The post ŽIEMOTA RYGA: KĄ VEIKTI FREELANCERIUI IR NE TIK appeared first on ECOLINES blog.
]]>1. Arbatinė Apsara Tea House, įsikūrusi parkelyje visai netoli Laisvės paminklo, prie upės. Be didžiulio arbatos asortimento, čia pasitinka absoliutus jaukumas. Pakilus į antrąjį aukštą suktais laiptais – nė vieno staliuko, tik kilimas ir pagalvėlės, ant kurių jaunimas sukrenta tiesiog papliurpti, vyresnio amžiaus žmonės patogiai įsitaiso arbatos pagurkšnoti, o tokie pamišėliai kaip mes – padirbėti. Trūkumas – visiškai nėra elektros lizdų, tad ilgai užsisėdėti su kompiuteriu nepavyks.
2. Daugiau nei privalu būnant Rygoje pasikelti į viešbučio Radison 25-ąjį aukštą, kuriame įsikūręs Skybar. Itin smagus stiklinis kiaurai perregimas liftas, pro kurio sienas gali stebėti vis didėjantį atotrūkį nuo žemės, ir nuostabi vakarinė Ryga. Pats užsikėlimas nekainuos nieko (priešingai nei keliantis į TV bokštą, Latvijos mokslo akademiją ar Šv. Peterio bažnyčią ieškant panoraminių vaizdų), teks susimokėti tik už užkandžius ar gėrimus, jei norėsis prisėsti ilgesniam ir pasigrožėti. Beje, tai padaryti galima ir Vilniaus Radisone.
3. Stilingas, erdvus knygyno ir kavinės derinys Krišjanio Baruono gatvėje – Nice Place Mansards. Kiek toliau nuo centro, atokiame kieme įsitaisiusi rami vieta pasėdėti, paskaityti, atsigerti skanių gėrimų. Patys nedalyvavome, bet supratome, kad čia vyksta nemažai renginių, tad vakarais žmonių netrūksta, o dieną turimės darbinę ramybę. Beje, čia galima įsigyti velniškai gražių ir originalių atvirukų bei nebanalių suvenyrinių magnetukų!
4. Kartais mėgstame pakrykštauti, kokia juokinga ta latvių kalba. Dar viena iš rekomenduotinų vietų – spurginė Ze Donats, kur labai knietėjo virtulių paragauti.
5. Kuo maloniai stebina Ryga – tai daugybė mažyčių įvairių stilių kavinukių, dvelkiančių skirtingomis kultūromis. Kartais tokių mažyčių, kad jose prisėsti gali daugiausiai 10–15 žmonių. Pvz., prancūziško tipo kavinukė Mon Amour – iki galo prancūziška, iki galo jauki.
Ką dar smagaus ir naujo galima nuveikti Rygoje?
Bene didžiausią įspūdį paliko pramogos Rygos šaudymo centre. Vos 20 km nuo miesto centro nutolusi vieta suteikia krūvą nuostabiausių potyrių. Tiesa, viešuoju transportu nuvykti gali būti sudėtinga, artimiausia stotelė ne taip jau ir arti, bet apsilankyti tikrai verta. Mus vedėsi pažįstami, tad mokėjome tik už šovinius, bet pavyko išsiklausinėti, kad lankytojui už ginklą, šaudymo vietą, ausines, instruktorių ir kitą gėrį tektų susimokėti ne tiek jau ir daug – apie 25 Eur. Smagu susipažinti su ginklais ir išbandyti, kas yra toji atatranka!
Kadangi iš Vilniaus išvažiavome dar rudenį (kalendorius rodė lapkritį), neužvirtus didžiausiems sniegams, negalėjome atsidžiaugti ne tik pačiais šaudymo džiaugsmais, bet ir žiemišku mišku – smagu išlįsti iš miesto šurmulio ir virtualaus pasaulio pakvėpuoti grynų gryniausiu oru.
