Vaizdas pro autobuso langą

Vykau į Taliną vėlgi su ECOLINES. Važiavau geriausiu autobusu kada tik buvau važiavus. Jame buvo nemokama kava, Wi-Fi (tik Estijoje kažkaip nelabai traukė), labai patogios sėdynės, elektros lizdai ir jie rodė labai gražius video. Teko susirasti internete, nes labai patiko )

•  [youtube=http://www.youtube.com/watch?v=dz0WYCPVI3Y]  – šitas labai mielas, tikrai toks Taliniškas
• [youtube=http://www.youtube.com/watch?v=ItzgV5Z4_Yk&noredirect=1] – tiesiog labai mielas ir romantiškas

Todėl kelionė labai greit praėjo.

Autobuso vidus

Mano nuotykiai Taline:

1. Nuėjau į miesto centrą pėsti. Pagalvojau, kad gaila mokėti 1,6 EUR už 4 stoteles. Tai brangiau už bilietus Romoje, Berlyne, Kiolne, Prahoje, Vilniuje ir Varšuvoje! Velniop sistemą ;D Kelionė iki hostelio užtruko iki valandos, bet užtat kokių gražių, įdomios architektūros naujų pastatų pamačiau! Šiaip iki miesto centro iki stoties važiuoja 2-as tramvajus, 4toje stotelėje reikia išlipti;

Kadriorg parkas

2. Praėjus miesto sieną, pagalvojau WOW! Tikrai WOW. Miesto siena buvo žydros spalvos nuo šviesų (nuotrauka niekaip nesigavo), viskas nulipdyta iš akmenų, seni pastatai… daug žmonių (buvo penktadienio vakaras);
3. Radau hostelį: Old Town MunkenHof. Man jis nepatiko. Buvo purvina virtuvė, milijonas prikrautų niekad netvarkomų indų, nebuvo bendros kavos, arbatos ir taip toliau – kas būna paprastai beveik visuose hosteliuose su virtuve. Bendras kambarys nebuvo tas, kur nori sėdėti ilgai. Labai skyrėsi nuo mano mylimojo hostelio Vilniuje – Jimmy Jump’s House. Kambaryje buvo metalinės spintelės – neįsivaizduoju kaip ten galima sutalpinti daiktus. Mūsų kuprinės tilpo tik iš jų išėmus didžiają dalį daiktų. Ką kitiems kalbėti tai nežinau…
Radom keletą šaunių vietelių, kurių Vilniuje tikrai nerasi:

• Drakon baras, kuris yra Rotušės bažnyčioje. Tai tikra viduramžiška buveinė, kur visi gėrimai kainuoja 2 pinigus (2 EUR), alaus įpila belekiek.:)) Kartais 0,5l; kartais 0,3l, viskas skendi žvakių šviesoje, geriama iš molinių indų ir aplinkui tvyro tikrai nuostabi ir maloni aplinka;

Labor baras

• Labor baras – laboratorijos tematikos baras, kuriame gėrimai iš kolbų:)) Laimės valandomis viskam -50% nuolaida, nes kitaip mažai perkančių kokteilį už 10 Eur
• Kokteilių ir šotų pasirinkimas labai didelis, keli knygelės puslapiai. Barmenai apsirengę kaip mokslininkai, o ant sienų yra įdomių fosforinių piešinių bei įdomių įrengimų. Kad ir kiek kainuos tie shotai, bet kartą apsilankyti tikrai verta – linksmins ne tik girti užsieniečiai, bet ir kokteiliukai iš kolbų )
• Paėjus ta pačia gatve į priekį ir pasukus pirmame posūkyje į kairę yra bariukas, kuriame renkasi daug vietinių. Šiaip niekuo neišskirtinis, tiesiog kaip estiškas Gringo:)) beje, jame alus tai toks pobrangis. Butelis tik 2,9 eur.

Kokteilių pateikimas Labor bare

5. Norint galima pasigrožėti Talinu nuo sienos. Kaina 3 EUR. Galima užlipti ir bent į 3 bokštus, bet, deja, niekur nelipome, užteko panoramos, atsiveriančios nuo prezidentūros kalno.
6. Pietus valgėme kebabinėje, esančioje netoliese Vitu prekybos centro. Didelis kebabas su didelėm bulvytėm ir didele kola kainavo 5,49 EUR. Pardavėja dar sumaišė aštrų padažą su česnakiniu, todėl teko padeginti burnas )
7. Labai smagu tiesiog slankioti įvairiomis gatvelėmis. Talino senamiestis tikrai gerai išsilaikęs. Visur dvelkia Viduramžiais ir kur tik pasisuksi dažnai tarsi WOW. Dideli senamiesčio ir už pilies sienos esantys kontrastai. Už pilies sienos pilna ofisų, stiklinių aukštų pastatų ir jie visai nežaloja vaizdo – kaip tik dažnai nustebina savo architektūra.

