Patikrinome bene visas į Prahą vežančias autobusų linijas: Eurolines, ECOLINES, Lux Express, Simple Express… Pigiausius bilietus radome ecolines.net. Taip pat, jau buvau girdėjusi puikių atsiliepimų apie šią kompaniją, tad tikėjau, jog viskas susiklostys puikiai.

Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome apie 15h. Čia atvažiavo net 4 milžiniški ECOLINES autobusai. Visi dviaukščiai, geltoni, nauji. Važiuojant į priekį teko sėdėti antrame aukšte, pačioje pirmoje eilėje priešais didelį langą, per kurį puikiai matėsi visas vaizdas. Juokėmės, kad netgi „fūristai” dabar žemiau negu mes.

Man sėdėti priekyje buvo patogu, tačiau draugui su ilgomis kojomis sekėsi sunkiai. Jis neturėjo kur jas ištiesti, tad pastoviai susikraudavo ant manęs.

Vakare palydovė įjungė puikų filmą („The life of Pi“) ir mes kaip ponai galėjome jį žiūrėti per priekyje įmontuotą TV ekraną būtent mums. )) Po filmo užmigome, nes naktį prieš specialiai stengėmės mažiau miegoti, kad autobuse būtų lengviau. Palydovė atnešė pledų, tad šalti neteko. Vėliau leidome laiką prie draugo laptopo. Tikrinomės facebook’us, žaidėm juokingus žaidimus. Tai dar vienas pliusas šitam autobusui už wi-fi. Ir beje, po sėdyne yra rozetės, tad laptopas tarnavo visą kelionės laiką.

Aš kaip visada miegu. Draugas tyčiojasi.

Galiausiai atvykome į Prahos autobusų stotį, kuri yra praktiškai pačiame centre. Iškart nubėgome į turistų info pasiimti žemėlapio ir išsiklausinėti, kaip ką rasti.

Iki užsisakyto viešbučio važiavome metro. Pasirodo metro ten važinėja visą naktį, taigi tikrai labai didelė rekomendacija nebijoti gyventi atokiau nuo centro. Galiu patvirtinti, kad toliau nuo cento esantys viešbučiai pigesni, o kokybė tokia pat ar net geresnė. Taip pat ir su maistu. Pamėginkite aplankyti toliau esančius restoranus. Ten porcijos didesnės, skaniau ir pigiau.

Gyvenome „Amigo city center“ viešbutyje. Jis prabangokas, keturių žvaigždučių, tai nelabai pigiai gavosi. Už tris naktis sumokėjom apie 203 Eur.

Taigi apie tai ką mes veikėme Prahoje:

• Išvaikščiojome visą senamiestį patys, o po to sužinojome, kad kiekvieną dieną 14h vyksta nemokamos ekskursijos (Free tour). Pačiame centre, šalia Prahos laikrodžio galite rasti žmones su skėčiais. Jie veda ekskursijas skirtingomis kalbomis, tai mes susiradom „in English”. Žinoma, po ekskursijos teko šiek tiek sumokėti, nes gidė įvardijo tai kaip arbatpinigius jei, jeigu mes likome patenkinti jos darbu. O kadangi mums pasitaikė puiki gidė Tatjana (raudonplaukė, jei ieškosit), negailėjom jai arbatpinigių. Kiti mūsų grupės žmonės irgi davė po 10 -20 eurų (dažniausiai už du žmones).
• Kitą dieną susiradome turą po pilį. Buvome girdėję, kad jis irgi „nemokamas“, bet čia visgi teko iškart nusipirkti bilietus, po maždaug 10 eurų. Gidus pilies turui irgi galite rasti ten pat. Beje, pamatyti pilį tikrai verta. Ji stovi ant kalvos, nuo kurios atsiveria puikus visos Prahos vaizdas.

Prahos stogai

• Valgėme tradicinį čekų maistą.

Visi giria guliašą, bet jis mums nelabai patiko. Buvome restorane „Kotleta“, bet ten geriau neikit. Brangu. Tikrai galima rasti pigiau ir geriau. Taip pat užsisakėme kažkokį didelį mėsos gabalą ir dar vieną įdomią sriubą. Skanu buvo, ypač alus.

• Labai verta pasivaikščioti po Prahos centrą šeštadienį dieną, netgi priešpiet. Tuomet būna daugiausiai street artist pasirodymų. Buvome netgi live koncerte, kuris vyko tiesiog ant fontano atbriaulos. Trys vyrukai (smuikas, gitara, būgnas) surengė tinkrą šou.
  Šalia laikrodžio matėme keistuolių, kurie visu kūnu perlindo pro teniso raketę, lakstė su sijonais, šoko ir t.t. Iš tikrųjų, tikrai atrodė smagiai.
  Kalbant apie gatvės muzikantus, tai yra tikrai daug labai puikių, kurių norėdavosi ilgai klausytis ir įmesti pinigų.

Labiausiai patikę

• Beje, jei nepatingėsit pasivaikščioti ekskursijoje, išnaudokit visas galimybės viską paliesti, patrinti, įmesti centų ar panašiai. Daugelis tokių ritualų išpildo norus. Man teko smarkiai trinti, kol mintyse išvardijau viską, ko noriu.

