Pirmiausia, kodėl „Ecolines“? Atsakymas paprastas kaip dukart du- dėl tvarkaraščio. Traukinys iš Lietuvos į Latviją, tiksliau-iš Vilniaus į Daugpilį, kursuoja tik savaitgaliais. O „Ecolines“ tvarkaraštis labai patogus, bilietas kainuoja panašiai kaip keliaujant traukiniu, komforto lygis autobuse, sakyčiau, netgi geresnis nei traukinyje. Žmonės vengia keliauti autobusais, nes tarpmiestiniai autobusai dažnai būna seni, nepatogūs, nėra galimybės sustoti į tualetus. O štai „Ecolines“ autobusai pritaikyti ilgoms kelionėms, minkštos sėdynės turi daug vietos kojoms, veikia bevielis internetas, yra tualetas, kartais iš autobuso palydovės galima įsigyti gėrimų ir užkandžių, pažiūrai du filmus-ir tu jau vietoje! Ausines filmams žiūrėti būtų gerai turėti savo-ne visada būna autobuse. Daugpilio autobusų stotis yra nedidelė ir nedaili, bet juk ten gyventi nereikės-nakvynei rekomenduoju rinktis „Hotel Latgola“ viešbutį vos 10 min kelio pėsčiomis nuo autobusų stoties.

Daugpilio „Šventoji lankytinų vietų Trejybė“ yra Daugpilio tvirtovė, „šmakovkos“ muziejus ir švino šratų liejimo fabrikas. Daugpilio tvirtovėje galima praleisti visą dieną, nes kasmet sutvarkoma po naują lankytiną atrakciją turistams-šiemet naujienos yra Pirmojo pasaulinio karo muziejus ir Medicinos ir kontracepcijos muziejus. Marko Rotko meno centras pristato ne tik šio žymaus žydų kilmės dailininko gyvenimą ir kūrybą, bet ir įvairius menininkus, šiemet čia pristatomi dailininkai iš mūsų Panevėžio. Jeigu iki Daugpilio tvirtovės važiuosite tramvajumi, atkreipkite dėmesį į naują paminklą netoli tramvajaus žiedo- tai laikrodžio formos paminklas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui, suteikusiam tuometiniam Dinaburgui miesto teises. Sukilimų istorijos vertintojams bus įdomu stabtelti prie paminklo pačioje tvirtovėje grafui Leonui Pliateriui, čia sušaudytam už dalyvavimą sukilime prieš carą.

„Šmakovkos“ muziejus pristato naminės degtinės istoriją Latgalos regione. Šiam, atrodo kontraversiškam, muziejui įrengti lėšų skyrė Europos sąjungos fondai. Kadangi Lietuvoje dabar įvedinėjame blaivybę, tai plačiau ir nebepasakosiu-nuvykite patys ir vietinis gidas atsakys į visus klausimus.

Švino šratų liejimo fabrikas atstovauja industriniam turizmui. Čia įdomu patekti, nes paprastai į veikiančius fabrikus lankytojai ne visada leidžiami. Tiesa, kiek ilgai veiks šis fabrikas-klausimas kybo ore. Jie lieja užsakymus kartą metuose, o nuo kitų metų -sakė fabriko gidas-Lietuva atsisako švino gamybos šratų (dėl nuodingos sudėties), todėl rinka susitraukia. Fabrikas plečia infrastruktūrą turizmui, čia vyksta įvairūs kultūros renginiai. O koks fabrikas be savo legendos? Šratų fabrike yra juodasis buhalteris Vasia, kritęs karjeros laiptais. Jis visada palieka turistams gerą įspūdį.

