Lankytinos vietos:

• Kolmas Draakon (III Draakon) baras, esantis Talino rotušėje

Tai senoviškas baras, kuriame visi patiekalai kainuoja 1 pinigą, o gėrimai 2 pinigus (1 pinigas = 1 EUR). Tai tikrai pigi, žavi, tamsi, žvkių šviesoje paskendusi vietelė Taline. Ten bare dirbančios merginos visuomet teisios. Ši vietelė yra pačioje Talino rotušėje – bažnyčioje (ar kažkokiame pastate), kurioje nėra langų! Internetinis puslapis: http://kolmasdraakon.ee/index.php/en

• Talino požemiai

Tai seni po pasaulinio karo likę bunkeriai, kuriuose įkurta ekspozicija „Laiko tėkmė. Talinas 1219–2219 m. Nusileidus kelis metrus po žeme laukia tuneliai, kuriuose galima pamatyti kaip žmonės slėpėsi (ar galvojo slėptis) nuo pasaulinio karo bombų. Ten įrengtos lovos, kurios talpindamo tikrai didelį kiekį žmonių mažoje erdvėje. Galima jas išbandyti ir pačiam. Keliaujant į juos būtina pasiimti pledą, nes ten temperatūra tikrai žema (ypač jaučiasi vasarą), todėl jie siūlo pledus. Požemių istorija pasakoja apie Taliną nuo XIII a. (jame pradėta gyventi XII a.).
Kad labiau įsivaizduotum, delfi.lt darytos nuotraukos: http://www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/ekskursija-po-talino-pozemius.d?id=30366531

• Ekskursija autobusu po Taliną: Piritos buriavimo centras, Šv.Brigitos vienuolyno griuvėsiai, Tarptautinis jūrų uostas
• Tompea pilis (kalnas), kurioje šiuo metu įsikūrusi Prezidentūra

Jos vietoje jau 1227-1229 m. buvo pastatytas pirmasis gynybinis fortas ir nuo to laiko šis kalnas valdžios simbolis. Estiškai Toompea loss, kas išvertus reiškia Danų pilis yra didžiausias architektūrinis statinys Estijoje. Jos ryškiausias statinys Ilgojo Hermano (Pikk Hermann) bokštas, kurio smailė kyla į 45 m aukštį. Šią pilį galima aplankyti nemokamai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Tikslesnis darbo laikas ir registracija: http://www.riigikogu.ee/index.php?id=34594

• Domo (Švč. Mergelės Marijos) katedra – XIV a. gotikinė bažnyčia, buvusi Talino vyskupų ir aukščiausios hierarchijos dvasininkijos rezidencija.

• Apžvalgos aikštelės prie Tompea pilies

Nemokamos Patkuli ir Kohtuotsa apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria vaizdas atsiveria tiek į senamiestį, tiek į jūrą. Puiki vieta palydėti saulę.

• Rotušė

Estiškai Tallinna raekoda – tai seniausia Baltijos ir Skandinavijos regiono Rotušė. Pastatas stovi pietinėje senojo turgaus pusėje ir yra 36,8 m. ilgio, Vakarinė siena 14,5 m, o rytinė – 15,2 m. Vėjarodis, pavadintas Senuoju Tomu – miesto sergėtojas, ant bokšto viršūnės užkeltas jau 1530 m, o pats bokštas garsėja savo forma – jis yra 64 m. aukščio ir yra šešiakampis.

• Miesto amatininkų ir Juodagalvių gildijos pastatai

Bene vieninteliai renesanso laikų statiniai mieste. Juodagalvių brolija, įsteigta XIV a. pab. vienijo jaunus pirklius, kol šie nepatekdavo į Didžiąją gildiją.