Ilgai rinkomės, kokį muziejų aplankyti Latvijoje. Vis dėlto norėjosi ir pasikultūrinti. Akį patraukė Rīgas Motormuzejs. Ir tikrai nepasigailėjome – neseniai atnaujintas, tad šiuolaikiškas, interaktyvus, stebinantis, įdomus. Patiks ir vaikams! Tiesa, ne pigus, suaugusiajam – 10 Eur, užtat iki vietos be didelio vargo nuveš miesto autobusas.
Vieną iš vakarų supersmagiai leidome su stalo žaidimais. Latvijoje gyvenanti draugė rekomendavo Tims Mints – vietą, akivaizdžiai mėgstamą studentų. Interjeru nenustebins, viskas labai paprasta, bet laikui smagiai praleisti, nebrangaus alaus atsigerti, pažaisti (žaidimų pilna lentyna – latviškų, angliškų, netgi lietuviškų) vieta tinka puikiai.
Na ir pabaigai norisi padžiūgauti, kad pati Ryga šiuo metu tiesiog kvepėte kvepia Kalėdomis. Galbūt todėl, kad joje gyvenime dažniausiai tekdavo lankytis būtent snieguotuoju metų laiku, ji, dar vos keliose vietose pradėjusi dabintis lemputėmis ir eglutėmis, man asmeniškai jau skleidžia atitinkamą žiemiškų švenčių nuotaiką. Toliau bus tik gražiau – kalėdinė mugė, kai visas miestas verda, tikrai būna nuostabi. Kai autobusų bilietai tokie pigūs, kodėl neišlėkus kelioms dienoms kur nors toliau nuo kasdienės buities, tiesiai į švenčių šurmulį? Norisi parekomenduoti kaimynus aplankyti ne tik tiems, kurie čia dar nebuvę, ne tik tiems, kuriems smagu pakeisti darbinę aplinką ir pasižmonėti kiek kitaip, bet ir tiems, kam norisi prisisemti pilnas kišenes KA-LĖ-DŲ!
Eglė
The post ŽIEMOTA RYGA: KĄ VEIKTI FREELANCERIUI IR NE TIK appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post 2 dienos Rygoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>Bilietų paieška apsiribojo ECOLINES, Eurolines, Lux Express ir Simple Express. Kadangi visos kompanijos siūlė maždaug panašias sąlygas, pasirinkau pigiausią įmonę, siūliusią bilietą pirmyn už gal 35 Lt. Tai buvo ECOLINES. Kelionė truko apie 4 val. Su Simple Express taip ir neradau tų reklamuotų bilietų po 10 Lt :/ Kiti draugai sumanė tranzuoti, kelyje užtruko 12 val…tikrai gerai, kad nesirinkome tokio keliavimo būdo, būtumėme tikrai nelabai apsidžiaugę:))
Kelionėje autobusu netgi spėjome kažką pasiskaityti daugiau. Greitai nusprendę keliauti, spėjome tik nugriebti knygelę su trumpu Rygos aprašymu. O autobuse susipažinome su Marku – ne kartą besilankiusiu Rygoje Estu, kuris tuo momentu keliavo namo po kelionės Berlyne. Jis parekomendavo keletą vietelių, tačiau neturėjome kur užsirašyti, tai jos taip ir liko galvoje… Iš tiesų labai smagus vaikinas pasirodė, pripasakojo tiek savo nuotykių, kaip vos spėjo į autobusą – nedaug trūko, kad iš paskos bėgtų paskui autobusą, nes prieš tai dieną lankėsi Berlyno baruose. O važiuojant pro Varšuvą matė daug moterų su mini sijonais tranzuojančių fūras, iškart aišku kas ten buvo 
