The post Ką veikti Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>Taigi, teko truputį palaužyti galvą, kol šovė puiki mintis. Juk dabar yra pilna puikių galimybių nebrangiai pakeliauti, o juolab laiko iki sesijos dar turim. Tad iškart ėmėme tikrinti visas pigių kelionių agentūras, skrydžius, autobusų bilietus ir t.t. Ir štai, supratome, kad vienas iš Europos miestų, kurį būtina pamatyti, yra Praha.
Patikrinę skrydžius į Prahą nusivylėme, kadangi nepasirodė taip pigu, kaip tikėjomės. Juk Čekija, atrodo, visai netoli nuo Lietuvos… Bet nepasidavėme, pasiryžome važiuoti autobusu, nes buvome girdėję, kad taip žymiai pigiau, tik mintis praleisti daugybę valandų ant autobuso sėdynės nežavėjo.
Patikrinome bene visas į Prahą vežančias autobusų linijas: Eurolines, ECOLINES, Lux Express, Simple Express… Pigiausius bilietus radome ecolines.net. Taip pat, jau buvau girdėjusi puikių atsiliepimų apie šią kompaniją, tad tikėjau, jog viskas susiklostys puikiai.
Iš Vilniaus autobusų stoties pajudėjome apie 15h. Čia atvažiavo net 4 milžiniški ECOLINES autobusai. Visi dviaukščiai, geltoni, nauji. Važiuojant į priekį teko sėdėti antrame aukšte, pačioje pirmoje eilėje priešais didelį langą, per kurį puikiai matėsi visas vaizdas. Juokėmės, kad netgi „fūristai” dabar žemiau negu mes. 
Man sėdėti priekyje buvo patogu, tačiau draugui su ilgomis kojomis sekėsi sunkiai. Jis neturėjo kur jas ištiesti, tad pastoviai susikraudavo ant manęs. 
Vakare palydovė įjungė puikų filmą („The life of Pi“) ir mes kaip ponai galėjome jį žiūrėti per priekyje įmontuotą TV ekraną būtent mums. )) Po filmo užmigome, nes naktį prieš specialiai stengėmės mažiau miegoti, kad autobuse būtų lengviau. Palydovė atnešė pledų, tad šalti neteko. Vėliau leidome laiką prie draugo laptopo. Tikrinomės facebook’us, žaidėm juokingus žaidimus. Tai dar vienas pliusas šitam autobusui už wi-fi. Ir beje, po sėdyne yra rozetės, tad laptopas tarnavo visą kelionės laiką.
Galiausiai atvykome į Prahos autobusų stotį, kuri yra praktiškai pačiame centre. Iškart nubėgome į turistų info pasiimti žemėlapio ir išsiklausinėti, kaip ką rasti.
Iki užsisakyto viešbučio važiavome metro. Pasirodo metro ten važinėja visą naktį, taigi tikrai labai didelė rekomendacija nebijoti gyventi atokiau nuo centro. Galiu patvirtinti, kad toliau nuo cento esantys viešbučiai pigesni, o kokybė tokia pat ar net geresnė. Taip pat ir su maistu. Pamėginkite aplankyti toliau esančius restoranus. Ten porcijos didesnės, skaniau ir pigiau.
Gyvenome „Amigo city center“ viešbutyje. Jis prabangokas, keturių žvaigždučių, tai nelabai pigiai gavosi. Už tris naktis sumokėjom apie 203 Eur.
Taigi apie tai ką mes veikėme Prahoje:
- Išvaikščiojome visą senamiestį patys, o po to sužinojome, kad kiekvieną dieną 14h vyksta nemokamos ekskursijos (Free tour). Pačiame centre, šalia Prahos laikrodžio galite rasti žmones su skėčiais. Jie veda ekskursijas skirtingomis kalbomis, tai mes susiradom „in English”. Žinoma, po ekskursijos teko šiek tiek sumokėti, nes gidė įvardijo tai kaip arbatpinigius jei, jeigu mes likome patenkinti jos darbu. O kadangi mums pasitaikė puiki gidė Tatjana (raudonplaukė, jei ieškosit), negailėjom jai arbatpinigių. Kiti mūsų grupės žmonės irgi davė po 10 -20 eurų (dažniausiai už du žmones).
- Kitą dieną susiradome turą po pilį. Buvome girdėję, kad jis irgi „nemokamas“, bet čia visgi teko iškart nusipirkti bilietus, po maždaug 10 eurų. Gidus pilies turui irgi galite rasti ten pat. Beje, pamatyti pilį tikrai verta. Ji stovi ant kalvos, nuo kurios atsiveria puikus visos Prahos vaizdas.
- Valgėme tradicinį čekų maistą.
Visi giria guliašą, bet jis mums nelabai patiko. Buvome restorane „Kotleta“, bet ten geriau neikit. Brangu. Tikrai galima rasti pigiau ir geriau. Taip pat užsisakėme kažkokį didelį mėsos gabalą ir dar vieną įdomią sriubą. Skanu buvo, ypač alus.
- Labai verta pasivaikščioti po Prahos centrą šeštadienį dieną, netgi priešpiet. Tuomet būna daugiausiai street artist pasirodymų. Buvome netgi live koncerte, kuris vyko tiesiog ant fontano atbriaulos. Trys vyrukai (smuikas, gitara, būgnas) surengė tinkrą šou.