Iškabos prie parduotuvių

Atgal vėlgi nevažiavome autobusu į stotį, ėjome. Ne vakare ėjimo atrodė begalybė ) bet vis tiek dar teko 40 min laukt autobuso. Iš skubėjimo į jį net pamiršome savo atsigėrimą po suoleliu

Kava for freeee!;D

Autobusas tikrai pasirodė pilnas įdomių keleivių:

• Priekyje važiavo 2 senukai. Jiems buvo kokia minimum 70 metų. Gaila, nemokėjome rusiškai, o kitaip būtumėme pakalbinę. Važiavo jie iš Talino į Rygą, bet neatrodė keliautojai. Gal iš Rusijos parvyko namo.
• Šalia mūsų sėdėjo 2 vokiečių keliauninkės. Keliavo dviese su drauge po Europą, nedrąsu buvo klausti jų metų, bet ne mažiau 50 buvo. Tikrai faina, kai savarankiškai keliauja vyresni žmonės
• Dar sutikome tokią tigrinę panelę ) buvo visa apsirengus kaip tigrė: aptemtos tigrinės tympos, aptempta tigrinės maikė ir tigriniai batai. Ant maikės buvo užsidėjus odinę liemenę. Tikrai traukė aplinkinių dėmesį Vis svarstėm, ką ji veikia gyvenime, bet savo  mintimis nesidalinsiu.
• Mūsų kambariokai iš hostelio irgi atėjo į tą patį autobusą. Keista, važiavo iki Vilniaus. Jie tikriausiai iš Šiaurės Korėjos. Mergina tikrai labai graži ir rami, o vaikinukas ryte sulaužė hostelyje sieną – buvo girtas ir nesisekė jos uždaryti, todėl netyčia sulaužė.

vaivorykštė Rygoje

Pasiekus Rygą, dėl neaiškių priežasčių vėlavo autobusas net valandą. Bet atėjusi stiuardesė visus nuramino. Spėjome, kad vėlavo dėl milžiniškų kamščių prieš Rygą. Prie stotelės sutikome lietuvį, kuris netyčia mus buvo užkalbinęs Labor bare. Taline buvo susitikti su panele iš St. Peterburgo. Tai buvo viena pirmųjų jo kelionių autobusu, bet atrodė patenkintas, išskyrus autobuso vėlavimą.

Autobusas buvo šiek tiek senesnis nei prieš tai važiavome. Buvo užpildytos visos sėdynės, o visą kelią verkė autobusu važiuojantis kūdikis. Tikrai jo pagailo, bet ir jis keleiviams nervus patampė. Kelionė namo atrodė labai ilga, labai nekantravom bėgt pavalgyti ir atsigerti, nes nebeturėjome savo gėrimų:)

Tikrai smagu į Taliną vėl sugrįžti!

Jūratė

The post 2 dienos Taline appeared first on ECOLINES blog.

Laisvės aikštė Taline

Tad lygiai prieš du metus teko didelė garbė aplankyti paslaptingąjį Taliną. Tai buvo mano gimtadienio dovana – neprastai, tiesa? Tuo metu Lietuvoje žiema buvo panašesnė į gūdų rudenį, o jau pakeliui į Taliną susidūrėme su pūga ir tikrai žiemiškais vaizdais. Kadangi iš Vilniaus pajudėjome vakare, ankstyvą rytą jau trepsėjome Talino autobusų stotyje. Naktis autobuse buvo šiek tiek ekstremali, kuomet važiuojama viduriu kelio, skinamasis kelias per gausią pūgą, bet galima pasidžiaugti – vairuotojai tikri profesionalai, tad pro šoninį langą žiūrint, galėjai tiesiog mėgautis išsiilgta balto sniego skraiste.

Tompea kalva iš apačios

Žinoma, tik išlipus iš autobuso, mus pasitiko šiurpinantis vėjas. Ir nenuostabu, Talinas juk jūrinis miestas, turintis didelį uostą visai prie pat centrinės miesto dalies. Tad, nors šalčio buvo vos keli laipsniai, vėjas tikrai smelkėsi per kūną. Tokiomis akimirkomis įžvelgi labai didelį asmeninių kelionių planavimo privalumą – juk oro iš anksto nenuspėsi, dėl to geriau turėti keletą variantų ir mėgautis tuo, kas geriausiai pavyksta. Mes visiškai neskubėdami patraukėme per miestą, pasidairėme į dar kalėdiškai papuoštus medžius. Pirmasis įspūdis tikrai liko iki šiol – paslaptingas, viduramžius primenantis ramus ir tikrai labai gražus miestas.