• Nigulistės (St. Nicholas’) ir Olevistės (St. Olaf’s) bažnyčios

Nigulistės bažnyčia yra tarp Rutušės ir Tompes kalno. Jos viduje yra įsikūręs meno muziejus, kurio ekspozicija apima nuo Viduramžių iki ankstyvaus moderno. Muziejus buvo įrengtas 1919 m. Daugiau: http://www.nigulistemuuseum.ee/en/
Olevistės bažnyčia yra pats didžiausias Viduramžių statinys, kurio vardas kilo iš Norvegų karaliaus Olav II Haraldsson. Bažnyčia pirmą kartą paminėta 1267 m. ir tapo pagrindiniu Žemutinio Miesto objektu. Gaisrai labai pamėgo šią bažnyčią, ji degė daugiau nei 10 kartų, o didžiausi gaisrai buvo 1625, 1820 ir 1931 m. Daugiau: http://www.oleviste.ee/

• „Storosios Margaritos“ bokštas

Bokštas stovi šalia įėjimo į senamiestį, o pavadinimą galo todėl, kad šioje vietoje siena buvo didžiausia ir storiausia. Storosios Margaritos bokšte įrengtas Estijos laivybos muziejus, kuriame eksponuojami senoviniai laivybos prietaisai, nardymo įranga ir pan.

Jūratė

The post Lankytinos vietos Taline appeared first on ECOLINES blog.

Labor Baras

Labor Baras

Naktinis baras su išskirtine architektūra. Prie langų puikuojasi daugybė kolbų – taip, tai laboratorijos stiliaus baras. Viduje penktadieniais ir šeštadieniais tikrai sausakimša, visi nori paragauti ypatingųjų kokteilių. Dar tiek kokteilių ir shot’ų nebuvau mačius – jie sugrupuoti pagal stiprumus, o jeigu negali išsirinkti, barmenai visada tau padės – padarys kokteilį kurio nėra meniu Kainos gana nemažos, kai už kokteilį reiktų pakloti 10 EUR, bet ir apie tai pagalvota – laimės valandomis, kurios savaitgaliais būna iki 23 val, o paprastomis dienomis iki 1 val, viskam 50% nuolaida. Kaina nemaža vis tiek, tačiau kartą tai išbandyti verta! po vieno kokteilio tikrai norėsis ir antro, nes jie tokie tokie skanūs o aplinka tikrai žavi: sienos su fosforiniais graffitti, barmenai baltai chalatais, prie kurių prisegtos elektroninės lentelės su jų citatomis ar šiaip juokingomis frazėmis, lempos elektromagnetinės. O jei nori šokti, gali apsilankyti baro rūsyje, kur skamba elektroninė muzika.

• Internetinis puslapis: https://www.facebook.com/LaborBaar
• Adresas: Suur-Karja 10, Tallinn

Kolmas Draakon – viduramžių baras

Kolmas Draakon

Juokėmės, kad jis įsikūręs bažnyčioje Iš tikro jis yra pačioje Rotušėje – pačiame pagrindiniame pastate su mažute iškaba, kurią ne visada pastebėsi. Viduje nėra nė vieno lango, todėl visą laiką karšta, bet oro netrūksta. Nėra lempų – viskas tik žvakių šviesoje, mediniai stalai, mandagios padavėjos – net atrodo kalba senoviškai. Kainodara labai paprasta – visi gėrimai 2 eurai, kadangi labai tamsu, niekad nežinosi, kiek alaus tau įpylė ar kokį stiprųjį gėrimą gausi ) Tuo ir žavinga, pasirinkimas labai mažas, tačiau alaus skoniu nenusivylėme, o šalia sėdėję suomiai davė ir stipresnio gėrimo paragauti. Buvo tikrai skanu. Taigi, norintiems ramiai, šiltai ir romantiškai pasėdėti – būtina užsukti čia.

• Internetinis puslapis: www.kolmasdraakon.ee/
• Adresas: Raekoja plats 1, Tallinn

Kodu Baras

Kodu Baras

Įsikūręs pusrūsyje alternatyvus baras – puiki vieta poilsiui ir chillinimui. Baras populiarus naktimis, kai visi po truputį jau pradeda traukt nam po šokių, daugelis į jį užsuka pasėdėti. Jame pilna patogių sofučių, sėdmaišių, malonių veidų, muzika skamba ne per garsiai, nebrangu, tačiau dažnai vyksta vakarėliai (reggea, indie rock ar panašaus stiliaus muzikos), todėl įėjimas kainuoja apie 10 Eur.

• Internetinis puslapis: hhttps://www.facebook.com/pages/Kodu-Baar/220833411277714
• Adresas: Vaimu 1, Tallinn

Koht / Moonshine Bar

Koht / Moonshine Bar

Vietinių labai mėgiamas baras, kuriame yra daug puikaus maisto ir daug alaus pasirinkimo už prieinamą kainą. Baras nedidelis ir dažnai būna pilnas, todėl ne visada smagu į jį užeiti, bet jei kojos nebeneša – tai puiki vieta pasėdėti su draugais.