Šalia laikrodžio matėme keistuolių, kurie visu kūnu perlindo pro teniso raketę, lakstė su sijonais, šoko ir t.t. Iš tikrųjų, tikrai atrodė smagiai.
Kalbant apie gatvės muzikantus, tai yra tikrai daug labai puikių, kurių norėdavosi ilgai klausytis ir įmesti pinigų.
- Beje, jei nepatingėsit pasivaikščioti ekskursijoje, išnaudokit visas galimybės viską paliesti, patrinti, įmesti centų ar panašiai. Daugelis tokių ritualų išpildo norus. Man teko smarkiai trinti, kol mintyse išvardijau viską, ko noriu.
- Žinoma, Prahos naktinis gyvenimas yra labai aktyvus, tai čia visai nesunku rasti kokią gerą vietelę. Ten netgi daug kas dirba „kvietėju“ gatvėse ir turistus kviečia į vienokius ar kitokius barus. Buvom keliuose šauniuose, tik pavadinimų nebepamenu. Daugumoje iš jų galima rūkyti gurkšnojant alų, tai tokio dalyko mėgėjams labai pasisekė.
- Taip pat, kaip ir daugelis, paskutinę dieną ėjom medžioti siuvenyrų. Geriausia juos pirkti tokiuose mini turgeliuose. Ten ir nusiderėt kartais gali ir šiaip viskas pigiau negu siuvenyrų parduotuvėse. Vieną turgelį radom prie žydų kapinių, o kitą kažkur centre. Netingėkit paieškot, ten daug smagių dalykėlių yra.
Na, o grįžome namo vėlgi autobusų. Kelionė atgal visiškai neprailgo, nes buvome pavargę ir praktiškai visą laiką tiesiog miegojome. Be to, atgal važiavome su išskirtiniu baltu ECOLINES autobusu.
Taigi, gyvename tik kartą, tad nepraleiskite progos pamatyti kaip įmanoma daugiau.
Keliautoja Gabri
The post Ką veikti Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Žiemos atostogos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>
Nuostabiai patogiais ECOLINES autobusais iš Kauno į Prahą išvykome popiet, ir iš kart įnikome žiūrėti filmus.
Kelionė neprailgo, kadangi kitą rytą 10 val vietos laiku jau stovėjome Prahos Florence autobusų stotyje ir dairėmės “ogi kur mums čia pasukus“. Po keletą sekundžių trukusio šoko apsimuturiavome kuprinėmis ir patraukėme senamiesčio link. Iki tol nelabai rūpinomės vietine valiuta ir nesigailėjome, kadangi Prahoje ant kiekvieno kampo (netgi senamiestyje) puikuojasi iškabos „Change“, kuriose bet kada gali pasikeisti savo pinigėlius. Iki viešbučio buvo apie vieną kilometrą, pasirinkome ėjimą pėstute, kadangi norėjome pažioplinėti į apylinkes, o ir į viešbutį buvo kiek ankstoka. Pirmasis įspūdis atsidūrus Prahoje – kur rasti gatvės pavadinimą? Išmaniųjų technologijų pagalba žinojau, jog turime išlysti į „Kryžikova“ gatvę ir ji mus nuves iki viešbučio. Tačiau gatvės pavadinimą, pasirodo, ne taip jau ir lengva rasti. Pasirodo, Praha yra suskirstyta rajonais, o ant lentelės tiek ir parašyta: „Praha 1/23“, suprantu, jog esame pirmame rajone prie 23 namo, o kokia šalia einanti gatvė – lieka mįsle tiek man, tiek draugei.
Netrukome susigaudyti – ir jau keliaujame klaidžiomis Prahos senamiesčio gatvelėmis. Pirmiausia, ką priėjome – sinagogą Jubilejní (arba Jeruzalės sinagoga). Šis pastatas įspūdingas ne tik paauksuoti fasadu, bet ir turtingu vidumi. Gaila, į vidų patekti nepavyko (ne lankymo valandos), todėl vingiuojančiomis gatvėmis patraukėme toliau.
Mūsų viešbutis buvo įsikūręs Mustek rajone, Vaclavske aikštėje, kuri man iš dalies priminė Kauno laisvės alėją, tik tris kartus judresnę.
Šią aikštę užbaigia itin didingas pastatas – Nacionalinis (Narodni) muziejus. Realybėje jis yra tiesiog „wow“ – kai stovi šalia jo – gniaužia kvapą.
Taigi, atsikvėpusios šalia esančiame „Starbucks“ – keliavome toliau, kadangi labai knietėjo pamatyti kaip atrodys mūsų 4 žvaigždučių viešbučio kambarys. Pakeliui „selfie“ stiliumi įsiamžinome šalia Šv. Václava paminklo, kuris didingai joja ant savo žirgo.
Pasiekėme išsvajotą kambarį, dar labiau išsvajotą dušą ir lovas! P.s. kambaryje turėjome nuosavą virtuvėlę P.p.s. gyvenome 7 aukšte ir pro mūsų langus matėsi judrioji Vaclavske aikštė.
Atsikvėpusios viešbutyje, suskubome į miestą, kadangi popietė pasitaikė pakankamai šilta, patraukėme Vltavos upės link, ieškoti šokančio namo.
Beklaidžiodamos pakrante pamatėme didžiulį kalną ir kyšančius bažnyčios bokštus. Nutarėme trūks – plyš pamatyti, kas ten. Kiek paklydusios pradėjome kopti į didelį ir tikrai statų kalną.
