Daugpilis turi istorinį miesto centrą, susiformavusį XIX a., kai Rusijos caras įsakė mieste naudoti plytų mūrą, kad miestas atrodytų gražus ir turtingas, todėl čia nerasite mums įprasto gotikos, renesanso ar baroko stiliaus senamiesčio. Čia yra plačios gatvės, kaštonų alėjos, skverai, parkai ir fontanai. Daugiau kaip 70 proc. Daugpilio pastatų nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Pažintį su Daugpiliu verta pradėti nuo Daugpilio tvirtovės. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Daugpilis paminėtas 1275 m., kai Livonijos ordino nariai, vadovaujami magistro Ernsto fon Ratzeburgo, pastatė tuometinę Dunaburgo tvirtovę. Po Livonijos ordino panaikinimo 1561 m. vietovė perėjo Lenkijos karūnai ir gavo herbą, tačiau 1577 m. kraštą nusiaubė Ivanas Žiaurusis, kuris pastatė naują tvirtovę jau kitoje vietoje. Steponas Batoras suteikė Magdeburgo teises 1582 m. Pasibaigus Šiaurės karui 1721 m. vietovė perėjo carinei Rusijai. Tada buvo vykdomas Peterburgas-Varšuva kelio projektas, pastatyta nauja, jau trečia, tvirtovė. Nuo 2011 m. vyksta didžiulio komplekso tvarkybos darbai, nes du pasauliniai karai ir sovietiniai metai padarė savo juodą darbą.
Verta paminėti, kad Daugpilio tvirtovės perimetras lankytojams prieinamas nemokamai, nes čia gyvena apie 1200 daugpiliečių ir teritorija neuždaroma, bet eurų prireiks mokamiems objektams: ekskursijai, Nikolajaus vartuose esančiai senovinių rūbų ekspozicijai, šikšnosparnių centrui, žydų kilmės dailininko Marko Rothko centrui.

Marko Rothko centru Daugpilis pagrįstai didžiuojasi. Šis būsimasis žydų kilmės dailininkas iš Daugpilio 1912 m. emigravo į JAV būdamas vos dešimties metų, galėjo studijuoti Jeilio universitete, bet pasirinko menininko kelią. Rothko nepardavinėjo savo paveikslų, gyveno iš parodų, todėl jo palikuonims atiteko didelė kolekcija. Daugpilio Marko Rothko centre galima pamatyti šešis originalius paveikslus, ekspozicija nuolatos keičiama. Kad įsivaizduotumėte jo paveikslų vertę – vienas iš paveikslų buvo parduotas už 140 mln eurų! Tvirtovėje esančiame restorane „Arsenals“ galima paragauti šio paveikslo įkvėpto deserto.

Bažnyčių kalva garsėja keturių religinių konfesijų maldos namais: liuteronų bažnyčia, katalikų bažnyčia, stačiatikių cerkvė ir sentikių cerkvė yra įsikūrusios viena netoli kitos. Jeigu pirmąsias tris aplankyti sukliudyti gali pamaldos ar tiesiog nedarbo laikas, sentikių cerkvės aplankyti nepavyks dėl bendruomenės uždarumo-jie nepriima turistų. Tačiau turistus tikrai priima pora žingsnių nuo Bažnyčių kalvos esanti Daugpilio šratų gamykla. Tai- seniausia amunicijos (šratų, kulkų) gamykla Šiaurės Europoje. Daugpilio gamykla atsidarė 1883 m., o ant iškabos skelbiami 1886 m. žymi jau pilnai veikiančios gamyklos pirmuosius metus. Šiuo metu gamykla realiai gamina produkciją, skirtą medžioklei, dvi dienas metuose, o kitu laiku čia galima ateiti turistams susipažinti su produkcija, užlipti į švino liejimo bokštą pasižiūrėti į miestą iš viršaus, aplankyti nedidelį muziejų ir netgi pašaudyti į taikinius. Rekomenduoju įtrauktį šį industrinio turizmo objektą į savo pažintį su Daugpiliu.

