Mums pasisekė, kad pirmąjį mėnesio sekmadienį įėjimas į visus Prahos Nacionalinės galerijos padalinius yra nemokamas. Nors kita vertus, už tokios kokybės ekspozicijas nebūtų buvę gaila ir sumokėti tų beveik 20 litų.

1. Švarcenbergo rūmai:

Brandl portretų ekspozicija Švarcenbergo rūmuose

Tai įspūdingi renesanso laikotarpio rūmai (pastatyti 1545), kurių visos fasadinės sienos dekoruotos grafito technika (keletą tokio dekoro pavyzdžių galima rasti ir Vilniuje, pvz. ant Medininkų restorano pastato). O rūmų viduje atradome itin turtingą baroko dailės ekspoziciją. Čia pirmą kartą pamačiau, kaip atrodo bažnyčių skliautų tapybos eskizai. Labai patiko čekų tapytojo Peter Johanes Brandl portretai. Rūmuose viena salė skirta XVIII a. antros pusės madai – tikra dovana merginų akims. Bet vyrukai turėtų nenusiminti, nes pastogėje išeksponuota itin gausi ginklų kolekcija.

2. Šternbergo rūmai:

Fajumo oazės realistiniai portretai

Tai barokiniai rūmai pastatyti XVII a. pabaigoje, o juose susipažinome su senųjų meistrų kūryba. Neįtikėtina, kad Prahos Nacionalinė galerija savo kolekcijoje turi net Fajumo portretų, tapytų senovės Egipte prieš porą tūkstančių metų. Taip pat žavėjomės čekų, italų, flamandų, vokiečių šedevrais.

Bartholomeus van der Helst „Dailininko žmonos Annos du Pire potretas Granidos vaidmenyje“

Didžiausią susižavėjimą sukėlė 3. Prahos Municipaliteto rūmai – įspūdingas XX a. pradžios statinys, neįtikėtinai puikiai išlikusiu, nepakitusiu interjeru. O ko verta secesijos/art nouveau meno paroda trečiame pastato aukšte! Nepakartojami Alphonse Mucha plakatai, František Drtikol fotografijos, secesijos kostiumai, baldai, indai… O dar iš greta esančios koncertų salės sklinda vakarinio koncerto repeticijos garsai! Jei vakare nebūtų reikėję jau sėsti į ECOLINES autobusą, būtinai būtume apsilankę ir čekų kompozitoriaus B. Smetanos koncerte!

Maistas:

Guliašas su bulvių virtinukais

Kur pietauti ir vakarieniauti rinkomės pagal vietinių patarimus. Jų daug galima rasti puslapyje spotted by locals. Čekišką guliašą su duonos arba bulvių virtinukais valgėme restoranėlyje 1. „Local“. Čia renkasi tiek vietiniai, tiek turistai (nes jis visai šalia Karolio tilto). Meniu pagrinde nacionaliniai patiekalai ir savo bravoro gaminamas alus.

Džiuvesėliais apkeptą sūrį ir vištienos kepsnį valgėme kavinėje 2. „Morganti“. Tai gana populiari vieta, nes radome vienintelį pusiau laisvą stalą (kitame jo gale sėdėjo kita porelė). Čia visi lankytojai buvo čekai. Maistas skanus, alaus platus pasirinkimas ir jis pigesnis nei Lietuvoje.

Kiauliena su virtinukais ir raugintais kopūstais

Kiaulieną su virtinukais ir raugintais kopūstais ir mėsa įdarytas bulves su raugintais kopūstais valgėme restoranėlyje 3. „Valašska pivnice“. Čia maisto ir alaus kainos – mažiausios iš visų lankytų vietų. Maistas, nors ir nelabai įprastas, bet skanus. Tiesa, interjeras nelabai jaukus, šiek tiek padekoruotas tikrais kailiais. Lankytojų irgi ne per daugiausiai, pagrinde užklydę turistai.

Labiausiai skrandžius (o kartu ir sielas) pamalonino 4. „Choco cafe“. Čia keliolika rūšių karšto šokolado, bene dešimt skirtingų tortų ir dar galybė visokių kitokių desertų (pavyzdžiui, čekiški vamzdeliai su grietinėlės įdaru). Viskas labai skanu, interjeras jaukus, dekoruotas senovinių atviručių kolekcijomis. Taip pat čia pirkome lauktuves – čekišką šokoladą su įvairiausiais priedais (moliūgais, kiviais, čili, druska, bananais ir t.t.). Šią vietą rekomenduoju labiausiai iš visų!

