Jau prieš paliekant Varšuvą, prisėdau populiariame Lokal Vegan Bistro; staliuko teko šiek tiek palaukti (sakė, kad dažnai taip nutinka). Nors buvau gan soti, tačiau nutariau dar „dėl visa ko” užsisakyti populiarų lenkišką užkandį – zapiekanka (15 zl) – užkeptą sumuštinį su tempeh, pievagrybiais, vegan sūriu ir majonezu bei kepintais svogūnais. Dėl manęs, to sūrio galėjo ir nebūti (dažnai jie sugadina, o ne pagerina reikalą). Bet čia juk drunk food, ir dar su tempeh. Todėl pagal šiuos kriterijus gauna dešimt balų. Vienintelė problema – kai valgai tokį sumuštinį blaiva(s), tenka stengtis neišsiteplioti veido. Nesėkmingai. Draugė sakė, kad kuomet zapiekankas kerta vakarėlių liūtai, tai nei patys rūpinasi padažuotais veidais, nei kas į tokius dėmesį kreipia

Iki kito karto, Varšuva!

VIDEO filmas:

The post „Ką valgo veganai?” Varšuvoje appeared first on ECOLINES blog.

Nuo senelių laikų yra daug vietų, kurios nei kiek nepasikeitė, bet yra ir tokių, kurios tau primena Italiją, Prancūziją ar kitas Europos šalis. Ne veltui Odesoje yra gausybė gatvių, kurios pavadintos įvairiausių šalių garbei: graikų, italų, prancūzų, žydų ir t.t. Žmonių taip pat čia gali sutikti iš įvairiausių kraštų, išgirsti gausybę kalbų. Tai miestas, kuris nemiega, kuriame vis norisi atrasti naują skersgatvį ar aptikti dar nematytą jūros pakrantės lopinėlį.

Prieš vykstant visada verta pasidomėti, kas šiame mieste yra įdomiausio, o atradus norėtąjį objektą visada smagu pakalbinti netoliese dirbantį ledų ar gėlių pardavėją, kuris su džiaugsmu ir didžiausia meile savo miestui papasakos įdomiausių istorijų, kurių nerasite jokiame kelionių gide.

Odesa – pilnas kontrastų miestas. Čia pastatai arba pompastiški ir nuostabūs, arba krentantys tiesiai tau virš galvos. Pats miestas vietomis tvarkingas ir švarus, tačiau, pavyzdžiui, turgaus rajonas pirmiausiai pasitinka atitinkamu kvapu, o paskui ir gan egzotišku vaizdu. Automobilių čia išvysite nuo naujausių, tviskančių saulėje iki zaporožiečio be langų, padangų ir dar apipaišytu grafiti. Tą patį galima pasakyti ir apie paplūdimius – arba mokami sutvarkyti paplūdimiai (gultai, rankšluosčiai ar net visas privatus čiužinys su jūros fone besisklaidančiomis užuolaidomis), arba mėginimas pasideginti ant betono luitų. Tačiau ir kainos, pirmuoju variantu, nuo 3 iki 50 €, o antruoju – nemokamai. Tačiau, jei eisite paskui vietines moterytes, traukiančias kažkokio miškelio link, žinokite, kad yra galimybė pakliūti į nemokamą gražų smėlio paplūdimį.

Odesa garsi savo Juodosios jūros pakrantėmis, jūros teikiamais malonumais, tokiais kaip vandens pramogos, jūros gėrybių patiekalai bei paplūdimiai. Pradėkime nuo pramogų: prieinamiausia vandens pramoga yra pasiplaukiojimas nuo Odesos jūrų uosto iki Arkadijos, plaukimas trunka apie 1 val. pasirinkimai du 50 UAH (~1,67 €) kainuojanti kelionė apie 100 žmonių talpinančiu laivu arba 100 UAH (~3,33 €) kainuojanti kelionė greitaeigiu laivu, tačiau po šios kelionės liksite sušlapę iki siūlo galo ir patyrę tikrai neužmirštamų įspūdžių, tačiau prisibijantiems greičio ir visiško nestabilumo vandenyje geriau rinktis pirmąjį variantą. Taip pat vandens pramogos yra ir plaukimas motociklu, „bananu“ ar privatus pasiplaukiojimas kateriu, kainos įvairiausios: nuo 7 iki kelių šimtų eurų, viskas priklausys nuo laiko, kiek norėsite pramogauti.

Paplūdimius ir gultus, kaip ir minėjau ankstėliau, visada galite rinktis nemokamus, bet, jei norite atskiro gulto, tai kainuos apie 70-100 UAH už visą dieną (~2,33-3,33 €). Taip pat galite mėgautis privataus paplūdimio klubo pramogomis, kurios turės ne tik priėjimą prie jūros, bet ir baseiną. Tokiame klube kainos vyrauja nuo 150 iki 1500 UAH (~5-50 €). Tad jūs visada galėsite rinktis, kokio poilsio labiausiai norite.

Ir kaip gi Juodosios jūros perlas be jūros gėrybių gausos. Pasirinkimo galimybių ir kainų niekas geriau nenupasakos nei pačios nuotraukos, kurios kalba pačios už save. (kainas dalinkite iš 30, t. y. 1 € = 30 UAH).

O baigiant temą apie jūros malonumus, negalima nepaminėti Arkadijos. Tai 7 km. nuo Odesos centro nutolęs pajūrio pramogų miestelis. Kuriame apstu kavinių, parduotuvėlių, pramogų parkų, taip pat įvairiausių vandens sporto malonumų bei mokamų paplūdimių, naktinių klubų ir pan. Šį atstumą link linksmybių galima įveikti gražia alėja jūros krantu, o taksi pasivažinėjimas žiguliuku kainuos 200 UAH (~6,67 €), mažu geltonu autobusu Nr. 198 kelionė kainuos 5 UAH (~0,17 €), o pigiausias variantas yra Nr. 5 tramvajus, tekainuojantis 3 UAH (~0,10 €). Tad, kaip pasiekti šį visų mėgstamą pramogų centriuką, variantų tikrai gausu, tad lieka rinktis jums.

Visi minėtieji viešojo transporto susisiekimo būdai jus nuves prie miesto turgaus „Privoz“, kuris pasitiks tiek kvapais, tiek garsais ir spalvomis. Pas kiekvieną prekeivį bus pati skaniausia žuvis ar pačios saldžiausios vynuogės. Vaisių pasirinkimą labiausiai įtakoja metas, kada ten lankotės. Rugpjūtis – abrikosų ir arbūzų metas, o štai rugsėjis – melionų bei vynuogių. Kainos stebina akį ir skatina pirkti viską, tad vėlgi, nuotraukos viską papasakos kur kas geriau.

Taip pat jei vyksite link pajūrio ar atgal centro link, verta nepraleisti progos pasikelti lyniniu keltuvu. Juo galėsite leistis žemyn ir jūros pakrante eiti link Arkadijos. Pats keltuvas tikrai egzotiškas, bet tuo, kad visos kabinos nusilupusiais dažai ir aprūdijusios, tačiau visos skirtingai margos skatina linksmai pasikelti ar nusileisti pajūrio link. Bilieto kaina į vieną pusę 40 UAH, tad ši pramoga jums tekainuos apie 1,33 €.

Visi miesto lankomiausi objektai lengvai randami ir yra netoli vienas kito, tad pradėkime kelionę po miesto įžymybes.

Kėdė. Skamba keistai bet Deribasivskaja gatvės esančiame parke pamačius nusidriekusią eilę žmonių supranti, kad tu ją radai. Tai ne šiaip kėdė, tai garsioji, kaip odesiečiai sako, dvyliktoji taip Ostapo Benderio ieškotoji kėdė. Tai paminklas Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romanui „Dvylika kėdžių“. Prie kurios šmaikščiausieji pozuoja neva besdami peilį į kėdę ir taip ieškodami lobio.

Laiptai. Paėjus 5 minutes nuo Operos ir baleto teatro einant gražia medžių alėja mus pasitinka Duc de Richelieu, kuris parodo kelią prie garsiųjų Potiomskio laiptų, kurie turi 192 laiptelius ir yra 142 metrų ilgio. Iš viršaus atsiveria vaizdas į miesto uostą. Nulipus žemyn ir pažvelgus į laiptus iš pačios jus apgauna optinė apgaulė, nes atrodo kad laiptai neturi pakopų. Laiptai turi ne vieną pavadinimą: Rišeljė laiptai, Bulvaro laiptai, bet Potiomskio laiptų pavadinimas turi kitą istoriją. Šis pavadinimas atsirado po juos išgarsinusio Sergejaus Eizenšteino filmo „Šarvuotis Potiomkinas“ 1925 m., kurio veiksme svarbų akcentą ir atliko garsieji Odesos laiptai ir nuo jų riedantis vežimėlis su kūdikiu. Filmas buvo apdovanotas gausybe pasaulinio garso apdovanojimų 1926 m. Amerikos kino akademijos išrinktas geriausiu filmu ir laimėjo prizų Pasaulinėje Paryžiaus parodoje. 1954 m. pripažintas vienu iš geriausių filmų. 1958 m. Briuselyje pripažintas vienu iš 12 geriausių visų laikų ir tautų filmų pagal tarptautinę kritikų apklausą (110 balsų iš 117). 1978 m. pripažintas vienu iš šimto geriausių filmų pasaulyje. Laiptais nusileisti arba pakilti galima funikulieriumi, kaina 4 UAH (~0,13 €).

Plokščias namas. Viena iš smagiausių miesto apgaulių. Priėjus tinkamu kampu šis namas tikrai atrodo plokščias, bet visa tiesa paaiškėja paėjus dar porą žingsnių. Namo siena tiesiog yra ne stačiu kampu, o kad efektas būtų geresnis, dar ir nudažyta pilka spalva. Tad va ir visa plokščiojo namo paslaptis.

Uošvės tiltas. Dar viena Odesos vieta kupina linksmų istorijų: neva žentas pastatė pėsčiųjų tiltą norėdamas sutrumpinti kelią tarp savo ir uošvės namų. Pats tiltas tiesiog leis jums pasigrožėti iš vienos pusės uosto vaizdu, iš kitos leis įsivaizduoti, kad vaikščiojate miesto stogais.

Spynų širdis. Perėjus tiltą pirmiausia, ką pamatome, tai širdies formos karkasas, visas nusagstytas aprašinėtomis spynomis. Ir šalia besibūriuojančių žmonių, kurie bando rasti tą savąją prieš kelis metus pakabintą spintą.