Kad norai išsipildytų

• Žinoma, Prahos naktinis gyvenimas yra labai aktyvus, tai čia visai nesunku rasti kokią gerą vietelę. Ten netgi daug kas dirba „kvietėju“ gatvėse ir turistus kviečia į vienokius ar kitokius barus. Buvom keliuose šauniuose, tik pavadinimų nebepamenu. Daugumoje iš jų galima rūkyti gurkšnojant alų, tai tokio dalyko mėgėjams labai pasisekė.

Užkandžiavome

• Taip pat, kaip ir daugelis, paskutinę dieną ėjom medžioti siuvenyrų. Geriausia juos pirkti tokiuose mini turgeliuose. Ten ir nusiderėt kartais gali ir šiaip viskas pigiau negu siuvenyrų parduotuvėse. Vieną turgelį radom prie žydų kapinių, o kitą kažkur centre. Netingėkit paieškot, ten daug smagių dalykėlių yra.

Kviečia

Na, o grįžome namo vėlgi autobusų. Kelionė atgal visiškai neprailgo, nes buvome pavargę ir praktiškai visą laiką tiesiog miegojome. Be to, atgal važiavome su išskirtiniu baltu ECOLINES autobusu.

Autobusų stotyje

Taigi, gyvename tik kartą, tad nepraleiskite progos pamatyti kaip įmanoma daugiau.

Keliautoja Gabri

The post Ką veikti Prahoje appeared first on ECOLINES blog.

Ne paslaptis, kad laisvalaikiu pereinu visus autobusų, skrydžių pasiūlymus ir panašiai. Taigi užmačiau 50% nuolaidą su ECOLINES https://ecolines.net/lt/lt į abi puses ir negalėjau nenusipirkti! 2 metus svajojau svajojau ir pagaliau nuvykau Gavau bilietus antrame aukšte pačiame priekyje, todėl vaizdas buvo tikrai geras ir baisus – gana aukštai ) Keletą kartų net atrodė, kad kažką nutrenksim, bet…nenutrenkėm tiesa pasakius, net nuo objekto tolokai buvo, tik vaizdelis toks susidarė )

Autobuso vidus – fancy ;D

Šalia sėdėjo Lietuvė, kuri važiavo į Miuncheną. Su ja nemažai kalbėjom, todėl laikas ne taip prailgo. Ji buvo pensininkė, tačiau vis dar dirbo Lietuvoj puse etato,o kita puse Vokietijoje! Čia tai bent!!! Prižiūrėjo kažkokią senutę ten, taigi važiuodavo autobusu maždaug kas mėnesį. Sakė ilga kelionė,bet trumpesnės dar niekas nesugalvojo, lėktuvai į Miuncheną labai jau brangūs. Nebūtų senutė, jei nebūtų supažindinusi mūsų su kažkokiu vaikinu, vykstančiu į Prahą. Vaikinas kraustėsi į Prahą,nes sakė ten alga geresnė,o maistas pigesnis. Dėl algos nežinau, bet dėl maisto tikra tiesa. Taip ir prabėgo 20val autobuse.

Nemokamas Wi-Fi

Na ir pagaliau pasiekėme Prahą!!! mano mieląją Prahą…:)) Autobusas mus nuvežė į Florence stotį, pačiame miesto centre. Taigi pasidėjus daiktus stotyje, galima ir miestą apžiūrėti (mes jų nepalikome ten).

Astronominis laikrodis veikiantis daugiau nei 700 metų, o kas valandą jame šoka figūrėlės

Gyvenome draugo bute nelabai toli nuo centro. Draugas dirba hostelyje senamiestyje, o naktimis savanoriauja ir pardavinėja plytas turistams. Už gautus pinigus perka maisto neturtingiems Čekijos žmonėms. Tikrai labai malonus vaikinas. Jis parodė kelias slaptas vieteles pačioje Prahoje ir ten mes valgėme pačius skaniausius ledus mano gyvenime!!! Ir dar davė superinį didelį žemėlapį.

Iš karto atsidūrę Prahoje nudūmėm į tualetą dantų valyti. Aišku, tai buvo draudžiama, bet niekas nepyko. Apsitvarkę, persirengę ir pasipuošę nuskubėjome ieškoti žemėlapių, nes net neįsivaizdavome, kur mūsų hostas gyveno – turėjom stotelės pavadinimą, kurioje turime įlipti, kokiu autobusu važiuoti ir kada išlipti. Paklausėme lietuvio iš autobuso, kur mums vykti, jis paaiškino ir parodė. Mes truputį pasiklydom (be lietuvio būtumėm nuklydę dar daugiau), bet vis tiek radom reikiamą stotelę. Nuvykome į stotelę, iš kurios mus turėjo pasiimti hostas. Mus pasitikęs, parodė kur važiuoja tramvajai, kur yra prekybos centrai, davė buto raktą ir didelį žemėlapį su pažymėtom

vietom. Nu nerealus hostas! Kadangi naktį dirbo, nuėjo miegot, o mes išlėkėm, palikusios daiktus, greit į miestą.

Iš karto pradėjom ieškoti Free walk tour. Visokių besisiūlančių jį pravesti buvo milijonas, o dar daugiau siūlančių PubCrowlus. Į juos nėjom, per brangu buvo. 70 Lt ir geri kiek nori, ką nori  ir dar laive (aišku, jei esi mergina, gali kainą derėtis):D Free walk tour kasdien 14 val renkasi prie pagrindinio astronominio laikrodžio – tereikia ieškoti žmonių su geltonais ar raudonais skėčiais.