Skanumynai Choco cafe

Linas ir Aistė

The post Ką pamatyti ir paskanauti Prahoje? appeared first on ECOLINES blog.

Laisvės aikštė Taline

Tad lygiai prieš du metus teko didelė garbė aplankyti paslaptingąjį Taliną. Tai buvo mano gimtadienio dovana – neprastai, tiesa? Tuo metu Lietuvoje žiema buvo panašesnė į gūdų rudenį, o jau pakeliui į Taliną susidūrėme su pūga ir tikrai žiemiškais vaizdais. Kadangi iš Vilniaus pajudėjome vakare, ankstyvą rytą jau trepsėjome Talino autobusų stotyje. Naktis autobuse buvo šiek tiek ekstremali, kuomet važiuojama viduriu kelio, skinamasis kelias per gausią pūgą, bet galima pasidžiaugti – vairuotojai tikri profesionalai, tad pro šoninį langą žiūrint, galėjai tiesiog mėgautis išsiilgta balto sniego skraiste.

Tompea kalva iš apačios

Žinoma, tik išlipus iš autobuso, mus pasitiko šiurpinantis vėjas. Ir nenuostabu, Talinas juk jūrinis miestas, turintis didelį uostą visai prie pat centrinės miesto dalies. Tad, nors šalčio buvo vos keli laipsniai, vėjas tikrai smelkėsi per kūną. Tokiomis akimirkomis įžvelgi labai didelį asmeninių kelionių planavimo privalumą – juk oro iš anksto nenuspėsi, dėl to geriau turėti keletą variantų ir mėgautis tuo, kas geriausiai pavyksta. Mes visiškai neskubėdami patraukėme per miestą, pasidairėme į dar kalėdiškai papuoštus medžius. Pirmasis įspūdis tikrai liko iki šiol – paslaptingas, viduramžius primenantis ramus ir tikrai labai gražus miestas.

Viru vartai

Apsistoję buvome „16 Eur” hostelyje. Kadangi kambarys buvo dvivietis, ramybės, erdvės tikrai netrūko. Dušas ir tualetas labai tvarkingi, nors pamenu, pirmą vakarą karštas vanduo greit baigėsi. Lova iki šiol įstrigusi kaip viena patogiausių – tik palietus kūnu čiužinį, iškart pajauti pabėgantį nuovargį. Kas dar buvo labai labai gerai – kas rytą galima eiti į pirtį ir baseiną nemokamai! Nors Taline tai daug kur populiaru, matyt, šiaurietiškas įprotis. Kas nuvylė – virtuvė. Jau nekalbu apie tai, kad nebuvo nei kavos, arbatos, bet nebuvo net elementariausių indų. Bet kaip sakoma, prie visko prisitaikai, tad jei kam įdomu detaliau:  http://www.16eur.ee/eng/firstpage/

Senamiestis, apsiklojęs sniegu – labai įspūdingas. Nors dienos ir buvo stipriai apniukusios, atrodė, kad dar neprašvitus jau temsta, bet tai suteikė savotiško unikalumo. Įspūdį darė ir senoviniais viduramžių drabužiais apsirengę, gatvėse praeivius kalbinantys restoranų šaukliai. Kadangi miestas dar buvo nenupuoštas, teko galimybė pamatyti ir pagrindinę miesto eglę (kuri buvo išgarsėjusi savo nuvirtimu dėl smarkaus vėjo).

Vaizdas nuo Tompea kalvos

Didelis Talino išskirtinumas – Tompea kalva, kuri pačiame centre. Ant jos užlipus, galima rasti ne tik pilį, kurioje įsikūręs Estijos parlamentas (Riikikogu) ir didysis Hermano bokštas, bet taip pat Aleksandro Nevskio soborą ir net penkias apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria skirtingų miesto vietų panoramos. Apskritai, tos aukštos, pilko akmens sienos aplink senamiestį – labai įsimintinos. Nes įeinant pro didžiulę arką, šone tave pasitinka Storosios Margaritos bokštas. Visi šie pilkieji fragmentai raudonais stogais, paslėptais po sniego sluoksniu – tikrai šiaurietiškas žiemiškas miestas.