Viru vartai

Apsistoję buvome „16 Eur” hostelyje. Kadangi kambarys buvo dvivietis, ramybės, erdvės tikrai netrūko. Dušas ir tualetas labai tvarkingi, nors pamenu, pirmą vakarą karštas vanduo greit baigėsi. Lova iki šiol įstrigusi kaip viena patogiausių – tik palietus kūnu čiužinį, iškart pajauti pabėgantį nuovargį. Kas dar buvo labai labai gerai – kas rytą galima eiti į pirtį ir baseiną nemokamai! Nors Taline tai daug kur populiaru, matyt, šiaurietiškas įprotis. Kas nuvylė – virtuvė. Jau nekalbu apie tai, kad nebuvo nei kavos, arbatos, bet nebuvo net elementariausių indų. Bet kaip sakoma, prie visko prisitaikai, tad jei kam įdomu detaliau:  http://www.16eur.ee/eng/firstpage/

Senamiestis, apsiklojęs sniegu – labai įspūdingas. Nors dienos ir buvo stipriai apniukusios, atrodė, kad dar neprašvitus jau temsta, bet tai suteikė savotiško unikalumo. Įspūdį darė ir senoviniais viduramžių drabužiais apsirengę, gatvėse praeivius kalbinantys restoranų šaukliai. Kadangi miestas dar buvo nenupuoštas, teko galimybė pamatyti ir pagrindinę miesto eglę (kuri buvo išgarsėjusi savo nuvirtimu dėl smarkaus vėjo).

Vaizdas nuo Tompea kalvos

Didelis Talino išskirtinumas – Tompea kalva, kuri pačiame centre. Ant jos užlipus, galima rasti ne tik pilį, kurioje įsikūręs Estijos parlamentas (Riikikogu) ir didysis Hermano bokštas, bet taip pat Aleksandro Nevskio soborą ir net penkias apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria skirtingų miesto vietų panoramos. Apskritai, tos aukštos, pilko akmens sienos aplink senamiestį – labai įsimintinos. Nes įeinant pro didžiulę arką, šone tave pasitinka Storosios Margaritos bokštas. Visi šie pilkieji fragmentai raudonais stogais, paslėptais po sniego sluoksniu – tikrai šiaurietiškas žiemiškas miestas.

Miesto rotušė

Nors iš pradžių buvo planuota aplankyti Jägala krioklį, kuris tik apie 30 km nuo Talino, bet dėl žvarbių orų atsisakyta tokio žygio ir pasirinktas artimesnis – Piritoje esantis sugriautas Šv. Brigitos vienuolynas. Pėsčiomis, einant pajūriu, tuo pačiu paspoksant į uostą, aplankant „Russalka Memorial“ – angelą, skirtą atminti nuskendusį laivą, pasigrožint didžiuliais ledo varvekliais, susidariusiais ant turėklų, į vieną pusę gavosi apie 7-8 km.

Talinas įsikūręs prie pat jūros

Bet tikrai verta kiekvienos nuovargio akimirkos, nes tuo Talinas ir ypatingas, kad jūra čia taip arti ir tokia graži. Labai daug laivų, judesio. Tiesa, pakrantėse dominuoja aštrūs akmenys, tad vasarą pasideginti turbūt nėra populiaru, bet žiemą, kai tie akmenys pasidengę ledu – super vaizdas. Pats vienuolynas, tiksliau jo griuvėsiai – turi vaiduokliško žavesio. Sniego kai kur buvo net iki kelių, bet tos sienos tokios ir vienišos, ir tuo pačiu istoriškai pripildytos. Smagus žygis, nors ir vidury žiemos. Ypač gražu buvo einant atgal, kuomet jau temo, ir jūroje buvo pilna žybsinčių šviesų – laivų, keltų, pačio uosto.

Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsiai

Laikas, kaip visada, tiesiog praskriejo. Ir tik vėl įsitaisius vakare autobuso sėdynėje, supranti – tikrai viskas. Atgal į Lietuvą, paliekant sužavėjusį, kitokį Pabaltijo miestą, į kurį dar būtina sugrįžti ir ne kartą. Bet pirmiausia, dėl krioklių ir smalsumo – koks šis žiemiškai mistinis miestas būna vasarą?

Rima

The post Sniegu apklotas Talinas appeared first on ECOLINES blog.