MSA: Kelionė į Vroclavą

O štai ir paskutinis mūsų svajonių atostogų pasispardymas… Krauname dovanomis artimiesiems prikimštus lagaminus į geltonojo mūsų kelionių draugo bagažo skyrių ir atsisveikiname su Lenkijos „perliuku“ Vroclavu.

Žinome, kad kelionė vėl laukia ilga, todėl bandome kaip įmanoma geriau įsitaisyti. Vėl gelbsti užklotai ir pagalvės… Vienu žodžiu kaip namie J Neilgai trukus iš šurmuliuojančio keleivių kupino salono teliko nebyli snūduriuojančių bei jau gerai įmigusių žmonių masė. Girdėti tik raminantys prasilenkiančių automobilių švokštelėjimai. Tiesa sakant, ši kelio muzika mums spėjo tapti veikiau norma, nei dėmesį patraukiantis veiksnys.

Nubudome beveik Marijampolėje, kur turėjome persėsti į kitą autobusą. O čia, pasirodo, tikra „Ecolines“ meka! Geltonų autobusiukų, tarsi bitučių prigužėjo pilna stotis. Šiaip ne taip sulaukėme ir savojo. Kelionė jau Lietuvos keliais buvo labai nostalgiška… pažįstamos vietos, aplinkinių keleivių lietuviškos šnekos ir itin spartus interneto ryšys (o gal tai priklauso nuo autobuso?). Paskutinį kartą pasivaišinome nemokama kava ir sužaidėme šachmatų partiją savo „išmaniųjų sėdynių“ ekranuose.

Namai namučiai! Ačiū ECOLINES už nuostabią bei patogią kelionę, o mes jau skubame išsipakuoti suvenyrus bei dalintis įspūdžiais su visais aplinkiniais.

Pirma diena

Pirmą karta keliavome vakariniu reisu. Laimei šiuolaikiniai autobusai turi kokybiškai veikiančius kondicionierius ir vidurio Europą užklupusio karščio visai nesijautė. Patogiai įsitaisiusios spėjome dar ir nusnūsti.

„Hotel Europejski“

Į Vroclavą atvykome jau gerokai po vidurnakčio. Pasiekusios viešbutį sužinojome, kad dėl remonto darbų gyvensime kitoje vietoje. Nepatogumai vidurnakčio metu tikrai nedžiugina, tačiau pasiekusios priimamąjį kiek nusiraminame. Jis atrodo kur kas geriau nei mūsų užsakytasis. „Hotel Europejski“ pasirodė itin prabangus, tačiau už tris naktis dviviečiame kambaryje sumokėjome tik 408 zlotus.

Išsimiegojusios, patraukėme apžiūrėti nykštukų miestu vadinamo Vroclavo. Kodėl nykštukų? Norėdami pasipriešinti sovietmečio valdžios reikalavimui dėvėti uniformas mokslo įstaigose, prieš šventes studentai ėmė rengtis oranžiniais Kalėdų senelio kostiumais. Žinoma policija juos visus suėmė, tačiau po šios protesto akcijos ir gimė nykštukų idėja.

Jų mažos figūrėlės išsimėčiusios po visą miestą, o tikslaus skaičiaus niekas pasakyti negali. Nykštukai atsiranda ir dingsta nekontroliuojamai. Juos įkomponuoti į miesto erdves gali tiek viešosios, tiek privačios įstaigos. Šiuo metu turėtų būti apie 300 skulptūrėlių, kurių kiekviena yra visiškai unikali ir autentiška.

Apie juos mums papasakojo nemokamo turo po miestą gidė. Šią, gan populiarią Europoje, atrakciją išbandėme pirmą kartą ir tikrai sužinojome daug įdomių dalykų. Jauna ir guvi studenčiokė pasirodo yra vienintelio Lenkijos astronauto Mirosław Hermaszewski anūkė. Iš jos sužinojome nemažai tik vietiniams žinomų miesto paslapčių. Pavyzdžiui, apie tradiciją kasmet pripilti šampūno į miesto fontanus, kodėl studentą Hugo vaizduojanti skulptūra yra nuoga. Taip pat, ko nereikėtų daryti Vroclave ir kur rasti pačių skaniausių lenkiškų virtinių – „pierogi“! Turas po miesto gatveles bei aikštes tikrai labai pravertė ir patiko.