Apelsinas. Paėjus dar šiek tiek išvystame visų vietinių mylimą apelsino skulptūrą, kuri Odesai turi ypatingą svarbą – apelsinai išgelbėjo Odesą 19-ame šimtmetyje, kai Rusijos Imperatorė Jekaterina Didžioji mirė, jos vietą užėmė sūnus Imperatorius Pavelas I, perėmęs valdžią Rusijos imperijoje. Skirtingai nuo jo motinos, jis nepritarė Odesos didžiojo uosto statybai, tuo labiau, kad didžioji dalis finansavimo, anksčiau nusiųsto į miestą, stebuklingai dingo vietos valdžios kišenėse. Finansinė parama sustojo ir Odesa buvo ties riba likti tiesiog paprastu provincijos miestu. Tad odesiečiai nusprendė papirkti Imperatorių pačiu netikėčiausiu būdu – jie padovanojo 4000 geriausių graikiškų apelsinų! Pavel I šiuos taip mėgo, kad padvigubino miesto finansavimą ir Odesos statyba tęsėsi. Taip paminklas įgijo du pavadinimus „Miesto apelsinas“ arba „Didysis kyšis“.

Delfinariumas. Kaip gi toks nuostabus kurortas be šios ir mažą, ir didelį pakerinčios programos, pramogos ir net galimybės ilsėtis teritorijoje esančiame mokamame paplūdimyje su delfino formos baseinu. Apsilankymas šiluma ir gera nuotaika spinduliuojančiame šou kainuoja 250 UAH (~8,33 €), o pasivaikščiojimas po spalvingą okeanariūmą 130 UAH (~4,33 €).

Miesto katakombos. Gan ekstremali ekskursija netikėtoje vietoje, po pačiu Odesos miestu. Sakoma, kad net nepatariama jautriems žmonėms. Landžiojimui po katakombas patariama ekskursiją su gidu įsigyti iš anksto, kaina svyruoja nuo 15 iki 25 €.

Konjako muziejus. Ukraina garsėja savo konjako gamyba, tad ne tik pamatyti konjako rūsius, jo gamybos procesą, bet ir jo padegustuoti galite už miesto esančiame konjako muziejuje, kaina priklauso nuo programos ir svyruoja tarp 20 ir 30 €.

Menų muziejai. Mieste gausu muziejų: menų muziejus, laivybos, etnologijos, architektūros, archeologijos ir kt., daugumos kainos svyruoja nuo 20 iki 70 UAH (~0,67-2,33 €).

Zoologijos sodas. Apsilankyti gyvūnų karalystėje ir pamatyti spalvingų paukščių, įvairiausių žuvų ar net dramblį galima už 70 UAH (~2,33 €).

Operos ir baleto teatras. Tai pagrindinė miesto puošmena. Vienas iš didingiausių ir gražiausių miesto pastatų ne tiek savo išore, kiek ir vidumi. Pamatyti operos ir baleto teatro vidų galima nusipirkus bilietą į spektaklį. Kainos tikrai neišgąsdins, jos vyrauja nuo 20 iki 200 UAH (~0,67-6,67 €). Bilietus galima įsigyti internetu. Prieš spektaklį radus savo ložę ne taip paprasta į ją įeiti. Jums teks palaukti puošniai apsirengusios darbuotojos, kuri jums asmeniškai atrakina ložės duris ir parodo sėdėjimo vietas. Įėjus, visus pakeri salės vidus, jo puošnumas, elegancija ir didybė. Akys laksto nuo vieno krašto prie kito ir, kaip ir visiems, kyla noras viską fotografuoti ir laukti paskutinio žiūrovus kviečiančio skambučio pasinerti į spektaklio siužetą. Pertraukos metu galite pasivaikščioti įspūdingais auksu tviskančiais koridoriais arba apsilankyti bufete, už šampano taurę gali tekti sumokėti daugiau nei kainavo jūsų bilietas. Po spektaklio šioje įspūdingoje magija pulsuojančioje aplinkoje jūsų vakaras dar ilgai išliks kupinas tik geriausių prisiminimų.

Deribasivskaja gatvė. Tai tarsi mūsų Palangos Basanavičiaus gatvė, pilna garsų, kvapų ir spalvų. Smagiausia vaikščioti vakare, kai gatvės restoranėliuose pilna žmonių ir visur aplinkui smagus šurmulys. Gatvės prekeiviai siūlo niekučius. Restorano darbuotojai siūlo užsukti, nes tik pas juos skaniausia ir šviežiausia žuvis, o vyrams mergina primenanti meksikietiškus serialus siūlo nupirkti gėlių puokštelę savo damai. Tokia štai šurmulinga ši gatvė. Užsukti vakarienės jums kainuos nuo 5 eurų asmeniui.

Maistas Odesoje ne taip kaip Kijeve ar Lvove, pagrinde vyrauja jūros gėrybės, o ukrainietiškų barščių ar virtinių tenka ir paieškoti. Kainos pačios įvairiausios miesto centre – midijos bei šviežia žuvis kainuos nuo 5 eurų. Toliau nuo miesto šurmulio visa tai galima rasti ir už 2 eurus. Tad visada verta paklaidžioti toliau nuo centro ir pavalgyti skaniai, sočiai ir pigiai. Atsigaivinimui beveik visur siūloma vietinė šaltsriubė Okroška, bet tai specifinio skonio sriuba su krapais, ridikėliais, agurkais, kiaušiniu, mėsos gabaliukais ir bulvėmis, o visa tai užpilta gazuotu kefyru, skonis tikrai ne kiekvienam. O gaivusis alaus bokalas jums tekainuos nuo 0,50 iki 1,50 euro. Ledai apie 0,5 euro centų už porciją. Restoranų apstu kiekvieno kišenei bei įnoriams.

Taip pat daugumą lankomų objektų galite apvažiuoti turistiniu smagiu autobusiuku už 100 UAH (~3,33 €).

Odesa – tas miestas, kuriame nuvykus poilsiauti prie jūros jūs rasite ir miesto įdomybių, vietų kurios nustebins, rasite daugybę pramogų ir skanaus maisto, o ko daugiau reikia nuostabioms atostogoms prie Juodosios jūros.

The post Odesa – Juodosios jūros perlas appeared first on ECOLINES blog.

Patikrinome bene visas į Prahą vežančias autobusų linijas: Eurolines, ECOLINES, Lux Express, Simple Express… Pigiausius bilietus radome ecolines.net. Taip pat, jau buvau girdėjusi puikių atsiliepimų apie šią kompaniją, tad tikėjau, jog viskas susiklostys puikiai.

Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome apie 15h. Čia atvažiavo net 4 milžiniški ECOLINES autobusai. Visi dviaukščiai, geltoni, nauji. Važiuojant į priekį teko sėdėti antrame aukšte, pačioje pirmoje eilėje priešais didelį langą, per kurį puikiai matėsi visas vaizdas. Juokėmės, kad netgi „fūristai” dabar žemiau negu mes.

Man sėdėti priekyje buvo patogu, tačiau draugui su ilgomis kojomis sekėsi sunkiai. Jis neturėjo kur jas ištiesti, tad pastoviai susikraudavo ant manęs.

Vakare palydovė įjungė puikų filmą („The life of Pi“) ir mes kaip ponai galėjome jį žiūrėti per priekyje įmontuotą TV ekraną būtent mums. )) Po filmo užmigome, nes naktį prieš specialiai stengėmės mažiau miegoti, kad autobuse būtų lengviau. Palydovė atnešė pledų, tad šalti neteko. Vėliau leidome laiką prie draugo laptopo. Tikrinomės facebook’us, žaidėm juokingus žaidimus. Tai dar vienas pliusas šitam autobusui už wi-fi. Ir beje, po sėdyne yra rozetės, tad laptopas tarnavo visą kelionės laiką.

Aš kaip visada miegu. Draugas tyčiojasi.

Galiausiai atvykome į Prahos autobusų stotį, kuri yra praktiškai pačiame centre. Iškart nubėgome į turistų info pasiimti žemėlapio ir išsiklausinėti, kaip ką rasti.

Iki užsisakyto viešbučio važiavome metro. Pasirodo metro ten važinėja visą naktį, taigi tikrai labai didelė rekomendacija nebijoti gyventi atokiau nuo centro. Galiu patvirtinti, kad toliau nuo cento esantys viešbučiai pigesni, o kokybė tokia pat ar net geresnė. Taip pat ir su maistu. Pamėginkite aplankyti toliau esančius restoranus. Ten porcijos didesnės, skaniau ir pigiau.

Gyvenome „Amigo city center“ viešbutyje. Jis prabangokas, keturių žvaigždučių, tai nelabai pigiai gavosi. Už tris naktis sumokėjom apie 203 Eur.

Taigi apie tai ką mes veikėme Prahoje:

• Išvaikščiojome visą senamiestį patys, o po to sužinojome, kad kiekvieną dieną 14h vyksta nemokamos ekskursijos (Free tour). Pačiame centre, šalia Prahos laikrodžio galite rasti žmones su skėčiais. Jie veda ekskursijas skirtingomis kalbomis, tai mes susiradom „in English”. Žinoma, po ekskursijos teko šiek tiek sumokėti, nes gidė įvardijo tai kaip arbatpinigius jei, jeigu mes likome patenkinti jos darbu. O kadangi mums pasitaikė puiki gidė Tatjana (raudonplaukė, jei ieškosit), negailėjom jai arbatpinigių. Kiti mūsų grupės žmonės irgi davė po 10 -20 eurų (dažniausiai už du žmones).
• Kitą dieną susiradome turą po pilį. Buvome girdėję, kad jis irgi „nemokamas“, bet čia visgi teko iškart nusipirkti bilietus, po maždaug 10 eurų. Gidus pilies turui irgi galite rasti ten pat. Beje, pamatyti pilį tikrai verta. Ji stovi ant kalvos, nuo kurios atsiveria puikus visos Prahos vaizdas.

Prahos stogai

• Valgėme tradicinį čekų maistą.

Visi giria guliašą, bet jis mums nelabai patiko. Buvome restorane „Kotleta“, bet ten geriau neikit. Brangu. Tikrai galima rasti pigiau ir geriau. Taip pat užsisakėme kažkokį didelį mėsos gabalą ir dar vieną įdomią sriubą. Skanu buvo, ypač alus.

• Labai verta pasivaikščioti po Prahos centrą šeštadienį dieną, netgi priešpiet. Tuomet būna daugiausiai street artist pasirodymų. Buvome netgi live koncerte, kuris vyko tiesiog ant fontano atbriaulos. Trys vyrukai (smuikas, gitara, būgnas) surengė tinkrą šou.
  Šalia laikrodžio matėme keistuolių, kurie visu kūnu perlindo pro teniso raketę, lakstė su sijonais, šoko ir t.t. Iš tikrųjų, tikrai atrodė smagiai.
  Kalbant apie gatvės muzikantus, tai yra tikrai daug labai puikių, kurių norėdavosi ilgai klausytis ir įmesti pinigų.

Labiausiai patikę

• Beje, jei nepatingėsit pasivaikščioti ekskursijoje, išnaudokit visas galimybės viską paliesti, patrinti, įmesti centų ar panašiai. Daugelis tokių ritualų išpildo norus. Man teko smarkiai trinti, kol mintyse išvardijau viską, ko noriu.

