Va čia mes

Negalvodamas labai apie koncertą staiga pasiėmiau darbe atostogų penktadieniui ir pirmadieniui, o koncertas šeštadienį. Tada atėjo mintis – negi penktadienį ir pirmadienį tiesiog sėdėsiu namie ir ilsėsiuosi nuo pervargimo? Na jau ne! Ir tada atėjo į galvą idėja. ECOLINES autobusas vėlų ketvirtadienio vakarą palieka Vilnių, o labai ankstyvą penktadienio rytą būna Varšuvoj, o juk Krokuva irgi netoli, o ten yra gražu ir faina (daugiau nei pakankamos priežastys ten nukakt). Taigi susidėliojo planas (geriausias planas – jokio plano, nu bet deja laikas mano ribotas..): penktadienį ryte stoviu prie išvažiavimo iš Varšuvos link Krokuvos šalia kelio iškėlęs nykštį ir antra dienos pusę ar vakarą ir naktį praleidžiu Krokuvoj, iš ryto jau tranzuoju atgal į Varšuvą, nueinu į koncertą, ir kitą dieną (sekmadienį) vėlai vakare namo į Vilnių. Kaip savaitgaliui, kad ir prailgintam, manau įspūdžių bus per akis. Tik bėda – gal visai norisi ir ne vienam šį planą įgyvendint, taigi susiradau kompanijoną Viestursą (čia jo latviškas vardas, kurį įgijo Rygoj per pirmosios paminėtosios grupės koncertą, matyt alkoholis įtakos vardui turėjo).

Hosteliai užrezervuoti, bilietai atspausdinti, nupjautas ir sulankstytas picos dėžės viršus, gin-tonic‘as, knyga, gyvenimiški dalykėliai – paruošta. Lets go!

Atjudam į Vilniaus autobusų stotį ir iškart pastebim kampelį prie siuntų skyriaus, kur tokiu metu greičiau išgirsi angliškai šnekant, nei lietuviškai. Vadinasi pataikėm ten kur reikia. Susipažįstam su mergina, kuri irgi lekia į koncertą, tik į kitą, kuris už mūsiškį brangesnis kokius bent triskart (ne underground‘as suprask), tik kad lietuvių ten kažko nelabai traukia. Autobusas nepilnas, priešais sėdintis (turbūt) indas viskuo nepatenkintas, kad žmonės kažkur šnabždasi (prasilenkiantys automobiliai atrodo garsiau girdisi nei žmonės) ir trukdo jam užmigt, ir praradęs kantrybę susiranda vietų laisvų pirmam aukšte, kur matyt skaniai pamiegojo. Mum gerai, atsilaisvino sedynių, tai vienam žmogui teko dvi sėdynės. Apsidairau, dalis žmonių miega, dalis kalbasi. Kalbasi angliškai, lietuviškai, dar kokiom kalbom – tikra tarptautinė kompanija. Kauno sustojime įlipa už nugaros sėdinčio pagyvenusio vyro matyt seniai matytas draugas ir pradeda ką nors šposint. Stiuardesė(ar ir autobusuose taip vadinasi?) klausia, ar ko norėsim iš meniu, bet nenorim, nors alus po petaką visai ir sudomino. Ir taip netikėtai mes jau Varšuvoj, jaučiamės kaip laimingi zombiai. Aplinkui tamsu, tirštas rūkas, pastatas primenantis Half Life’ą.

Half Life

Pagal susirašytus tramvajų ir autikų nusigaudinėjam iki tranzavietės. Žmonės jau važinėja į darbus, o atrodo taip anksti, dar net 6val ryto nėra. Štai ką reiškia didmiestis. Sutinkam įdomų, gal ir keistą vietinį, kuris nueina tramvajaus vairuotojui paaiškint, kad mūsų bilietuką prarijo automatas ir gal tyčia aiškina mum, kad oro uostas ne ten kur link mes važiuojam. Neidomūs tie lektuvai, sakom. Persėdam į autobusą (jie tokie, kaip Vilniuj naujesni) ir pasiekiam Ikea ir kitų kažkokių didelių prekybos centrų kvartaliuką. Atsisėdam beveik pastogėj, kur beveik sausa, geriam kavą, užkandžiaujam ir laukiam kol prašvis, o prašvito greitai. Išsitraukiu picos dėžę ir mėlyną markerį (Milane kanceliarinėje parduotuvėj kažkodėl juodų neturėjo) iš kuprinės ir su užrašu KRAKOW stovim šalikelėj, vėsoka, drėgnas oras, rūkas.