Kelionė su juo greit prabėgo, nes kelias nelabai įdomus buvo. Daug teko stodinėti, nes nuolatiniai kelio remontai. Įdomiau pasidarė Latvijoje, kai pravažiavome kelis labai gražius miestelius, apie kuriuos Markas papasakojo dar keletą istorijų Autobuse buvo Wi-Fi, tačiau su tokia „enciklopedija“ šalia net neteko juo pasinaudoti. Autobusas nebuvo pilnas, todėl aplinkui sėdėjo nedaug žmonių, nebuvo baisu sėdynes išsitiesti, nes kai kada kiti pyksta )
Tai buvo pirmoji kelionė ECOLINES, net nelabai žinojome, kur jie keliauja, bet kai pamatėm šitą žemėlapiuką, pasaulis atsivėrė prieš akis. Tai galima sakyti buvo pirmoji mano kelionė, kuri užkrėtė, dabar mano sąskaitoje yra apie 13 aplankytų šalių )
Apie orą Rygoje
Lauke vėjuota kaip prie didelio vandenyno. Jei važiuosite į Rygą, pasižiūrėkite, kokį pranašauja vėją…nes papildomi drabužiai pavasario vidury nebūtų pamaišę. Taigi nukeliavome į centrą ir iškart atsidūrėme pagrindinėje (gal ir ne) aikštėje prie rotušės ir didelės šv. Petro bažnyčios (Sv. Petera liuteranu baznica – kaip matote, tikrai mūsų broliukų kalba ). Už 2 LVL galima pasikelti į bokštą, iš kurio matosi visas miestas. Tiesa, 1LVL=5LT, taigi 10LT atrodė tikrai nemažai…bet velniai jų nematė, juk atostogos! Būtų buvę geriau pasisukti apžvalgos ratu, kuris tuo metu viešėjo Rygoj, bet mes to net nežinojom, o ir kaina ta pati. Taigi, pasikėlėme liftu į 4 aukštą ir mūsų laukė tikrai gražus vaizdas ir dar didesnis vėjas. Didelis vėjas – gūsiai minimum 20m/s plius žvarbumas, kuris leido pajusti, kad žiema dar nesibaigė. Prisifotkijom, paklausėm vietinio latvio pasakojimų apie Rygą ir nusileidom žemyn. Ne vieni lietuviai korumpuoti pas mus valdovų rūmai, pas juos nacionalinė biblioteka, kurios statybos kainuoja daugiau, nei visas mūsų broliukų sostinės centras (taip jie juokavo tada).
Aišku, dar ta biblioteka nebaigta statyti ir yra kur kas mažesnė negu jų planuose buvo numatyta. O patikėkit, tai tikrai įspūdingas pastatas, aišku atrodo kaip milžiniškas verslo centras ir nė iš tolo bibliotekos neprimena.
Nusileidus ant žemės beliko susirasti turistų informacijos centrą. Gerai, kad mūsų kompanionai mums jį “pažymėjo” Rygos žemėlapy (nubrėžė didelį rutulį su maždaug vieta). Antras gerai, kad tranzuodami “pagalvojom” apie Latvijos bei Lietuvos žemėlapius (nežinojom net kur tie Anykščiai). O trečias geriausias, kad info centro tame rutuly net su žiburiu nerasi. Vaikščiojom gatve pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, bet neradom… Pagaliau įsidrąsinom paklausti, bet vaikinas nežinojo. Aišku, vietiniams tikrai nerūpi, kur rasti tą prakeiktą info centrą. Gerai, kad ten policininkai laisvai šneka angliškai, tai vienas net nuvedė į tą gatvę, kur info centras “turėtų būti”. Bet jo vėl nebuvo..kol pagaliau sutikom lietuvių turistų grupę su gidu, tai jis ryškiu rusišku akcentu parodė tikslią vietą. Aišku, jokios žalios raidelės nebuvo, buvo tik užrašas Riga Live, kuriam rasti kainavo šiek tiek nervų. Bent tiek… Dabar galėjom pagaliau su normaliais žemėlapiais keliauti ieškoti mūsų hostelio.