Kad norai išsipildytų

• Žinoma, Prahos naktinis gyvenimas yra labai aktyvus, tai čia visai nesunku rasti kokią gerą vietelę. Ten netgi daug kas dirba „kvietėju“ gatvėse ir turistus kviečia į vienokius ar kitokius barus. Buvom keliuose šauniuose, tik pavadinimų nebepamenu. Daugumoje iš jų galima rūkyti gurkšnojant alų, tai tokio dalyko mėgėjams labai pasisekė.

Užkandžiavome

• Taip pat, kaip ir daugelis, paskutinę dieną ėjom medžioti siuvenyrų. Geriausia juos pirkti tokiuose mini turgeliuose. Ten ir nusiderėt kartais gali ir šiaip viskas pigiau negu siuvenyrų parduotuvėse. Vieną turgelį radom prie žydų kapinių, o kitą kažkur centre. Netingėkit paieškot, ten daug smagių dalykėlių yra.

Kviečia

Na, o grįžome namo vėlgi autobusų. Kelionė atgal visiškai neprailgo, nes buvome pavargę ir praktiškai visą laiką tiesiog miegojome. Be to, atgal važiavome su išskirtiniu baltu ECOLINES autobusu.

Autobusų stotyje

Taigi, gyvename tik kartą, tad nepraleiskite progos pamatyti kaip įmanoma daugiau.

Keliautoja Gabri

The post Ką veikti Prahoje appeared first on ECOLINES blog.

Naujieji Štutgarto rūmai

Straipsnio autorius: Gytis Dubauskas
Keliauti į Štutgartą pasirinkau daugiau nei prieš mėnesį, tad nesekiau orų prognozių, bet atvykus į vietą oras buvo lyg užsakytas, spalio 24 dieną, kurią paskyriau ekskursijoms po Štutgartą oras buvo + 20 laipsnių šilumos.

Nors kelionė buvo ilga, bet ji neprailgo. ECOLINES autobusuose klausiausi muzikos, žiūrėjau filmus, stebėjau besikeičiantį vaizdingą maršrutą, bei stebėjau daugelį įvairių Vokietijos miestų.

Po daugiau nei paros važiavimo pagaliau pasiekėme Štutgartą. Manes atvyko pasitikti geras mano draugas, važiavome apsistoti ir pasiilsėti prieš sekančią dieną, kurią paskyrėme aplankyti vietoves aplink Štutgartą ir patį Štutgartą, bei jo lankytinus objektus.

Štai ir išaušo sekančioji diena. Atsikėlę, papusryčiavę vykome į Štutgartą, kadangi draugas gyvena apie 40 km už Štutgarto, pakeliui aplankėme ir jo miestelį kuriame jis gyvena, miestelis vadinasi Bad Liebenzell. Miestelis yra apsuptas kalnų, ir taip vadinamo Juodojo miško.

Aplankę Bad Liebenzell miestelį, toliau keliavome į Štutgartą ir pirmą lankomą objektą, kurį buvome įtraukę į savo sąrašą objektų, kuriuos nusprendėme aplankyti.

Atvažiuojant mus iš tolo pasitiko 25 metrų aukščio statula, su realiomis Porsche 911 mašinomis. Atrodo tikrai įspūdingai.

Atvykus arčiau pačio muziejaus, pamatėme tikrai įspūdingos architektūros pastatą. Architektas Delugan Meissl, muziejus pradėjo veikti nuo 2009 metų sausio 28 d., tačiau lankytojai buvo įleidžiami nuo sausio 31 d. Šiame muziejuje eksponuojama 80 Porsche automobilių ir dar daug mažų eksponatų pasakojančių apie du kompanijos periodus iki ir po 1948 metų. Už bilietą vienam asmeniui mokėjome 8 Euru. Apie studento ar moksleivio pažymėjimą neklausė, tad mokėjome pilnai 8 Eur. Taip pat galite paprašyti ir ausinukų, kuriuos užsidėję, galėsite klausyti gido pasakojimų.

Kad ir kaip buvo įdomu pasižiūrėti, įvairių modelių ir amžiaus Porsche automobilius, laikas spaudė, ir važiavome į sekantį objektą iš mūsų sąrašo, tai yra – Mercedes-Benz muziejus.

Atvykus prie šio muziejaus, mus ir vėl pasitiko moderni 9 aukštų muziejaus pastato architektūra. Šio pastato architektūrą planavo garsi olandų architektų kompanija UNStudio. Šis muziejus duris atvėrė 2006 metais. Šiame muziejuje eksponuojama 160 Mercedes-Benz markės automobilių. Man labai patiko, kad užėjus į muziejų kilome liftu į 9 aukštą, kuriame ir prasidėjo pati šių automobilių istorijos pradžia. Ekspozicijos yra suskirstytos į sales, tad leidžiantis žemyn iš devinto aukšto ėjome ratu iš eilės į kiekvieną salę ir apžiūrinėjome įvairius Mercedes-Benz markės automobilius. Salėje eksponuojami labiausiai vykę ir žmonijai geriausiai tarnaujantys automobiliai, įvairūs įžymybių automobiliai, specialios paskirties ir dar daug daug įvairiausių automobilių. Žodžiais sunku apsakyti, reikia pamatyti patiems. Bilieto kaina, kaip ir Porsche muziejuje ta pati suaugusiems 8 Eur. Bt šiame muziejuje pardavėja paklausė ar turime studento pažymėjimą, tad mokėjome šiek tiek mažiau, tiksliai nepamenu kiek. Šiame muziejuje, taip pat galite užsidėti ausines ir klausytis gido pasakojimų.

Štai keletas nuotraukų iš šio muziejaus:

Aplankę šiuos du muziejus, patraukėme į miesto centrą. Vietinė gyventoja patarė užkilti į 9 aukštą, Štutgarto pagrindinėje traukinių stotyje esančiame 9 aukštų bokštelyje. Užkilus liftu į 9 aukštą, atsiveria vaizdas į Štutgartą iš viršaus. Puikiai matosi pagrindinė šio miesto gatvė – Königstrasse, traukinių stotis iš viršaus, ir daug įvairių pastatų apsuptų kalnų. Ant kalno vynuogynai, kaip sakė vietinė gyventoja, kai būna vynuogių, galima eiti ir jas valgyti, bet neskinti išsinešimui, tiesiog vynuoges galima valgyti tik vietoje. Užkilti liftu į šį bokštelį nieko nekainuoja, o vaizdas puikus.

Štai vaizdas iš viršaus, fotografuota, pro atsargines grotas, kad būtų saugu, tad kai kuriose nuotraukose grotų vielos šiek tiek įsilieja.

Apsidairę į Štutgartą iš viršaus nusprendėme, jog toliau keliausime apsižvalgyti į Königstrasse gatvę arba kitaip vadinama „Karalių kelias“ tai viena daugiausia parduotuvių sutelkusi gatvė Štutgarte, kuri tęsiasi net 1.2 kilometro. Gatvė prasideda ties Štutgarto geležinkelio stoties pietrytiniu išėjimu ir tęsiasi kaip pėsčiųjų takas link Rotebuhlplatz stoties.

Mercedes-Benz muziejuje

Eidamas šia gatve, stebėjausi, kiek daug žmonių joje vaikšto, Kaune laisvės alėjoje, tiek žmonių pamatysi tik per šventes, o čia kiekvieną savaitgalį, tai yra kasdienybė, kadangi, visi žmonės eina apsipirkinėti, išeina su šeimomis pasivaikščioti, lankosi kavinėse ir panašiai. Mes taip pat šioje gatvėje nupirkome lauktuvių.

Eidami Königstrasse gatve priėjome Schlossplatz aikštę. Šioje aikštėje buvo labai daug žmonių, daug jų siedėjo tiesiog ant pievutės, ir linksmai leido laiką, nuo šios aikštės atsiveria vaizdas į senuosiuos Štutgarto rūmus.

Paėję šiek tiek už senųjų rūmų, radome ir naujuosius rūmus, bei Valstybinis Štutgarto teatras, didelis parkas ir visur daug žmonių. Pastatai įspūdingi ir gražūs. Šalia visų šių pastatų didelis baseinas su fontanu.

Pavaikščioję ir apžiūrėję visus šiuos objektus grįžome į Schlossplatz aikštę, kurios kitoje pusėje stovi Saturn prekybos centras, tad nuėjome pasistiprinti ir keliavome toliau į paskutinį objektą, kurį, vėl mums pasiūlė vietinė gyventoja, kuri visą dieną leido kartu su mumis. Keliavome į Killesberg parką, šis parkas yra ant kalno ir jame yra apžvalgos bokštas, tad atsiveria puikus vaizdas. Lipant į šį bokštą šiek tiek drebėjo, kojos, nes vaizdas buvo tikrai įspūdingas, kadangi bokštas buvo ant kalno.

Pasigrožėję vakarėjančio Štutgarto vaizdais, nusprendėme likusį vakarą praleisti vokiškame bare, su vokiškais patiekalais ir aišku vokišku alumi. Tad grįžome į Königstrasse gatvę, radome barą, su daug linksmų vokiečių ir praleidome likusį šios dienos laiką bare su puikia kompanija.

Gaila, bet išaušo sekanti diena ir laikas keliauti namo. Labai gailiuosi, jog trumpai čia pabuvau, nes dar daug visko nespėjau aplankyti, o aplankyti čia tikrai yra ką. Tad tikrai siūlau aplankyti šį miesta su ECOLINES autobusu, miestas tikrai įspūdingas ir turintis daug lankytinų objektų. Pasiūlymas jums, šiame mieste skirti kuo daugiau dienų lankytiniems objektams, bei ekskursijoms, nes vienos dienos tikrai neužtenka. Tad sakau ačiū tiems, kas skaitė šį mano pirmąjį kelionių blogą, taip pat dėkoju ECOLINES, jog jų autobuso dėka aplankiau šį gražų miestą.

The post Rudeninis Štutgartas appeared first on ECOLINES blog.

Mums pasisekė, kad pirmąjį mėnesio sekmadienį įėjimas į visus Prahos Nacionalinės galerijos padalinius yra nemokamas. Nors kita vertus, už tokios kokybės ekspozicijas nebūtų buvę gaila ir sumokėti tų beveik 20 litų.

1. Švarcenbergo rūmai:

Brandl portretų ekspozicija Švarcenbergo rūmuose

Tai įspūdingi renesanso laikotarpio rūmai (pastatyti 1545), kurių visos fasadinės sienos dekoruotos grafito technika (keletą tokio dekoro pavyzdžių galima rasti ir Vilniuje, pvz. ant Medininkų restorano pastato). O rūmų viduje atradome itin turtingą baroko dailės ekspoziciją. Čia pirmą kartą pamačiau, kaip atrodo bažnyčių skliautų tapybos eskizai. Labai patiko čekų tapytojo Peter Johanes Brandl portretai. Rūmuose viena salė skirta XVIII a. antros pusės madai – tikra dovana merginų akims. Bet vyrukai turėtų nenusiminti, nes pastogėje išeksponuota itin gausi ginklų kolekcija.