Free Walk City Tour pravedė Anglas, kuris čia buvo atvykęs su Erasmusu. Labai mylėjo istoriją, todėl 3 valandas klausėmės jau milijoną kartų skaitytos istorijos vadovėliuose. Aišku, kitiems tai buvo daugiau žinių nei per visą semestrą (ypač Amerikiečiams, patys sakė) ) Apkeliavome keletą vietų ir truputį pažinome Prahą. Aš gailėjausi tų 3 valandų, nes viską pamatėme paviršutiniškai, tačiau vaikinas labai neblogų vietelių mums rekomendavo pavalgymui ir alui

Truputis apie naktinį gyvenimą Prahoje

Susiruošėme aplankyti kelias gido siūlytas vietas. Apėjome kelis barus. Labai daug barų yra prie TV bokšto, kuris vakare tikrai yra įdomiai apšviestas – ant jo prikabinta daug kūdikių skulptūrų. Vienas iš barų vadinosi Akropolis. Jo rūsyje yra klubas, kuriame vyksta regio tūsai, o pirmame aukšte restoranas. Akropolio restoranas buvo perpildytas žmonių ir jie visi rūkė viduje! Taip, ten leidžiama rūkyti baruose, gerti viešai ir visą parą pardavinėti alkoholį. Man tas tikrai nepatiko,bet nebuvo iš ko rinktis. Keista, bet jokių forsiukų su bambaliais nematėme, visur vien turistai arba tvarkingi vietiniai. Užsisakėm ten pora alaus ir pigiausią užkandį…ir mums atnešė ožkos sūrį su milžiniškais pipirais. Pakraupau,nes aštrumo labai nemėgstu, tačiau pipirai nors ir kraupiai atrodė buvo tikrai skanūs ir draugiški burnai. Smagu ten buvo, bet ilgai Akropolyje nepasėdėsi, todėl nuėjome į kitą – Propaganda barą. Prieš jį prasukome pro Liucerna Music Bar (kaip lietuviškas loftas), bet 10 EUR už įėjimą gaila buvo. O į jį įeiti net eilė buvo susidariusi! Šiame klube vyksta labai daug gyvos muzikos koncertų, atvažiuoja pasaulinio lygio žvaigždės, todėl reikia pacheckinti artėjančius renginius jų puslapyje.

Gatvė šalia Propaganda baro buvo labai pilna. Visi rėkė, o panos buvo su miniakais arba vakarinėm suknelėm. Mes tikrai išsiskyrėme su savo paltais ir kelnėm Viduje propagandos tikrai jauku, o dar ir į gyvą koncertą pataikėme. Grojo kažkas panašaus į The Lumineers. Tikrai labai smagu o ir alus iki 5 Lt. Tik tualetai stebino – vėl neužsirakina.

Dar yra viena verta dėmesio vietelė CrossClub. Nuostabi erdvė su kitokia architektūra ir interjeru. Jei ten vyksit, iš anksto pasižiūrėkite jo adresą, nes jis turistiniuose žemėlapiuose nepažymėtas – yra per toli. Mums labai sunkiai sekėsi iki jo nuvykti, bet šiaip ne taip radome. Su gal 3 persėdimais, bet radome!:) Viduje visi rūkė žolę, įėjimas kainavo apie 10 lt – bet buvo verta. Labai įspūdinga aplinka, o jointukus visi siuntė per minią. Šiame bare nuolat vyksta koncertais ar vakarėliai, todėl įėjimas dažnai kainuoja.Pastate taip pat yra įsikūręs restoranas ir teatras po tuo pačiu pavadinimu.

Laikas greit praėjo, tačiau kai reikėjo grįžt, mes iškart pasiklydome… Susipykome į kurią pusę reik eit. Ėjome į vieną, po to kitą…sumoj gavosi, kad nuvažiavome į centrą, kur mums nelabai reikėjo. Bet užtat labai gražu paryčiais buvo, kokią 5 ryto. Miestas tuščias – labai tinkamas metas fotografams Manau tuos rytinius vaizdus dar ilgai atsiminsiu. Tada ir Karolio tiltas atrodė įspūdingai.

Nacionalinis muziejus

Antrąją dieną pradėjome apžvalga po Prahos pagrindinę aikštę prie Nacionalinio muziejaus ir ėjome nuo senamiesčio pusės tolyn. Užkopėme į kelias kalveles su labai gražiais vaizdais ir sukorėme nemažai kilometrų. Atradome gražią katedrą, hotelį, policijos mašinas – žigulius ir daug visko visko.

Prahos gatvės

Apie pietus lėkėme į senąją pilį. Likusi tik gynybinė siena ir bažnyčia, manau, kad gotikinė. Visą gerą pusdienį užtruko ją apeiti. Labai didelė, o vaizdai nuostabūs – iš kiekvieno kampučio graži panorama (nepalyginsi su Berklyno ar Minsko stogais:)). Ant to kalno yra didelė lauko kavinė, kurioje grojo juodaodis DJ. Buvo daug vaikų, jaunų šeimų. Jie kepė grilius, gėrė alų, šoko ar šiaip čilino. Nuostabi atmosfera. Vėlgi sulaukėme dėmesio dėl keistos lietuvių kalbos. Net 2 kartus! Sakė nei lenkai, nei slovakai, nei vokiečiai, nei kiti vakariečiai ir dar šviesūs! Paskutinis argumentas labai prajuokino ir tada pastebėjome, kad tikrai natūralių šviesiaplaukių nėra tiek daug.