Hostelių apžvalga
Ieškoti teko neilgai, nes pasirodo jis buvo prie pat visų pagrindinių objektų. Hostelio pavadinimas Riga Hostel – pats mieliausias kada nors mano aplankytas hostelis (lankyti yra, deja, tik 3)… Kaina buvo net labai priimtina, viena naktis 4,20LVL+pusryčiai ir kambarys su 12 lovų. REKOMENDUOJU šį hostelį ne tik dėl kainos, bet ir dėl:
- common room, kuriame nemokamas internetas, skambanti gera muzika, televizorius, jaukios sofutės, nemokama kava, arbata, virtuvėlė bei daug įdomių keliauninkų;
- staff’as superinis. Dirbo panelė, kuri tiesiog švytėjo, juokavo, domėjosi mumis, pasakojo apie Rygą. Ko tik klausėm viską atsakė, rekomendavo keletą barų, palydėjo į kambarius, papasakojo, kas dar kur gyvena…vienu žodžiu pasijutom kaip namie (:
- pusryčiai, kad ir kokie skurdūs, bet labai mieli. Pagrinde sumuštiniai ir dribsniai. Jaunam keliautojui daugiau ir nereikia;
- vakarais daug svečių renkasi common room, galima žiūrėti filmus, žaisti, rūkyti kaljaną, rengti vakarėlį;
- vieta – pats centras, vos penkios minutės nuo laisvės statulos;
- Kambaryje užrakinamos spintelės ir kambarys gana erdvus;
- puikus žemėlapių pasirinkimas, rekomenduojamų ir nerekomenduojamų vietų sąrašas, autobusų tvarkaraščiai ir be galo miela aplinka….Minusai:
- Smirdantis ir nelabai higieniškas tualetas bei dušas;
- Kartais baisu dėl saugumo;
Išvada: jei būsit Rygoje, išbandykit Riga Hostel, nes jis superinis. 
Barai Rygoje
Vakaras praėjo puikiai, susipažinome su verslininku lenku, kuris man pasirodė labai įdomus. Socialine darbuotoja iš Latvijos – labai miela ir draugiška, papasakojo, kur mums vertėtų dar nuvažiuoti. Fotografu rusu, kuris važinėjo po Europą darbo reikalais. Sunkiai jam sekėsi anglų, tai tiek ir tebendravom. 3 pietiniais ispanais – tikras prakeikimas jie, nepažįsta žodžio ne. Taip pat, sužinojau, jog pietiniai ispanai nuo šiaurės skiriasi kaip diena ir naktis: pietūs yra temperamentingi mergišiai, šiaurė labiau panašūs į lietuvius – ramūs, sunkiau prisileidžiantys ir dar pakankamai šilti. Taip pat dar vienu rusu iš Sankt Peterburgo, kuriam nepatiko Rusijos žmonių mąstymas ir santvarka (so strange) ir 2 girtais norvegais, kurie išgėrę “šiek tiek” alkoholio tampa tikrais bendravimo asais
Vakaras baigėsi bare, kurį rekomendavo hostelio panelė. O ji rekomendavo keturis:
- “I love You” – nežinau apie ką, bet antradienį jis buvo uždarytas, Vieta Aldaru iela
- Kabakas su labai labai gera muzika, sofutėm bei įvairiais vykstančiais undergroundo renginiais; alus 0,9 LVL ir 1,5 LVL. Vieta: kitoj pusėj gatvės negu basejkalns, netoli laisvės staulos, Aspazijas bulv.
- Labai gera vietelė šiltiems ir pigiems pietums. Deja, vakare ten nelabai kas būna, bet dieną tikra studentų ir jaunų žmonių pavalgymo vieta; Vieta-Kalku iela, prie rusų dramos teatro ( Krievu dramas teatrs)
- Tikras Erasmus’ininkų baras. Jeigu nueisi, draugų tikrai susirasi. Tik kartais būna apytuštis, bei alus 1,5 LVL = 7,5 LT, Vieta Peldu iela
Ryte turėjom judėti namo, bet velniai nematė. Reikėjo likti!