Tranzuojam

Po valandos sėdim mašinoj važiuojančio į Radom‘ą. Vairuotojas pusė metų buvęs be darbo važiuoja į darbo pokalbį ar tai testą dėl darbo ir labai jaudinasi, kad nesusimautų. Palinkim sėkmės ir keliam nykščius Radom‘e. Nespėjam net sušalt ir sustoja kita mašina, važiuojanti į Krokuvą. Vairuotojas ir keleivė Justina matyt seni draugai ir jie važiuoja į Fantasy Convent. Čia dalykas, kaip paaiškino, kur susirenka kažkiek tūkstančių žmonių, kuriem patinka visokie drakonai, fėjos ir kiti mistiniai padarai. Ir tas reikalas vyksta nelabai saugiam rajone Krokuvoj, bet sako kad viskas gerai ten. Justina yra jauna vieniša mamytė, kuri pastaruosius du metus beveik niekur nosies iškišus nebuvo, tai atsigriebt norėjo savaitgalį. Pakeliui į Krokuvos centrą (nu nevisai pakeliui, bet..) užsukom pasiimt jų draugo atskridusio atostogom iš Gibraltaro, pravarde Matrix. Nuvarėm iki hostelio, užsiregistravom, pasidėjom daiktus ir kartu su vairuotoju ejom pasitrankyt po centrą (kiti du išlekė kažkur į kažkokį restoraną). Alus, užkišantis skrandį maistas sėdint ant suoliuko parkely. Beware, ten kaip ir Lietuvoj viešose vietose gerti alkoholio negalima, tad būkit budrūs, jei elgiatės kaip ir mes. Vaikštom, vaikštom ir pastebim – sutemo! O ir jau mūsų vairuotojas lėks su kitais susitikt ir galbūt vėliau visi eisim į barus (deja nėjom, nesusisiekė, matyt negalėjo). Taigi sumastėm, kad reikia ruoštis vakarui ir eit į parduotuvę nusipirkti alaus vaikščiojimui aplink pilį ir senamiestį. Einam, einam ir žiūrim virš parduotuvės laikrodis rodo, kad dar tik 17val vakaro, nors galvojom – anksčiausiai 19val. Tie laiko zonų pakeitimai ir ilga diena suglumino stipriai. Vadinasi alaus ir vyno degustacija prasidės anksčiau.

Pradedam degustaciją ir geriant alų (vadinasi Kśiążęce berods, tamsus) kolega sako: „šitas kažkodėl man primena Bambalynę“. Paragauju ir aišku! Pakankamai ryškus skonis tų kepintų grūdų, kur Bambalynėj ant stalų, kaip užkandžiai stovi. Aš šitame dalyke gal nepakankamai išprusęs, kad žinočiau pavadinimą. Rekomenduojam! Kiti alūs neįstrigo skoniu, tik netyčia pasiėmiau porterio, kuris pasirodo stiprokas yra, berods virš 8 abarotų, kaip liaudis sako. Vynas kaip vynas, skaniai išsigerė hostely vėliau.

Krokuva

Ragaudami vaikščiojam aplink Vavelio pilį ir randam Justinos parekomenduotą aplankyt drakoną, kuris iš tikro spjaudosi ugnimi!! Tik reikia sms’ą jam parašyt, technologijų amžius, drakonai irgi nenori atsilikti juk, modernizuojasi, įsigija mobiliakus, sms‘ais rašinėjasi. Deja nepabandėm (sąskaitos pakankamai tuščios mūsų), gal būtų ką nors atrašęs. Kitoj pilies pusej kažkur prasideda žydų kvartalas, toks įdomus.

LOVE

Įdomumo jam dar suteikė visi sutikti žmonės nešini rožėm. Ir gatvėse prie sankryžų ar gyvenamų namų pardavinėjamos rožės. Viena rožių pardavėja paaiškino mum šį keistą reiškinį – buvo šventos Ritos diena ir ta proga žmonės į bažnyčias nešė rožes.

Pavalgėm vegetariškam restorane ir grįžom į hostelį atsipūst. Pigus, lyginant su Vilnium, ir skanus maistas ir jo daug! O ir hosteliai Krokuvoj pigūs, geri ir pačiam centre. Ir penktadienį! Mūsiškis buvo Goodbye Lenin – Revolution. Krokuvoj šio tinklo yra trys hosteliai, kaip ir Matricos dalių, ir jos matosi pavadinimuose. Ir šiaip keistas (gerąja prasme) dviejų filmų derinys pavadinime ir logotipe.