• Internetinis puslapis: http://www.moonshine.ee/
• Adresas: Lai 8, Tallinn

Club Hollywood

Club Hollywood

Tiems kas mėgsta pašokti puiki vieta. Manau, pats populiariausias klubas – tą galima spręsti pagal eiles ir žmonių kiekį prie jo Jame yra erdvi šokių aikštelė, kurioje kartais vyksta koncertai, groja DJ. Klubas pačiame miesto centre!

• Internetinis puslapis: http://clubhollywood.ee/
• Adresas: Vana-Posti 8, Tallinn

Paar Veini

Paar Veini

Jaunuolių vyno baras – taip apie jį kalba. Jame visada bus jaunų žmonių, o kartais gros kokia nors džiazo grupelė. Vyno pasirinkimas didelis, o kaina 2Eur už taurę. Užkandžiai taip pat nenuskriaus kišenės ir piniginės. Išbandykite bohemišką vietelę

• Internetinis puslapis: https://www.facebook.com/PaarVeini
• Adresas: Sauna 1, Tallinn

Olde Hansa

Olde Hansa

Dar vienas Viduramžių tik šį kartą ne baras, o restoranas, kuriame tikrai platus senoviško maisto ir gėrimų pasirinkimas už tam tikrą kainą. Jauki atmosfera, Viduramžiais alsuojančios sienos ir muzika – tikrai smagu papietauti.

• Internetinis puslapis: http://www.oldehansa.org/
• Adresas: VANA TURG 1, Tallinn

Ice Bar

Ice Baras

Tai dar viena išskirtinė vieta Taline. Talinas jomis tikrai pasižymi. Čia viskas pateikiama šaldyta. Pavydžiui shotai pateikiami iš ledo pagamintuose stikliukuose – tai tikrai šalčiausias baras Taline. Tiesa, jame nėra daug vietos.

• Internetinis puslapis: http://www.icebar.ee/icebar/
• Adresas: Vana-Viru 13,10111 Tallinn,Estija

Parašyta remiantis asmenine patirtimi ir draugų pasakojimais

Jei dar mažai, daugiau rasite čia: http://www.tourism.tallinn.ee/eng/map_new/place_id-175269/parent_cat-81

Jūratė

The post Barai Taline appeared first on ECOLINES blog.

Laisvės aikštė Taline

Tad lygiai prieš du metus teko didelė garbė aplankyti paslaptingąjį Taliną. Tai buvo mano gimtadienio dovana – neprastai, tiesa? Tuo metu Lietuvoje žiema buvo panašesnė į gūdų rudenį, o jau pakeliui į Taliną susidūrėme su pūga ir tikrai žiemiškais vaizdais. Kadangi iš Vilniaus pajudėjome vakare, ankstyvą rytą jau trepsėjome Talino autobusų stotyje. Naktis autobuse buvo šiek tiek ekstremali, kuomet važiuojama viduriu kelio, skinamasis kelias per gausią pūgą, bet galima pasidžiaugti – vairuotojai tikri profesionalai, tad pro šoninį langą žiūrint, galėjai tiesiog mėgautis išsiilgta balto sniego skraiste.

Tompea kalva iš apačios

Žinoma, tik išlipus iš autobuso, mus pasitiko šiurpinantis vėjas. Ir nenuostabu, Talinas juk jūrinis miestas, turintis didelį uostą visai prie pat centrinės miesto dalies. Tad, nors šalčio buvo vos keli laipsniai, vėjas tikrai smelkėsi per kūną. Tokiomis akimirkomis įžvelgi labai didelį asmeninių kelionių planavimo privalumą – juk oro iš anksto nenuspėsi, dėl to geriau turėti keletą variantų ir mėgautis tuo, kas geriausiai pavyksta. Mes visiškai neskubėdami patraukėme per miestą, pasidairėme į dar kalėdiškai papuoštus medžius. Pirmasis įspūdis tikrai liko iki šiol – paslaptingas, viduramžius primenantis ramus ir tikrai labai gražus miestas.