Apie Old Town City Hostel
Likom, tik teko kraustytis į kitą hostelį, Old Town City Hostel…Ir jame buvo smirdantys tualetai, labai nemiela virtuvė, šaltas common room, baisūs laptai (jei didelis lagaminas, tai ten būtų prakeikimas užlipt), didesnė kaina, jokių pusryčių ir 16 lovų kambarys. Staff’as ne toks jau ir draugiškas, tik hostelio svečiai baisiai įdomūs: anglas daug žinojo apie Lietuvą. Ypač keistų istorijų iš senelio apie drąsias lietuves pokario metais. Kitas svečias – latvis, kuris paneigė visus prasimanymus apie jūrų burbulus ir džiunglių šniūrus. Taip pat, kaip mes negražiai latvius vadiname visokios žirgo galvom, taip jie mums irgi turi keletą trumpinių, man rodos, vienas iš jų skamba „liešiai“. Kokie mes, tokie ir kaimynai
Ką verta aplankyt neminėsiu, nes objektų daug, o užėję beveik niekur taip ir nebuvom. Tiesiog trankymasis po miestą visai nieko. O jeigu netyčia Rygoj užkluptų geri orai, nepagailėkit 1 lato ir nuvažiuokit traukiniu į Jūrmalą, kur laukia tikrai kitokia jūra
Na ir paskutinę dieną teko tranzuoti namučio, nes neturėjom galimybės nusipirkti bilietų. Neturėjome nei kompiuterio, nei autobusų grafiko. Aišku į autobusų stotį nueiti tingėjome. Sakė, jog galima nusipirkti bilietus vietoje…nu bet velniai nematė
Iki tranzavimo vietos lengva patekti 26 ir 23 autobusu nuo prie vidurinio tilto esančios stotelės Akmens iela. Stotelė kitoje pusėje upės negu senamiestis. Pavažiavus iki stotelės pavadinimu Par…. (iš viso 3 žodžiai), atsiveria puiki tranzavimo vieta, iš kurios mus paėmė tiesiai į Vilnių po kokių 4minučių. So lucky
Jūratė
The post 2 dienos Rygoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Mieli prisiminimai apie Rygą appeared first on ECOLINES blog.
]]>O kelionė jau nuo pat pradžių žadėjo nuotykius. Iš Kauno autobusų stoties turėjome pajudėti paryčiais, tad naktinis viešasis transportas atrodė labai pagelbės. Tik jis vėlavo, o ir ne iki pat stoties atvežė – buvo akimirka panikos, nes kaip tik skubėdami stoties link pamatėme lygiai tokį pat autobusą, kokiu turėjome važiuoti, o kokia tikimybė, kad paryčiais jų Kaune tiek reisuoja? Žodžiu, pilnomis baimės akimis pasileidome bėgte į stotį, bet vis dėlto suspėjome. Įsitaisę patogiose autobuso sėdynėse, nugrimzdome į tolimesnį nakties miegą, o puikiai pasnaudę pabudome jau Rygoje.
Šeštadienio rytas rudens vėju apsiginklavusioje Rygoje – šiek tiek panašus kaip ir pas mus. Kadangi stotis prie pat didžiojo turgaus, ten žmonių knibždėte knibždėjo. Pasirinkimas milžiniškas, jame verta pasivaikščioti vien dėl pačios atmosferos. Toliau apsuktas ratas aplink tolimesnes gatveles, praeinant pro Rygos mokslų akademiją, pajuntant ne centre esančių gatvių ir namų paprastumą – tikrai jaučiamas panašumas su Lietuva.
Tiesa, paprastumas tikrai gali prajuokinti, nes gėlių parduotuvės pavadinimas tapo savotišku iššūkiu bandant jį ištarti: ziedu vairumtirdznieciba. Va tau ir latvių kalba. Prisijuokę toliau keliavome vėžlio žingsniu dairydamiesi ir niekur neskubėdami, įsiliedami į šurmuliuojančio ryto garsus.
Dauguvos upės saloje pamatėme ir vakaro tikslą – televizijos bokštą. Bet iki tol, norėjome apsidairyti po senamiestį, pasidėti daiktus hostelyje. Šį kartą jau iš anksto susirastas, nors ir vienai nakčiai – nuvylė. Nors buvo dar tik ankstyvas ruduo, bet miegoti tikrai šalta, patys kambariai itin senoviniai, vonia, nors ir didelė, bet nepatogi ir pasenusi. Bet čia 6-bed dorm, o private rooms, kurie buvo kitame aukšte, atrodė jau renovuoti. Kaip ir virtuvė, kurioje tikrai smagiai galima atsigerti nemokamos šiltos arbatos/kavos, prisipildyti termosą. Common room irgi nebuvo – vienai nakčiai tinkamas kaip pigus variantas, bet pati nerekomenduočiau.
