu.
Nuo Linnahall kelionę galite tęsti link Patarei kalėjimo (atidaromas pavieniams lankytojams nuo gegužės mėnesio) ir Hidrolėktuvų uosto muziejaus. Tai jau bus pakankamas išbandymas kojoms.
Vilniaus centre Lukiškių tardymo izoliatoriuje „gyvenantys“ kaliniai galėtų pasigirti puikia vieta mieste. Buvę Talino kalėjimo „gyventojai“ galėjo pasigirti kameromis su vaizdu į jūrą.
Laisvės aikštė. Gal ne tiek pati aikštė, kiek pačių estų kontroversiškai vertinamas paminklas laisvei. Talino gyventojai didžiuojasi Šv. Olavo katedra, tačiau nežino, kaip reaguoti į šį monumentą.
O priežasčių yra ne viena.
-
Paminklas primena vieną nacistinės vokietijos simbolių – geležinį kryžių. Estijos istorijoje naciai paliko ne pačias geriausias emocijas keliančių pėdsakų.
-
Taip pat Estijos gyventojai nesuprato, kodėl pasirinktas būtent kryžius. Vos penktadalis estų save priskiria kokiai nors religijai. O didžiausia religinė bendruomenė Estijoje – rusų ortodoksai.
-
Na ir, žinoma, populiariausia skepticizmo priežastis – pinigai. 6,5 mln. eurų už daug kam nesuprantamą paminklą.. gal ir didoka suma.
Pats paminklas padengtas čekišku stiklu, kurio atsparumas buvo testuotas vandens, temperatūrų skirtumo, netgi radiacijos poveikiu. Estai ironiškai juokauja, kad šitas baisus daiktas liks stovėti net ir numetus atominę bombą. Nebūtina grožėtis ar baisėtis, bet aplankyti galima. Juolab kad iš aikštės kylant į Toompea kalvą praeisite ir pro Kiek in de kok bokštą, įėjimą į požeminius tunelius, o užkilus ant kalvos greta pamatysite du didingus pastatus – Toompea pilį, kur dabar įsikūręs Estijos parlamentas, ir Aleksandro Nevskio katedrą.
Žinoma, aplankėme ir Kadriorg parką. Ir nepamiršome, kad reikia aplankyti zoologijos sodą. Čia ir buvo vienintelis kartas, kai pasinaudojome viešuoju transportu, o tiksliau – 6 troleibusu. Stotelė vadinasi Zoo, tad tikrai žinosit, kur išlipti. Stotelės pavadinimą įsiminkite ir tie, kurie vykstate į Taliną ir su tikslu apsipirkti. Kitoje gatvės pusėje nei zoologijos sodas įsikūręs gigantiškas prekybos centras „Rocca al mare”.
Kur pavalgyti/išgerti?
Beklajodami po senamiestį tikrai turėtumėte bent kartą praeiti barą „Hell hunt“. Nepraeikite pro šalį! Ten ir dieną, ir vakare, ir naktį lankytojų netrūksta. Ir suprantama kodėl – kainos kaip Talino senamiesčiui labai priimtinos, personalas draugiškas, atmosfera labai teigiama, tokia „sava“, o be to, jie skelbiasi, kad yra pirmas pub‘as Estijoje. Na, alaus mėgėjams būtina paragauti jų firminio alaus.
Hell hunt – Pikk 39, Talinas
Jeigu norite puikios vietos pasisėdėjimui, bet ne tokios, kuri būtų persunkta turistais, tuomet užsukite į „Vana villem“ pub`ą. Ištrūkite iš senamiesčio, netoli autobusų stoties įsikūręs pub`as – puikus pasirinkimas užsukti tik išlipus iš autobuso ar belaukiant išvykos namo. Nemažas gėrimų pasirinkimas, geros kainos.
