Mieli prisiminimai apie Rygą

Autobusai tikrai turi savybę stebinti – rugsėjo vidury pasitaikė galimybė savaitgalį praleisti Rygoje vos už 20 Lt pirmyn atgal. Juk tiek pat paklojame keliaudami Kaunas-Vilnius. Žinoma, planuodami apsiskaičiavome, ir važiavome būtent tą savaitgalį, kai Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionato finalas, bet susiklosčius likimui taip, kaip buvo (vis dar nekenčiu makedonų), net džiaugėmės, kad nuplausime skaudulius braliukų sostinėje.
O kelionė jau nuo pat pradžių žadėjo nuotykius. Iš Kauno autobusų stoties turėjome pajudėti paryčiais, tad naktinis viešasis transportas atrodė labai pagelbės. Tik jis vėlavo, o ir ne iki pat stoties atvežė – buvo akimirka panikos, nes kaip tik skubėdami stoties link pamatėme lygiai tokį pat autobusą, kokiu turėjome važiuoti, o kokia tikimybė, kad paryčiais jų Kaune tiek reisuoja? Žodžiu, pilnomis baimės akimis pasileidome bėgte į stotį, bet vis dėlto suspėjome. Įsitaisę patogiose autobuso sėdynėse, nugrimzdome į tolimesnį nakties miegą, o puikiai pasnaudę pabudome jau Rygoje.

Šeštadienio rytas rudens vėju apsiginklavusioje Rygoje – šiek tiek panašus kaip ir pas mus. Kadangi stotis prie pat didžiojo turgaus, ten žmonių knibždėte knibždėjo. Pasirinkimas milžiniškas, jame verta pasivaikščioti vien dėl pačios atmosferos. Toliau apsuktas ratas aplink tolimesnes gatveles, praeinant pro Rygos mokslų akademiją, pajuntant ne centre esančių gatvių ir namų paprastumą – tikrai jaučiamas panašumas su Lietuva.

Rygos geležinkelio tiltas

Tiesa, paprastumas tikrai gali prajuokinti, nes gėlių parduotuvės pavadinimas tapo savotišku iššūkiu bandant jį ištarti: ziedu vairumtirdznieciba. Va tau ir latvių kalba. Prisijuokę toliau keliavome vėžlio žingsniu dairydamiesi ir niekur neskubėdami, įsiliedami į šurmuliuojančio ryto garsus.

ziedu vairumtirdznieciba

Dauguvos upės saloje pamatėme ir vakaro tikslą – televizijos bokštą. Bet iki tol, norėjome apsidairyti po senamiestį, pasidėti daiktus hostelyje. Šį kartą jau iš anksto susirastas, nors ir vienai nakčiai – nuvylė. Nors buvo dar tik ankstyvas ruduo, bet miegoti tikrai šalta, patys kambariai itin senoviniai, vonia, nors ir didelė, bet nepatogi ir pasenusi. Bet čia 6-bed dorm, o private rooms, kurie buvo kitame aukšte, atrodė jau renovuoti. Kaip ir virtuvė, kurioje tikrai smagiai galima atsigerti nemokamos šiltos arbatos/kavos, prisipildyti termosą. Common room irgi nebuvo – vienai nakčiai tinkamas kaip pigus variantas, bet pati nerekomenduočiau.

Bet dar iki susipažinimo su hosteliu, smagiai pasivaikščiojom Dauguvos pakrante, kuri tikrai sutvarkyta, daug suoliukų, ant kurių ne tik pasėdėti, bet ir užkąsti patogu. Pasistiprinę žingsniavome prie aukštosios Šv. Petro bažnyčios, kurioje taip pat yra ir apžvalga, tik brangoka – 3-4 latai (nors dabar jau eurai, bet kainos tebėra latais). Susidomėjusiems: http://peterbaznica.riga.lv/en/serviceshours/

Rygos Šv. Petro bažnyčia

Žinoma, būtina pamatyti ir Laisvės paminklą, Nacionalinės operos pastatą, prie jo esantį didelį parką su kanalu ir paplaukiojimo galimybe. Jei norite suvenyrų, geriau neiti į parduotuves, o rinktis iš žmonių, kurie ant savo stalų turi visokio gėrio. Jie pačiame centre, vienas šalia kito išsirikiavę, tik eik ir gėrėkis, o besigėrėdamas nepamiršk derėtis. Tiesa, iš karto nusiteikti reikia tam, kad Latvijoje, kitaip nei pas mus, tikrai viskas brangiau. Bet vardan pažinimo – verta. Ir dar, kadangi Ryga tikrai nėra didelė – ypač senamiestis kompaktiškai sudėliojęs visus įdomiausius pamatyti taškus, kaskart pamėginkite sukti vis į kitas gatveles, ir dar galvas kilstelėti – tikrai nemažai dėmesio vertų architektūrinių grožių.

Rygos senamiestis

Na, o popiet pradedant temti, išsiruošėme į žygį pas Televizijos bokštą. Nuo centro pėsčiom, ~4km į vieną pusę, tad nebloga mankšta gavosi, bet verta. Gražus vaizdas tiek į centro pusę, tiek į salos. Įėjimas tuo metu kainavo 2,6 lato, dabar 3,7 euro.

Rygos TV bokštas ant delno

Plačiau: http://www.tvtornis.lv/tvtornis/index.php?m=pakalpojumi&s=ekskursijas&l=en. Žmonių ten visiškai nebuvo, užkilome liftu, gavome žiūronus ir galėjome grožėtis besileidžiančia saule, aplinkiniais rajonais, apsuptais vandeniu. Minusas – labai jau nešvarūs langai, kurie prastino matomumą. O ir senamiestis gana toli, kad puikiai apžiūrėtum, bet aplink tiek vandens, kad vis tiek patiko.

Vaizdas iš TV bokštas

Tikriausiai pagalvojote apie Jūrmalą, bet ne. Tiesiog sėdome į miesto autobusą, apie pusvalandį pavažiavome, tada dar paėjėjome ir išlindome prie tos savos, mylimos Baltijos jūros. Netoli yra uostas, iš kurio vis plaukė ir plaukė tiek didesni, tiek mažesni laiveliai.

Rygos paplūdimys

Žinoma, rudeniniai vėjai prie jūros pataršė plaukus, besimaudančių jau irgi nesutikome, bet prisirinkome gintarų, prisikvėpavome jodu, papietavome kopose ir vėl sugrįžome į senamiestį, kuriame vis gali atrasti dar nepraeitą vietelę. Vakare, pilni įspūdžių, nuvargę ir laimingi klestelėjome į autobuso sėdynes, parskuodėme namo taip greitai, kad dar spėjome pasigrožėti krepšinio čempionato uždarymo fejerverkais virš „Žalgirio“ arenos.

Rygos parke

Ryga – nedidelis, puikiai savaitgaliui tinkantis miestas. Viskas arti, kompaktiška, savita ir kartu kitaip. Tikrai galima išvėdinti galvą, pasibičiuliauti su braliukais ir uždėti varnelę savo pažinimo žemėlapyje.

Rima

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Latvija

Parašykite komentarą