2. Šternbergo rūmai:

Fajumo oazės realistiniai portretai

Tai barokiniai rūmai pastatyti XVII a. pabaigoje, o juose susipažinome su senųjų meistrų kūryba. Neįtikėtina, kad Prahos Nacionalinė galerija savo kolekcijoje turi net Fajumo portretų, tapytų senovės Egipte prieš porą tūkstančių metų. Taip pat žavėjomės čekų, italų, flamandų, vokiečių šedevrais.

Bartholomeus van der Helst „Dailininko žmonos Annos du Pire potretas Granidos vaidmenyje“

Didžiausią susižavėjimą sukėlė 3. Prahos Municipaliteto rūmai – įspūdingas XX a. pradžios statinys, neįtikėtinai puikiai išlikusiu, nepakitusiu interjeru. O ko verta secesijos/art nouveau meno paroda trečiame pastato aukšte! Nepakartojami Alphonse Mucha plakatai, František Drtikol fotografijos, secesijos kostiumai, baldai, indai… O dar iš greta esančios koncertų salės sklinda vakarinio koncerto repeticijos garsai! Jei vakare nebūtų reikėję jau sėsti į ECOLINES autobusą, būtinai būtume apsilankę ir čekų kompozitoriaus B. Smetanos koncerte!

Maistas:

Guliašas su bulvių virtinukais

Kur pietauti ir vakarieniauti rinkomės pagal vietinių patarimus. Jų daug galima rasti puslapyje spotted by locals. Čekišką guliašą su duonos arba bulvių virtinukais valgėme restoranėlyje 1. „Local“. Čia renkasi tiek vietiniai, tiek turistai (nes jis visai šalia Karolio tilto). Meniu pagrinde nacionaliniai patiekalai ir savo bravoro gaminamas alus.

Džiuvesėliais apkeptą sūrį ir vištienos kepsnį valgėme kavinėje 2. „Morganti“. Tai gana populiari vieta, nes radome vienintelį pusiau laisvą stalą (kitame jo gale sėdėjo kita porelė). Čia visi lankytojai buvo čekai. Maistas skanus, alaus platus pasirinkimas ir jis pigesnis nei Lietuvoje.

Kiauliena su virtinukais ir raugintais kopūstais

Kiaulieną su virtinukais ir raugintais kopūstais ir mėsa įdarytas bulves su raugintais kopūstais valgėme restoranėlyje 3. „Valašska pivnice“. Čia maisto ir alaus kainos – mažiausios iš visų lankytų vietų. Maistas, nors ir nelabai įprastas, bet skanus. Tiesa, interjeras nelabai jaukus, šiek tiek padekoruotas tikrais kailiais. Lankytojų irgi ne per daugiausiai, pagrinde užklydę turistai.

Labiausiai skrandžius (o kartu ir sielas) pamalonino 4. „Choco cafe“. Čia keliolika rūšių karšto šokolado, bene dešimt skirtingų tortų ir dar galybė visokių kitokių desertų (pavyzdžiui, čekiški vamzdeliai su grietinėlės įdaru). Viskas labai skanu, interjeras jaukus, dekoruotas senovinių atviručių kolekcijomis. Taip pat čia pirkome lauktuves – čekišką šokoladą su įvairiausiais priedais (moliūgais, kiviais, čili, druska, bananais ir t.t.). Šią vietą rekomenduoju labiausiai iš visų!

Skanumynai Choco cafe

Linas ir Aistė

The post Ką pamatyti ir paskanauti Prahoje? appeared first on ECOLINES blog.

ECOLINES autobusas

Kelionė prasidėjo Vilniaus autobusų stotyje. Žinojom, kad mes lėksim skirtingais autobusais, nes kitaip nebuvo bilietų, todėl nepykome Vilniuje atvažiavo 3 autobusai ir visi po juos pasiskirstėm. Mūsų nuostabai, penktąjį narį perkėlė kartu su mumis! – kad draugai kartu važiuotų. Super Pradžioje autobusą radome sunkiai, nes nė vienas iš mūsų neatliko namų darbų, nepasižiūrėjo kokia kryptimi važiuosime – ar į Štutgartą ar į kur kitur ) todėl teko paklaidžioti nuo vieno prie kito autobuso, bet galop vairuotojas pasakė, kad pataikėm ten kur reikia. Įmetėm savo kuprinytes į bagažą ir susiradome vietas.

Aišku, vietas parinkau tobulai – prie pačio įėjimo. Galvojau taip geriau, o pasirodo ne visada.:) Nepaisant to, sėdėjom visi šalia. Pradžioje mums parodė filmuką. ECOLINES savo autobusuose turi:

ECOLINES autobuso vidus

• Wi-Fi  -tuo metu mano smart phone buvo taisykloje, tai negaliu nieko pasakyti. Draugai sakė kad veikė, bet nedaug naudojo
• tualetą, į kurį labai buvo nedrąsu eiti. Bet kartą  nuėjus pasidarė daug drąsiau. Ach ta baimė, kai visi mato, jog ten eini )
• siūlė pledus, bet mes tam patys pasiruošėme, tai neprireikė šios paslaugos;
• karštą maistą ir gėrimus (net alaus turėjo ) – atgal labai pravertė, nes nespėjome nieko nusipirkti. Šiaip visai nebrangu – gali sočiai pavalgyti už 10 Lt, kavos kainos kaip visur apie 1 EUR – ir ji buvo skanesnė nei draugų pirkta degalinėj. Haha )
• Rozetes (elektros šaltinius) prie sėdynės – nepanaudojom, nes neradom. O pasirodo, jos po sėdyne. Išeidami paklausėm stiuardesės. Nu, durniai, galėjom anksčiau paklausti…:)) bet ką padarysi…
• naktį rodė Šūriko nuotykius (atrodo). Kadangi su rusų nelabai draugauju – man nelabai patiko, bet kadangi dauguma buvo rusakalbiai, labai džiaugėsi šiuo filmu

O žinot, mums dar stiuardesė pasitaikė labai faina. Mums viską papasakojo angliškai, visko pasiūlė. Visada nusišypsodavo ir tikrai tokia rūpestinga buvo… Autobusas sustodavo maždaug kas dvi valandas degalinėj ar kokioje stotyje. Taikydavo stoti ten, kur nemokami tualetai ir kokia parduotuvėlė Aišku mums buvo vienodai – vis tiek nieko nepirkom, nes per visus 5 turėjom 10 Zlotų, o eurų nepriėmė. Mes tikrai pirmą kartą keliavome autobusu ) Išlipdavome kiekvienoje stotelėje mankštinti kojas, todėl problemų su jų skaudėjimu neturėjome. Naktį smigome, o ryte Berlyne mus pažadino stiuardesė. Sunkiai suprasdami kas vyksta, išlipome, pasiėmėme bagažą ir judėjome ieškot tualeto ir persirengt.

PATARIMAS: kai keliausite autobusu, pasiimkite pagalvėlę – kitaip neišsimiegosite. Jie siūlė jas autobuse (kaina 10Lt) – tuo metu galvojome brangu, bet grįžę patikrinome supermarketus, tai 10Lt labai normali kaina. Pati dabar turiu pagalvėlę, įsigytą su akcija už 8 Lt )

Ruduo Berlyne (Reichstagas)

Stotis Berlyne yra visai netoli ZOO… Bent mums taip atrodė, kai pasižiūrėjom į žemėlapį – tik 2 didelės sankryžos iki ZOO. Stotyje mes išsiskyrėme, nes gyventi pasirinkome CouchSurfing būdą, todėl 3 mūsų draugus pasiėmė host’as, o mūsų hostas dar miegojo..:( Todėl iki ZOO ėjome kojytėmis – NIEKAD TO NEDARYKIT. Tai buvo mūsų didžioji klaida su visais daiktais 6 ryto pėdinti tokį didelį atstumą. Labai pavargom, plius anksti atsikėlę ir jėgų nebeliko. Pakeliui susiradome McDonaldą pusryčiams ir kavai. Kadangi buvo šeštadienio rytas, tai sutikome keletą “šviežių agurkėlių” – taip vadinu pagiriotus ir juokingus jaunuolius

Šiaip ne taip nusigavome iki ZOO, tada atrašė mūsų hostas ir mus pasiėmė. Jis gyveno 10 min nuo pagrindinės traukinių stoties – taigi visur galima patekti kojytėmis ) aišku, jis to daryti nerekomendavo, bet kadangi mes jauni ir taupūs, nepaklausėme. Pas mūsų host’ą, vardu Fin, pavalgėme, apsiprausėme, pasėdėjome. Kaip tyčia jis dirba su turistais, todėl gavome superinius žemėlapius ir begalę informacijos. Aišku…dar nemokamus bilietus į ZOO (jais nepasinaudojom – labai didelė mūsų klaida)!!! ir raktus nuo buto – kad grįžtume kada norim. Vau koks pasitikėjimas!:))

Pagrindinė traukinių stotis

Apie transportą. Teorija sakė, kad reikia ieškoti BVG automato.  Labai apsimoka pirkti nuolatinį bilietą grupei žmonių iki 5 asmenų. Zonoms A-B-C (oro uostas C zonoj, centras A zonoj) jis kainuoja parai tik 15.50 EUR, tik A zonai daug pigiau, o galioja nuo 3 a.m iki 3 a.m – labai keistai, bet ką darysi. Turėjom tokį nuotykį: tas BVG automatas PRARIJO MŪSŲ PINIGUS, o bilieto negrąžino!!! Tik išmetė kažkokį labai vokišką lapelį, kurio mes nesupratom. Ačiū Berlynui, kad netoliese buvo informacija turistams, kur greit paaiškino, kad automate buvo ERROR’as, o pinigus atgausime centrinėje BVG būstinėje tam tikromis valandomis. Iškart mums davė kažkiek eurų kainuojantį žemėlapį nemokamai su pažymėta ta centrine būstine (šitas labai nustebino!) ir liepė bilietus pirkti pas juos, o ne automate. Dar kartą pirkom bilietą, tik šį kartą jį atgavom ir greit nuskubėjom į traukinį, nes nekantravom viską pamatyti. Kiek buvom skaitę, tai būna ten visokių bilietų su nuolaidom į muziejus, bet mes norėjom išgyventi kuo pigiau.