Jeigu keliausite su vaikais, Daugpilis turi tiesiog tobulus du objektus vieną šalia kito: tai Latgalos zoologijos sodas ir Zino edukacinis centras. Tiesa, suaugusiems čia irgi gali būti įdomu. Zoologijos sodas iš esmės yra didelis terariumas, kuriame, kaip natūralioje gamtoje, galima stebėti vėžlių, žuvų, vabalų, chameleonų ir kitokių gyvūnų gyvenimą, o kai kuriuos-netgi glostyti ar laikyti rankose. Zoologijos sodas tyrinėja ir padeda saugoti balinius vėžlius ir kūmutes. Zino edukacinis centras yra mini Varšuvos Koperniko mokslo centro versija su visokiomis atrakcijomis vaikams, atskleidžiančiomis fizikos ar chemijos mokslo subtilybes. Romantiškai nusiteikusiems- Emma Art Room veidrodžių kambaryje dėl specialaus apšvietimo galima pasijusti kaip kosmose, čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai. O drąsuoliams, nieko nebijantiems pabroliams, galima pasiūlyti užsukti į Kraštotyros muziejų, kuriame vaidenasi. Tiesa, nuo paranormalių reiškinių pasekmių kol kas patikimai saugo muziejuje pristatoma ikonų ekspozicija. Nors alkoholis kenkia visuomenės sveikatai ir gerovei, Šmakovkos muziejus pristato Latgalos regione gaminamo „pilstuko“ istoriją ir geriausias tradicijas. Ekspozicijoje galima pamatyti gėrimui naudojamas žaliavas, susipažinti su gamybos procesu, realizacijos pasekmėmis. Pabaigoje laukia degustacija.

Daugpilyje yra įdomių barų, man patiko „Ežiukas rūke“, nes ten galima apkabinti pliušinį ežiuką. Pats miestas yra patogiai išplanuotas pėstiesiems, bet norintys važiuoti tramvajumi ar autobusu bilietus gali įsigyti iš konduktorės, kuri yra kiekviename tramvajuje ir autobuse, bilieto kaina 0,43 eur, o savaitgaliais netgi būna nuolaidos. Nepajutau kalbos barjero: laisvai galima susišnekėti rusiškai arba angliškai. Manau, kad šiame mieste prie Dauguvos upės kiekvienas ras ką veikti ir išvyks namo patogiu Ecolines autobusu su gerais įspūdžiais.

The post Daugpilis, miestas prie Dauguvos upės appeared first on ECOLINES blog.

1) Rygoje būtina aplankyti Rygos pilį – miesto įžymybė, kurią galima išvysti vaikštinėjant Dauguvos pakrante. Šio pastato istorija mena dar XIV a., kai pilis buvo Livonijos ordino magistro rezidencija. Šiandien čia yra įsikūrusi Latvijos Respublikos prezidento rezidencija ir Latvijos nacionalinis istorinis muziejus.
Darbo laikas: trečiadienis – sekmadienis, nuo 10 iki 17 val.
Bilietų kainos:

• Suaugusiam 2,85 EUR
• Moksleiviui 0,71 EUR
• Studentui, senjorui 1,42 EUR
• Šeimos bilietas (1-2 suaugę ir 1-2 vaikai) – 3,56 EUR.

Rygos pilis

2) Latvija labai didžiuojasi savo viena seniausių ir itin didžiausių įmonių visoje Latvijoje – tai gintaro muziejus „Belinda“. Ši įmonė gintaro verslu užsiima daugiau, nei 10 metų, tai yra ne tik parduoda, bet ir patys gamina gintarinius papuošalus. „Belinda“ Latvijoje turi gerą vardą, turi sukūrusi savitą gintaro papuošalų stilių ir dizainą.
Darbo laikas nuo pirmadienio iki šeštadienio 10 val. iki 19 val., sekmadieniais nuo 10 val. iki 17 val.
Virtualus turas po gintaro muziejų „Belinda“
http://www.360cities.net/image/amber-room#-397.30,40.96,70.0

Gintaro muziejus „Belinda”

3) „Trys broliai” – pats seniausias Rygos gyvenamųjų namų kompleksas, kuris įsikūręs jaukioje. Mazā Pils gatvelėje. Pastatų ansamblis ne atsitiktinai pavadintas „Trijų brolių“ vardu, kadangi jis labai panašus į kaimyninėje valstybėje (Estijoje, Taline) esantį pastatų kompleksą „Trys seserys“. Tai vienas didžiausių panašumų tarp šių dviejų Baltijos valstybių .