The matrix is everywhere. It is all around us.

O ir ką veikt Krokuvoj yra. Google žino (beveik) viską. Pagooglinau trumpai ir radau, kad neseniai prasidėjo koncertas, vietiniu sludge metal grupių, nu tai ir nurūkom ten. Paklausėm muzikos, pažaidėm stalo futbolo su vietiniais ir pasijautė nuovargis, ypač kai per paskutinę grupę vos nepargriuvau stovėdamas užmigęs, o grupė negrojo nuobodžiai tikrai. Tad išlaukę koncerto pabaigos pusiau miegodami nuslinkom (ėjimas čia būtų per stiprus žodis) į hostelį ir bam jau aš maudausi karibuose (deja tik sapnuose).

Gabrielius,

Tęsinys  – sekančiame blogo įraše.

The post Koncertai Lenkijoje (1 dalis) appeared first on ECOLINES blog.

Pigus hostelis Krokuvoje su nepakartojamu vaizdu

Kad kalėdinis laikotarpis atėjo, matosi ir iš pagrindinės aikštės Krokuvoj – ruošiama eglučių mugė.

Eglučių mugė Krokuvoje

Einam link autobusų stotelės, iš kurios nuveš mus į tranzavietę, dairomės visur, kaip turistai (nu ir esam) ir akys užkliūva už užrašo „Glory hole“. Įdomu. Dėl to įdomumo ir net ranka sudrebėjo laikant telefoną rankoje. Neužėjom vidun. Tai paliekam kitiem turistam.

„Glory hole“ Krokuvoje

Susirandam autobusą, paduodam pinigą popierinį, sakau „dwa“, vairuotojas kažką pasakoja, kalba, kaip ir nesuprantu ką, bet ausys vieną, kitą žodį pagauna ir jau vaikštom visur aplinkui ieškodami pasismulkint į metalą. Šiaip ne taip radom, ir jau stovim krokuvos priemiesty prie „draudžiama sustoti“ ženklo su ta pačia picos dėže ir užrašu WWA (Warszawa trumpinys, o ne tų vaidybinių melodramų su kovos elementais, kur visi aiškinasi santykius ringe apsirengę triko). Kad žmonės nebijo ten sustoti supratom greitai, net teko eit truputį toliau, kad matytumėmės už po nelegaliai stovinčių mašinų. Sustoja vyras, angliškai nemoka, mes – lenkiškai. Supratom, kad nenuveš iki Varšuvos, bet rodo lipt vis tiek, įlipom. Važiuojam važiuojam ir pasimato šaltuoju metų laiku tranzavimo minusai – pradeda temt anksti. Paleidžia beveik sutemus netoli Varšuvos degalinėj, lieka keturiasdešimt kilometru. Įprastai degalinės tokiu atveju yra gerai, bet ne šįkart – automobiliai vietiniai, link Varšuvos važiuojančių nėra. Į koncertą spėt reikia, tai patraukiam į autobusų stotį miestelyje. Mažo miestelio autobusų stotis, kuri atrodo nelabai skirtųsi ir nuo Lietuvos mažų miestelių stočių. Sovietinio palikimo pastatas, kampuose gert nevengiantys nevieną dešimtį metų vyrai. Lipam į autobusą, pasirodo – beveik ekspresas, tik viena stotele iki Varšuvos. Išlipam kažkokiam lyg autobusų parke, susirandam stotelę ir lekiam link hostelio (p.s. gyvenom Adventura Hostel http://www.booking.com/hotel/pl/adventura-hostel.en-us.html ) ir tikimės, kad koncertas kažkiek vėluos. Įlipam į autobusą, o ten – galimybė bilietuką nusipirkti kortele! Vilniuj butu gerai tai. Susitvarkom hostely reikalus ir pusiau begte link parduotuves, po to stotelės ir koncerto vietos, kuri yra netoli Wilenska gatves, o čia tokia ir grupė grojanti ska yra Vilniuj.

Wilenska gatvė

Ateinam į koncerto vietą prie lyg dailės akademijos ar kažko panašaus ir pamatom, kad žmonių visai nemažai susirinko. Pasirodo gerai, kad iš anksto bilietus nusipirkom, nes išparduoti jau. Nelabai smagu būtų, kai atvažiuoji iš kaimyninės šalies į koncertą ir būni neįleidžiamas, būtų visiškas fail. Bet mums nebuvo! Tik kad koncertas prasidėjo laiku ir praleidom pirmąją grupę Dad Punchers. Nieko tokio – liko dvi, dėl kurių labiau ir norėjom važiuot. Alus, susitikimas su draugais, sing-along‘ai, šokinėjimai nuo scenos – įprastai smagus koncertas.