Viešasis Prahos transportas vandeny

Po pilies ėjome į upės pakrantę, kur pailsėjome valandėlę. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę

Dar planavome pasivaikščioti po senamiestį, pamatyti normaliai laikrodį, rotušę, gatveles aplink, aplankyti žydų kapines ir taip toliau. Kol viską padarėme, užsidarė kapinės ir nebeliko nieko daryti, kaip eiti užkąsti prie Filharmonijos – labai gražus pastatas. Vertas pamatymo. Ten susidraugavom su baltu balandžiu, jis lesė iš rankos

Panorama

Trečiosios dienos visą dieną praleidom prie Šv. Vito katedros. Ten tikrai pajutom, kad milijonas turistų. Į katedrą įeiti eilutė, viduj net nesinori vaikščioti (Panašiai sausakimša kaip Vatikano katedroj). Lauke vietos nedaug, o fotikai net katedros apimti nesugeba. Labai juokingas buvo fotografavimasis atsigulus ant žemės.

Nusileidę nuo katedros aplankėme keletą gatvelių. Buvo ir siauriausia Prahos gatvė, kuria norint praeiti turėjai sulaukti žalio šviesaforo, nes 2 žmonės neprasilenkia. Gražios ten gatvelės ir gražūs piešiniai jose – tikrai verta pasiklysti ten. Taip ir praėjo visa diena slankiojant gražiomis gatvelėmis.

Žydų kapinės

Paskutiąją dieną mūsų hostas sugalvojo mums pagidauti. Jis mus nusivežė į žydų kapines, kur Kafka palaidotas. PAČIOS GRAŽIAUSIOS KAPINĖS, KOKIAS ESU MAČIUSI! Visur žalia, neapsakoma ramybė, vijokliai, jokių išpuoštų kapų, jokių gėlių…tik žolė su vijokliais

Sekantis taškas buvo skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais

Happy Prague

Keletas patarimų besilankant Prahoje:

1. Nueikite į nemokamą Free walk tour Prague. Yra gana daug skirtingų turų, bet dauguma jų tinkasi prie laikrodžio 2 valandą – susiraskite žmonių su skėčiais
2. Nebijokite gyventi toliau nuo miesto. Tramvajai važiuoja visą parą ir yra labai greiti. Jei norite parsivežti Absento, nepirkite jo miesto centre. Jis daug pigesnis (2-3 kartus) supermarketuose toliau nuo centro;
3. Apsilankykite žydų kapines, kuriose yra Kafkos kapas – jos daug įspūdingesnės nei centre už 6 Eur;
4.  Aplankykite senąją pilį – nuo jos vaizdas įspūdingas ir ten mažiau žmonių nei naujojoje pilyje;
5. Privalai nueiti į CrossClub bent 1 alaus. WOW! Jų interjeras tikrai WOW http://www.crossclub.cz/cs/
6. Ant kiekvienos kalvos yra parkas, o tame parke – baras )
7. ALUS! Tikrai geras ir labai pigus;
8. Aplankėme pora barų Akropolis ir Propaganda – tikrai faini bariukai;
9. Nepamirškite pasivaikščioti po Prahos senamiestį – šalia žydų kapinių, prie pilies, laikrodžio, rotušės. Ant Karolio tilto yra viena statula su šuniuku, kurią reikia patrinti. Žmonės kalba, kad patrynus norai išsipildo Pabandykit
10. Jei tingit planuoti maršrutus, labai geras dalykėlis: http://plnnr.com/wizard/  – gaila, per vėlai atradau;
11. Jei labai norite patūsinti, nueikite į PubCrowl. Nuo 20 EUR ir geri kiek nori. Aišku, kainą galima nusiderėt, jei esi mergina;
12. Paragaukite tradicinio guliašo ar Svičkova, mes juos ragavome Mišenska gatvėje netoli Karolio tilto restorane „Lokal“. Svičkova – troškinta kiauliena su bruknėmis ir grietinėle. Pateikiama su įdomiomis bandelėmis. Tikrai labai skanu buvo. O guliašas ne taip sužavėjo, po jo dar kažko norėjosi, nes draugė alkana iš baro išėjo.
13. Pigiausi ir gražiausi suvenyrai info centruose;
14. Siauriausia gatvė turi šviesoforą, nes 2 žmonės neprasilenkia;
15. Liucerna baras – labai populiarus Prahoje, bet įėjimas virš 2 Eur (100 čekiškų Kronų);
16. Būtina aplankyti Naktinę Prahą – TV bokštą, senamiesčio gatveles, Karolio tiltą, Parkelius-nuo jų vaizdas superinis;
17. Pasivaikščioti Prahos gatvelėmis už Nacionalinio muziejaus – yra labai gražių namų, bažnyčių, parkų, viešbučių;
18. Pasirodo viešasis transportas įrengtas net valtelėse, kur gali pažymėti bilietą ir vyrukas perkels tave į kitą upės pusę. Kartais iš nuobodumo dar pavėžina valtele po upę
19. Kiekviename Prahos kvartale yra baras ar laisvalaikio įstaiga, kurioje gali rinktis tos vietos jaunimas.
20. Žmonės visur rūkė žolę. Tikrai galvojau, kad tai legalu. Sakė, jei nešiojiesi pora suktinukių, nieko baisaus – galima. bet šiaip tai nėra legalu;
21. Skaniausi Prahos ledai – prie Liucerna muzikos klubo. O šalia yra ir parkelis. Pavadinau jį oaze, nes aplink ofisai, jokios žalumos, o jame labai gražūs medžiai su rožių krūmais
22. Pažiūrėti šokantį namą. Tikrai jis šoka, tik gal nelabai vietoj pastatytas. Labai didelis eismas prie jo.
23. Praha 5 rajone galima  pakilti į Kinkskeho zahrada kalną, kuriame pastatyta bažnytėlė. Tą bažnytėlę Rumunai padovanojo Prahai. Ją atvežė ir surinko ant kalno – visa iš medžio padaryta.