Trys broliai

4) Secesijos kvartale įsikūręs Rygos Jugendo stiliaus muziejus yra naujausias muziejus visame mieste. Jo atidarymas įvyko 2009 metais balandžio mėnesį. Įdomiausia yra tai, jog šis muziejus įkurtas bute, kuriame ilgą laiką gyveno latvių architektas Konkstantinas Pėkšėnas (1859-1928). Muziejaus darbo laikas nuo antradienio iki sekmadienio, 10-18 valandomis. Įėjimo kaina 3,5 EUR.

Rygos Jugendo stiliaus muziejus

5) Nacionalinis Latvijos meno muziejus – tai pastatas, pastatytas pagal specialių užsakymą. 1905 metais suprojektuotas vokiečių architekto Vilhelmo nemano pastatas iki šių dienų išliko labiausiai vertinamu statiniu, atspindinčiu istorizmo stiliaus epochą. Šis pastatas turi ir kitą ypatybę – tai vienintelis muziejaus reikmėmis grįstas statinys. Vienintelis minusas šiandien yra tas, kad pastatą galima apžiūrėti tik iš vidaus, kadangi jo viduje vyksta remonto darbai ir jis neveikia iki 2015 metų vasaros sezono.

Nacionalinis Latvijos meno muziejus

6) Rygos Kristaus Gimimo stačiatikių katedra (dažniausiai vadinama tik Soboru). Šis Soboras – pats didžiausias stačiatikių maldos namų statinys visose Baltijos šalyse. Šventovė yra itin didinga ir įspūdinga, kadangi šventovė puošta penkiais kupolais, kurie dengia kitus bokštus. Dažnas interjero specialistas šio pastato vidų apibūdina kaip dramatišką ir orų, subtiliai praturtintą mažais langais. Ši šventovė mėgstama ne tik paprastų turistų, netrūksta ir religinių turistų, kurie svajoja čia apsilankyti nors kartą gyvenime.

Rygos Kristaus Gimimo stačiatikių katedra

7) Šv. Petro bažnyčia Rygoje atspindi viduramžių dvasią bei įkūnija to laikmečio monumentaliosios architektūros paveldą Baltijos šalyse. Šioje bažnyčioje aktyviai rengiamos meno parodos, kurių kaina yra papildoma – tai 2EUR. Įėjimas į šią šventovę nėra labai pigus, suaugusiam atsiena net 7 EUR. Pirmadieniais bažnyčia uždaryta, o kitomis dienomis galima lankytis nuo 10 iki 19 val.

Šv. Petro bažnyčia

8) Parako bokštas – įsikūręs visai šalia Latvijos karo muziejaus. Šis pastatas yra vienintelis likęs fragmentas iš buvusios Rygos fortifikacinės sistemos. Seniau jis buvo vadinamas Smilčių bokštu, tačiau nuo XVII a. jame buvo laikomas parakas, todėl bokštas įgavo kitą pavadinimą. Norint apžiūrėti šį bokštą reikia kreiptis į Karo muziejaus administraciją, kadangi šiandien šis pastatas priklauso būtent Karo muziejui. Jis dirba visą savaitę, kiekvieną dieną nuo 10 iki 18 val, o bilieto kaina suaugusiam asmeniui ir su gido paslauga atsieina 14 EUR.

