Daugpilis, miestas prie Dauguvos upės

Jeigu paklausčiau, ką Latvijoje esate aplankę, turbūt paminėtumėte Rygą, Ventspilį, Rundalę, Jelgavą, o štai Daugpilis lietuvių turistiniame radare galėtų ir dažniau atsirasti. Tuo labiau, kad kelionė su Ecolines iš Vilniaus iki Daugpilio užtrunka vos tris valandas. Daugpilyje autobusų stotis yra maždaug 10-15 min. pėsčiomis nuo istorinio miesto centro. Pačiame Daugpilyje verta pabūti bent dvi dienas. Geriausia pažintį su miestu pradėti nuo Daugpilio turizmo informacijos centro, kur galima gauti nemokamą miesto žemėlapį ir informacijos apie lankytinas vietas.

Daugpilis turi istorinį miesto centrą, susiformavusį XIX a., kai Rusijos caras įsakė mieste naudoti plytų mūrą, kad miestas atrodytų gražus ir turtingas, todėl čia nerasite mums įprasto gotikos, renesanso ar baroko stiliaus senamiesčio. Čia yra plačios gatvės, kaštonų alėjos, skverai, parkai ir fontanai. Daugiau kaip 70 proc. Daugpilio pastatų nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Pažintį su Daugpiliu verta pradėti nuo Daugpilio tvirtovės. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Daugpilis paminėtas 1275 m., kai Livonijos ordino nariai, vadovaujami magistro Ernsto fon Ratzeburgo, pastatė tuometinę Dunaburgo tvirtovę. Po Livonijos ordino panaikinimo 1561 m. vietovė perėjo Lenkijos karūnai ir gavo herbą, tačiau 1577 m. kraštą nusiaubė Ivanas Žiaurusis, kuris pastatė naują tvirtovę jau kitoje vietoje. Steponas Batoras suteikė Magdeburgo teises 1582 m. Pasibaigus Šiaurės karui 1721 m. vietovė perėjo carinei Rusijai. Tada buvo vykdomas Peterburgas-Varšuva kelio projektas, pastatyta nauja, jau trečia, tvirtovė. Nuo 2011 m. vyksta didžiulio komplekso tvarkybos darbai, nes du pasauliniai karai ir sovietiniai metai padarė savo juodą darbą.
Verta paminėti, kad Daugpilio tvirtovės perimetras lankytojams prieinamas nemokamai, nes čia gyvena apie 1200 daugpiliečių ir teritorija neuždaroma, bet eurų prireiks mokamiems objektams: ekskursijai, Nikolajaus vartuose esančiai senovinių rūbų ekspozicijai, šikšnosparnių centrui, žydų kilmės dailininko Marko Rothko centrui.

Marko Rothko centru Daugpilis pagrįstai didžiuojasi. Šis būsimasis žydų kilmės dailininkas iš Daugpilio 1912 m. emigravo į JAV būdamas vos dešimties metų, galėjo studijuoti Jeilio universitete, bet pasirinko menininko kelią. Rothko nepardavinėjo savo paveikslų, gyveno iš parodų, todėl jo palikuonims atiteko didelė kolekcija. Daugpilio Marko Rothko centre galima pamatyti šešis originalius paveikslus, ekspozicija nuolatos keičiama. Kad įsivaizduotumėte jo paveikslų vertę – vienas iš paveikslų buvo parduotas už 140 mln eurų! Tvirtovėje esančiame restorane „Arsenals“ galima paragauti šio paveikslo įkvėpto deserto.

Bažnyčių kalva garsėja keturių religinių konfesijų maldos namais: liuteronų bažnyčia, katalikų bažnyčia, stačiatikių cerkvė ir sentikių cerkvė yra įsikūrusios viena netoli kitos. Jeigu pirmąsias tris aplankyti sukliudyti gali pamaldos ar tiesiog nedarbo laikas, sentikių cerkvės aplankyti nepavyks dėl bendruomenės uždarumo-jie nepriima turistų. Tačiau turistus tikrai priima pora žingsnių nuo Bažnyčių kalvos esanti Daugpilio šratų gamykla. Tai- seniausia amunicijos (šratų, kulkų) gamykla Šiaurės Europoje. Daugpilio gamykla atsidarė 1883 m., o ant iškabos skelbiami 1886 m. žymi jau pilnai veikiančios gamyklos pirmuosius metus. Šiuo metu gamykla realiai gamina produkciją, skirtą medžioklei, dvi dienas metuose, o kitu laiku čia galima ateiti turistams susipažinti su produkcija, užlipti į švino liejimo bokštą pasižiūrėti į miestą iš viršaus, aplankyti nedidelį muziejų ir netgi pašaudyti į taikinius. Rekomenduoju įtrauktį šį industrinio turizmo objektą į savo pažintį su Daugpiliu.

Jeigu keliausite su vaikais, Daugpilis turi tiesiog tobulus du objektus vieną šalia kito: tai Latgalos zoologijos sodas ir Zino edukacinis centras. Tiesa, suaugusiems čia irgi gali būti įdomu. Zoologijos sodas iš esmės yra didelis terariumas, kuriame, kaip natūralioje gamtoje, galima stebėti vėžlių, žuvų, vabalų, chameleonų ir kitokių gyvūnų gyvenimą, o kai kuriuos-netgi glostyti ar laikyti rankose. Zoologijos sodas tyrinėja ir padeda saugoti balinius vėžlius ir kūmutes. Zino edukacinis centras yra mini Varšuvos Koperniko mokslo centro versija su visokiomis atrakcijomis vaikams, atskleidžiančiomis fizikos ar chemijos mokslo subtilybes. Romantiškai nusiteikusiems- Emma Art Room veidrodžių kambaryje dėl specialaus apšvietimo galima pasijusti kaip kosmose, čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai. O drąsuoliams, nieko nebijantiems pabroliams, galima pasiūlyti užsukti į Kraštotyros muziejų, kuriame vaidenasi. Tiesa, nuo paranormalių reiškinių pasekmių kol kas patikimai saugo muziejuje pristatoma ikonų ekspozicija. Nors alkoholis kenkia visuomenės sveikatai ir gerovei, Šmakovkos muziejus pristato Latgalos regione gaminamo „pilstuko“ istoriją ir geriausias tradicijas. Ekspozicijoje galima pamatyti gėrimui naudojamas žaliavas, susipažinti su gamybos procesu, realizacijos pasekmėmis. Pabaigoje laukia degustacija.

Daugpilyje yra įdomių barų, man patiko „Ežiukas rūke“, nes ten galima apkabinti pliušinį ežiuką. Pats miestas yra patogiai išplanuotas pėstiesiems, bet norintys važiuoti tramvajumi ar autobusu bilietus gali įsigyti iš konduktorės, kuri yra kiekviename tramvajuje ir autobuse, bilieto kaina 0,43 eur, o savaitgaliais netgi būna nuolaidos. Nepajutau kalbos barjero: laisvai galima susišnekėti rusiškai arba angliškai. Manau, kad šiame mieste prie Dauguvos upės kiekvienas ras ką veikti ir išvyks namo patogiu Ecolines autobusu su gerais įspūdžiais.

This entry was posted in Lankytinos vietos, Latvija, Šalys