Va taip viską darant ir praeina visos 4 dienos ant kojų ) Visa kelionė kainavo iki 150 Eur + 2 absento buteliai, saldainiai, suvenyrai.

Jūratė

The post 4 dienos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.

(A) CrossClub baras

CrossClub baras

Vienas įspūdingiausių mano matytų barų ir naktinių klubų. Gėrimais ir alaus įvairove nepasižymi, tačiau interjeras ir exterjeras tiesiog kaip muziejus! Jame veikia ne tik klubas, baras, bet ir teatro palėpė bei restoranas (šiuose dviejuose nespėjau pabuvoti). Paprastai savaitgaliais ten vyksta daug renginių, į kuriuos kaina apie 100 Čekiškų kronų (apie 4 Eur). Koncertų įvairovė nuo electro, d’n’b iki indie rocko ir metalo koncertų. Deja, barą sunku rasti, nes turistiniuose žemėlapiuose jo nebūna, todėl geriau jį susirasti iš karto ir atsispausdinti nuvykimą. Tikrai jo nepravažiuosi, nes šviečia iš toli ir kitokį pastatą tikrai atpažinsi.

• Internetinis puslapis: www.crossclub.cz/en/contact/
• Adresas: Plynární 23, Praha 7, 170 00

(B) Akropolis klubas/kavinė/restoranas/baras

Bažnyčia netoli Akropolio baro

Tai viskas viename, tiek restoranas, kuriame gali paragauti vietinio (namie gaminto) alaus, tiek įmantraus maisto. Jie turi ir altenatyvų rūsy, kuriame sekmadieniais renkasi raggea mėgėjai, kitus vakarius d’n’b, elektro ar gyvos muzikos mėgėjai. Baras yra netoli televizijos bokšto, didelis pastatas su dideliu užrašu. Iš pastato kampo pateksi į restoraną, kurio viduje galima rukyti (kaip ir beveik visose Prahos vietose), todėl jei nemėgsti rūkalų – tau gali ten nepatikti. Maistas tikrai įdomus, kadangi nelabai supratome, kas parašyta, užsisakėme pipirų su natūraliu ožkos sūriu! ir nebrangiai (gal pigiausias patiekalas). Kainavo iki 3 EUR, o alaus kainos tikrai stebina – apie 1 Eur!

• Internetinis puslapis: http://www.palacakropolis.com/
• Adresas: Kubelíkova 1548/27, 130 00, Praha 3

(C) Lucerna Music Bar naktinis klubas

Lucerna Music Bar

Labai populiarus naktinis klubas, kuriame dažnai driekiasi ilga eilė, o įėjimas kainuoja 100 kronų (apie 4 EUR). paprastai ten groja 80-90ųjų muzika. Klube dažnai būna gyvo garso koncertai – prilyginčiau Loftui tik su garsesnėmis grupėmis!

• Internetinis puslapis: http://lucerna.musicbar.cz/
• Adresas: Vodičkova 36, Nové Město, Prague 1

(D) Propaganda klubas

Propaganda klubas

Tai dar viena vietinių ir ne tik mėgstama vietelė Prahoje. Ji įsikūrusi pačiame senamiestyje, netoli naktinio klubo Liucerna. Propagandos gatvelėje yra daug kitų bariukų ir mažų klubiukų pilnų žmonių, jei ten nepatiks – gali eit kitur. Pats baras susideda iš 2 dalių:

Viena dalis rožinė (baras apšviestas rožine spalva), kurioje yra įvairių kokteilių, labiau „fancy“ publika, skamba klubinė muzika. Kita dalis alternatyvesnė, kurioje dažnai vyksta gyvo garso koncertai, turi nemažą alaus pasiūlą. Tiesa, tualetai neužsirakina – taip beveik kiekviename klube, bare ar kitoj naktinėj vietoj. Pravartu turėti šalia draugą, kad kas nors netyčia neužklystų:))

• Internetinis puslapis: http://www.propagandabar.cz/
• Adresas: Pštrossova 29, Praha 11

(E) Klub Ujezd

Klub Ujezd

Ujezd – tai vieta, kur renkasi vietiniai. Čia nebūna daug turistų ir netoliese yra daug mielų mažų bariukų. Klub Ujezd – kavinė veikianti nuo 1990!!! Pastate yra trys aukštai: pirmajame aukšte mažas bariukas, kuriame gali pažaisti stalo futbolą ir šiaip pabūti, antrajame ir trečiajame aukštuose vieta, kur gali pasilinksminti ar šiaip pasėdėti su draugais. Baras yra unikalus savo ant sienų pieštais keistų figūrų piešiniais.