Parako bokštas

9) Kačių namas – (latviškai Kaķu nams) –įdomios koncepcijos pastatas pačiame Rygos senamiestyje. Pastatą gaubia ne viena legenda, viena jų byloja, kad šiame pastate gyveno turtingas pirklys, kuris nepriklausė jokiai gildijai. Už tai, kad priklys negalėjo prisijungti prie užsienio gildijų, šalia jų namų jis pastatė ištaigingus namus, kurie buvo daug gražesni už kitų pirklių. Pagrindinis pastato akcentas – tai ant stogo sutupdytos katės, kurios vokiečių pirklių pusei yra atsukusios uodegas.

Kačių namas

10) Miesto parkas ir vandens kanalas įsikūręs Rygos tvirtovės pylimų griuvėsiuose. Įvairūs želdiniai pradėti įrenginėti dar apie 1856 metus, o šiandien jie jau puošia parką nuo pat Centrinės stoties iki K. Voldemaro gatvės. Parko teritorija driekiasi beveik 13 hektarų plote, o kanalo ilgis siekia net 3,5 km.

Miesto parkas

Laisvės paminklas

12) Melngalvių rūmai (House of the blackheads)- pastatų ansamblis, pastatytas 1334 metais ir iš pradžių vadinti Naujaisiais rūmais. Ne kartą rūmai buvo perstatyti, iki XIX a. virš rūmų įėjimo atsirado liūtų figūros, o priestato kampe – Šv. Jurgio statula. Darbo laikas – nuo 10 iki 17 :00. Įėjimo kaina svyruoja nuo 2-3 EUR.

Melngalvių rūmai

13) Rygos ir Latvijos arkivyskupo katedra ir Katedros parapijos bažnyčia. Vos už 4 EUR galima apžvelgti istoriškai vertingą Rygos katedrą, kuri viduramžiais buvo centrinė Livonijos katedra.

Latvijos arkivyskupo katedra ir Katedros parapijos bažnyčia

14) Latvijos nacionalinė opera – vietiniai ją vadina Latvijos baltaisiais rūmais. Tai iš tiesų itin didingas pastatas, kuris įsikūręs Aspazijos bulvare, visai šalia vaizdingo miesto kanalo. Šiame pastate Nacionalinės operos ir baleto trupės dirba jau 90 metų iš eilės.

Latvijos nacionalinė opera

15) Rygos centrinis turgus – įsikūręs kone pačioje Rygos širdyje, vos už keliasdešimt žingsnių nuo Vecrygos, Dauguvos pakrantėje šalia Rygos Autobusų stoties ir Rygos Centrinės geležinkelio stoties. Netoli ryškaus tarybinės architektūros pavyzdžio įsikūręs 21 aukšto Mokslų akademijos pastato įsikūręs unikalus ir vertas dėmesio objektas – Centrinis Rygos turgus. Jis – vienas didžiausių veikiančių turgų Rytų Europoje. Čia kasdien apsilanko nuo 80 000 iki 100 000 žmonių. Turgus – populiari vieta apsipirkti tiek vietiniams, tiek turistams.

Rygos centrinis turgus

The post Rygos lankytinų vietų TOP-15 appeared first on ECOLINES blog.

Melngalvių rūmai. Pastatyti dar keturioliktame amžiuje ir daug kartų restauruoti, kol galiausiai vaizdas dabar yra toks.

Melngalvių rūmai

Koks jis yra viduje, nežinau, todėl čia dar viena priežastis grįžti ir įkišti nosį į tų rūmų menes. Iš išorės atrodo toks labai jau preciziškai nudailintas pastatas.

Melngalvių rūmai

Kai vėl būsiu Rygoje, būtinai nueisiu į Latvijos Geležinkelių muziejų. Praeitą kartą lyg ir buvau, lyg ir ne. Beklaidžiodama pamačiau šitą muziejų ir įslinkau į vidų, įėjimas berods turėjo kainuoti 1.50 eu ar kažką panašaus, bet toje būdelėje, kurioje galima nusipirkti nieko nebuvo, o viduj, žiūriu, žmonės vaikšto, vaikai laksto paskui burzgiančius traukinių modeliukus, tai ir aš užėjau, apsižvalgiau, o už poros minučių žiūriu ateina tetulė tokia, bilietų pardavėja, tai išėjau lyg niekur nieko, nes „ai, ką jau čia pirksi tą bilietėlį“. Žodžiu, dabar turiu ateiti kaip dora turistė, nusipirkti bilietą ir viską apžiūrėti.