Nutarėme trūks – plyš pamatyti, kas ten. Kiek paklydusios pradėjome kopti į didelį ir tikrai statų kalną. Keletas dešimčių laiptelių ir mes patekome į karališką Vysehrad sodą – viso pasivaikščiojimo metu mus lydėjo nuostabi ramybė, nedidelis kiekis turistų ir kvapą gniaužiantys miesto vaizdai.
Įspūdinga katedra, į kurią norint patekti, reikia pakloti apie 35 kronas (apie 1 Eur). Ir skubu pabėžti, jog čia studentiška kaina, todėl turintiems studentų pažymėjimus – labai patariu kuo greičiau išnaudoti Jums suteikiamas nuolaidas visose šalyse.
Pirma dienos pabaigą vainikavo vietinių barų vizitavimas. Pirmasis jų – kuriame mus pasitiko labai svetingas CEKARNA. Alaus kainos – labiau nei prieinamos, o maistas – tikrai skanus. Pirmosios dienos atradimas – marinuotų viščiukų sparnelių užkandis prie alaus su firmine baro duona.
Šių skanėstų paragauti ir Jums! Pirmosios atostogų dienos pabaigą vainikavo pasipliuškenimas viešbučio baseine ir pasikaitinimu saunoje.
Pailsėjusios minkštose lovose antrąją dieną paskyrėme tolimesnei kelionei – kadangi diena buvo neįtikėtinai šilta (+7 laipsniai pagal Celsijų) ir saulėta – nusprendėme apsilankyti Prahos zoologijos sode, kuris įtrauktas į geriausių Europoje zoologijos sodų sąrašą.
Prieš kelionę įsigijome trijų dienų visuomeninio transporto bilietą, kuris galioja visoms transporto rūšims (sumokėjome 11 Eur). Iš Prahos senamiesčio sodą pasiekti nėra taip jau paprasta – reikia važiuoti su metro, o vėliau sėsti į 122 Nr. autobusą. Tačiau Praha – turistų miestas, visur didžiulės iškabos ir nuorodos kaip patekti į norimus objektus. Taigi, dar geras 15 min. pavažiavusios autobusu – privažiavome zoologijos sodą, tuo pačiu metu pravažiavome ir Prahos botanikos sodą, tačiau tokiu metų laiku ten nelabai dar buvo į ką pažiūrėti. Tačiau zoologijos sodas – nenuvylė, juolab, kad studentiška kaina yra tik 150 kronų (apie 5 Eur).
Mes ten planavome praleisti gerą pusdienį, tačiau norint tikrai nuoširdžiai pasivaikščioti – patariu skirti visą dieną, kadangi sodo plotas tikrai didelis, o apžiūrėti – tikrai yra ką. Sodas įsikūręs Vltavos upės slėnyje, vasaros metu galima pasinaudoti keltuvu, kuris pakelia į viršutinę zoologijos sodo dalį. Nuo ten atsiveria nuostabūs miesto horizontai.
Antroji diena Prahoje baigėsi pasivaikščiojimu senamiesčiu (Stare Mesto) bei rotušės aikštės aplankymu.
Rotušėje knibždėte knibždėjo turistų, ypač jautėsi, jog daug turistų atvykę iš tolimų Azijos kraštų. Pire astronominio laikrodžio stovėjo nemenka eilutė, todėl negaišome laiko ir apžiūrėję patraukėme į šalia esantį rotušės bokštą.
Rotušės aikštė buvo kupina įvairiausių artistų, bandančių pralinksminti turistus vieni jų buvo labai juokingi, todėl nepraleidome progos su jais nusifotografuoti.
Iki vėlyvo vakaro vaikštinėjome po senamiestį, užklydome į alėją (Parižska), kurioje puikavosi tokios parduotuvės kaip „Burberry“, „Dior“, „Versace“ ir dar daug kitokių. Nuo vitrinų blizgesio net akys raibo. Prie kiekvienos parduotuvės durų stovėjo po vyrą su kostiumu lyg iš filmo „Sargybinis“. Kai jau visai susisuko galva nuo nematytos prabangos, pasukome į kitą skergatvį, kuriame buvo saldainių parduotuvė. Joje du vaikinukai įnirtingai maišė masę, kuri virto įvairiausių formų saldainiais, todėl nepraleidome progos pasmaguriauti desertais.
Antrosios dienos vakare viename Prahos skersgatvių atradome barą, kuris vadinosi „Karčema“ (originalo kalba „Krčma“).
Ši vieta pasirodė pakankamai tradicinis, todėl nusprendėme į jį užsukti. Šioje užeigoje pasijutome lyg viduramžiais – akmeniniai suolai uždengti natūraliais kailiais, o mediniai baldai buvo visur – net kriauklė buvo medinė.
Tačiau tuo vakaras nesibaigė – vakarop grįžome į viešbutį, išsipustėmė kaip tikros damutės (Prahoje į barą ar kavinę įprasta eiti su kedais ir džinsais, bent jau man susidarė toks įspūdis) ir patraukėme į netoliese esantį džiazo muzikos barą (Jazz Republic Live Music Club Praha). Studento pažymėjimas vėl išgelbėjo– į koncertą įėjome nemokamai!