Kas dar? Piligrimams patiks bažnyčių kalva, su keturių konfesijų bažnyčiomis kaimynystėje. Judaizmo istorijos vertintojai gali iš anksto susitarti ir apžiūrėti Daugpilio sinagogą ir nedidelį muziejų. Latgalos zoologijos sodo gyventojai įvertins atneštą skanėstą- čia mielai lankytojų atneštas morkas kramto triušiai, jūros kiaulytės, žiurkėnai, o į lankytojus oriai pro storą terariumo stiklą žiūri ropliai ir šliaužikai. Per dieną sunku viską apžiūrėti, tikrai verta pasiplanuoti nakvynę. Ypač atidžiai reiktų rinktis kelionės datas, nes Daugpilis garsėja savo festivaliais, sutraukiančiais daugybę turistų, tarkime, liepą vyksta karo rekonstrukcijos festivalis, skirtas Napoleono epochai. Gražiai tvarkoma Lielais Stropu ežero pakrantė šiltojo sezono metu kviečia ilsėtis poilsiui skirtoje zonoje tiek pasyviai deginantis, tiek aktyviai karstantis medžių tiltais pramogų centre „Tarzans“.

Daugpilio rajonas irgi turi ką parodyti. Iš Daugpilio vietinio susisiekimo autobusu galima atvykti iki Sventes. Čia yra Jaunsvente Manor dvaras (dar vadinama Sventes Manor). Šiuos puošnius rūmus pasistatė grafai Pliateriai, o Pliaterių giminė Livonijoje žinoma nuo XIII a. Deja, dėl aktyvaus dalyvavimo sukilimuose prieš carą ši šeima neišvengė represijų. Visokių politinių vėjų mačiusiame dvare dabar veikia viešbutis su restoranu. Dvare pristatoma ir karinės technikos kolekcija, vienas iš tankų filmuotas legendiniame „Keturi tankistai ir šuo“ filme.

Visais atvejais ką pamatyti ir kaip nuvykti pirmąją turistinę pagalbą teikia Daugpilio turizmo informacijos centras (visitdaugavpils.lv).

The post Ką pamatyti Daugpilyje? appeared first on ECOLINES blog.

Dienos kelionės iš Vilniaus į Jelgavą logistika būtų tokia 07:30-11:45 Vilnius-Ryga ir 18:00-22:05 Ryga-Vilnius. Ryga ir Jelgava sujungtos traukiniu ir mikroautobusu. Aš patariu keliauti būtent mikroautobusu, nes jis atvyksta į Jelgavos centrą, o geležinkelio stotis yra praktiškai užmiestyje. Taipogi, rekomenduoju bilietus Ryga-Jelgava-Ryga įsigyti iš anksto, nes šie reisai labai populiarūs ir greitai išperkami.

Jelgavos smėlio skulptūroms šiemet sunaudota 1000 tonų smėlio, o vienai skulptūrai sukurti reikia penkių dienų. Šiemet Jelgavoje kūrė penkiolika menininkų iš septynių šalių: Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Belgijos, Ukrainos, Vengrijos ir Čekijos. Žiuri išnagrinėjo net penkiasdešimt penkis siūlomus smėlio skulptūrų eskizus ir atrinko penkiolika (su festivalio akcentu, kurio žiuri nevertina-šešiolika), kuriuos menininkai ir sukūrė iš smėlio. Šiemet festivalio tema-“Žvėrių karalystė“. Šiemet pirmąją vietą laimėjo Aleksandr Dkardenov iš Rusijos su skulptūra „Raudonoji knyga“, antrąją vietą laimėjo Jakub Zimacek iš Čekijos su skulptūra „Gvatės“, o trečiąją vietą laimėjo Oleksuy Poda iš Ukrainos su skulptūra „Draugystė“.

Visgi, jeigu Jelgavoje nesate buvę, patarčiau keliauti su nakvyne. Turizmo informacijos centras Jelgavoje turi turistinės informacijos lietuvių kalba. Galima aplankyti Kuržemės hercogų rūmus (tai-didžiausia baroko pilis Baltijos valstybėse) ir istorinę Kuršo hercogų laidojimo kriptą, Švč. Trejybės bažnyčios bokšto ekspoziciją ir panoraminę aikštelę, buvusią Akademiją Petriną (dabar-Gederto Eliaso muziejų), Latvijos geležinkelių muziejų. Jeigu pasiseks, galima pamatyti ir Jelgavos pievose besiganančius laukinius arklius. Miestelis kruopščiai tvarko upės krantines, yra viešasis miesto paplūdimys. Taigi, visai nesunkiai galima susidėlioti dviejų dienų pažintintię programą Jelgavoje. Sezono metu galima apžvelgti Jelgavos miestelį nuo vandens iš laivelio.