Jos sako „like”

O kaip kelionės be sutiktų nepažįstamųjų? Tai mano kolega iškart po koncerto susipažino su mergina, kuri visiem iš eilės išliejo savo romantinių komedijų vertą padėtį. Ji gyvena su savo vaikinu Bartek ir slapčia susitikinėja su jo geru draugu ir jų abiejų kambarioku Martek ir nori būti su Martek, o ne su Bartek, nes Bartek yra nemielas, o Martek yra mielas, bet negali nes Martek ir Bartek yra draugai ir visi gyvena kartu ir taip toliau. Nu jei sumaišiau vardus, tai Bartek – blogas, Martek – geras. O Martek ir koncerte buvo.

Martek ir Bartek mergina su Viestursu

Koncertas pasibaigė, taigi kaip neaplankius centro? Centras jau pasipuošęs, tik kažkodėl keli žaisliukai ant žemės nukritę nuo eglutės..

Varsuvos žaisliukai

Deja nė vienas lietuvių nepažinojo miesto, tai klaidžiojom ilgai ieškodami vilties, kad liksim išleidę nedaug pinigų ir sotūs. Viltį atgaivino kebabai! Varšuvoj kebabinės labiau primena restoranus ar užkandines, nei kioskus, ir kebabinių pakankamai daug (tik ne tada, kai labiausiai reikia). Ir kebabai nebrangūs, ir dideli, ir dar vegetariškų/veganiškų pilna visur. Vienu žodžiu – geri! Pavargę nuo ilgos dienos judėjom link hostelio. Ir patyrėm, kuo dar Varšuva garsėja (ir Lietuvoje garsėja). Ogi jie žinomi ir dėl vietinio futbolo klubo Legia fanų, o būtent tą vakarą vyko varžybos. Ir Delfis nekartą rašė apie jų apsilankymą/apsilankymus pas mus ir mūsų areštinėse. O šito mūsų patyrimo išraiška tapo mano kolegos Viesturso kruvina veido pusė ir jo akiniai be vienos auselės. Sukrapštę paskutinius grynus pinigus, su taksi nuvažiavom į ligoninės priimamąjį, o ten susidūrėm su unikalia gydytojų praktika „ne mano problema, važiuok į kita ligoninę, pas okulistą“. Nutarėm, kad okulistas sapnuose sutvarkys žaizdas ir nuėjom į hostelio lovas ligoninių ieškot. Matyt radom.

Problematiškas antakis

Rytas. Lietingas Rytas. Diena. Lietinga diena. Nesugalvojam, ką nuveikt per lietų sekmadienį. Po miestą pasivaikščiot ilgai neišeina, tai sėdim kebabinėse, kavinėse ir stumiam laiką, kol.. Kol ieškant veiklos surandu vieną didesnių Varšuvos traukos centrų – Koperniko mokslo centrą. Čia yra dalykas, kurį man žmonės rekomendavo, bet užmiršau, tad aš stengiuosi irgi visiem rekomenduot! Įsivaizduokit muziejų, kur kiekviena smulkmena, eksperimentas parodomas yra parodomas realybeje, yra interaktyvus! Nori sužinot kokio ilgio vizualiai yra tavo žarnos? Trauk už rankenos, esančios ant žmogaus silueto. Tik turėk jam 3-4val laiko ir neateik link darbo pabaigos, nes mum dvi buvo per mažai, teko grįžt į lietingą pasaulį, dar į vieną barą ir į stotį. Autobuso laukė nemažai žmonių – autobusas turbūt pilnas ir buvo. O mes gavom pačias geriausias vietas – antram aukšte pačiam prieky. Pusė nakties prakalbėjom su iš Berlyno grįžtančia lietuve, prisnūdom ir atsidūrėm šaltoje šiaurėje – Vilniuje (bent taip atrodė).

Kodėl kiekvieną savaitgalį trini vis to pačio miesto šaligatvius? Patrink dar tau nepažintų miestų gatves! Aš trinu, ir sustoti nė nenoriu.

Gabrielius

The post Koncertai Lenkijoje (2 dalis) appeared first on ECOLINES blog.