Reichstago viduje

Keletas lankytinų vietų Berlyne:

1.Reichstagas. Būtinai registruokitės per čia:
http://www.bundestag.de/htdocs_e/visits/kupp.html
Čia tam, kad nereiktų stovėti kilometrinių eilių. Tiesiog turi lapą, paduodi prie įėjimo (be jokios eilės) ir tave įleidžia. Po to tave ištikrina, atima šakutes, kišeninius peiliukus, šaukštus bei skysčius ir įleidžia į kupolą ) O kupolas tikrai vertas dėmesio – nuo jo matosi visas Berlynas. Aišku, žali stogai nėra įspūdingi, tačiau Angelo parkas tikrai atrodė wow )

2. Rajonas prie AleksanderPlatz. Girdėjome, kad ten labai visko daug. Taigi ir nukeliavome ten. Gatvės pilnos mažų ir firminių parduotuvyčių, o slaptose gatvelėse galima buvo užtikti didelių grafitti sienų, gėjų barų, senoviškų užeigų su žvakėmis, įdomių žmonių… Taigi ėjome neturėdami tikslo, o tik ieškodami kokio nors baro pasisėdėjimui Bet netrukus atsiliepė mūsų draugai ir pakvietė mus patūsinti į fainą barelį kaip Vilniaus Gringo, Play ar Cafe de Paris )

       3. East Side Gallery – tai garsioji Berlyno siena, viena didžiausių meno galerijų po atviru dangumi su daugybe grafičių, kurie atrodo pasakiškai. East Side Gallery lengva rasti einant link upės nuo tokio pačio pavadinimo Metro stotelės;

4. mažų barelių pasirodo pilna netoli East Side Gallery -tik metro stotelėje reiktų eiti į priešingą pusę nuo jos. Va ten jautėsi tikras naktinis gyvenimas. Pilna žmonių, barų viduje leidžiama rūkyti, nebrangus alus ir bohemiška aplinka )

Muziejų sala

5. Muziejų sala. Tikrai verta aplankyti, ypač jei turi ISIC ar bent vienas draugų su ISIC. Mes į ją ėjome 5iese, keturi turėjo studento pažymėjimus, tačiau visiems pritaikė vienodą nuolaidą, tai yra Muziejų pasas kainavo TIK 8 EUR! Turėdamas tą pasą gali įeiti į 5 muziejus, tau yra Altes Museum, Neues Museum, Alte Nationalgalerie, Bode Museum, Pergamon Museum. Visuose muziejuose duoda nemokamą gidą – ausines su playeriu, prie kiekvieno eksponato galima išklausyti ilgą pasakojimą, pradžioje įdomu, į galą jau net nervas imti pradeda.:) Norint visus juos aplankyti, būtina paskirti dieną, jei nėra tiek laiko, tai svarbiausia apžiūrėti Pergamon Museum. Jame yra ekspozicija iš pačių Egipto piramidžių! Salėse autentiškai atstatytas jų vidus, yra serkofagų, įvairių statulų… Įspūdis puikus! p.s. jame yra Babilono vartai. Neues muziejus taip pat turi didelę ekspoziciją iš senųjų Egipto bei antikos laikų. Jame yra eksponuojamas NEFERTITĖS biustas! Tačiau žmonių kiekis ir eilės tikrai vargina. Po šių dviejų muziejų nelabai lieka laiko ir noro aplankyti 3 likusius: Alte Nationalgalerie, Bode Museum, Altes Museum. Juose eksponuojamos statulos bei įvairūs garsių menininkų paveikslai. Tiesa pasakius, visi šie trys man buvo labai panašūs ir negaliu nė vieno išskirti. Po šios ilgos kelionės po muziejus, jokių kitų muziejų ar bažnyčių lankyti nebesinori.

Berlyno šviesų festivalis

6. Šviesų festivalis. Jis vyksta kasmet rudenį, tiksliau Spalio mėnesį. Kai atsibosta architektūra – šviesos ant garsiausių Berlyno pastatų sukuria magiją. Nuostabus vaizdas ir viskas nemokamai. Tik reikia nutaikyti laiką
7. Free Walk Tour – nemokami turai, po kuriuos vietiniai Berlyno gyventojai pavedžioja po garsiausias vietas. Kiekvieną dieną vyksta susitikimai 12 val prie McDonaldo, kuris yra šalia ZOO. Aišku vietą ir laiką visada geriau pasitikrinti čia. Deja, savo kailiu neišbandėme, nes sužinojome apie tai paskutinę vizito dieną Nepamirškit arbatpinigių.

Potzdamer Platz

8. Postdamer Platz naktį – tai vieta, kur kasmet vyksta Berlyno filmų tarptautinis fetsivalis Berlinale. Toje vietoje yra pastatytas įspūdingas skliautas, kuris naktį užgniaužia kvapą.
9. Tiergarten – tai didžiausias Berlyno parkas centre. Jame yra nemažai skulptūrų, gražių tvenkinių. Puiki vieta pailsėti ir pasislėpti nuo turistų.

Tolumoje matosi Pergalės kolona

10. Tiergarten parko centre yra Pergalės Kolona – Viktorijos statula. Tikrai įspūdingas statinys, atrodo, kad žėri auksu ) bet tikrai, jos pagrindinė dalis – Viktorija yra auksinė. Galima pasikelti į viršų,tačiau kai jau esi apsilankęs Reichstag’e, gaila pinigų. Vaizdas panašus (manau).

Kaizerio Vilhelmo bažnyčia

11. Kaizerio Vilhelmo bažnyčia – tai vienas įspūdingiausių pastatų. Bažnyčia yra netoli ZOO – nepastebėti neįmanoma. Iš šono atrodo lyg sušaudyta, lyg kažkoks korys. Įėjimą sunku rasti, tačiau, girdėjau, jog vidų verta aplankyti (mums nepavyko įėjimo rasti).

Berlyno siena rudeniškai

Apie kebabus ir maistą Berlyne:

Kasdieniai mūsų pietūs buvo kebabai – pigiausias, sočiausias patiekalas. O po to jau pagavome azartą lyginti kebabus ) Gyvenome keletas metro stotelių nuo ZOO, kažkur šiame rajone, kur milijonas kebabinių ir mažų kavinių:

Rajonas, kuriame buvome apsistoję

Labai netoli nuo centro, o kebabų kainos svyravo nuo 2,5 iki 3,5 EUR. Kiti rajonai tuo nepasižymėjo, nes ieškodami maisto, visad grįždavom ten pat. Skaniausi kebabai buvo už 2,9 EUR (10 Lt didelis kebabas pitoje). Nesu tikra kebabų ekspertė, bet jų duonelė skanesnė nei lietuvoje. Kažkaip labiau ja pasirūpina, o padažas nelabai paliko įspūdį – užgožia kebabo skonį, todėl valgydavome be jo. O kadangi kiekviena kebabinė yra kaip atskiras verslas, jos šeimininkas stengiasi kaip labiau privilioti lankytoją ir jį išlaikyti. Smagu, kai nueini ir tau šypsosi iki ausų, o kebabo kaina kaip Lietuvoje.

Paskutinę dieną visi buvom pavargę po praeitos nakties pasivaikščiojimų po šviesų festivalį, todėl niekas nenorėjo daug veikti. Stotyje sulaukėm autobuso, aišku neturėjom jokio vandens ir maisto, tai buvo fail ) Gerai, kad autobusas pasirūpino tokiais nieko nespėjusiais kaip mes

Įsėdome į autobusą, turėjome tik 10 Zlotų ir litų. Nusipirkome kažko užkąsti ir labai laukėme Varšuvos. Stiuardesė buvo labai maloni ir Varšuvoje mūsų palaukė, nes kol ieškojome maisto, praėjo 15min sustojimo laikas. Vėlavome gal pora minučių ) bet buvom su užkandžiais rankose

Vaizdas per langą

Autobusas buvo apytuštis, todėl stiuardesė iškart mums pasiūlė persėsti – kad kiekvienas turėtų po atskiras dvi sėdynes miegui. Mes taip ir padarėm. Iki Varšuvos nelijo, o buvo tikrai gražus oras -saulė leidosi ir kilo rūkas. O Varšuvoje pradėjo nesveikai lyti!!! Bet taip lijo, kad vieną kelią užtvindė. Turėjome pastovėti šokiam tokiam kamštyje, nes pora mašinų plaukiojo vandenyje, todėl iš 4 juostų buvo pravažiuojama tik 1. Va tada džiaugiausi, kad esu autobuso 2ame aukšte

Kelionė truko naktį. Ją visą miegojome, kadangi po Berlyno vos pavilkome kojas… Bet vertėjo!! 3 dienos už 18 Lt bilietams ir 30 EUR viskam kitam )

The post 4 dienos Berlyne appeared first on ECOLINES blog.

Kelionėje autobusu netgi spėjome kažką pasiskaityti daugiau. Greitai nusprendę keliauti, spėjome tik nugriebti knygelę su trumpu Rygos aprašymu. O autobuse susipažinome su Marku – ne kartą besilankiusiu Rygoje Estu, kuris tuo momentu keliavo namo po kelionės Berlyne. Jis parekomendavo keletą vietelių, tačiau neturėjome kur užsirašyti, tai jos taip ir liko galvoje… Iš tiesų labai smagus vaikinas pasirodė, pripasakojo tiek savo nuotykių, kaip vos spėjo į autobusą – nedaug trūko, kad iš paskos bėgtų paskui autobusą, nes prieš tai dieną lankėsi Berlyno baruose. O važiuojant pro Varšuvą matė daug moterų su mini sijonais tranzuojančių fūras, iškart aišku kas ten buvo

Kelionė su juo greit prabėgo, nes kelias nelabai įdomus buvo. Daug teko stodinėti, nes nuolatiniai kelio remontai. Įdomiau pasidarė Latvijoje, kai pravažiavome kelis labai gražius miestelius, apie kuriuos Markas papasakojo dar keletą istorijų Autobuse buvo Wi-Fi, tačiau su tokia „enciklopedija“ šalia net neteko juo pasinaudoti. Autobusas nebuvo pilnas, todėl aplinkui sėdėjo nedaug žmonių, nebuvo baisu sėdynes išsitiesti, nes kai kada kiti pyksta )

Tai buvo pirmoji kelionė ECOLINES, net nelabai žinojome, kur jie keliauja, bet kai pamatėm šitą žemėlapiuką, pasaulis atsivėrė prieš akis. Tai galima sakyti buvo pirmoji mano kelionė, kuri užkrėtė, dabar mano sąskaitoje yra apie 13 aplankytų šalių )

Apie orą Rygoje

Gražus saulėlydis

Lauke vėjuota kaip prie didelio vandenyno. Jei važiuosite į Rygą, pasižiūrėkite, kokį pranašauja vėją…nes papildomi drabužiai pavasario vidury nebūtų pamaišę. Taigi nukeliavome į centrą ir iškart atsidūrėme pagrindinėje (gal ir ne) aikštėje prie rotušės ir didelės šv. Petro bažnyčios (Sv. Petera liuteranu baznica – kaip matote, tikrai mūsų broliukų kalba ). Už 2 LVL galima pasikelti į bokštą, iš kurio matosi visas miestas. Tiesa, 1LVL=5LT, taigi 10LT atrodė tikrai nemažai…bet velniai jų nematė, juk atostogos! Būtų buvę geriau pasisukti apžvalgos ratu, kuris tuo metu viešėjo Rygoj, bet mes to net nežinojom, o ir kaina ta pati. Taigi, pasikėlėme liftu į 4 aukštą ir mūsų laukė tikrai gražus vaizdas ir dar didesnis vėjas. Didelis vėjas – gūsiai minimum 20m/s plius žvarbumas, kuris leido pajusti, kad žiema dar nesibaigė. Prisifotkijom, paklausėm vietinio latvio pasakojimų apie Rygą ir nusileidom žemyn. Ne vieni lietuviai korumpuoti pas mus valdovų rūmai, pas juos nacionalinė biblioteka, kurios statybos kainuoja daugiau, nei visas mūsų broliukų sostinės centras (taip jie juokavo tada).