Turistinė informacija: http://www.visit.jelgava.lv/lt/
Nakvynė: Hotel Zemgale http://skzemgale.lv/en/hotel-in-jelgava/

The post Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis appeared first on ECOLINES blog.

Nevairuojantiems asmenims, ypač vilniečiams kaip man, patogiausias susisiekimas su Jelgava yra per Rygą, iki kurios galima atvažiuoti „Ecolines“ autobusu, o iš ten tęsti kelionę vietiniu maršrutiniu autobusu arba traukiniu. Rekomenduoju rinktis traukinį, nes jis šiek tiek patogesnis už maršrutinį autobusą, kuris būna mažas ir perpildytas. O iki Rygos tai net nepajutau kaip atvažiavau- „Ecolines“ planšetuose klausiausi muzikos, žiūrėjau filmus, naudojausi nemokamu Wi-Fi. Panašiai klostėsi ir kelionė namo iš Rygos. Pačioje Jelgavoje rekomenduoju pavalgyti bistro „Silva“, kuriame šiemet principingai tik latvių kalba buvęs meniu jau išverstas ir į lietuvių kalbą ir nebereikia rodytis pirštais užsisakinėjant. Nakvynės vietų irgi po truputį atsiranda,-panašu, kad Jelgava suprato, ant kokios turizmo gyslos sėdi, o nakvynės prireiks, jeigu norite likti iki fejerverkų, kurie paprastai griaudi apie 21.00 val.

Pora metų iš eilės šis festivalis buvo sublogęs, nes nebuvo deramai pasirūpinta minios valdymu ir ledo skulptūrų eksponavimu, todėl žmonės vien eilėje prie bilietų laukė po valandą laiko (pastaba-bilietus pigiau ir patogiau įsigyti internetu). Šiais metais buvo atsižvelgta į pernai ir užpernai metų klaidas ir padidinta festivalio zona, atsirado žymiai daugiau bilietų kasų, įėjimų ir išėjimų (išeinant nepamirškite užsidėti antspauduko, su kuriuo galėsite tą pačią dieną sugrįžti), veikė suvenyrų miestelis. Lazeriai raižė dangų be pertraukos, o pati Jelgava buvo išsipusčiusi kaip per Kalėdas. O jau pačios ledo skulptūros buvo neapsakomo grožio, aikčiojau iš nuostabos kas trys žingsniai. Jau žinau, kad kitais metais vėl čia atvažiuosiu!

Nežinantys nuo ko pradėti pažintį su Jelgava gali apie tai pasiteirauti ir gauti nemokamą miesto žemėlapį visomis savaitės dienomis net ir ne sezono metu dirančiame turizmo informacijos centre, esančiame buvusiame Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios bokšte. Šiame bokšte yra ir apžvalgos aikštelė bei nedidelis muziejus apie krašto ir miesto istoriją.

Latvijos žemės ūkio universitetas įsikūrė buvusiuose Kuržemės hercogų rūmuose, kuriuos suprojektavo italų architektas F.B. Rastrelli. Šie rūmai mena vos dešimt metų (1730-1740) trukusį Annos Ivanovnos valdymą. Ji buvo Rusijos caro Petro I dukterėčia, ištekinta už Kuržemės hercogo, bet šis ėmė ir numirė pakeliui namo po vestuvinės kelionės metu. Likusi našle, Anna gyveno Jelgavoje (tada-Mintaujoje) ir atstovavo Rusijos dvaro interesus. Mirus paskutiniam vyriškos lyties Rusijos sosto įpėdiniui, didikų akys nukrypo į Anną- argi neturtinga, į provinciją ištekinta našlė nebus dėkinga už karūną ir neleis didikams valdyti kaip jie norės? Didikai skaudžiai suklydo, nes Rusijos cariene tapusi Anna valdė autokratiškai, o jai valdyti „padėjo“ jos mylimasis Ernstas Bironas, kuris tapo Kuržemės hercogu ir užsakė pastatyti dvi rezidencijas-vasaros rūmus Rundalėje ir žiemos rūmus Jelgavoje. Po Annos mirties Bironas buvo suimtas ir ištremtas, nors galiausiai, po dvidešimt dvejų metų tremties, reabilituotas. Jo palikuonims nebuvo lemta išlaikyti Kuržemės valdų, nes po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo valstybių sienos persibraižė ir atsirado Kuršo gubernija Rusijos imperijos sudėtyje, gyvavusi iki 1915 m. Du pasauliniai karai ir sovietmetis taipogi paliko savo žymė rūmų istorijoje.