• Internetinis puslapis: http://www.klubujezd.cz/
• Adresas: Újezd 18/422, 118 00 Praha 1 – Malá Strana

(F) Klubovna baras

Klubovna baras

Tai baras įrengtas buvusiame darželyje, todėl turi daug erdvės ir šalia esantį parkelį, kas vasarą labai faina Čia vyksta koncertai, festivaliai, filmų peržiūros ir spektakliai. Meniu labai gausi gėrimų pasiūla: nuo įvairiausių kokteilių iki pigių Karibiškų romų. Viduje daug graffiti, todėl gali pasijausti kaip skvote

• Internetinis puslapis: http://www.klubovna.povalec.cz/
• Adresas: ulice Generála Píky, Praha 6 – Dejvice

Jūratė

The post Barai Prahoje appeared first on ECOLINES blog.

Prahos miesto panorama

Pirmieji Prahos įspūdžiai

Po ilgos, apie 20 valandų trukusios kelionės, mane pasitiko lepinanti šiluma ir gaivinantis vėjelis. Ilgiems pasivaikščiojimams vingiuotomis ir jaukiomis Prahos gatvėmis oras buvo idealus.

Pirmas mieste patikęs dalykas buvo jo viešasis transportas. Prahoje vietinis transportas ne tik puikiai išvystytas, bet ir labai pigus. Dieninis bilietas kainuoja apie 14 litų, o ir galima vėžintis viskuo – autobusais, metro, tramvajais ar funikulieriais. Viskas įtraukta į bilieto kainą. Viešojo transporto sistema išdėstyta labai suprantamai, o transportas kursuoja visą parą.

Kol keliavau nuo stoties iki namų, kuriuose ketinau apsistoti, supratau, kad Praha manęs nenuvils – vietų kurias reikia pamatyti yra pakankamai daug, kad negalėčiau sau leisti atsikvėpti po kelionės. Beliko tik įsikurti ir susitikti gidą, kuriuo sutiko pabūti vaikinas iš Slovakijos, 9 mėnesius jau gyvenantis Prahoje. Pas tą vaikiną ir dar tris jo draugus aš ir apsistojau. Šįkart, kaip ir visuomet, man padėjo couchsurfingas.

Linksmas tramvajus Prahoje

100-to bokštų miestas

Kaip jau užsiminiau, Praha dar vadinama 100 bokštų miestu. Tokią pravardę šis miestas įgavo todėl, kad čia pastatyta nesuskaičiuojama galybė bažnyčių, vienuolynų, katedrų ir koplyčių.

Tai, kad šis miestas gali pasigirti kultūrinių paminklų gausa abejonių nebekilo jau po pirmų žingsnių mieste. Gaila, kad nebuvo laiko apžiūrėti visų Prahos grožybių, taigi teko pasirinkti tik žymiausias iš jų. Apie jas ir papasakosiu:

1) Parako bokštas

Atsižvelgdama į Prahos pravardę pirmiausiai siūlau jums aplankyti šį bokštą. Prie jo mane nuvedė mano gidas, prieš tai įspėjęs pasiruošti užplūstančiai turistų miniai, nes artėjom senamiesčio link.

Parako bokštas buvo pastatytas 1475 metais, kaip vienas iš 13-kos miesto vartų bokštų. Architektas Matous Rejsek pastatė šį bokštą pagal tam pačiam amžiuje pastatytą Prahos Senamiesčio tiltą. Pats bokštas tokį pavadinimą įgavo nes trimis amžiais vėliau jo pastatymo kažkas sugalvojo jame laikyti paraką. Ne itin originalus pavadinimas, bet toks jis išliko iki šių dienų.

Mano akys žvelgdamos į šį bokštą man dėkojo iš visos širdies. Net nesu tikra kuo, bet šis bokštas man kaipmat išsiskyrė kaip kažkuo ypatingas ir originalus – gal tam padarė įtaka bokšto įspūdingas amžius ir išskirtinė architektūra.

Parako bokštas

2) Astronominis laikrodis

Lažinuosi, kad jūs jau žinote šį laikrodį. Nepamenate tokio? Ogi tiesiog žvilgtelėkite į beveik bet kokią Prahos nuotrauką ir jį pamatysite!

Taip, taip, tai šis laikrodis – vienas iš Prahos simbolių! Atrodytų, kad tai laikrodis, kaip laikrodis, bet iš tiesų tai vienas iš seniausių ir sudėtingiausių kada sukurtų laiko matavimo mechanizmų. Jis dar XV amžiuje buvo įmontuotas Prahos rotušės šone ir yra ypatingas ne tik savo amžiumi, bet ir tuo, kad rodo ne tik valandas, bet ir Saulės bei Mėnulio judėjimą per Zodiako ženklus.

Legendomis apipintas mechanizmas traukia minias turistų ir dėl kas valandą pasikartojančio mini spektaklio, kuriame juda apaštalų bei kitų veikėjų figūros. Legenda pasakoja, kad laikrodžio užsakovai, išdūrė akis laikrodžio kūrėjui, kad jis niekad nebegalėtų sukonstruoti kito tokio mechanizmo. Nežinia, ar tai tiesa, bet faktas, kad tokio laikrodžio pasaulyje daugiau niekur nerasi.