Aišku, dar ta biblioteka nebaigta statyti ir yra kur kas mažesnė negu jų planuose buvo numatyta. O patikėkit, tai tikrai įspūdingas pastatas, aišku atrodo kaip milžiniškas verslo centras ir nė iš tolo bibliotekos neprimena.

Nusileidus ant žemės beliko susirasti turistų informacijos centrą. Gerai, kad mūsų kompanionai mums jį “pažymėjo” Rygos žemėlapy (nubrėžė didelį rutulį su maždaug vieta). Antras gerai, kad tranzuodami “pagalvojom” apie Latvijos bei Lietuvos žemėlapius (nežinojom net kur tie Anykščiai). O trečias geriausias, kad info centro tame rutuly net su žiburiu nerasi. Vaikščiojom gatve pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, bet neradom… Pagaliau įsidrąsinom paklausti, bet vaikinas nežinojo. Aišku, vietiniams tikrai nerūpi, kur rasti tą prakeiktą info centrą. Gerai, kad ten policininkai laisvai šneka angliškai, tai vienas net nuvedė į tą gatvę, kur info centras “turėtų būti”. Bet jo vėl nebuvo..kol pagaliau sutikom lietuvių turistų grupę su gidu, tai jis ryškiu rusišku akcentu parodė tikslią vietą. Aišku, jokios žalios raidelės nebuvo, buvo tik užrašas Riga Live, kuriam rasti kainavo šiek tiek nervų. Bent tiek… Dabar galėjom pagaliau su normaliais žemėlapiais keliauti ieškoti mūsų hostelio.

Hostelių apžvalga

Ieškoti teko neilgai, nes pasirodo jis buvo prie pat visų pagrindinių objektų. Hostelio pavadinimas Riga Hostel – pats mieliausias kada nors mano aplankytas hostelis (lankyti yra, deja, tik 3)… Kaina buvo net labai priimtina, viena naktis 4,20LVL+pusryčiai ir kambarys su 12 lovų. REKOMENDUOJU šį hostelį ne tik dėl kainos, bet ir dėl:

Hostelio viduje

• common room, kuriame nemokamas internetas, skambanti gera muzika, televizorius, jaukios sofutės, nemokama kava, arbata, virtuvėlė bei daug įdomių keliauninkų;
• staff’as superinis. Dirbo panelė, kuri tiesiog švytėjo, juokavo, domėjosi mumis, pasakojo apie Rygą. Ko tik klausėm viską atsakė, rekomendavo keletą barų, palydėjo į kambarius, papasakojo, kas dar kur gyvena…vienu žodžiu pasijutom kaip namie (:
• pusryčiai, kad ir kokie skurdūs, bet labai mieli. Pagrinde sumuštiniai ir dribsniai. Jaunam keliautojui daugiau ir nereikia;
• vakarais daug svečių renkasi common room, galima žiūrėti filmus, žaisti, rūkyti kaljaną, rengti vakarėlį;
• vieta – pats centras, vos penkios minutės nuo laisvės statulos;
• Kambaryje užrakinamos spintelės ir kambarys gana erdvus;
• puikus žemėlapių pasirinkimas, rekomenduojamų ir nerekomenduojamų vietų sąrašas, autobusų tvarkaraščiai ir be galo miela aplinka….Minusai:
• Smirdantis ir nelabai higieniškas tualetas bei dušas;
• Kartais baisu dėl saugumo;

Išvada: jei būsit Rygoje, išbandykit Riga Hostel, nes jis superinis.

Barai Rygoje

Vakaras praėjo puikiai, susipažinome su verslininku lenku, kuris man pasirodė labai įdomus. Socialine darbuotoja iš Latvijos – labai miela ir draugiška, papasakojo, kur mums vertėtų dar nuvažiuoti. Fotografu rusu, kuris važinėjo po Europą darbo reikalais. Sunkiai jam sekėsi anglų, tai tiek ir tebendravom. 3 pietiniais ispanais – tikras prakeikimas jie, nepažįsta žodžio ne. Taip pat, sužinojau, jog pietiniai ispanai nuo šiaurės skiriasi kaip diena ir naktis: pietūs yra temperamentingi mergišiai, šiaurė labiau panašūs į lietuvius – ramūs, sunkiau prisileidžiantys ir dar pakankamai šilti. Taip pat dar vienu rusu iš Sankt Peterburgo, kuriam nepatiko Rusijos žmonių mąstymas ir santvarka (so strange) ir 2 girtais norvegais, kurie išgėrę “šiek tiek” alkoholio tampa tikrais bendravimo asais

Barų žemėlapis

Vakaras baigėsi bare, kurį rekomendavo hostelio panelė. O ji rekomendavo keturis:

1.  “I love You” – nežinau apie ką, bet antradienį jis buvo uždarytas, Vieta Aldaru iela
2. Kabakas su labai labai gera muzika, sofutėm bei įvairiais vykstančiais undergroundo renginiais; alus 0,9 LVL ir 1,5 LVL. Vieta: kitoj pusėj gatvės negu basejkalns, netoli laisvės staulos, Aspazijas bulv.
3. Labai gera vietelė šiltiems ir pigiems pietums. Deja, vakare ten nelabai kas būna, bet dieną tikra studentų ir jaunų žmonių pavalgymo vieta; Vieta-Kalku iela, prie rusų dramos teatro ( Krievu dramas teatrs)
4. Tikras Erasmus’ininkų baras. Jeigu nueisi, draugų tikrai susirasi. Tik kartais būna apytuštis, bei alus 1,5 LVL = 7,5 LT, Vieta Peldu iela

Ryte turėjom judėti namo, bet velniai nematė. Reikėjo likti!

Apie Old Town City Hostel

Likom, tik teko kraustytis į kitą hostelį, Old Town City Hostel…Ir jame buvo smirdantys tualetai, labai nemiela virtuvė, šaltas common room, baisūs laptai (jei didelis lagaminas, tai ten būtų prakeikimas užlipt), didesnė kaina, jokių pusryčių ir 16 lovų kambarys. Staff’as ne toks jau ir draugiškas, tik hostelio svečiai baisiai įdomūs: anglas daug žinojo apie Lietuvą. Ypač keistų istorijų iš senelio apie drąsias lietuves pokario metais. Kitas svečias – latvis, kuris paneigė visus prasimanymus apie jūrų burbulus ir džiunglių šniūrus. Taip pat, kaip mes negražiai latvius vadiname visokios žirgo galvom, taip jie mums irgi turi keletą trumpinių, man rodos, vienas iš jų skamba „liešiai“. Kokie mes, tokie ir kaimynai

Ir katėms yra hosteliai

Ką verta aplankyt neminėsiu, nes objektų daug, o užėję beveik niekur taip ir nebuvom. Tiesiog trankymasis po miestą visai nieko. O jeigu netyčia Rygoj užkluptų geri orai, nepagailėkit 1 lato ir nuvažiuokit traukiniu į Jūrmalą, kur laukia tikrai kitokia jūra

Na ir paskutinę dieną teko tranzuoti namučio, nes neturėjom galimybės nusipirkti bilietų. Neturėjome nei kompiuterio, nei autobusų grafiko. Aišku į autobusų stotį nueiti tingėjome. Sakė, jog galima nusipirkti bilietus vietoje…nu bet velniai nematė

Iki tranzavimo vietos lengva patekti 26 ir 23 autobusu nuo prie vidurinio tilto esančios stotelės Akmens iela. Stotelė kitoje pusėje upės negu senamiestis. Pavažiavus iki stotelės pavadinimu Par…. (iš viso 3 žodžiai), atsiveria puiki tranzavimo vieta, iš kurios mus paėmė tiesiai į Vilnių po kokių 4minučių. So lucky

Jūratė

The post 2 dienos Rygoje appeared first on ECOLINES blog.

Atvažiavome, palyginus. labai greitai. Didžiąją laiko dalį autobuse praleidau miegodama, o draugas naudojosi wi-fi teikiamais malonumais.

Stotyje buvom likus maždaug dviem valandom iki koncerto. Mums labai pasisekė, kad susiradom keletą žmonių, kurie ten važiavo taip pat dėl šio koncerto, todėl visiems kartu nebuvo sunku rasti tą parką, kuriame vyko visas šou.

Prie įėjimo būtų tekę laukti kokią valandą, bet mes gan naglai prasmukom. Užsiėmėm visai neblogas vieteles, tad viską matėme labai gerai.

The Killers koncerte Rygoje

Po koncerto, gavome puikų pasiūlymą nakvoti kartu su žmonėmis, kuriuos sutikome autobuse. Nakvynė mums išėjo nemokamai, nors vieta neprašmatniausia: šiek tiek apleistas jų pažįstamų butelis. Na bet svarbiausia, kad neteko patiems ieškotis, kur pernakvoti.

Sekančią dieną nusprendėme aplankyti garsųjį Rygos zoologijos sodą.

Draugės žirafos

Vėliau pasivaikščiojome po Rygos centrą, išgėrėme kavos ir jau judėjome link autobusų stoties, kadangi bilietus pirkome iškart pirmyn ir atgal. Taip gavosi šiek tiek pigiau.

Girdėjau, kad Rygoje yra šaunių vietelių pasilinksminti, tad, manau, jog smagu būtų nuvažiuoti ten visam savaitgaliui. Juolab, pasieškojus autobusų bilietų iš anksto, pakeliauti galim išties pigiai.

The post Trumpai Rygoje appeared first on ECOLINES blog.

Vaizdas pro autobuso langą

Vykau į Taliną vėlgi su ECOLINES. Važiavau geriausiu autobusu kada tik buvau važiavus. Jame buvo nemokama kava, Wi-Fi (tik Estijoje kažkaip nelabai traukė), labai patogios sėdynės, elektros lizdai ir jie rodė labai gražius video. Teko susirasti internete, nes labai patiko )

•  [youtube=http://www.youtube.com/watch?v=dz0WYCPVI3Y]  – šitas labai mielas, tikrai toks Taliniškas
• [youtube=http://www.youtube.com/watch?v=ItzgV5Z4_Yk&noredirect=1] – tiesiog labai mielas ir romantiškas

Todėl kelionė labai greit praėjo.