Ir štai išaušo paskutinė diena, kai galime pamatyti tai, kas liko mūsų sąraše. O liko iš mūsų numatyto plano – tik garsiosios pilys, kitoje Vltavos upės kranto pusėje – Mala Strana rajonas. Iškart po karališkų pusryčių nurūkome į metro ir po keleto sustojimų esame vietoje. Tiesa, kitą kartą keliauti rinktumės tramvajumi, kadangi nuo metro sustojimo reikia apie 15 min. eiti pėstute.
Taigi – pasiekėme Prahos miesto pažibą – Šv. Vito katedrą.Ji tokia didinga, kad net nemokėjau nufotografuoti
Na, sunku apsakyti, kokia ji didinga, kai prieini šalia jos ar patenki į jos vidų. Tačiau prieš patenkant reikia susimokėti. Tačiau kaip ir minėjau, Praha yra labai patogi turistams, todėl šalia įsikūrusiame turizmo informacijos centre įsigijome bilietą (7 Eur) į visą pilių ir kitų pastatų įėjimų kompleksą. Žinoma, objektus galima rinktis ir susimokėti tik už pavienius įėjimus.
Kadangi Malo Strana pasiekėme daug anksčiau prieš vidurdienį, sukiojomės tol, kol sulaukėme 12 val. Tuo metu keičiasi pilies sargyba ir vyksta labai įdomi ceremonija.
Užkopus – vaizdas užgniaužia kvapą. Kaip ir kiekvienoje apžvalgos aikštelėje. Tačiau tai ir yra nuostabiausia – kai stebina kiekviena atostogų akimirka. Trumpai pasisvečiavusios bokšte, tais pačiais laipteliais leidomės žemyn. Nepatikėsite, tačiau leidžiantis galva sukasi dar labiau, nei kylant.
Kitas mūsų tikslas – auksinė gatvelė Prahoje.
Joje galima įsigyti unikalių rankų darbo suvenyrų, apžvelgti istorinius vaizdus, kurie atspindi viduramžių ir vėlesnių amžių gyvenimo ypatumus.
Auksinės gatvelės pabaigoje aplankėme kankinimo ir kalinių bokštą, kuris kupinas įvairiausių kankinimo prietaisų.
Kai pamatėme, jog laikas lekia beprotiškai greitai, susivokėme, laikas keliauti ieškoti garsiojo Karolio tilto, kuris mena XIV amžių. Pasivaišinę vietiniais užkandžiais (kepti bulvių traškučiai ant pagaliuko), kulniavome tilto link.
Pakelėje užsukumę į Kafkos muziejaus kiemelį pasivaišinome Prahos grogo gėrimu, pasigrožėjome gražiu dviejų vyrukų fontanėliu („Piss“). Įdomiausia yra tai, kad šie vyrai fontano vandeniu „rašo ant vandens“ paviršiaus žymiausių Prahos gyventojų citatas. Nusiuntus SMS žinutę, galima užsakyti, jog jie „išrašytų“ norimą žodį.
Dar valandėlę pasivaikščiojusios, pasiekėme Karolio tilto prieigą, kurią žymėjo du didingi bokštai. Ant šio tilto bet kuriuo metų laiku pilna įvairiausių menininkų, atlikėjų bei amatininkų.
Vieni piešia, kiti groja ar dainuoja, tačiau išmaldos prašantys „veikėjai“ greitai pašalinami policijos. Paskutinė diena pasitaikė vėsoka, todėl tik perėjusios tiltą skubėjome ieškoti šiltos vietelės užkąsti ir pailsėti.
Einant nuo tilto link senamiesčio, pasijutome vėlgi lyg kokiais senais gūdžiais laikais, kai žodinė ir kuo garsiau pasakyta reklama nulemia klientų skaičių kavinėje arba restorane. Į vieną tokių už sukome ir mes, nes norėjome vėl paragauti kažko tradiciško. Šį kartą skanavome Čekiško guliašo, patiekto firminėje duonoje.
Kiek pailsinusios kojas, vėl traukėme į kelią. Šį kartą buvo metas susirasti kokią suvenyrų parduotuvėlę ir pradėti kaupti lauktuves artimiesiems. Visuose be išimties Prahos miesto kampuose galima rasti Bohemia firminę krištolo parduotuvę, kurių vitrinose spindi įvairiausi stiklo gaminiai. Nuo jų – net akys raibsta.
Apsiginklavusios lauktuvėmis (tarp kurių puikavosi net 8 buteliai vietinio alaus!) nukulniavome į viešbutį ruoštis vakarui, kurį buvome suplanavusios dar prieš vykimą į Prahą. Idėją pakišo tinklalapis „Ką veikti Europoje“ – apžiūrėję, kad apsistojome visai netoliese Lucerna Music Bar, pasidomėjome, kokie renginiai vyksta jame tuo metu. Labai nustebome, jog kaip tik mūsų vizito Prahoje metu, vyks Prahos džiazo festivalio koncertai. Būtent paskutinį viešnagės vakarą į Lucerna Music Bar atvyko amerikiečių acapella grupė „Straight No Chaser“. Iš keleto asmenų gavusi rekomendacijas apsilankyti jų koncerte, neilgai dvejojusi, nusipirkau bilietą, kuris kainavo 15 Eur.
Ir tikrai nenusivyliau, buvome tokios patenkintos koncertu, jog kartotume dar ir dar. Pasirodymas buvo stulbinantis, įkvėpiantis, o šiltos atlikėjų šypsenos šildė visą tą vakarą. Didžiai mūsų nuostabai, „Straight No Chaser“ vyrukai po koncerto nusileido nuo scenos pabendrauti su savo gerbėjais. Jie nesivaržydami prisistatė, noriai klausinėjo anapus scenos esančių žmonių vardus, susipažinome, apkalbėjome Lietuvą ir, žinoma, pakviečiau juos apsilankyti ir mūsų krašte.