Viru vartai

Apsistoję buvome „16 Eur” hostelyje. Kadangi kambarys buvo dvivietis, ramybės, erdvės tikrai netrūko. Dušas ir tualetas labai tvarkingi, nors pamenu, pirmą vakarą karštas vanduo greit baigėsi. Lova iki šiol įstrigusi kaip viena patogiausių – tik palietus kūnu čiužinį, iškart pajauti pabėgantį nuovargį. Kas dar buvo labai labai gerai – kas rytą galima eiti į pirtį ir baseiną nemokamai! Nors Taline tai daug kur populiaru, matyt, šiaurietiškas įprotis. Kas nuvylė – virtuvė. Jau nekalbu apie tai, kad nebuvo nei kavos, arbatos, bet nebuvo net elementariausių indų. Bet kaip sakoma, prie visko prisitaikai, tad jei kam įdomu detaliau:  http://www.16eur.ee/eng/firstpage/

Senamiestis, apsiklojęs sniegu – labai įspūdingas. Nors dienos ir buvo stipriai apniukusios, atrodė, kad dar neprašvitus jau temsta, bet tai suteikė savotiško unikalumo. Įspūdį darė ir senoviniais viduramžių drabužiais apsirengę, gatvėse praeivius kalbinantys restoranų šaukliai. Kadangi miestas dar buvo nenupuoštas, teko galimybė pamatyti ir pagrindinę miesto eglę (kuri buvo išgarsėjusi savo nuvirtimu dėl smarkaus vėjo).

Vaizdas nuo Tompea kalvos

Didelis Talino išskirtinumas – Tompea kalva, kuri pačiame centre. Ant jos užlipus, galima rasti ne tik pilį, kurioje įsikūręs Estijos parlamentas (Riikikogu) ir didysis Hermano bokštas, bet taip pat Aleksandro Nevskio soborą ir net penkias apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria skirtingų miesto vietų panoramos. Apskritai, tos aukštos, pilko akmens sienos aplink senamiestį – labai įsimintinos. Nes įeinant pro didžiulę arką, šone tave pasitinka Storosios Margaritos bokštas. Visi šie pilkieji fragmentai raudonais stogais, paslėptais po sniego sluoksniu – tikrai šiaurietiškas žiemiškas miestas.

Miesto rotušė

Nors iš pradžių buvo planuota aplankyti Jägala krioklį, kuris tik apie 30 km nuo Talino, bet dėl žvarbių orų atsisakyta tokio žygio ir pasirinktas artimesnis – Piritoje esantis sugriautas Šv. Brigitos vienuolynas. Pėsčiomis, einant pajūriu, tuo pačiu paspoksant į uostą, aplankant „Russalka Memorial“ – angelą, skirtą atminti nuskendusį laivą, pasigrožint didžiuliais ledo varvekliais, susidariusiais ant turėklų, į vieną pusę gavosi apie 7-8 km.

Talinas įsikūręs prie pat jūros

Bet tikrai verta kiekvienos nuovargio akimirkos, nes tuo Talinas ir ypatingas, kad jūra čia taip arti ir tokia graži. Labai daug laivų, judesio. Tiesa, pakrantėse dominuoja aštrūs akmenys, tad vasarą pasideginti turbūt nėra populiaru, bet žiemą, kai tie akmenys pasidengę ledu – super vaizdas. Pats vienuolynas, tiksliau jo griuvėsiai – turi vaiduokliško žavesio. Sniego kai kur buvo net iki kelių, bet tos sienos tokios ir vienišos, ir tuo pačiu istoriškai pripildytos. Smagus žygis, nors ir vidury žiemos. Ypač gražu buvo einant atgal, kuomet jau temo, ir jūroje buvo pilna žybsinčių šviesų – laivų, keltų, pačio uosto.

Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsiai

Laikas, kaip visada, tiesiog praskriejo. Ir tik vėl įsitaisius vakare autobuso sėdynėje, supranti – tikrai viskas. Atgal į Lietuvą, paliekant sužavėjusį, kitokį Pabaltijo miestą, į kurį dar būtina sugrįžti ir ne kartą. Bet pirmiausia, dėl krioklių ir smalsumo – koks šis žiemiškai mistinis miestas būna vasarą?

Rima

The post Sniegu apklotas Talinas appeared first on ECOLINES blog.