Mes prie laikrodžio atėjome kelios minutės prieš mini spektaklį, kai minios turistų jau kėlė galvas ir fotoaparatus į viršų. Išties prisipažinsiu, man atrodė, jog tuoj prasidės kažkas labai įspūdingo, bet, deja, čia įspūdingumas ir baigėsi. Spektaklis sutraukiantis minias turistų tėra tik kelias sekundes pasirodančios ir pasisukančios lėlės. Taigi jeigu netyčia praleisite šį šokį labai nesigraužkite. Tik jei paties laikrodžio nepamatysite, turėkite omenyje, jog į Prahą teks sugrįžti, nes nei Maskva, nei Vilnius, nei Londonas tokio įspūdingo laikrodžio neturi, o jeigu ir kažkada turės tai bus tik naujoviška ir pigi kopija.

Astronominis laikrodis

3) Karolio tiltas

Trečiasis objektas, kurį būtinai jums parodyčiau Prahoje būtų vienas iš įspūdingiausių kada mano matytų statinių – Karolio tiltas.

Ant Karolio tilto

Ieškantys ramybės ir erdvės turbūt nusivilsite – tai juk tas pats tiltas, kuris itin dažnai vaizduojamas atvirukuose su miesto panorama! Todėl nenuostabu, jog tiltas visuomet pilnas žmonių: turistų, vietinių pardavėjų, gatvės muzikantų ir krūvos pašalinių praeivių. Galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai (na, muzikantų, pardavėjų ir turistų net Palangoje rasite), bet čia kiek kitaip – čia viskas tarpusavyje dera. Einant tiltu taip ir atrodo, kad jis buvo statytas vien tam, kad čia nuolatos skambėtų gitaros ir mirgėtų fotoaparatų blykstės.

Karolio tilto statulos

Kaip ir visa Praha, šis tiltas apipintas legendomis. Sklando legendos, jog XIV amžiuje bandant pastatyti tvirtesnį tiltą į skiedinį buvo įmaišoma kiaušinių. Taip, kiaušinių. Lyg į pyragą.

Tiesa, turiu paminėti, kad nors ir kaip viskas skambėtų gražiai, keliaujant tiltu vertėtų nenuleisti akių nuo savo daiktų. Nes būtent ant šio tilto atsipalaidavę turistai dažniausiai netenka savo telefonų ar piniginių. Nors aš visuomet prižiūriu savo rankinę, bet prieš lipant ant tilto buvau įspėta, jog čia būčiau dar budresnė, nes čia kartais pasitaiko kišenvagių.

Karolio tilto pabaigos bokštas

Pirmos dienos pabaiga…

Nors papasakojau tik apie tris objektus, nemanykite, kad tik juos tris pamačiau. Išties Prahos lankytinų objektų sąrašas daug ilgesnis – tai tiltai, bažnyčios, katedros, netgi šokantys namai. Šiais trimis išskirtinais objektais teko save apriboti vien dėl to, kad jei būčiau įtraukus viską ką mačiau, dabar rašyčiau penkiolikos tomų ilgio knygą. Ar bent mažų mažiausiai penkis kartus ilgesnį pasakojimą nei šis.

Dienos pabaigoje kartu su savo gidu užsukome į Prahos studentų barą pagurkšnoti čekiško alaus. Laiką ten praleidau kartu su pakvaišusiais dėl ledo ritulio slovakais, kurie įsijautę stebėjo tuo metu vykstančias ledo ritulio varžybas tarp Čekijos ir Slovakijos. Ir nors palyginus visai neseniai šios dvi šalys buvo viena valstybė, dabar žmonės bare buvo pasidalinę į dvi priešingas puses ir konkuravo tarpusavyje. Varžyboms pasibaigus nugalėjo Čekijos rinktinė, o pusė baro džiūgavo ir pusė laistė liūdesį. Tai mane šiek tiek tuo metu suglumino – visgi pagalvojau, jog viskas galėjo būti kitaip, šie jaunuoliai, kurie dabar keiksnojo vieni kitus, galėjo būti viena, didinga tauta.

Visgi jau beužmigdama po ilgos, nuotykių kupinos dienos buvau laiminga. Nes Praha manęs pirmąją dieną nenuvylė, o aš nekantravau sulaukti rytdienos ir pamatyti ką dar šis miestas parodys bei kuo nustebins.

Antroji diena su Marihuanos festivaliu

Antrąją dieną prasidėjo kiek kitokio tipo linksmybės. Matote, prieš kelionę viena mano draugė supažindino su meksikiečiu gyvenančiu Prahoje… O tas, man atvažiavus, mane pasikvietė į miesto centre vykstantį Marihuanos festivalį. Nors aš net neįsivaizdavau ko tikėtis (visgi nieko panašaus Lietuvoje nevyksta), bet progos prisijungti neatsisakiau. Ne dėl svaigalų, bet labiau vien dėl galimybės apsižvalgyti, pabendrauti su kitataučiais ir paklausyti „rastamaniškos“ muzikos.

Festivalis prasidėjo antrą valandą dienos Prahos centre esančiame Parukářka parke. Arba kitaip tariant – beveik miesto centre, anaiptol nepasislėpus. Pati festivalio idėja, tiesą sakant, man pasirodė kiek keista, nejauki ir šiek tiek šokiruojanti. Nesu prie to pratusi. Buvo keista stebėti įvairaus amžiaus žmones ramiai išsitiesusius ant žolytės pučiančius, ehm, žolytę. Ir mane labiausiai nustebino ne tai, kad aplinkui viską stebėjo policiją (įsivaizduokite tai Lietuvoje), bet, kad į festivalį kai kurie vyresni dalyviai atsivedė savo mažamečius vaikus! Nesu viena iš tokių, kurie teigtų, kad vaikų negalima vestis į restoranus, nes prie jų dėdės stovi ir rūko, bet tai man nepatiko. Čia įžvelgiau šiokią tokią įstatymų spragą – turbūt kartais laisvės būna per daug, nes žmonės praranda protą.

