Kartais visą dieną bevaikštant po nepažįstamą miestą kojos sušąla, o ir rankos sustirta pastoviai fotografuojant upę iš vienos ir iš kitos pusės. Tada reikia ilgėlesnio prieglobsčio ir kad kelioninis nuotykis tęstųsi.Mano prieglobstis lankantis Varšuvoje ir pabėgimas į atradimų džiaugsmo šalį tapo Koperniko mokslo centras. Sakyčiau geriau nei vandens atrakcionų parkas … Centras stovintis Vyslos upės pašonėje ir patamsėje ieškant reikiamo įėjimo atrodė įspūdingai.
Dienos kaina yra 16 zlotų studentams. Sakau dienos, nes gali jos visos ir prireikti, o pavargus (ir susisukus galvai) galima pasėdėti kavinukėje ir vėl leistis į įspūdžius.
Jeigu Kopernikas vienu metu buvo ir medikas, astronomas, diplomatas. Tai ir aš lankydamasi centre pabuvau daug kuo.
Pirma atrakcija kurią išbandžiau buvo įvairiausių garsų pasiklausymas. Užlipi ant plytelės, prikiši ausį prie sienos ir klausaisi daugiabalsių pokalbių iš Indijos, ant kitos plytelės Paryžiaus metro garsų, trečios- mikrobanginės. Garsas toks paveikus, kad užsimerkus gali pagalvoti, kad tu ne Varšuvoje, o kažkur dar toliau.
Jeigu kada per muzikos pamokas jauteisi negabus, čia nuoskaudą gali pamiršti. Meti kauliukus- iškritę skaičiai verčiami į akordus ir sukuri muziką. Man kažkaip labai daug kartų iškrito ,,šeši“ tačiau ir tai nesutrukdė pasidžiaugti ,,sukurtu šedevru“.
Centre labai daug dėmesio skiriama garsams ir eksperimentams su jais. Ilgai stebėjau vaiką, kuris mušė būgno lazdelėmis ir niekaip nesupratau, kas čia per fokusas. O mano lazdelės mušė lėčiau, ir tada gi supratau, kad muša mano širdies ritmą!
Viena centro dalis išskirta psichologiniams testukams, ir psichologiniam pažinimui. Bandai atspėti meluojantį žmogų, išsiaiškinti kokiame amžiuje vaikams labiausia rūpi gyvūnėliai, ar kokia asmenybė esi pats, drąsus ar linkęs išsigąsti.
Galima paskraidyti ant skraidančio kilimo, paleisti į orą- oro balioną. Visko labai daug ką galima padaryti.Yra tik toks minusas, kad šitas centras vargiai ar antrą kartą paliks tokį įspūdį, todėl jam reikia nusiteikti ir paskirti visą dieną. Kai mūsų laikas jau tiksėjo į pabaigą, sukaupėm paskutinią valią ir bandėm aplankyti kuo daugiau stebuklų, tada balsas pranešė, kad centras užsidaro. Minios žmonių prasmingai praleidę šeštadienį, pasiėmę paltus išgūžėjo į šaltą Varšuvos naktį aptarinėdami įspūdžius.
O naktis išties pasitaikė šalta, mūsų namų rodiklis didysis pastatas (Stalino dovana Varšuvai), dabartiniai Kultūros rūmai nusispalvino purpurine ir žalia spalva, todėl žemėlapio grįžti namo jau nebereikėjo. Nelabai išmanydami, ką norime suvalgyti, bet niekada nespjaudami į McDonald’e sustojome apšilti rankas ir kojas jame.
Kai reikia sudaryti sąrašą, ką reikia aplankyti ir ką rekomenduoti pamatyti Varšuvoje pasidaro sunkoka. Ypač man nesant muziejų mėgėjai, bet girdėjau, kad muziejų Varšuvai tikrai netrūksta.
O į Varšuvą keliauti tikrai verta. Galima susigriauti stereotipus apie kaimynus, galima užversti galvą į nesibaigiančius dangoraižius, paskendusius rūke. Tiesiog pamiršti visus darbinius rūpesčius.
Pavasaris artėja ir Varšuva labai tinkama savaitgalio krypčiai !
Gabija
This entry was posted in Lenkija