Su gide išsiskyrėme ties Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia. Ši didelė bažnyčia, yra į pietus nuo pagrindinės miesto turgaus aikštės „Rynek“. Tarp jos dviejų bokštų yra nedidelis tiltas. Pasak legendos, kartą paflirtavusi su nepažįstamu vaikinu mergina atsisakė už jo tekėti. Tuomet buvo pastatytas šis tiltas, kuriame ji turėjo atlikti bausmę. Iki dabar miesto mergeles jo šešėlis įspėja neflirtuoti su vaikinais be reikalo. Tad, mielos panelės, turėkite tai mintyse, kai svečiuositės Vroclave 🙂

Grįžtant pasidomėjome garsiosios miesto turgaus aikštės istorija. Tai – Vroclavo vizitinė kortelė. Ji žavi savo Vakarų Europos stiliaus spalvingų namų fasadų įvairove. Nuo seniausių laikų tai miestiečių susirinkimų vieta ir prekybos centras. Šiuo metu čia akys raibsta ne tik nuo aikštę supančių pastatų vaivorykštės, tačiau ir nuo restoranų, parduotuvių bei prekybviečių gausos.

Gaivinamės aikštėje

Jos centre išsidėstę fontanai kviečia atsigaivinti šią karštą vasaros dieną. To padaryti neatsisakėme, nes termometro stulpelis perkopė +30 laipsnių!

Antra diena

Vroclavas karščiams, rodos, neblogai pasiruošęs. Jame tikrai nemažai fontanų, tačiau miesto pažiba – prie Szczytnicki parko esantis vieno hektaro ploto vandens telkinys, suformuojantis net visą vandens sieną.

Jame yra apie 300 purkštukų. Pastarieji sukuria vandens ekraną multimedijos įrenginiams. Prie to prisideda ir 800 lempučių, kurios sutemus sukuria abejingų nepaliekantį šou. Tiesa, mes prie fontano apsilankėme dienos metu, tačiau jis taip pat sugebėjo mus nustebinti savo vandens srovių „šokiu“ pagal skambančią muziką. Veiksmo netrūksta čia ir žiemą, kadangi fontanas virsta 4 700 kv/m čiuožykla.

Kaip atsilaikysi prieš malonumą karštą liepos dieną įmerkti kojas į vėsų fontaną? Mūsų „kojų sušlapinimas“ baigėsi tuo, jog pasirodė įpykęs prižiūrėtojas ir ženklų kalba bandė išaiškinti, kad vaikščioti šiame baseine yra draudžiama. Ups… 🙂

Šimtametė salė prie fontano

Tačiau tuomet pasukome į šalia esantį laiptuoto kupolo formos pastatą, kuris garsėja tuo, jog buvo suprojektuotas lygiai prieš šimtą vienerius metus garsaus architekto Max Berg. Jis tuo metu panaudojo itin inovatyvias technologijas: pirmą kartą tokio masto pastatą statė naudodamas gelžbetonį, o pats laiptuotas kupolas buvo nesusijęs su likusios pastato dalies konstrukcija, taip pat pirmą kartą išbandyta blokelių sistema. Tuo metu statybininkai netikėjo šio rentinio tvirtumu ir manė, kad jis tuoj sugrius, todėl atsisakė tęsti darbą. Tuomet pats Max Berg pradėjo dėlioti blokus vieną po kito, kad įrodytų, jog pastatas taip greit nesubyrės. Galiausiai darbininkai sugrįžo.

Šiuo metu tai gelžbetonio architektūros pavyzdys visai Europai, neveltui jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą (2006 m.). Be pagrindinės, čia gausu ir mažesnių netradicinio išplanavimo salių, o kieme įspūdingų monumentų bei akį traukiančių želdinių kompozicijų.

Visai greta, taip pat plyti jau minėtas Szczytnicki parkas. Jis stulbina savo dydžiu, tačiau ir spalvingumu. Jame yra japoniškas sodas, kurio nesunaikino net dideli Lenkijos potvyniai. Įkūrimo istorija prasidėjo dar 1913 metais, kai Vroclave vyko pasaulinės „Expo“ paroda. Prie Szczytnicki išsaugojimo prisidėjo ir Japonijos vyriausybė. Čia galima pasigėrėti dviejų, rodos, tokių skirtingų Azijos bei Europos kultūrų sinteze ir gražiu bendradarbiavimu. Įėjimo kaina: 4 zlotai.

Visi šie objektai išsidėstę Vroclavo rytinėje dalyje. Juos galima pasiekti įsėdus į vieną iš 2,4,10 numeriais pažymėtą tramvajų.