Miesto rotušė

Nors iš pradžių buvo planuota aplankyti Jägala krioklį, kuris tik apie 30 km nuo Talino, bet dėl žvarbių orų atsisakyta tokio žygio ir pasirinktas artimesnis – Piritoje esantis sugriautas Šv. Brigitos vienuolynas. Pėsčiomis, einant pajūriu, tuo pačiu paspoksant į uostą, aplankant „Russalka Memorial“ – angelą, skirtą atminti nuskendusį laivą, pasigrožint didžiuliais ledo varvekliais, susidariusiais ant turėklų, į vieną pusę gavosi apie 7-8 km.

Talinas įsikūręs prie pat jūros

Bet tikrai verta kiekvienos nuovargio akimirkos, nes tuo Talinas ir ypatingas, kad jūra čia taip arti ir tokia graži. Labai daug laivų, judesio. Tiesa, pakrantėse dominuoja aštrūs akmenys, tad vasarą pasideginti turbūt nėra populiaru, bet žiemą, kai tie akmenys pasidengę ledu – super vaizdas. Pats vienuolynas, tiksliau jo griuvėsiai – turi vaiduokliško žavesio. Sniego kai kur buvo net iki kelių, bet tos sienos tokios ir vienišos, ir tuo pačiu istoriškai pripildytos. Smagus žygis, nors ir vidury žiemos. Ypač gražu buvo einant atgal, kuomet jau temo, ir jūroje buvo pilna žybsinčių šviesų – laivų, keltų, pačio uosto.

Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsiai

Laikas, kaip visada, tiesiog praskriejo. Ir tik vėl įsitaisius vakare autobuso sėdynėje, supranti – tikrai viskas. Atgal į Lietuvą, paliekant sužavėjusį, kitokį Pabaltijo miestą, į kurį dar būtina sugrįžti ir ne kartą. Bet pirmiausia, dėl krioklių ir smalsumo – koks šis žiemiškai mistinis miestas būna vasarą?

Rima

The post Sniegu apklotas Talinas appeared first on ECOLINES blog.

Dar keletas faktų apie Čekiją:

1. Nors daugelyje pasaulio šalių buvo (o daug kur ir tebėra) draudžiamas, Čekijoje absentą gamina nuo 1990-ųjų. Šiuo metu jis yra viena mėgstamiausių turistų atrakcijų.

Absento baras

2. Kaip matome nuotraukoje, kanapės Čekijoje irgi nėra visiškai nelegalios. Žmogus gali turėti savo reikmėms iki 15g. arba auginti 5 augalus.

3. Čekijoje yra legali prostitucija. Prieš keletą metų dar veikė bordelis „Big sister„, kuriame nereikėdavo mokėti už paslaugas, jeigu sutikdavai, kad viskas bus nufilmuojama ir platinama mokamuose interneto portaluose.

Buvęs bordelio pastatas

4. Prahoje, šalia Franco Kafkos muziejaus, yra keista, kontraversiška skulptūra. Ji vaizduoja du į baseinėlį besišlapinančius vyrus. Figūrų klubai juda į šonus, suteikdami kompozicijai dinamiškumo ir realistiškumo. Negana to, baseinėlis yra Čekijos Respublikos formos! Čekai tikrai turi saviironijos, manau, Lietuvoje tokia skulptūra sukeltų milžinišką pasipriešinimo audrą.

David Černý skulptūra

Skulptūros autorius Davis Černý yra sukūręs ir daugiau provokatyvių meno kūrinių, pavyzdžiui, parodijuodamas garsųjį Damieno Hirsto darbą „Mirties nesuvokimas gyvųjų protais“ (ryklys formaldehide), pristatė savąjį „Ryklį“, kur formaldehido pripildytame akvariume patalpino Sadamą Huseiną.

Daugiau įspūdžių – patarimų skaitykite kitame mano įraše „Ką pamatyti ir paskanauti Prahoje?”

Linas ir Aistė

The post Kokia Praha vasario mėnesį? appeared first on ECOLINES blog.