Ką veikti Prahoje

Jau senokai norėjosi į prasidėjusių mokslo metų kasdienybę įnešti kažko naujo, nekasdieniško. Norėjosi patirti tą tikrąjį YOLO!
Taigi, teko truputį palaužyti galvą, kol šovė puiki mintis. Juk dabar yra pilna puikių galimybių nebrangiai pakeliauti, o juolab laiko iki sesijos dar turim. Tad iškart ėmėme tikrinti visas pigių kelionių agentūras, skrydžius, autobusų bilietus ir t.t. Ir štai, supratome, kad vienas iš Europos miestų, kurį būtina pamatyti, yra Praha.
Patikrinę skrydžius į Prahą nusivylėme, kadangi nepasirodė taip pigu, kaip tikėjomės. Juk Čekija, atrodo, visai netoli nuo Lietuvos… Bet nepasidavėme, pasiryžome važiuoti autobusu, nes buvome girdėję, kad taip žymiai pigiau, tik mintis praleisti daugybę valandų ant autobuso sėdynės nežavėjo.

Patikrinome bene visas į Prahą vežančias autobusų linijas: Eurolines, ECOLINES, Lux Express, Simple Express… Pigiausius bilietus radome ecolines.net. Taip pat, jau buvau girdėjusi puikių atsiliepimų apie šią kompaniją, tad tikėjau, jog viskas susiklostys puikiai.

Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome apie 15h. Čia atvažiavo net 4 milžiniški ECOLINES autobusai. Visi dviaukščiai, geltoni, nauji. Važiuojant į priekį teko sėdėti antrame aukšte, pačioje pirmoje eilėje priešais didelį langą, per kurį puikiai matėsi visas vaizdas. Juokėmės, kad netgi „fūristai“ dabar žemiau negu mes. 🙂

Man sėdėti priekyje buvo patogu, tačiau draugui su ilgomis kojomis sekėsi sunkiai. Jis neturėjo kur jas ištiesti, tad pastoviai susikraudavo ant manęs. 😀

Vakare palydovė įjungė puikų filmą („The life of Pi“) ir mes kaip ponai galėjome jį žiūrėti per priekyje įmontuotą TV ekraną būtent mums. 🙂 )) Po filmo užmigome, nes naktį prieš specialiai stengėmės mažiau miegoti, kad autobuse būtų lengviau. Palydovė atnešė pledų, tad šalti neteko. Vėliau leidome laiką prie draugo laptopo. Tikrinomės facebook’us, žaidėm juokingus žaidimus. Tai dar vienas pliusas šitam autobusui už wi-fi. Ir beje, po sėdyne yra rozetės, tad laptopas tarnavo visą kelionės laiką.

Aš kaip visada miegu. Draugas tyčiojasi.

Galiausiai atvykome į Prahos autobusų stotį, kuri yra praktiškai pačiame centre. Iškart nubėgome į turistų info pasiimti žemėlapio ir išsiklausinėti, kaip ką rasti.

Iki užsisakyto viešbučio važiavome metro. Pasirodo metro ten važinėja visą naktį, taigi tikrai labai didelė rekomendacija nebijoti gyventi atokiau nuo centro. Galiu patvirtinti, kad toliau nuo cento esantys viešbučiai pigesni, o kokybė tokia pat ar net geresnė. Taip pat ir su maistu. Pamėginkite aplankyti toliau esančius restoranus. Ten porcijos didesnės, skaniau ir pigiau.

Gyvenome „Amigo city center“ viešbutyje. Jis prabangokas, keturių žvaigždučių, tai nelabai pigiai gavosi. Už tris naktis sumokėjom apie 203 Eur.