Autobuso vidus

Mano nuotykiai Taline:

1. Nuėjau į miesto centrą pėsti. Pagalvojau, kad gaila mokėti 1,6 EUR už 4 stoteles. Tai brangiau už bilietus Romoje, Berlyne, Kiolne, Prahoje, Vilniuje ir Varšuvoje! Velniop sistemą ;D Kelionė iki hostelio užtruko iki valandos, bet užtat kokių gražių, įdomios architektūros naujų pastatų pamačiau! Šiaip iki miesto centro iki stoties važiuoja 2-as tramvajus, 4toje stotelėje reikia išlipti;

Kadriorg parkas

2. Praėjus miesto sieną, pagalvojau WOW! Tikrai WOW. Miesto siena buvo žydros spalvos nuo šviesų (nuotrauka niekaip nesigavo), viskas nulipdyta iš akmenų, seni pastatai… daug žmonių (buvo penktadienio vakaras);
3. Radau hostelį: Old Town MunkenHof. Man jis nepatiko. Buvo purvina virtuvė, milijonas prikrautų niekad netvarkomų indų, nebuvo bendros kavos, arbatos ir taip toliau – kas būna paprastai beveik visuose hosteliuose su virtuve. Bendras kambarys nebuvo tas, kur nori sėdėti ilgai. Labai skyrėsi nuo mano mylimojo hostelio Vilniuje – Jimmy Jump’s House. Kambaryje buvo metalinės spintelės – neįsivaizduoju kaip ten galima sutalpinti daiktus. Mūsų kuprinės tilpo tik iš jų išėmus didžiają dalį daiktų. Ką kitiems kalbėti tai nežinau…
Radom keletą šaunių vietelių, kurių Vilniuje tikrai nerasi:

• Drakon baras, kuris yra Rotušės bažnyčioje. Tai tikra viduramžiška buveinė, kur visi gėrimai kainuoja 2 pinigus (2 EUR), alaus įpila belekiek.:)) Kartais 0,5l; kartais 0,3l, viskas skendi žvakių šviesoje, geriama iš molinių indų ir aplinkui tvyro tikrai nuostabi ir maloni aplinka;

Labor baras

• Labor baras – laboratorijos tematikos baras, kuriame gėrimai iš kolbų:)) Laimės valandomis viskam -50% nuolaida, nes kitaip mažai perkančių kokteilį už 10 Eur
• Kokteilių ir šotų pasirinkimas labai didelis, keli knygelės puslapiai. Barmenai apsirengę kaip mokslininkai, o ant sienų yra įdomių fosforinių piešinių bei įdomių įrengimų. Kad ir kiek kainuos tie shotai, bet kartą apsilankyti tikrai verta – linksmins ne tik girti užsieniečiai, bet ir kokteiliukai iš kolbų )
• Paėjus ta pačia gatve į priekį ir pasukus pirmame posūkyje į kairę yra bariukas, kuriame renkasi daug vietinių. Šiaip niekuo neišskirtinis, tiesiog kaip estiškas Gringo:)) beje, jame alus tai toks pobrangis. Butelis tik 2,9 eur.

Kokteilių pateikimas Labor bare

5. Norint galima pasigrožėti Talinu nuo sienos. Kaina 3 EUR. Galima užlipti ir bent į 3 bokštus, bet, deja, niekur nelipome, užteko panoramos, atsiveriančios nuo prezidentūros kalno.
6. Pietus valgėme kebabinėje, esančioje netoliese Vitu prekybos centro. Didelis kebabas su didelėm bulvytėm ir didele kola kainavo 5,49 EUR. Pardavėja dar sumaišė aštrų padažą su česnakiniu, todėl teko padeginti burnas )
7. Labai smagu tiesiog slankioti įvairiomis gatvelėmis. Talino senamiestis tikrai gerai išsilaikęs. Visur dvelkia Viduramžiais ir kur tik pasisuksi dažnai tarsi WOW. Dideli senamiesčio ir už pilies sienos esantys kontrastai. Už pilies sienos pilna ofisų, stiklinių aukštų pastatų ir jie visai nežaloja vaizdo – kaip tik dažnai nustebina savo architektūra.

Iškabos prie parduotuvių

Atgal vėlgi nevažiavome autobusu į stotį, ėjome. Ne vakare ėjimo atrodė begalybė ) bet vis tiek dar teko 40 min laukt autobuso. Iš skubėjimo į jį net pamiršome savo atsigėrimą po suoleliu

Kava for freeee!;D

Autobusas tikrai pasirodė pilnas įdomių keleivių:

• Priekyje važiavo 2 senukai. Jiems buvo kokia minimum 70 metų. Gaila, nemokėjome rusiškai, o kitaip būtumėme pakalbinę. Važiavo jie iš Talino į Rygą, bet neatrodė keliautojai. Gal iš Rusijos parvyko namo.
• Šalia mūsų sėdėjo 2 vokiečių keliauninkės. Keliavo dviese su drauge po Europą, nedrąsu buvo klausti jų metų, bet ne mažiau 50 buvo. Tikrai faina, kai savarankiškai keliauja vyresni žmonės
• Dar sutikome tokią tigrinę panelę ) buvo visa apsirengus kaip tigrė: aptemtos tigrinės tympos, aptempta tigrinės maikė ir tigriniai batai. Ant maikės buvo užsidėjus odinę liemenę. Tikrai traukė aplinkinių dėmesį Vis svarstėm, ką ji veikia gyvenime, bet savo  mintimis nesidalinsiu.
• Mūsų kambariokai iš hostelio irgi atėjo į tą patį autobusą. Keista, važiavo iki Vilniaus. Jie tikriausiai iš Šiaurės Korėjos. Mergina tikrai labai graži ir rami, o vaikinukas ryte sulaužė hostelyje sieną – buvo girtas ir nesisekė jos uždaryti, todėl netyčia sulaužė.

vaivorykštė Rygoje

Pasiekus Rygą, dėl neaiškių priežasčių vėlavo autobusas net valandą. Bet atėjusi stiuardesė visus nuramino. Spėjome, kad vėlavo dėl milžiniškų kamščių prieš Rygą. Prie stotelės sutikome lietuvį, kuris netyčia mus buvo užkalbinęs Labor bare. Taline buvo susitikti su panele iš St. Peterburgo. Tai buvo viena pirmųjų jo kelionių autobusu, bet atrodė patenkintas, išskyrus autobuso vėlavimą.

Autobusas buvo šiek tiek senesnis nei prieš tai važiavome. Buvo užpildytos visos sėdynės, o visą kelią verkė autobusu važiuojantis kūdikis. Tikrai jo pagailo, bet ir jis keleiviams nervus patampė. Kelionė namo atrodė labai ilga, labai nekantravom bėgt pavalgyti ir atsigerti, nes nebeturėjome savo gėrimų:)

Tikrai smagu į Taliną vėl sugrįžti!

Jūratė

The post 2 dienos Taline appeared first on ECOLINES blog.

Ne paslaptis, kad laisvalaikiu pereinu visus autobusų, skrydžių pasiūlymus ir panašiai. Taigi užmačiau 50% nuolaidą su ECOLINES https://ecolines.net/lt/lt į abi puses ir negalėjau nenusipirkti! 2 metus svajojau svajojau ir pagaliau nuvykau Gavau bilietus antrame aukšte pačiame priekyje, todėl vaizdas buvo tikrai geras ir baisus – gana aukštai ) Keletą kartų net atrodė, kad kažką nutrenksim, bet…nenutrenkėm tiesa pasakius, net nuo objekto tolokai buvo, tik vaizdelis toks susidarė )

Autobuso vidus – fancy ;D

Šalia sėdėjo Lietuvė, kuri važiavo į Miuncheną. Su ja nemažai kalbėjom, todėl laikas ne taip prailgo. Ji buvo pensininkė, tačiau vis dar dirbo Lietuvoj puse etato,o kita puse Vokietijoje! Čia tai bent!!! Prižiūrėjo kažkokią senutę ten, taigi važiuodavo autobusu maždaug kas mėnesį. Sakė ilga kelionė,bet trumpesnės dar niekas nesugalvojo, lėktuvai į Miuncheną labai jau brangūs. Nebūtų senutė, jei nebūtų supažindinusi mūsų su kažkokiu vaikinu, vykstančiu į Prahą. Vaikinas kraustėsi į Prahą,nes sakė ten alga geresnė,o maistas pigesnis. Dėl algos nežinau, bet dėl maisto tikra tiesa. Taip ir prabėgo 20val autobuse.

Nemokamas Wi-Fi

Na ir pagaliau pasiekėme Prahą!!! mano mieląją Prahą…:)) Autobusas mus nuvežė į Florence stotį, pačiame miesto centre. Taigi pasidėjus daiktus stotyje, galima ir miestą apžiūrėti (mes jų nepalikome ten).

Astronominis laikrodis veikiantis daugiau nei 700 metų, o kas valandą jame šoka figūrėlės

Gyvenome draugo bute nelabai toli nuo centro. Draugas dirba hostelyje senamiestyje, o naktimis savanoriauja ir pardavinėja plytas turistams. Už gautus pinigus perka maisto neturtingiems Čekijos žmonėms. Tikrai labai malonus vaikinas. Jis parodė kelias slaptas vieteles pačioje Prahoje ir ten mes valgėme pačius skaniausius ledus mano gyvenime!!! Ir dar davė superinį didelį žemėlapį.

Iš karto atsidūrę Prahoje nudūmėm į tualetą dantų valyti. Aišku, tai buvo draudžiama, bet niekas nepyko. Apsitvarkę, persirengę ir pasipuošę nuskubėjome ieškoti žemėlapių, nes net neįsivaizdavome, kur mūsų hostas gyveno – turėjom stotelės pavadinimą, kurioje turime įlipti, kokiu autobusu važiuoti ir kada išlipti. Paklausėme lietuvio iš autobuso, kur mums vykti, jis paaiškino ir parodė. Mes truputį pasiklydom (be lietuvio būtumėm nuklydę dar daugiau), bet vis tiek radom reikiamą stotelę. Nuvykome į stotelę, iš kurios mus turėjo pasiimti hostas. Mus pasitikęs, parodė kur važiuoja tramvajai, kur yra prekybos centrai, davė buto raktą ir didelį žemėlapį su pažymėtom

vietom. Nu nerealus hostas! Kadangi naktį dirbo, nuėjo miegot, o mes išlėkėm, palikusios daiktus, greit į miestą.

Iš karto pradėjom ieškoti Free walk tour. Visokių besisiūlančių jį pravesti buvo milijonas, o dar daugiau siūlančių PubCrowlus. Į juos nėjom, per brangu buvo. 70 Lt ir geri kiek nori, ką nori  ir dar laive (aišku, jei esi mergina, gali kainą derėtis):D Free walk tour kasdien 14 val renkasi prie pagrindinio astronominio laikrodžio – tereikia ieškoti žmonių su geltonais ar raudonais skėčiais.

