Ką galima nuveikti, kai poilsiui yra tik viena diena, o norisi ją išnaudoti prasmingai? Ilgai negalvoję nusprendėme vykti į kaimyninę šalį – Lenkiją.
Pastaruoju metu tai „madinga“ šalis. Bet toli neplanavome važiuoti, tad paieškojau internete, ką galima netoli sienos įdomaus nuveikti. Ir taikiniu tapo Augustavas. Ten jau teko būti kelias valandas prieš kelerius metus ir pamatyti, kad miestas vertas dėmesio. Pirmiausia – dėl savo gamtos ir ežerų. Taip pat paplūdimiai, daug įvairių pramogų, viešbučiai – ir pigesni, ir brangesni. Žodžiu, rinktis yra iš ko.
Rugpjūčio pradžia, penktadienis (taip jau sutapo, kad būtent penktadienį visi turėjome laisvą dieną), ryte apie 8 val. išvažiavome iš Vilniaus. Po 3 valandų jau buvome vietoje, Augustave. Važiavome paplaukioti su laivu. Pasirinkti buvo iš ko, bet dar namuose išsirinkau Żegluga Augustowska. Pasirinkimas platus – yra ir vikingų laivų ir katamaranų bei kitų pasirinkimų. Turėjome galimybę rinktis iš 2 variantų – vienas reisas trumpesnis, o kitas – ilgesnis. Rinkomės pirmam kartui trumpesnį, iš anksto bilietus rezervavau internetu, pasiteiravau, ar galima atsiskaityti kasoje kortele (nes kelis kartus mažesniuose miesteliuose turėjau su tuo problemų). Atvykome kiek anksčiau, tad ramiai nuėjome atsiimti bilietų ir apžiūrėjome ekspozicijas. Verta pažymėti, kad ekspozicijų lankymas nemokamas kaip ir laivo-muziejaus. Ekspozicijoje pamatysime įvairius eksponatus, susijusius su Augustavo Kanalu bei kasdienio darbo įrankius arba ilgiausio reiso istoriją, nuotraukas, pavyzdžiui, kai Augustave lankėsi popiežius Jonas Paulius II.
Atvyko mūsų laivas, tad jau susirinko nemažai žmonių. Užėmėme vietas laive, kad galėtumėme stebėti visą reisą. Mūsų laivas tai Serwy, jame telpa iki 200 žmonių (apie tiek ir buvo), kelionė pirmyn buvo įdomesnė, nes plaukė ir gidė, pasakojo apie Augustavo kanalą, šliuzus (tiesa, nelabai buvo girdėti, nes ji buvo kiek žemiau), bet svarbiausia – išgirdome.
Plaukėme ežeru Necko, o kai jau priplaukėme Rospuda, ten pamatėme nuogos moters skulptūrą. Pasirodo – tai nuoga Zosė. Apie ją yra įvairių legendų, bet labiausiai mums patiko ši: Joninių naktį mergina leido vainikus, kad pasisektų meilėje. Kai vainikas įstrigo tarp nendrių, Zosė įlipo į vandenį, norėdama „išlaisvinti“ vainiką, bet pati nuskendo. Beje, visos legendos apie šią skulptūrą su liūdnu galu. Kaip tik kai plaukėme, gidė turėjo puokštę gėlių ir arčiausiai jos stovėjusiam žmogui įteikė. Bet įteikė tam, kad žmogus mestų ją, nes pagal legendą, dabar, kas pataikys užmesti puokštę ant pačios skulptūros arba kuo arčiausiai jos – tam pasiseks meilėje.
Laukiant reiso taip pat galima užsukti ledų, tik vienas minusas, negalima atsiskaityti kortele. Nepaisant to, ledai skanūs, netoliese yra ir baras. O dėl maitinimo, tai tikrai kiekvienas ras sau tinkamą sprendimą, nes pasirinkimas yra nemažas. O dėl nakvynių – yra ir privačių apartamentų, o jei tikrai ieškote poilsio, tai rekomenduoju viešbutį Warszawa Spa & Resort. Šio viešbučio kainos ir didokos, bet aptarnavimas puikus, čia tikrai galima pailsėti. O lenkiškose grupinio apsipirkimo tinklalapiuose galima rasti ir nuolaidas apsistojimui šiame viešbutyje.
ECOLINES blogerė,
Aldan5
This entry was posted in Lenkija