Visgi festivalio atmosfera buvo draugiška ir rūkyti tikrai niekas nevertė – jei nenorėjai, galėjai tai tiesiai ir išrėžti. Todėl ant žolytės aš tik gulinėjau.

Turbūt smagiausia festivalio dalis buvo proga susitikti su nuostabiais žmonėmis iš viso pasaulio. To meksikiečio draugus (ir draugų draugus) aš mačiau pirmą kartą gyvenime, bet taip tikrai neatrodė – bendravom lyg seni pažįstami. Beje, sakydama „iš viso pasaulio“ visiškai neperdedu, nes mūsų grupelėj buvo žmonių ir iš Meksikos, ir iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Škotijos, Portugalijos ir daug, daug kitų šalių. Ir kas keisčiausia – visoje mūsų kompanijoje buvo tik trys čekai.

Dalis kompanijos iš viso pasaulio Marihuanos festivalyje

Vėliau, nors festivalis šiek tiek nuvargino, dar suradau jėgų nukeliauti į itališką resto-raną kartu su vietinėmis merginomis, o po užkopti į kalną pasižiūrėti į naktinę Prahą iš aukščiau. Tą momentą, kai užkopiau į kalną ir pamačiau naktinės Prahos panoramą prisiminsiu visą gyvenimą. Tai buvo daugiau nei nuostabu – vaizdas mane stulbino.
Paskutinis žvilgsnis į 100-to bokštų miestą

Kai ne taip senai lankiausi Paryžiuje laiko stoka man neleido užkilti į Eifelio bokštą. Bet tai galėjau padaryti būdama Prahoje.

Matote, pasirodo, kad 1889 metais Paryžių aplankė keli tuometinės Austro-Vengrų imperijos atstovai ir pamatę Eifelio bokštą sugalvojo, kad ir jiems tokio reikia. O kaip tarė, taip ir padarė – pastatė nors ir ne identišką, bet velniškai panašų ir penkis kartus mažesnį bokštą ant aukščiausio miesto kalno Petrin.

Čekiškas „Eifelio” bokštas

Kadangi mano autobusas link Lietuvos vyko tik vakare, nesinorėjo švaistyti laiko veltui ir nusprendžiau, kad šį kartą reikia nepraleisti progos užkopti į Eifelį, nors ir ne Paryžiaus. Tik atvykus mane pradžiugino tai, jog iki kalno viršūnės nuolatos kursuoja funikulieriai. Jei turite Prahos viešojo transporto bilietą (kurį verta įsigyti lankantis ir vienai dienai) už funikulierių papildomai mokėti nereikia. Pats įėjimas į bokštą kainuoja kokius keturis kartus mažiau, nei į originalųjį Eifelį – arba kitaip tariant apie 15 litų žmogui lipant laiptais ir 23 lt kylant liftu. Bet liftu kilti labiau patariu tik jei esate neįgalus arba turite kitokių sveikatos problemų. Matyti vaizdus vien kylant laiptais man buvo malonumas.

Pats vaizdas nuo bokšto viršūnės privertė dar kartą mane žagtelėti ir girdėjau aplinkinius darant tą patį. Tai buvo vienas nuostabiausių vaizdų kuriuos buvau mačiusi. Ir tikrai neperdedu! Mačiau daug miesto panoramų, bet kol dar nepamačiau įspūdingesnių, vaizdas nuo šio bokšto yra pirmoje mano favoritų sąrašo vietoje.

Jeigu kada vyksite į Prahą, tai šiukštu nepraleiskite galimybės užkilti į šį bokštą ir pažvelgti į miestą iš aukščiau. Tai gali būti vienas įspūdingiausių dalykų jūsų gyvenime.

Nuostabi Prahos panorama

Praha, mes dar susitiksime!

Tačiau, kad ir kokios kelionės būna nuostabios, ateina laikas, kai tenka atsisveikinti su vieta kurią lankei. Sunkiausia būna, kai tenka atsisveikinti su vieta kurią greitai pamilai, kuri tau pasirodė tokia sava, graži ir miela.
nám. Republiky 5,110 00 Praha 1, Čekija.
Sėdint autobuse, kuris rieda link namų, man dažniausiai kyla klausimai ar kada dar grįšiu, o jei ir grįšiu tai susitaikau mintimi, kad taip nutiks tikrai negreitai. Na, dažniausiai. Šį kartą, kad taip neatsitiktų grįžusi namo nelaukusi nė akimirkos įsigijau bilietus į Prahą kelionei už pusmečio. Ir tam kartui susiplanavau kartu su savimi pasiimti dar keturias drauges, kad parodyčiau joms kokia nuostabi ir nepakartojama yra Praha. Aš nelikau nuvilta ir esu įsitikinusi, jog ir joms taip nutiks.

O jums, mano skaitytojai, palinkėčiau nepralenkti šio stebuklingo miesto. Vadinu jį taip todėl, kad dar nesutikau žmogaus kurio jis neužbūrė. Ir tikiu, kad greitu metu nesutiksiu.

– Mileta

The post Elegantiška, jauki ir didinga Praha! appeared first on ECOLINES blog.