Free Walk City Tour pravedė Anglas, kuris čia buvo atvykęs su Erasmusu. Labai mylėjo istoriją, todėl 3 valandas klausėmės jau milijoną kartų skaitytos istorijos vadovėliuose. Aišku, kitiems tai buvo daugiau žinių nei per visą semestrą (ypač Amerikiečiams, patys sakė) ) Apkeliavome keletą vietų ir truputį pažinome Prahą. Aš gailėjausi tų 3 valandų, nes viską pamatėme paviršutiniškai, tačiau vaikinas labai neblogų vietelių mums rekomendavo pavalgymui ir alui

Truputis apie naktinį gyvenimą Prahoje

Susiruošėme aplankyti kelias gido siūlytas vietas. Apėjome kelis barus. Labai daug barų yra prie TV bokšto, kuris vakare tikrai yra įdomiai apšviestas – ant jo prikabinta daug kūdikių skulptūrų. Vienas iš barų vadinosi Akropolis. Jo rūsyje yra klubas, kuriame vyksta regio tūsai, o pirmame aukšte restoranas. Akropolio restoranas buvo perpildytas žmonių ir jie visi rūkė viduje! Taip, ten leidžiama rūkyti baruose, gerti viešai ir visą parą pardavinėti alkoholį. Man tas tikrai nepatiko,bet nebuvo iš ko rinktis. Keista, bet jokių forsiukų su bambaliais nematėme, visur vien turistai arba tvarkingi vietiniai. Užsisakėm ten pora alaus ir pigiausią užkandį…ir mums atnešė ožkos sūrį su milžiniškais pipirais. Pakraupau,nes aštrumo labai nemėgstu, tačiau pipirai nors ir kraupiai atrodė buvo tikrai skanūs ir draugiški burnai. Smagu ten buvo, bet ilgai Akropolyje nepasėdėsi, todėl nuėjome į kitą – Propaganda barą. Prieš jį prasukome pro Liucerna Music Bar (kaip lietuviškas loftas), bet 10 EUR už įėjimą gaila buvo. O į jį įeiti net eilė buvo susidariusi! Šiame klube vyksta labai daug gyvos muzikos koncertų, atvažiuoja pasaulinio lygio žvaigždės, todėl reikia pacheckinti artėjančius renginius jų puslapyje.

Gatvė šalia Propaganda baro buvo labai pilna. Visi rėkė, o panos buvo su miniakais arba vakarinėm suknelėm. Mes tikrai išsiskyrėme su savo paltais ir kelnėm Viduje propagandos tikrai jauku, o dar ir į gyvą koncertą pataikėme. Grojo kažkas panašaus į The Lumineers. Tikrai labai smagu o ir alus iki 5 Lt. Tik tualetai stebino – vėl neužsirakina.

Dar yra viena verta dėmesio vietelė CrossClub. Nuostabi erdvė su kitokia architektūra ir interjeru. Jei ten vyksit, iš anksto pasižiūrėkite jo adresą, nes jis turistiniuose žemėlapiuose nepažymėtas – yra per toli. Mums labai sunkiai sekėsi iki jo nuvykti, bet šiaip ne taip radome. Su gal 3 persėdimais, bet radome!:) Viduje visi rūkė žolę, įėjimas kainavo apie 10 lt – bet buvo verta. Labai įspūdinga aplinka, o jointukus visi siuntė per minią. Šiame bare nuolat vyksta koncertais ar vakarėliai, todėl įėjimas dažnai kainuoja.Pastate taip pat yra įsikūręs restoranas ir teatras po tuo pačiu pavadinimu.

Laikas greit praėjo, tačiau kai reikėjo grįžt, mes iškart pasiklydome… Susipykome į kurią pusę reik eit. Ėjome į vieną, po to kitą…sumoj gavosi, kad nuvažiavome į centrą, kur mums nelabai reikėjo. Bet užtat labai gražu paryčiais buvo, kokią 5 ryto. Miestas tuščias – labai tinkamas metas fotografams Manau tuos rytinius vaizdus dar ilgai atsiminsiu. Tada ir Karolio tiltas atrodė įspūdingai.

Nacionalinis muziejus

Antrąją dieną pradėjome apžvalga po Prahos pagrindinę aikštę prie Nacionalinio muziejaus ir ėjome nuo senamiesčio pusės tolyn. Užkopėme į kelias kalveles su labai gražiais vaizdais ir sukorėme nemažai kilometrų. Atradome gražią katedrą, hotelį, policijos mašinas – žigulius ir daug visko visko.

Prahos gatvės

Apie pietus lėkėme į senąją pilį. Likusi tik gynybinė siena ir bažnyčia, manau, kad gotikinė. Visą gerą pusdienį užtruko ją apeiti. Labai didelė, o vaizdai nuostabūs – iš kiekvieno kampučio graži panorama (nepalyginsi su Berklyno ar Minsko stogais:)). Ant to kalno yra didelė lauko kavinė, kurioje grojo juodaodis DJ. Buvo daug vaikų, jaunų šeimų. Jie kepė grilius, gėrė alų, šoko ar šiaip čilino. Nuostabi atmosfera. Vėlgi sulaukėme dėmesio dėl keistos lietuvių kalbos. Net 2 kartus! Sakė nei lenkai, nei slovakai, nei vokiečiai, nei kiti vakariečiai ir dar šviesūs! Paskutinis argumentas labai prajuokino ir tada pastebėjome, kad tikrai natūralių šviesiaplaukių nėra tiek daug.

Viešasis Prahos transportas vandeny

Po pilies ėjome į upės pakrantę, kur pailsėjome valandėlę. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę

Dar planavome pasivaikščioti po senamiestį, pamatyti normaliai laikrodį, rotušę, gatveles aplink, aplankyti žydų kapines ir taip toliau. Kol viską padarėme, užsidarė kapinės ir nebeliko nieko daryti, kaip eiti užkąsti prie Filharmonijos – labai gražus pastatas. Vertas pamatymo. Ten susidraugavom su baltu balandžiu, jis lesė iš rankos

Panorama

Trečiosios dienos visą dieną praleidom prie Šv. Vito katedros. Ten tikrai pajutom, kad milijonas turistų. Į katedrą įeiti eilutė, viduj net nesinori vaikščioti (Panašiai sausakimša kaip Vatikano katedroj). Lauke vietos nedaug, o fotikai net katedros apimti nesugeba. Labai juokingas buvo fotografavimasis atsigulus ant žemės.

Nusileidę nuo katedros aplankėme keletą gatvelių. Buvo ir siauriausia Prahos gatvė, kuria norint praeiti turėjai sulaukti žalio šviesaforo, nes 2 žmonės neprasilenkia. Gražios ten gatvelės ir gražūs piešiniai jose – tikrai verta pasiklysti ten. Taip ir praėjo visa diena slankiojant gražiomis gatvelėmis.

Žydų kapinės

Paskutiąją dieną mūsų hostas sugalvojo mums pagidauti. Jis mus nusivežė į žydų kapines, kur Kafka palaidotas. PAČIOS GRAŽIAUSIOS KAPINĖS, KOKIAS ESU MAČIUSI! Visur žalia, neapsakoma ramybė, vijokliai, jokių išpuoštų kapų, jokių gėlių…tik žolė su vijokliais

Sekantis taškas buvo skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais

Happy Prague

Keletas patarimų besilankant Prahoje:

1. Nueikite į nemokamą Free walk tour Prague. Yra gana daug skirtingų turų, bet dauguma jų tinkasi prie laikrodžio 2 valandą – susiraskite žmonių su skėčiais
2. Nebijokite gyventi toliau nuo miesto. Tramvajai važiuoja visą parą ir yra labai greiti. Jei norite parsivežti Absento, nepirkite jo miesto centre. Jis daug pigesnis (2-3 kartus) supermarketuose toliau nuo centro;
3. Apsilankykite žydų kapines, kuriose yra Kafkos kapas – jos daug įspūdingesnės nei centre už 6 Eur;
4.  Aplankykite senąją pilį – nuo jos vaizdas įspūdingas ir ten mažiau žmonių nei naujojoje pilyje;
5. Privalai nueiti į CrossClub bent 1 alaus. WOW! Jų interjeras tikrai WOW http://www.crossclub.cz/cs/
6. Ant kiekvienos kalvos yra parkas, o tame parke – baras )
7. ALUS! Tikrai geras ir labai pigus;
8. Aplankėme pora barų Akropolis ir Propaganda – tikrai faini bariukai;
9. Nepamirškite pasivaikščioti po Prahos senamiestį – šalia žydų kapinių, prie pilies, laikrodžio, rotušės. Ant Karolio tilto yra viena statula su šuniuku, kurią reikia patrinti. Žmonės kalba, kad patrynus norai išsipildo Pabandykit
10. Jei tingit planuoti maršrutus, labai geras dalykėlis: http://plnnr.com/wizard/  – gaila, per vėlai atradau;
11. Jei labai norite patūsinti, nueikite į PubCrowl. Nuo 20 EUR ir geri kiek nori. Aišku, kainą galima nusiderėt, jei esi mergina;
12. Paragaukite tradicinio guliašo ar Svičkova, mes juos ragavome Mišenska gatvėje netoli Karolio tilto restorane „Lokal“. Svičkova – troškinta kiauliena su bruknėmis ir grietinėle. Pateikiama su įdomiomis bandelėmis. Tikrai labai skanu buvo. O guliašas ne taip sužavėjo, po jo dar kažko norėjosi, nes draugė alkana iš baro išėjo.
13. Pigiausi ir gražiausi suvenyrai info centruose;
14. Siauriausia gatvė turi šviesoforą, nes 2 žmonės neprasilenkia;
15. Liucerna baras – labai populiarus Prahoje, bet įėjimas virš 2 Eur (100 čekiškų Kronų);
16. Būtina aplankyti Naktinę Prahą – TV bokštą, senamiesčio gatveles, Karolio tiltą, Parkelius-nuo jų vaizdas superinis;
17. Pasivaikščioti Prahos gatvelėmis už Nacionalinio muziejaus – yra labai gražių namų, bažnyčių, parkų, viešbučių;
18. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę
19. Kiekviename Prahos kvartale yra baras ar laisvalaikio įstaiga, kurioje gali rinktis tos vietos jaunimas.
20. Žmonės visur rūkė žolę. Tikrai galvojau, kad tai legalu. Sakė, jei nešiojiesi pora suktinukių, nieko baisaus – galima. bet šiaip tai nėra legalu;
21. Skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais
22. Pažiūrėti šokantį namą. Tikrai jis šoka, tik gal nelabai vietoj pastatytas. Labai didelis eismas prie jo.
23. Praha 5 rajone galima  pakilti į Kinkskeho zahrada kalną, kuriame pastatyta bažnytėlė. Tą bažnytėlę Rumunai padovanojo Prahai. Ją atvežė ir surinko ant kalno – visa iš medžio padaryta.

Va taip viską darant ir praeina visos 4 dienos ant kojų ) Visa kelionė kainavo iki 150 Eur + 2 absento buteliai, saldainiai, suvenyrai.

Jūratė

The post 4 dienos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.