Snieguota ir šviesi Varšuva

Penktadienį iš ryto su kuprine ant pečių iškeliauju į darbą. Šalta, labai šalta. Aplinkiniai stebisi mano planais naktį atsidurti Varšuvoje. Ką aš ten veiksiu, kaip nesušalsiu ? Bet aš jaučiuosi gerai pasiruošusi žygiui (2 vilnoniai megztiniai ir 3 poros šiltų kojinių).
Jau temstant įlipam į autobusą. Mūsų vietos yra antrame aukšte ir labai gerai matosi priekinis langas. Autobusas kerta Lietuvos- Lenkijos sieną ir iš lėto važiuoja link sostinės. Lauke prasideda pūga,  kažkuriuo momentu pasitiki autobuso vairuotoju, kuris vairuoja atsargiai ir iš lėto. Stebi pravažiuojamus Lenkijos miestus ir miestelius, kur dar išlikę  visos kalėdinės dekoracijos, eglutės miesto aikštėse ir papuošti gatvių žibintai. Šito vaizdo šiemet akiai pritrūko. Ką gi, jis čia pat už autobuso lango.

Šiltas autobusas

Jau prieš kelionę pasižadėjau, visus kelionės netikėtumus išgyventi be burbenimų,  todėl, kai paskambino iš hostelio, kuriame išsinuomavome kambarį ir mergina pranešė , kad mes kambario negausime, dėl internetinės rezervacijos klaidos (lyg pora žmonių tuo pačiu metu rezervavosi tą kambarį) suklusau.  Mums pasiūlė apartamentus pačiame Varšuvos centre, o kainą paliko tą pačią. Rezervuotas hostelis buvo pavadinimu ,,Mish Mash“. Išvada peršasi, kad šis hostelis dirba labai atsakingai, ir internete jų reitingai labai aukšti, ne šiaip sau. ( adresas http://www.hostelbookers.com/property/prp/95131/)

Išlipus iš autobuso, Varšuva skendėjo rūke, taip, kad pažiūrėjus į viršų  pusė dangoraižio kažkur dirngdavo, o aplinkui telkšojo balos. Nieko sau, žiema pagalvojau. Aišku kitą dieną nuomonę teko pakeisti, nes buvau pagauta įsivaizduojanti, kad piečiau vadinasi žymiai šilčiau.

Tikslaus plano, ką pamatyti Varšuvoje nelabai turėjau. Žinojau, kad noriu paragauti jų pierogi, kuriais kažkada vaišino draugė iš Wroclovo ir palyginti ar tai tikrai panašu su koldūnais ar ne, nes tokie jie buvo likę mano prisiminimuose.

Su žemėlapiu, kirtome tiltą per Vyslos upę, ilgą ir platų, kurį skruodžia geltonieji tramvajai. Kitoje pusėje radome rajoną pavadinimu ,,Praga“, buvom girdėję, kad naktį ten patartina nevaikščioti, bet dienos metu įdomu.  Čia radome kelis kartus rekomenduotą kavinę/barą ,,W Oparach Absurdu“ https://www.facebook.com/woparachabsurdu  Absurdiškas ir jaukus. Dviejų aukštų baras, kuriame skamba nei tai čigoniška, nei tai balkaniška ar afrikietiška muzika, o padavėjai nešant padėklus į antrą aukštą grindys siūbuoja ir pavojingai girgžda. Galvoju, kaip savaitgaliais atsilaiko viršutinis aukštas, kai priguža daug daug žmonių, nes vieta tikrai traukia ir hipnotizuoja. Gal todėl čia ir užsisakome pierogi ir karšto vyno.

W Oparach Absurdu kavinės interjeras

Kertam kitą tiltą per Vyslą ir pasukame į Koperniko mokslo centrą, kur sugrįžta vaikystė ir atradimų džiaugsmas. Šis mokslo centras ir jame patirtos emocijos reikalauja atskirų pastraipų, todėl pasilieku jas ateičiai.

prie Koperniko mokslo centro

Pakeliui į savo gražiuosius namučius nusiperkame maistuko ir pakylame į daugiabučio 15-tą aukštą, atsiveria gražus naktinis miesto vaizdas. Kitą rytą Varšuvą fiksavome iš Kultūros ir mokslo rūmų 35 aukšto, tik už tai jau teko sumokėti apie 12 zlotų. Porą kartų apeiname apžvalgos aikštelę, iš kelių pusių vėjas labai stiprus,  ir reikia atbulomis eiti, nes tokie jau fizikos dėsniai.

Varšuva iš aukštai

Visos išvykos metu nenaudojome visuomeninio transporto (tik į ir iš autobusų stoties), todėl nuėjome nemažai kilometrų, vis dairydamiesi aplinkui. Pavasarį turėtų būti smagu išsinuomoti dviratį ir keliauti iki Lazienki parko. Kur stovi paskutinio Lenkijos karaliaus rezidencija, o aplinkui daug vandens (užšalusio). Pavasario ir dviračio nėra, todėl parką pasiekiame pėsčiomis, nustembame, kad per tokį šaltį parke yra žmonių, jie su pilnais krepšiais batono, šeria antis, balandžius. O vieno puošnaus pastato kieme pro praeivius žygiuoja ir povai, plunksnos gal kiek ir apledėjusios, bet daugiau niekaip neišsiduoda, kad jiems galėtų būti šalta.

Povai Lazienki parke

Parke stovi vienas iš Šopeno muzikos suolelių, patrynus užšalusį mygtuką, po kelių sekundžių nuskamba melodija. Tokių suoliukų daugiau yra ir senamiestyje. Visada pradėjus groti muzikai nudžiungi, lyg ji ir būtų skirta būtent tau.

Parką paliekame jau temstant, kojas ir rankytes pasišildyti sustojam vienoje iš kavinių ,,Prasowy“  kuri daugiau pasirodo kaip valgykla, bet su jaukiu ir šiltu interjeru ir labai mažomis kainomis, aplinkui sėdintys lenkaičiai valgo kepsnius su burokėliais, o mes na vėl pierogi ir skanius blynus su sūriu. Tikrai verta vieta užkąsti https://www.facebook.com/Prasowy

Prasowy vagykla/kavinė, kur skanu ir verta pasisotinti

Grįžtame į Zachodnia stotį ir įlipame į šiltą autobusą. Autobusas atgal  važiuoja be sustojimų tarpinėse stotelėse, autubuse duoda pledukus apsikloti, o tai gerai, nes nereikia vežtis savojo. Taigi 5 valandos ryto ir mes jau Kaune, lieka valanda gardesniam sapnui ir dušui. Darbe jautiesi lyg po atostogų, nes mintyse sukasi Varšuvos dangoraižiai ir  aidi kitos kalbos frazės.

Vadinasi, nereikia laukti išsvajotųjų atostogų, prasiblaškymui ir svetimų gatvių išvaikščiojimui. Galima nusipirkti autobuso bilietą, ir džiaugtis atradus žemėlapyje pasižymėtus punktus.

gaila, kad nuotraukoje nesimato, koks pūtė stiprus vėjas ir kaip kantriai vaikas lesino balandžius

Varšuvoje architektūros mėgėjai tikrai atras juos stebinančius pastatus. Mėgstantys apsipirkti nudžiugs didžiuliuose prekybos centruose po įmantriais stiklo gaubtais. Norintys pasivaikščioti gali kelis kartus pereiti Vyslą ir tikiu, kad pavsarį jaukiai prisėsti ant vieno iš daugelio Varšuvos parko pievelių su turistiniu sumuštiniu.

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Lenkija

Parašykite komentarą