Tokių įspūdžių kupinos palikome Prahą. Labai laukiame kitos kelionės, kai bus šilčiau ir sužydės visi karališki sodai. Dar daug liko nepamatyta ir dar daugiau neaplankyta. Tačiau aš visada norėsiu čia sugrįžti ir dar kartą atsiminti geriausias savo žiemos atostogas.
The post Žiemos atostogos Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Praha: neatrastos vietos appeared first on ECOLINES blog.
]]>Ką dar aplankyti Prahoje:
1. Klementinum komplekse: biblioteka, astronominis bokštas ir bažnytėlė. Iš tikro mane sužavėjo bibliotekos salė, kuri pastatyta 1722 metais. Kaip iš Hario Poterio filmų:) Viso komplekso aplankymas nėra pigus, kainuoja apie 220 kronų, įmanoma aplankyti tik su gidu, kuris į kompleksą veda kas pusvalandį. Be gražiosios bibliotekos, kompleksą sudaro astronominis 68 metrų bokštas, iš kurio matosi visas senamiestis ir komplytėlė, pastatyta 1720 metais baroko stiliumi (labai puošni):) Deja, į pačią Baroko salę neleidžiama. Gali ją apžvelgti tik per įėjimą. Labai puiki vieta čia apsilankyti Klasikinės muzikos mėgėjams – koncertų tikrai daug ten.
Lankymo informacija: http://www.klementinum.com/index.php?linkID=txt5&lang=2
2. Strahov Monastery (Strahovský klášter) – dar vienas labai gražus vidumi statinys. Jį sudaro vėlgi graži baroko stiliaus biblioteka, bažnyčia bei galerija. Įėjimas į biblioteką 80 kronų. Mane labiausiai domina biblioteka, kuri įkurta 1143 metais! Ši biblioteka yra viena gražiausių pasaulyje.
Bibliotekos lankymo informacija: http://www.strahovskyklaster.cz/library
3. Jubilee Synagogue (Jaruzalės gatvės sinagoga) – pačiame centre esanti sinagoga, už kurios neužkliuvo akys, nors jis spalvomis išsiskiria tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Įėjimas 80 Kronų.
Daugiau: http://www.praguecityline.com/prague-monuments/jubilee-also-jerusalem-synagogue
4. Ispaniška Sinagoga (Spanish Sinagogue) – gražiausiai dekoruota sinagoga Prahoje. Vizito kaina 70 kronų
Daugiau: http://www.jewishmuseum.cz/aindex.php
5. Viduramžių užeiga (Medieval Tavern) – tikras viduramžiškas restoranas. Reikia užsisakyti bilietą prieš einant ten. Visi svečiai sėdi prie medinių stalų prietemoje, groja gyva muzika, viduje leidžiama rūkyti kaip daugumoj Prahos barų. Meniu nedidelis ir brangus, tačiau pojūčiai irgi turėtų būti geri.
Daugiau: http://www.pragueexperience.com/places.asp?PlaceID=1323
6. Wallenstein Palace – gražūs rūmai su dar gražesniu sodu. Rūmai pastatyti XVII amžiuje. Rūmų statytojas Albrecht von Wallenstein rūmuose pats spėjo pagyventi tik metus prieš mirtį, po jo mirties rūmai atiteko sūnėnui ir liko Wallenstein šeimos iki 1945 metų. Po II Pasaulinio rūmai atiteko Čekoslovakijos vyriausybei. Rūmus supa gražus parkas. Patekimas į sodą apribotas, kada į jį galima patekti galima rasti čia: http://www.praguewelcome.cz/srv/www/en/objects/detail.x?id=50309
7. Black Madonna House – kubizmo pastatas Prahoje. Jame įrengtas kubizmo muziejus (nuoširždžiai tokiame nesu buvusi), o laiptai primena lemputės formą.
Daugiau čia: http://www.czechtourism.com/c/prague-house-of-the-black-madonna/
8. Džono Lenono siena (John Lennon Wall) – kažkada buvo vienas lankomiausių objektų ir Prahos meno simbolis, tačiau dabar ant sienos prirašyta labai daug įvairių užrašų, kad dingo pats Lennon’as nuo jos. Tačiau vis tiek norisi pamatyti.
9. Trojos rūmai (Trojský zámek) – rūmai vadinami pilimi. Pastatytis XVII a. antrojoje pusėje, pagal prancūzų architekto Jean Baptiste Mathey projektą. Priklausė grafams Sternbergams, rūmuose apsistodavo šalį valdžiusios Habsburgų šeimos nariai. Šiuo metu priklauso Prahos miestui, rūmuose įsikūrusi meno galerija, o lauke yra gražus sodas.
10. Havlíčkovy sodas (Havlíčkovy sady) – tarp turistų nelabai populiari vieta, kadangi ji yra toliau nuo centro. Sode labai ramu ir gražu, jame pastatyta Vila Gröbe (Grébovka), deja, į ją neleidžia, tačiau šalia esančiame bokštelyje galima pasėdėti su vyno ar alaus taure.