Jelgavos miestas žavi sutvarkyta krantine, įdomios konstrukcijos pėsčiųjų tiltu ir Amžinojo Studento skulptūra prie jo, taipogi netrūksta jaukių kavinukių pasisėdėjimui. Rekomenduoju į Jelgavą atvykti visai dienai, o festivalių metu tai ir su nakvyne, nes tikrai yra ką pamatyti. O jeigu protingai pirksite „Ecolines“ bilietus, galite pasidaryti kelių valandų pertrauką Rygoje, kur galima pasivaikščioti gražiu senamiesčiu ar po garsųjį Art Nouveau rajoną, aplankyti lietuvių architektų suprojektuotą Nacionalinį Latvijos meno muziejų ar Rygos zoologijos sodą.

Jelgavos ledo skulptūrų festivalio oficialus puslapis: http://festivali.jelgava.lv

Gerų kelionių!

The post Jelgavos ledo skulptūrų festivalis appeared first on ECOLINES blog.

Daugpilis turi istorinį miesto centrą, susiformavusį XIX a., kai Rusijos caras įsakė mieste naudoti plytų mūrą, kad miestas atrodytų gražus ir turtingas, todėl čia nerasite mums įprasto gotikos, renesanso ar baroko stiliaus senamiesčio. Čia yra plačios gatvės, kaštonų alėjos, skverai, parkai ir fontanai. Daugiau kaip 70 proc. Daugpilio pastatų nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Pažintį su Daugpiliu verta pradėti nuo Daugpilio tvirtovės. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Daugpilis paminėtas 1275 m., kai Livonijos ordino nariai, vadovaujami magistro Ernsto fon Ratzeburgo, pastatė tuometinę Dunaburgo tvirtovę. Po Livonijos ordino panaikinimo 1561 m. vietovė perėjo Lenkijos karūnai ir gavo herbą, tačiau 1577 m. kraštą nusiaubė Ivanas Žiaurusis, kuris pastatė naują tvirtovę jau kitoje vietoje. Steponas Batoras suteikė Magdeburgo teises 1582 m. Pasibaigus Šiaurės karui 1721 m. vietovė perėjo carinei Rusijai. Tada buvo vykdomas Peterburgas-Varšuva kelio projektas, pastatyta nauja, jau trečia, tvirtovė. Nuo 2011 m. vyksta didžiulio komplekso tvarkybos darbai, nes du pasauliniai karai ir sovietiniai metai padarė savo juodą darbą.
Verta paminėti, kad Daugpilio tvirtovės perimetras lankytojams prieinamas nemokamai, nes čia gyvena apie 1200 daugpiliečių ir teritorija neuždaroma, bet eurų prireiks mokamiems objektams: ekskursijai, Nikolajaus vartuose esančiai senovinių rūbų ekspozicijai, šikšnosparnių centrui, žydų kilmės dailininko Marko Rothko centrui.

Marko Rothko centru Daugpilis pagrįstai didžiuojasi. Šis būsimasis žydų kilmės dailininkas iš Daugpilio 1912 m. emigravo į JAV būdamas vos dešimties metų, galėjo studijuoti Jeilio universitete, bet pasirinko menininko kelią. Rothko nepardavinėjo savo paveikslų, gyveno iš parodų, todėl jo palikuonims atiteko didelė kolekcija. Daugpilio Marko Rothko centre galima pamatyti šešis originalius paveikslus, ekspozicija nuolatos keičiama. Kad įsivaizduotumėte jo paveikslų vertę – vienas iš paveikslų buvo parduotas už 140 mln eurų! Tvirtovėje esančiame restorane „Arsenals“ galima paragauti šio paveikslo įkvėpto deserto.