Bet dar iki susipažinimo su hosteliu, smagiai pasivaikščiojom Dauguvos pakrante, kuri tikrai sutvarkyta, daug suoliukų, ant kurių ne tik pasėdėti, bet ir užkąsti patogu. Pasistiprinę žingsniavome prie aukštosios Šv. Petro bažnyčios, kurioje taip pat yra ir apžvalga, tik brangoka – 3-4 latai (nors dabar jau eurai, bet kainos tebėra latais). Susidomėjusiems: http://peterbaznica.riga.lv/en/serviceshours/
Žinoma, būtina pamatyti ir Laisvės paminklą, Nacionalinės operos pastatą, prie jo esantį didelį parką su kanalu ir paplaukiojimo galimybe. Jei norite suvenyrų, geriau neiti į parduotuves, o rinktis iš žmonių, kurie ant savo stalų turi visokio gėrio. Jie pačiame centre, vienas šalia kito išsirikiavę, tik eik ir gėrėkis, o besigėrėdamas nepamiršk derėtis. Tiesa, iš karto nusiteikti reikia tam, kad Latvijoje, kitaip nei pas mus, tikrai viskas brangiau. Bet vardan pažinimo – verta. Ir dar, kadangi Ryga tikrai nėra didelė – ypač senamiestis kompaktiškai sudėliojęs visus įdomiausius pamatyti taškus, kaskart pamėginkite sukti vis į kitas gatveles, ir dar galvas kilstelėti – tikrai nemažai dėmesio vertų architektūrinių grožių.
Na, o popiet pradedant temti, išsiruošėme į žygį pas Televizijos bokštą. Nuo centro pėsčiom, ~4km į vieną pusę, tad nebloga mankšta gavosi, bet verta. Gražus vaizdas tiek į centro pusę, tiek į salos. Įėjimas tuo metu kainavo 2,6 lato, dabar 3,7 euro.
Plačiau: http://www.tvtornis.lv/tvtornis/index.php?m=pakalpojumi&s=ekskursijas&l=en. Žmonių ten visiškai nebuvo, užkilome liftu, gavome žiūronus ir galėjome grožėtis besileidžiančia saule, aplinkiniais rajonais, apsuptais vandeniu. Minusas – labai jau nešvarūs langai, kurie prastino matomumą. O ir senamiestis gana toli, kad puikiai apžiūrėtum, bet aplink tiek vandens, kad vis tiek patiko.
Tikriausiai pagalvojote apie Jūrmalą, bet ne. Tiesiog sėdome į miesto autobusą, apie pusvalandį pavažiavome, tada dar paėjėjome ir išlindome prie tos savos, mylimos Baltijos jūros. Netoli yra uostas, iš kurio vis plaukė ir plaukė tiek didesni, tiek mažesni laiveliai.
Žinoma, rudeniniai vėjai prie jūros pataršė plaukus, besimaudančių jau irgi nesutikome, bet prisirinkome gintarų, prisikvėpavome jodu, papietavome kopose ir vėl sugrįžome į senamiestį, kuriame vis gali atrasti dar nepraeitą vietelę. Vakare, pilni įspūdžių, nuvargę ir laimingi klestelėjome į autobuso sėdynes, parskuodėme namo taip greitai, kad dar spėjome pasigrožėti krepšinio čempionato uždarymo fejerverkais virš „Žalgirio“ arenos.
Ryga – nedidelis, puikiai savaitgaliui tinkantis miestas. Viskas arti, kompaktiška, savita ir kartu kitaip. Tikrai galima išvėdinti galvą, pasibičiuliauti su braliukais ir uždėti varnelę savo pažinimo žemėlapyje.
Rima
The post Mieli prisiminimai apie Rygą appeared first on ECOLINES blog.
]]>