11. Vietnamietiškas turgus (Sapa Vietnamese Market) – nebuvau Vietname, tai man labai įdomus šis turgus. Pasirodo Vietnamiečiai yra trečioje vietoje pagal imigrantų Čekijoje skaičių, todėl jie pačioje Prahoje turi tikrą autentišką savo turgų.
12. Prahos Metronomas – jis pastatytas vietoje milžiniškos diktatorių statulos, kuri buvo nugriauta. Kadangi ji buvo tokia didelė, nugriovus ją liko tuščia vieta, todėl toje vietoje buvo pastatytas milžiniškas meronomas. Šalia yra ir alaus baras po dangumi su sodu
Dar vienai kelionei pilnai užtenka. O turint galvoje, kad netoli Prahos yra Kromeržižo sodai, daug pilių ir gražių miestelių, dar reikės bent poros kartų;D
The post Praha: neatrastos vietos appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Ką pamatyti ir paskanauti Prahoje? appeared first on ECOLINES blog.
]]>Kadangi esame meno mėgėjai, todėl papasakosiu apie keletą muziejų, kurie paliko labai gerą įspūdį:
Mums pasisekė, kad pirmąjį mėnesio sekmadienį įėjimas į visus Prahos Nacionalinės galerijos padalinius yra nemokamas. Nors kita vertus, už tokios kokybės ekspozicijas nebūtų buvę gaila ir sumokėti tų beveik 20 litų.
1. Švarcenbergo rūmai:
Tai įspūdingi renesanso laikotarpio rūmai (pastatyti 1545), kurių visos fasadinės sienos dekoruotos grafito technika (keletą tokio dekoro pavyzdžių galima rasti ir Vilniuje, pvz. ant Medininkų restorano pastato). O rūmų viduje atradome itin turtingą baroko dailės ekspoziciją. Čia pirmą kartą pamačiau, kaip atrodo bažnyčių skliautų tapybos eskizai. Labai patiko čekų tapytojo Peter Johanes Brandl portretai. Rūmuose viena salė skirta XVIII a. antros pusės madai – tikra dovana merginų akims. Bet vyrukai turėtų nenusiminti, nes pastogėje išeksponuota itin gausi ginklų kolekcija.
2. Šternbergo rūmai:
Tai barokiniai rūmai pastatyti XVII a. pabaigoje, o juose susipažinome su senųjų meistrų kūryba. Neįtikėtina, kad Prahos Nacionalinė galerija savo kolekcijoje turi net Fajumo portretų, tapytų senovės Egipte prieš porą tūkstančių metų. Taip pat žavėjomės čekų, italų, flamandų, vokiečių šedevrais.
Didžiausią susižavėjimą sukėlė 3. Prahos Municipaliteto rūmai – įspūdingas XX a. pradžios statinys, neįtikėtinai puikiai išlikusiu, nepakitusiu interjeru. O ko verta secesijos/art nouveau meno paroda trečiame pastato aukšte! Nepakartojami Alphonse Mucha plakatai, František Drtikol fotografijos, secesijos kostiumai, baldai, indai… O dar iš greta esančios koncertų salės sklinda vakarinio koncerto repeticijos garsai! Jei vakare nebūtų reikėję jau sėsti į ECOLINES autobusą, būtinai būtume apsilankę ir čekų kompozitoriaus B. Smetanos koncerte!
Maistas:
Kur pietauti ir vakarieniauti rinkomės pagal vietinių patarimus. Jų daug galima rasti puslapyje spotted by locals. Čekišką guliašą su duonos arba bulvių virtinukais valgėme restoranėlyje 1. „Local“. Čia renkasi tiek vietiniai, tiek turistai (nes jis visai šalia Karolio tilto). Meniu pagrinde nacionaliniai patiekalai ir savo bravoro gaminamas alus.
Džiuvesėliais apkeptą sūrį ir vištienos kepsnį valgėme kavinėje 2. „Morganti“. Tai gana populiari vieta, nes radome vienintelį pusiau laisvą stalą (kitame jo gale sėdėjo kita porelė). Čia visi lankytojai buvo čekai. Maistas skanus, alaus platus pasirinkimas ir jis pigesnis nei Lietuvoje.
Kiaulieną su virtinukais ir raugintais kopūstais ir mėsa įdarytas bulves su raugintais kopūstais valgėme restoranėlyje 3. „Valašska pivnice“. Čia maisto ir alaus kainos – mažiausios iš visų lankytų vietų. Maistas, nors ir nelabai įprastas, bet skanus. Tiesa, interjeras nelabai jaukus, šiek tiek padekoruotas tikrais kailiais. Lankytojų irgi ne per daugiausiai, pagrinde užklydę turistai.
Labiausiai skrandžius (o kartu ir sielas) pamalonino 4. „Choco cafe“. Čia keliolika rūšių karšto šokolado, bene dešimt skirtingų tortų ir dar galybė visokių kitokių desertų (pavyzdžiui, čekiški vamzdeliai su grietinėlės įdaru). Viskas labai skanu, interjeras jaukus, dekoruotas senovinių atviručių kolekcijomis. Taip pat čia pirkome lauktuves – čekišką šokoladą su įvairiausiais priedais (moliūgais, kiviais, čili, druska, bananais ir t.t.). Šią vietą rekomenduoju labiausiai iš visų!
Linas ir Aistė
The post Ką pamatyti ir paskanauti Prahoje? appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Astronominis laikrodis ir Prahos senamiestis appeared first on ECOLINES blog.
