Kiekvienas besilankantis Prahoje būtinai apžiūri, pasivaikšto, nusifotografuoja ar kitaip „atsižymi“ eilėje miesto įžymybių. Ne išimtis ir mes. Žinoma, aplankėme Senamiesčio aikštę, Karolio tiltą, Prahos pilį, Šv. Vito katedrą, Rotušę su astronominiu laikrodžiu, žydų kvartalą…
Kadangi esame meno mėgėjai, todėl papasakosiu apie keletą muziejų, kurie paliko labai gerą įspūdį:
Mums pasisekė, kad pirmąjį mėnesio sekmadienį įėjimas į visus Prahos Nacionalinės galerijos padalinius yra nemokamas. Nors kita vertus, už tokios kokybės ekspozicijas nebūtų buvę gaila ir sumokėti tų beveik 20 litų.
1. Švarcenbergo rūmai:
Tai įspūdingi renesanso laikotarpio rūmai (pastatyti 1545), kurių visos fasadinės sienos dekoruotos grafito technika (keletą tokio dekoro pavyzdžių galima rasti ir Vilniuje, pvz. ant Medininkų restorano pastato). O rūmų viduje atradome itin turtingą baroko dailės ekspoziciją. Čia pirmą kartą pamačiau, kaip atrodo bažnyčių skliautų tapybos eskizai. Labai patiko čekų tapytojo Peter Johanes Brandl portretai. Rūmuose viena salė skirta XVIII a. antros pusės madai – tikra dovana merginų akims. Bet vyrukai turėtų nenusiminti, nes pastogėje išeksponuota itin gausi ginklų kolekcija.
2. Šternbergo rūmai:
Tai barokiniai rūmai pastatyti XVII a. pabaigoje, o juose susipažinome su senųjų meistrų kūryba. Neįtikėtina, kad Prahos Nacionalinė galerija savo kolekcijoje turi net Fajumo portretų, tapytų senovės Egipte prieš porą tūkstančių metų. Taip pat žavėjomės čekų, italų, flamandų, vokiečių šedevrais.
Didžiausią susižavėjimą sukėlė 3. Prahos Municipaliteto rūmai – įspūdingas XX a. pradžios statinys, neįtikėtinai puikiai išlikusiu, nepakitusiu interjeru. O ko verta secesijos/art nouveau meno paroda trečiame pastato aukšte! Nepakartojami Alphonse Mucha plakatai, František Drtikol fotografijos, secesijos kostiumai, baldai, indai… O dar iš greta esančios koncertų salės sklinda vakarinio koncerto repeticijos garsai! Jei vakare nebūtų reikėję jau sėsti į ECOLINES autobusą, būtinai būtume apsilankę ir čekų kompozitoriaus B. Smetanos koncerte!
Maistas:
Kur pietauti ir vakarieniauti rinkomės pagal vietinių patarimus. Jų daug galima rasti puslapyje spotted by locals. Čekišką guliašą su duonos arba bulvių virtinukais valgėme restoranėlyje 1. „Local“. Čia renkasi tiek vietiniai, tiek turistai (nes jis visai šalia Karolio tilto). Meniu pagrinde nacionaliniai patiekalai ir savo bravoro gaminamas alus.
Džiuvesėliais apkeptą sūrį ir vištienos kepsnį valgėme kavinėje 2. „Morganti“. Tai gana populiari vieta, nes radome vienintelį pusiau laisvą stalą (kitame jo gale sėdėjo kita porelė). Čia visi lankytojai buvo čekai. Maistas skanus, alaus platus pasirinkimas ir jis pigesnis nei Lietuvoje.
Kiaulieną su virtinukais ir raugintais kopūstais ir mėsa įdarytas bulves su raugintais kopūstais valgėme restoranėlyje 3. „Valašska pivnice“. Čia maisto ir alaus kainos – mažiausios iš visų lankytų vietų. Maistas, nors ir nelabai įprastas, bet skanus. Tiesa, interjeras nelabai jaukus, šiek tiek padekoruotas tikrais kailiais. Lankytojų irgi ne per daugiausiai, pagrinde užklydę turistai.
Labiausiai skrandžius (o kartu ir sielas) pamalonino 4. „Choco cafe“. Čia keliolika rūšių karšto šokolado, bene dešimt skirtingų tortų ir dar galybė visokių kitokių desertų (pavyzdžiui, čekiški vamzdeliai su grietinėlės įdaru). Viskas labai skanu, interjeras jaukus, dekoruotas senovinių atviručių kolekcijomis. Taip pat čia pirkome lauktuves – čekišką šokoladą su įvairiausiais priedais (moliūgais, kiviais, čili, druska, bananais ir t.t.). Šią vietą rekomenduoju labiausiai iš visų!
Linas ir Aistė
This entry was posted in Čekija