Taigi apie tai ką mes veikėme Prahoje:

  • Išvaikščiojome visą senamiestį patys, o po to sužinojome, kad kiekvieną dieną 14h vyksta nemokamos ekskursijos (Free tour). Pačiame centre, šalia Prahos laikrodžio galite rasti žmones su skėčiais. Jie veda ekskursijas skirtingomis kalbomis, tai mes susiradom „in English“. Žinoma, po ekskursijos teko šiek tiek sumokėti, nes gidė įvardijo tai kaip arbatpinigius jei, jeigu mes likome patenkinti jos darbu. O kadangi mums pasitaikė puiki gidė Tatjana (raudonplaukė, jei ieškosit), negailėjom jai arbatpinigių. Kiti mūsų grupės žmonės irgi davė po 10 -20 eurų (dažniausiai už du žmones).
  • Kitą dieną susiradome turą po pilį. Buvome girdėję, kad jis irgi „nemokamas“, bet čia visgi teko iškart nusipirkti bilietus, po maždaug 10 eurų. Gidus pilies turui irgi galite rasti ten pat. Beje, pamatyti pilį tikrai verta. Ji stovi ant kalvos, nuo kurios atsiveria puikus visos Prahos vaizdas.
Prahos stogai
  • Valgėme tradicinį čekų maistą.

Visi giria guliašą, bet jis mums nelabai patiko. Buvome restorane „Kotleta“, bet ten geriau neikit. Brangu. Tikrai galima rasti pigiau ir geriau. 🙂 Taip pat užsisakėme kažkokį didelį mėsos gabalą ir dar vieną įdomią sriubą. Skanu buvo, ypač alus.

  • Labai verta pasivaikščioti po Prahos centrą šeštadienį dieną, netgi priešpiet. Tuomet būna daugiausiai street artist pasirodymų. Buvome netgi live koncerte, kuris vyko tiesiog ant fontano atbriaulos. Trys vyrukai (smuikas, gitara, būgnas) surengė tinkrą šou.
    Šalia laikrodžio matėme keistuolių, kurie visu kūnu perlindo pro teniso raketę, lakstė su sijonais, šoko ir t.t. Iš tikrųjų, tikrai atrodė smagiai.
    Kalbant apie gatvės muzikantus, tai yra tikrai daug labai puikių, kurių norėdavosi ilgai klausytis ir įmesti pinigų.
Labiausiai patikę
  • Beje, jei nepatingėsit pasivaikščioti ekskursijoje, išnaudokit visas galimybės viską paliesti, patrinti, įmesti centų ar panašiai. Daugelis tokių ritualų išpildo norus. Man teko smarkiai trinti, kol mintyse išvardijau viską, ko noriu. 😀
Kad norai išsipildytų
  • Žinoma, Prahos naktinis gyvenimas yra labai aktyvus, tai čia visai nesunku rasti kokią gerą vietelę. Ten netgi daug kas dirba „kvietėju“ gatvėse ir turistus kviečia į vienokius ar kitokius barus. Buvom keliuose šauniuose, tik pavadinimų nebepamenu. Daugumoje iš jų galima rūkyti gurkšnojant alų, tai tokio dalyko mėgėjams labai pasisekė. 🙂
Užkandžiavome
  • Taip pat, kaip ir daugelis, paskutinę dieną ėjom medžioti siuvenyrų. Geriausia juos pirkti tokiuose mini turgeliuose. Ten ir nusiderėt kartais gali ir šiaip viskas pigiau negu siuvenyrų parduotuvėse. Vieną turgelį radom prie žydų kapinių, o kitą kažkur centre. Netingėkit paieškot, ten daug smagių dalykėlių yra. :)
Kviečia 🙂

Na, o grįžome namo vėlgi autobusų. Kelionė atgal visiškai neprailgo, nes buvome pavargę ir praktiškai visą laiką tiesiog miegojome. Be to, atgal važiavome su išskirtiniu baltu ECOLINES autobusu.

Autobusų stotyje

Taigi, gyvename tik kartą, tad nepraleiskite progos pamatyti kaip įmanoma daugiau. 🙂

Keliautoja Gabri

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Čekija

Parašykite komentarą