Bažnyčių kalva garsėja keturių religinių konfesijų maldos namais: liuteronų bažnyčia, katalikų bažnyčia, stačiatikių cerkvė ir sentikių cerkvė yra įsikūrusios viena netoli kitos. Jeigu pirmąsias tris aplankyti sukliudyti gali pamaldos ar tiesiog nedarbo laikas, sentikių cerkvės aplankyti nepavyks dėl bendruomenės uždarumo-jie nepriima turistų. Tačiau turistus tikrai priima pora žingsnių nuo Bažnyčių kalvos esanti Daugpilio šratų gamykla. Tai- seniausia amunicijos (šratų, kulkų) gamykla Šiaurės Europoje. Daugpilio gamykla atsidarė 1883 m., o ant iškabos skelbiami 1886 m. žymi jau pilnai veikiančios gamyklos pirmuosius metus. Šiuo metu gamykla realiai gamina produkciją, skirtą medžioklei, dvi dienas metuose, o kitu laiku čia galima ateiti turistams susipažinti su produkcija, užlipti į švino liejimo bokštą pasižiūrėti į miestą iš viršaus, aplankyti nedidelį muziejų ir netgi pašaudyti į taikinius. Rekomenduoju įtrauktį šį industrinio turizmo objektą į savo pažintį su Daugpiliu.

Jeigu keliausite su vaikais, Daugpilis turi tiesiog tobulus du objektus vieną šalia kito: tai Latgalos zoologijos sodas ir Zino edukacinis centras. Tiesa, suaugusiems čia irgi gali būti įdomu. Zoologijos sodas iš esmės yra didelis terariumas, kuriame, kaip natūralioje gamtoje, galima stebėti vėžlių, žuvų, vabalų, chameleonų ir kitokių gyvūnų gyvenimą, o kai kuriuos-netgi glostyti ar laikyti rankose. Zoologijos sodas tyrinėja ir padeda saugoti balinius vėžlius ir kūmutes. Zino edukacinis centras yra mini Varšuvos Koperniko mokslo centro versija su visokiomis atrakcijomis vaikams, atskleidžiančiomis fizikos ar chemijos mokslo subtilybes. Romantiškai nusiteikusiems- Emma Art Room veidrodžių kambaryje dėl specialaus apšvietimo galima pasijusti kaip kosmose, čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai. O drąsuoliams, nieko nebijantiems pabroliams, galima pasiūlyti užsukti į Kraštotyros muziejų, kuriame vaidenasi. Tiesa, nuo paranormalių reiškinių pasekmių kol kas patikimai saugo muziejuje pristatoma ikonų ekspozicija. Nors alkoholis kenkia visuomenės sveikatai ir gerovei, Šmakovkos muziejus pristato Latgalos regione gaminamo „pilstuko“ istoriją ir geriausias tradicijas. Ekspozicijoje galima pamatyti gėrimui naudojamas žaliavas, susipažinti su gamybos procesu, realizacijos pasekmėmis. Pabaigoje laukia degustacija.

Daugpilyje yra įdomių barų, man patiko „Ežiukas rūke“, nes ten galima apkabinti pliušinį ežiuką. Pats miestas yra patogiai išplanuotas pėstiesiems, bet norintys važiuoti tramvajumi ar autobusu bilietus gali įsigyti iš konduktorės, kuri yra kiekviename tramvajuje ir autobuse, bilieto kaina 0,43 eur, o savaitgaliais netgi būna nuolaidos. Nepajutau kalbos barjero: laisvai galima susišnekėti rusiškai arba angliškai. Manau, kad šiame mieste prie Dauguvos upės kiekvienas ras ką veikti ir išvyks namo patogiu Ecolines autobusu su gerais įspūdžiais.

The post Daugpilis, miestas prie Dauguvos upės appeared first on ECOLINES blog.