Labas, Varšuva!

Prisipažinsiu iš karto: pirmą kartą koją už Lietuvos ribų iškėliau tik prieš šiek tiek daugiau nei porą metų. Nors anksčiau svajodavau apie keliones, klajodavau po įvairių blogerių įspūdžius, bet pati tupėjau vietoje. Gal trūko ryžto, gal kompanijos – bet juk kaip sakoma: „kai labai nori, viskas įmanoma“. O viskas prasidėjo nuo puikių pasiūlymų kelionei autobusu į Varšuvą. Tarsi ir nieko ypatingo, vienas artimiausių miestų, kuriame lankėsi nemažai lietuvių. Tačiau nuo kažko pradėti reikia, o ir negalima turėti išankstinių nuostatų, niekada.
Taigi, bilietai įsigyti, kalendoriuje dienos nenumaldomai lekia, vidinis kirminas blaškosi tarp didelio laukimo ir baimės: „kaip ko nors nepamiršti?“. Daiktų pakavimasis man lig šiol vienas sunkiausių darbų – susidėti būtinus, reikalingus daiktus, bet neapsikrauti. Kadangi keliavome vasarą, apsiribojome tik kuprine ant pečių ir maža tašyte patiems svarbiausiems asmeniniams daiktams. Tik įsitaisius autobuse, užplūdo jausmas, kad pagaliau, nuotykiai prasideda. Patogiose sėdynėse galima visiškai atsipalaiduoti, paskęsti pro langą mirgančiuose kukurūzų laukuose ir tiesiog mėgautis. Kelionės autobusu pačios smagiausios, nes gali bet kada užsimerkti ir snūduriuoti, spręsti kryžiažodžius ar grožėtis gamta. O tik išlipus Varšuvos stoty, supranti, kaip atrodo greitas gyvenimo tempas. Lenkai, kurių vien Varšuvoje gyvena virš 1,7 mln. skuba visada ir visur.

Varšuvos centre zuja daugybė tramvajų

Iš tikrųjų, viena didžiausių klaidų, iš kurių jau pasimokėme, negalima pasilikti nakvynės paieškų nuvykus į vietą. Pirmiausia, tai atima daug laiko, viešojo transporto stotelės nėra labai draugiškos, nes didžioji dalis informacijos pateikta tik lenkiškai, o ir pačių hostelių iškabos nešviečia iš tolo. Bet kokiu atveju, po ilgų klajonių surastas paprastas, tvarkingas hostelis toliau nuo centro, už tilto. Ir tada, žinant, kad bus kur padėti galvą, leistasi į pirmąjį pažindinimąsi. Tiltas per Vyslą nuvedė tiesiai prie didingos Varšuvos pilies, aikštės ir per II-ąjį Pasaulinį karą suniokoto bei atstatyto senamiesčio. Vakaro sutemos leido pamatyti dirbtinių šviesų žaisme paskendusią Lenkijos sostinę, nuostabiai šviečiantį Šventojo Kryžiaus tiltą ir kitoje Vyslos pusėje stūksantį Nacionalinį stadioną. Nuostabus jausmas sėdėti apžvalgos aikštelėje visai šalia pilies ir stebėti šviesų spindesį vandenyje.

Tiltas per Vyslą

Negana to, patys pastatai visur traukiantys akį: Barbakanas, Turgaus aikštė su simboliu – undinėle. Varšuva mėgsta naktinį gyvenimą, vasarą gausu lauko kavinių ir turistų, kurie zuja nuo vieno įdomaus reginio prie kito. Tai žymiai atviresnė kultūroms sostinė, labiau traukianti tyrinėti. Nors net ir pačiam centre (prie Barbakano) galima aptikti tikrai neskanų ir baisiau už valgyklą maistą pateikiantį Varšuvoje populiarų „Milkbar“, bet garsiojoje „Novy Swiat“ gatvėje surasite įvairiausius skonius atitinkančių virtuvių. Tiesa, norintiems tiesiog prikišti pilvą šilto maisto, siūlau dairytis toliau nuo centro, kur tuos pačius tradicinius Pierogi‘us rasite dvigubai pigiau. Bet čia kiekvienam savo, ar mieliau sėdėti kavinėje su miniatiūriniu puodeliu ekspresso, ar geriau hostelyje prisipildyti pilną termosą karštos arbatos ir mėgautis miesto vaizdais nuo suoliuko už dyką.

Varšuvos pilis

Negalima praleisti ir galimybės pakilti į Kultūros ir mokslo rūmus, aukščiausią Lenkijos pastatą, kurio 30-ajame aukšte įsikūrusi 360° apžvalga. Tai bene geriausias būdas pasikrauti įspūdingų naktinės Varšuvos vaizdų. O ir bilietų kainos nesikandžioja – 8-15zl (kai zlotas ~0,84lt).

O tik išsimiegojus pirmas kelionės taškas buvo Varšuvos Zoologijos sodas. Taip, jis milžiniškas, ypač lyginant su Lietuvos. Ir taip, pamačius gyvenimo sąlygas ten, į lietuviškąjį eini spaudžiama širdimi. Tiesa, neskubant ir norint apžiūrėti visus gyvūnėlius, paskirkite nemažiau trijų-keturių valandų. Kaina tikrai nedidelės – 7-10zl, o pamatysite ir dramblių, ir flamingų, ir kengūrų – labai smagu, tuo labiau, kad gyvūnai turi tikrai daug vietos, žalumos.

Varšuvos Zoologijos sode

Dar būtina aplankyti Varšuvos Universiteto bibliotekos stogą, kuris virtęs botanikos sodu. Gal nepamatysite jokių super įspūdingų augalų, bet idėja – gera. Tuo labiau, kad architektūra verčia pasportuoti laipiojant laiptais aukščiau žemiau, bet panorama nustebins. O ir Pilsudskio aikštėje aplankyti reikia ne tik nežinomo kareivio kapą, prie kurio visad budi sargyba, bet ir šalia esantį didžiulį, baltą fontaną, kuris vasarą, apsodintas gausybe gėlių, atrodo tikrai nepaprastai. Ir, žinoma, kaip be rūmų ant vandens. Mums tai buvo vienas paskutinių tikslų šviesoje. Labai gera vieta ir pasigrožėti, ir pailsėti, nes ne tik daug žalumos, bet ir ančių, povų sutikome ne vieną. Romantika dvelkiantis parkas, kuriame galima ne tik pasėdėti, bet ir valtele pasiirstyti.

Apskritai, Varšuva po pirmojo apsilankymo paliko paslapties, nes norėdami patyrinėti tokio dydžio miestą savomis kojomis, nesinaudojant viešuoju transportu, aplankėme tik mažą dalį to (kitą kartą važiavome ieškoti grojančio šviesų fontano), ką verta pamatyti. Ir tikrai nesigailime, nes tai miestas, į kurį verta sugrįžti bent kartą į metus, kurio gatvelėmis klaidžiojant gali atrasti ir suvalgyti ne tik skaniausią picą, bet ir nebrangių suvenyrų ar juoko dozę. Nebijokime eksperimentuoti ir neskubėkime, patirkime miesto kultūrą. Pirmyn ieškoti autobuso bilietų! 🙂

Rima

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Lenkija

Parašykite komentarą