]]>Šalia aikštės daug romaninio bei gotikinio stiliaus pastatų. Žymiausi Prahos bokštai- Týno Mergelės Marijos bažnyčios bokštai. Aikštės šiaurėje yra Šv. Mikalojaus bažnyčia. Pietinėje dalyje stovi gotikiniai arkadiniai namai. Artimose gatvėse yra kubistinės, modernistinės ir konstruktyvistinės architektūros statiniai. Kinský rūmai, „Akmeninis varpas“ ir Štorch namas.
Astronominis laikrodis atsirado 1338 m., rotušės pasididžiavimas – bokštas, iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama. Astronominis laikrodis, kuris rodo senąjį Bohemijos, esamą bei vadinamąjį Babilono laiką. Jis įrengtas tik 1490 m. Kai laikrodis muša valandas figūrėlės ima judėti ir sukuria mini spektakliuką, kurio pažiūrėti susirenka minios žmonių.
Apie laikrodžio meistrą pasakojama įdomi legenda: esą laikrodžio užsakovai, vos tik meistras užbaigęs savo šedevrą, išdūrė jam akis, kad šis niekuomet nieko panašaus niekur kitur nebepagamintų.
- Patekimas: Į aikštę lengva patekti iš bet kurios Prahos senamiesčio gatvelės pėstute. O važiuojant metro, reiktų važiuoti žaliąja A linija ir išlipti Staroměstská stotelėje; 17,18,53 tramvajais išlipto tokiu pat pavadinimu stotelėje Staroměstská. Arčiausiai privežantis autobusas iki aikštės – 207.
- Kaina: Po aikštę pasivaikščioti, pažiūrėti Atronominio laikrodžio figūrėlių šokį nemokamas, tačiau aplink esantys objektai (šv. Mikalojaus bažnyčia, Rotušės bokštas) yra mokami.
- Adresas: Staromestske namisti, Praha 1
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Astronominis laikrodis ir Prahos senamiestis appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Prahos pilis ir Šv. Vito katedra appeared first on ECOLINES blog.
]]>Be viso to, galima aplankyti Prahos pilies sodus, vidinį kiemą bei galeriją.Prahos pilis yra didžiausia pasaulyje. Ji pastatyta dar IX amžiuje. Visko apžiūrėti neužtenka ir dienos. Turbūt neveltui yra siūlomos tam tikros objektų apžiūrėjimo kombinacijos A, B ir C. Į kiekvieną įeina skirtingas lankytinų pilies vietų skaičius už atitinkamą kainą. Mes pasirinkome A variantą, kurio vertė 350 Čekijos kronų žmogui, B variantas kainavo kiek pigiau – 250 czk., o C taip pat 350 czk. A kombinacija dėmesį patraukė todėl, kad į ją įėjo svarbiausi mus dominę objektai – šv. Vito katedra, šv. Jurgio bazilika ir Auksinė gatvelė. Pilies gynybiniuose bokštuose eksponuojami įvairaus laikmečio karinė amunicija bei uniformos, galima daug sužinoti apie Čekijos gynybos istoriją.
Vienas įspūdingiausių Prahos statinių – šv. Vito katedra. Ši Auksu tviskanti gotikos šventovė buvo pastatyta 1344 metais, joje saugomos tokios relikvijos, kaip Bohemijos karūnos brangenybės, daugumos buvusių karališkosios šeimos atstovų palaikai, o Šv. Vaclovo koplyčioje yra didiko Vaclovo kapas. Žmonės sako, jog prie katedros statymo prisidėjo ir lietuviai – Radvilos.
- Patekimas: Paprastai į pilį ir katedrą žmonės eina pėstute, nes laipteliai ir atsiveriantis vaizdas nuo jų labai gražus, tačiau nenorint lipti į kalną galima atvažiuoti 22, 23 tramvajais iki Pražský hrad stotelės.
Jeigu lipimas į kalvą negąsdina, A Metro linija galima atvažiuoti iki Malostranská stotelės, o 12,20,22,23,59,91 tramvajai atveš iki Malostranské náměstí stotelės. 292 autobusas atveš iki Nerudova stotelės.
- Kaina: Į nedidelę dalį katedros įėjimas nemokamas, taip pat nemokamas katedros kiemas; tačiau yra taikomas įėjimo mokestis į kriptą, bokštą ir chorą.
Yra keli skirtingi turai: B turas (Senieji Karališkieji rūmai, šv. Jurgio bazilika, Auksinė gatvelė, šv. Vito katedra, Wenceslas ir Adalbert Katedra) – pilnas 250 kronų/ su nuolaida 125 kronos; A turas (Senieji Karališkieji rūmai, paroda „Prahos pilies istorija“, šv. Jurgio bazilika, Auksinė gatvelė, šv. Vito katedra, Parako bokštas, Wenceslas ir Adalberto Katedra, Rosenbergo Rūmai) – pilnas 350 kronų/ su nuolaida 175 kronų
Platesnis aprašas: https://www.katedralasvatehovita.cz/en/practical-information/paid-tour - Adresas: Katedrála Sv. Víta, Hrad III. nádvoří, 119 00 Praha
- Internetinė svetainė: https://www.katedralasvatehovita.cz/en
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Prahos pilis ir Šv. Vito katedra appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Prahos Rotušės bokštas ir aikštė appeared first on ECOLINES blog.