Apžiūrėjus miesto Rytus, metas traukti į Vakarus! Čia taip pat radome dėmesio vertą pastatą, kuriame įsikūręs Vroclavo šiuolaikinio meno muziejus. Jis užėmė buvusią Antrojo Pasaulinio karo oro žvalgybos būstinę ir šiuo metu per šešis aukštus nusidriekusiose erdvėse talpina dailės akademijos, garsių Vroclavo ir visos Lenkijos artistų darbus. Čia taip pat vykdomos edukacinės paskaitos, debatai ir įvairūs „workshop‘ai“. Įėjimo kaina: 10 zlotų. Šią vietą galima pasiekti 3, 10, 33 tramvajais.

Diena pasitaikė labai intensyvi ir kontrastinga – nuo šimtametės salės iki šiuolaikinio meno muziejaus. Tad pailsėti ir atsigaivinti bėgame į vėsų viešbučio kambarį.

Trečia diena

Štai ir išaušo paskutinė mūsų atostogų diena. Ištartas tvirtas „LABAS“ Vidurio Europai, todėl dabar ramia širdimi galime keliauti namo. Nuotaikos pačios puikiausios, o bagažas sklidinas įspūdžių, kuriuos jau papasakojome savo bloge bei apie kuriuos nutylėjome 😉

Tad, viskas nuo pradžių… trečioji diena Vroclave prasidėjo prie Oderio krantų, tiksliau jo salose. Ostrow Tumski salynas nusėtas šimtamečiais pastatais bei sujungtas žaviais tiltukais. Ši jauki ir labai romantiška vieta talpina daug katedros ir bažnyčių bokštų. Gražiomis vasaros dienomis žaliosios jų erdvės nusėtos tiek turistų, tiek vietinių gyventojų, ypač porelių, kurios ateina savo jausmus išpažinti ant meilės tilto.

Trumpiausias kelias patekti į salas – seniausias Vroclavo tiltas Most Piaskowy. Pasiekus krantinę atsiveria nuostabus vaizdas į Šv. Jono Krikštytojo katedrą. Ji pastatyta dar XIII amžiuje ir turi didžiausius bažnytinius vargonus visoje Lenkijoje. Viduje vyrauja prieblanda. Taip yra todėl, kad po gaisro ir atstatymo dienos šviesa čia prasibrauna tik pro mažučius langelius. Patys lenkai tuo labai nepatenkinti, tačiau tamsa šiai katedrai suteikia savitą veidą bei truputį mistikos. Už 10 zlotų čia galima pakilti į bokštą, iš kurio atsiveria nuostabūs upės vaizdai.

Europos TOP-25 įtraukta skulptūra – ir mes čia buvom!

Grįžtant, netoli savo viešbučio aptikome netikėtą staigmeną – čia pat stovėjo į išradingiausių Europos TOP-25 įtraukta skulptūra – „Praeiviai“. Joje vaizduojami žmonės kerta sankryžą kiaurai po grindiniu. Ji mums išties paliko įspūdį!

Kadangi tai paskutinė mūsų kelionės diena, sočiai pavalgiusios mūsų mėgstamiausioje užkandinėje „Setka“ (Taip, taip… patys geriausi pierogi mieste slepiasi adresu Kazimierza Wielkiego 50a!), nusprendėme patyrinėti ir naktinį Vroclavo gyvenimą. Oderis, tarp senamiesčio bokštų ir stogų spindint mėnuliui, tikrai užburia. Vakarais jo pakrantėse skambanti saksofono bei gitarų muzika sukuria ypatingą atmosferą.

Žinoma, ne taip romantiškai nusiteikę Vroclavo lankytojai visada pramogų ras arčiau Rynek aikštės. Čia gausu į naktinius klubus kviečiančių panelių, bei pagal jūsų skonį kokteilį suplakti pasiruošusių barmenų. Verta pastebėti: jeigu Čekijoje galima rasti labai pigaus alaus, tai Lenkijoje labiau apsimoka rinktis būtent kokteilius. Pats intensyviausias naktinis gyvenimas verda studentų ir šiaip jaunimo pamėgtame Niepolda pasaže. Joje viena paskui kitą seka kavinės, barai bei naktines diskotekas siūlančios vietelės. Jums belieka išsirinkti pagal savo skonį.

Dabar jaučiamės tikrai pažinusios šį spalvingą miestą, kurio žmonės išradingi, linksmi bei paslaugūs. Drąsiai sėdame į autobusą ir baigiame šias savo svajonių atostogas maloniai pavargusios, tačiau velniškai laimingos 🙂

Mano svajonių atostogautojos:

Ugnė ir  Justė

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Lenkija, Mano svajonių atostogos

Parašykite komentarą