Labai norėjau užsikelti kur nors aukštai, kad pamatyti visą Rygą kaip ant delno. Bet taip gavosi, kad neužsikėliau, nes vienur nedirbo, kitur brangu, dar kitur, matyt, tiesiog neužėjau. Štai panoraminis Rygos grožis. Nuotrauka ne mano, paimta iš interneto tyrlaukių, bet kai fotografuosiu pati, pažadu, kad neatrodys prasčiau.

Ryga iš viršaus

Beje, iš šitos bažnyčios tamsiu bokštu, galima pamatyti tą panoramą už 7 eu. (matematika tokia: 7 eu lygu dvi naktys mano hostelyje, Rygos centre). Čia yra Rygos katedra – irgi dėmesio vertas pastatėlis, nuotraukoj nesimato viso grožio, bet realybėj tikrai atrodo didingai. Šita bažnyčia yra vienas didžiausių ir seniausių viduramžių laikais pastatytų tokio tipo architektūros statinių visame Pabaltyje!

Rygos katedra

O į šitą bažnytėlę taip norėčiau įsėlint. Tuo metu, kai aš klaidžiojau senamiesčiu, ji buvo užrakinta. Labai gaila, nes neapžiūrėjau pastato, kuris prieš septyniolika metų buvo įtrauktas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia jau ne juokas, kai kalba eina apie pasaulinės reikšmės statinius.

Rygos katedros bokštas

Nufotografavau vieno labai ištaigingo pastato kampą, nežinau, kokios paskirties jis, nei kas ten viduje, bet reiktų išsiaiškinti šitą reikalą.

Jugendo stiliaus pastatas

Sužinojau tik tiek, kad Rygoje vyrauja jugendo stilius ir čia būtų toks ryškus šito stiliaus pavyzdys. Architektūra išmanau tik tiek, kad “ čia gražu, o čia ne“, bet skaičiau, kad tai kažkoks baisiai mandras stilius, suteikiantis pastatams arogantiškumo, paslaptingumo, romantiškumo, ir kad tokių arogancijos ir romantikos pilnų pastatų Rygoje yra apie aštuonis šimtus, žodžiu arogancija tyko už kiekvieno kampo. Bet ji graži, tad nieko tokio.

Ir muziejų keletą tikrai dar aplankyčiau. Rekomenduoju nemokamą Latvijos karo muziejų. Jame vaidenasi.

Latvijos karo muziejuje

Juokauju. Čia tik aš. Leidžia viską fotografuoti ten, tai naudojuos proga. Dar Rygoj vertas dėmesio Aviacinės technikos muziejus, ten visas gėris eksponuojamas po atviru dangum. Taip pat Gintaro muziejus, į kurį nueit verta tam, kad pažiūrėtume pas mus ar pas latvius gintaras gražesnis.

Jeigu toliau tęsiu lankytinų vietų sąrašą, dar vieno savaitgalio neužteks tikriausiai. Tai kol kas planuose būtų tiek. Tik turbūt vykčiau jau vėlyvą pavasarį ar vasarą, o tada be visų kultūrinių paveldų, galima pamatyt, kaip vasaroja latviai: šokiai, festivaliai, koncertai. Rygoj judesio neturėtų trūkti, taigi tik reikia surinkti draugų kompaniją, griebti autobusą ir riedėti šiaurės Latvijos link.

Tiesa, būčiau pamiršus. Taigi praeitą kartą minėjau, kad pirkau Rygos balzamo paragaut ir galiu pasakyt 10/1o. Super skanus yra  juodųjų serbentų skonio Rygos balzamas, sumaišytas su persikų sultimis.

Priekā!

Indrė

The post Kodėl grįžčiau į Rygą? appeared first on ECOLINES blog.