]]>Į jį galima pasikelti liftu arba laiptais. Tai daryti išties verta, nes atsiveriantis vaizdas sužavi. Tik iš čia galima išvysti tikrąjį Tyno Mergelės Marijos ir šv. Mikalojaus bažnyčių bokštų grožį bei aprėpti visus senamiesčio gatvelių vingius. Stovint viršuje, kas valandą suskambę laikrodžio dūžiai, užgniaužia kvapą.
Patekimas: Kadangi ji pačiame centre, iki jos nevažiuoja joks transportas. Jeigu visgi važiuojama, metro reiktų važiuoti žaliąja A linija ir išlipti Staroměstská stotelėje; 17,18,53 tramvajais išlipto tokiu pat pavadinimu stotelėje Staroměstská. Arčiausiai privežantis autobusas iki aikštės – 207.
- Kaina: Į bokštą kaina suaugusiajam 110 Čekijos Kronų/su Opencard – 99 Čekijos kronos; Kombinuotas bilietas (požemiai, bokštas, istorinės rotušės salės) – 160 Čekijos Kronų.
- Adresas: Staroměstská radnice, Staroměstské náměstí 1/3, Praha 1
- Internetinė svetainė: http://www.staromestskaradnicepraha.cz/en/
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Prahos Rotušės bokštas ir aikštė appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Šv. Jurgio bazilika ir vienuolynas appeared first on ECOLINES blog.
]]>Jį 973 m. įkūrė kunigaikštis Boleslovas II ir pavadino Šv. Jurgio vardu. Šiuo metu čia įrengtoje Nacionalinėje galerijoje galima pasigrožėti Bohemijos dailės nuo Habsburgų imperatoriaus Rudolfo II laikų iki baroko pabaigos eksponatus.
Patekimas: Čia galima privažiuoti 22, 23 tramvajais iki Pražský hrad stotelės. Jeigu lipimas į kalvą negąsdina, A Metro linija galima atvažiuoti iki Malostranská stotelės, o 12,20,22,23,59,91 tramvajai atveš iki Malostranské náměstí stotelės. 292 autobusas atveš iki Nerudova stotelės.
- Kaina: Įeina į A (350 kronų) ir B (250 kronų) kombinacijų kainą. Studentams, moksleiviams ir pensininkams 50 proc. nuolaida.
- Adresas: Prague 1, Jirska 33
- Internetinė svetainė: http://www.kralovskacesta.cz/en/tour/objects/basilica-of-st-george.html
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Šv. Jurgio bazilika ir vienuolynas appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Karolio tiltas Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>Tilto statybas pradėjo karalius Karolis IV (1357 metais), kuris į šį projektą dėjo daug vilčių, todėl labai stengėsi, dėl jo kokybės. 516 metrų ilgio tiltas gausiai papuoštas istorinių šalies karalių ir šventųjų skulptūromis. Manoma, kad šioje vietoje sugalvojus norą ir palietus vieną iš skulptūrų – jis išsipildys. Nuo tilto atsiveria pasakiška Prahos panorama, Vltavos upės ir jos pakrantės vaizdai. Šioje vietoje renkasi daug miesto artistų bei meno kūrinių prekeivių. Tiltu nuolat žingsniuoja būriai turistų, skamba muzika ir tvyro maloni atmosfera.
Patekimas: Artimiausia metro stotelė – Staromestska (linija A). Naudojantis tramvajumi, reikėtų lipti tokiu pat pavadinimu pažymėtoje (Staromestska) stotelėje, iki kurios galima patekti 17, 18, 53 numeriais pažymėtais tramvajais.
- Kaina: Nemokamai
- Adresas: Karlova gatvės pradžia (Stare Mesto)
- Internetinė svetainė: http://www.pragueexperience.com/places.asp?PlaceID=598
The post Karolio tiltas Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>The post Auksinė gatvelė Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>Trumpą laiko tarpą (1916-1917 m.) čia gyveno ir garsus rašytojas Francas Kafka. Dabar gatvėje veikia suvenyrų parduotuvėlės, atskirose trobelėse galima apžiūrėti viduramžių buities rakandus, baldus, asmeninius daiktus. Įėjus į vieno iš pagrindinių namelių vidų galima patekti į ilgą koridorių antrame aukšte. Jis taip pat jungiasi su celėmis, kuriose ilgą laiką buvo kalėjimas. Čia galima apžiūrėti ir viduramžių kankinimo įnagius, bei mirties bausmių atlikimo priemones. Taip pat šioje šiaurinėje pilies sienos komplekso dalyje eksponuojami senovės riterių šarvai bei didikų rūbai.
Patekimas: Čia galima privažiuoti 22, 23 tramvajais iki Pražský hrad stotelės. Jeigu lipimas į kalvą negąsdina, A Metro linija galima atvažiuoti iki Malostranská stotelės, o 12,20,22,23,59,91 tramvajai atveš iki Malostranské náměstí stotelės. 292 autobusas atveš iki Nerudova stotelės. Užlipus laiptais, reikia sukti į dešinę.
- Kaina: Įeina į A (350 kronų) ir B (250 kronų) kombinacijų kainą. Studentams, moksleiviams ir pensininkams 50 proc. nuolaida.
- Adresas: Zlata Ulica, Hradčany Prague 1
- Internetinė svetainė: https://www.hrad.cz/en/prague-castle/guidepost-for-visitors/golden-lane.shtml
Mano svajonių atostogautojos,
Ugnė ir Justė
The post Auksinė gatvelė Prahoje appeared first on ECOLINES blog.
]]>