Vana Villemi pubi – Tartu road 50, Talinas
Amerika Taline. Taip galima pavadinti „Mack Bar-B-Que”. Vos kelios minutės nuo autobusų stoties. Kantri muzika, amerikietiški blizgučiai, didelis alaus pasirinkimas ir… amerikietiškas maistas. Kaupiasi seilės prisiminus Buffalo wings skonį. Geresnio atsisveikinimo su Talinu prieš sėdant į autobusą nesugalvočiau.
Mack Bar-B-Que – Tartu road 63, Talinas
Netikėtas malonus atradimas. „Šopoholikams“ Talinas tikrai nėra tas miestas, kuriame reikėtų medžioti didelius išpardavimus. Ir išties, dauguma parduotuvių tos pačios, kaip Lietuvoje, kainos irgi panašios. Turėdami dar kelias valandas iki autobuso sugalvojome nueiti į Sikupilli prekybos centrą, kuris įsikūręs maždaug už 10 min. kelio pėsčiomis nuo stoties. Tiesa, eiti reikia į visiškai kitą pusę nuo centro, vaizdas greitai iš viduramžiško pasikeičia į sovietinį. Na bet ne apie architektūrą aš čia. Šiame prekybos centre yra „Seppala soodukas“, t.y. „išparduotuvė“. Rasite prekių ir po 1 eurą, ir po kelis eurus. Na, tikrai yra įspūdingų nuolaidų. Neišėjom iš ten nė vienas tuščiomis rankomis. Tiesa, kadangi Seppala yra estų brolių – suomių – parduotuvė, dažnai ir didelių nuolaidų būna ir įprastose Seppala parduotuvėse.
Sikupilli prekybos centras – Tartu road 87, Talinas
Lauktuvės. Jeigu norite kažką parvežti artimiesiems iš Talino, turbūt racionaliausias variantas užsukti į „Prisma“. Didelis „Kalev“ šokoladų ir saldainių pasirinkimas, taip pat rasite ir garsiosios „Viru valge“, „Vana Tallinn“ ar kitų estiškų gėrimų. Tikrai bus pigiau nei pirkti lauktuves specializuotose parduotuvėse, kur kainos yra gerokai didesnės. „Prisma“ parduotuvių Taline daug, vieną jų galite rasti jau minėtame Sikupilli prekybos centre netoli autobusų stoties.
Ar žinojote, kad…
-
Estijos ir Suomijos himnų melodijos yra tokios pačios? Estijos (Suomijos?
) himno galite paklausyti kasryt užkopę ant Toompea kalvos kylant saulei. -
Sovietmečiu Talino požemiai buvo užuovėja tuomečiams neformalams slėptis nuo milicijos? Pasislėpę diskutuodavo, keisdavosi muzikiniais įrašais, o milicija į požemius nekeldavo kojos.
-
„Kiek in de kök” bokšto pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Žvilgtelėti į virtuvę“? Taip pavadinta todėl, kad taikos metu bokšto sargybiniai nuobodžiaudavo ir žiūrėdavo, ką veikia moterys aplinkinių namų virtuvėse.
-
Vienas iš keturių visame pasaulyje esančių paminklų Borisui Jelcinui yra Taline? Paminklinė lenta skirta pagerbti jo vaidmenį padedant atkurti Estijos nepriklausomybę.
-
Didžiausias išlikęs garais varomas ledlaužis yra Taline? Ledlaužis Suur Tõll prišvartuotas Hidroplanų uosto muziejuje.
-
Kiekvieną vidurdienį nuo Talino turizmo informacijos centro pradedama nemokama ekskursija? Labai rekomenduojame!
Po trijų intensyvių dienų dar likus kelioms valandoms iki autobuso išvykimo jau svajojom apie tai, kaip atsisėsim ir miegosim visą kelią iki Vilniaus. Taliną palikom pavargę, bet laimingi. Ir galvoje jau sukasi planai, ką reikės nuveikti čia kitąkart. Taline, mes dar grįšim!