Kadangi kelionę planavau aš, penktadienį ryte iš Vilniaus pajudėjome tik numanydami, kur nakvosime tądien. Visa kita buvo nežinioje. Pirmenybę teikėm nakvynei svečiuose, o ne viešbutyje. Visgi labiausiai nerimą kėlė šaltis. Lietuvėlę palikome balansuojančią ties minus dvidešimt, o Taline turėjo būti penkiais laipsniais šilčiau ( juk netoli jūros ). Būtent dėl to aplankyti kažkokius architektūrinius pamiklus net minties neturėjome.

Bevažiuojant autobusu kilo idėja pasivadinti Tomu ir Džeriu, nes „labas, aš Lukas“ ir „aha, aš irgi Lukas“ skambėjo nepatikimai ir kiek juokingai. Kiek pamenu, niekas iš sutiktų žmonių nesuprato šios gudrybės.

Tomas ir Džeris. Spėjom įsiamžinti prie „Skype“ būstinės

Dviaukščiu autobusu važiavau pirmą kartą. Jausmas lyg būtum banginiui ant nugaros. Pirmą kelionės pusę praplepėjom, o kitą pramiegojom – laikas prabėgo daug greičiau nei tikėjausi. Kelionėje taip pat susipažinom su Vilniuje studijuojančia brazile Li. Naudodamasis proga išklausinėjau apie keliavimą Pietų Amerikoje – gal pravers. Kartais užkalbindamas nepažįstamąjį jautiesi kvailai, tačiau iš tiesų kvailiau yra paskui gailėtis, jog to nepadarei.

Išlipę Taline kalbinom vietinius, ieškodami, kur užkasti. Taip ir lieka neaišku, ar visi taliniečiai gerai kalba angliškai, tačiau į mūsų ,,excuse me“ atsiliepusios simpatiškos talinietės – tikrai taip. Juokinga buvo savo kolegos veide įžvelgti tą pačią mintį: reikėjo klausti ne kelio, o tiesiog ,,gal mums pakeliui?“ Tačiau mumis jau rūpinosi diena prieš kelionę atrastas Taline studijuojantis indas Aman, pasisiūlęs priglausti savo bendrabučio kambaryje. Nesinorėjo praleisti vienintelės užtikrintos nakvynės, tad įšokę į beveik tinkamą troleibusą netrukus buvome pas jį. Taip pirmu aplankytu objektu Taline tapo studentų bendrabutis, kurio su maniškiu net nėra ką lyginti. Mūsų naujas draugas buvo tikrai svetingas, nors ir kamuojamas slogos, prie kurios jis tikrai nėra įpratęs. Pakalbėjom apie mums tolimą kraštą Indiją, prisijungia jo buto draugas Dima, tad ištraukiam savo lauktuves abstarkčiu „green nines“ vertimu ir leidžiame sau atsipūsti. Netikėtai gaunu žinutę apie netoliese vykstantį vakarėlį mums nežinomam klube. Kai dabar pagalvoju, mūsų kelionės sėkmės paslaptis tikriausiai ir buvo „informatoriai“ – žmonės, kurie negalėjo mūsų priimti labai vėlai susisiekus per Couchsurfing, tačiau palaikę ryšį ir rekomendavę veiklas. Tai vietiniai žmonės, be kurių pagalbos nė pusės tiek, kiek aplankėm, nebūtume atradę. Iškeliavom į kelių savaičių naujumo klubą ULME, kuriame turėjo groti Cosmin TRG. Buvome patys pirmieji lankytojai, tad galėjom gerai apsidairyti. Sename fabrike dar tik ruošiamos patalpos – du barai, šokių aikštelė, keletas vietų pailsėti. Vieta tiko mėgiamam „four to the floor“ skambesiui – minimaliam techno. Pirmą kart įsitikinom, kaip vėlai Taline prasideda vakarėliai. Jei Vilniuje į klubą užsukti pusę pirmos yra kaip ir nebloga pradžia, Taline reiktų pavėluoti bent valandą. Pagrindinis atlikėjas ant scenos pasirodė jau po trijų. Nėra ko daugžodžiauti, nes nei kamera, nei akys tamsoje daug ko neužfiksavo. Bendradarbiavo tik ausys ir kojos. Sėkmingai išėjome, rodos, iš trečio karto, nes pastovėję gatvėje dar vis kažko sugrįždavom.

Po trumpo miego atsikėlę pas Aman išgėrėm kavos ir perpiet sukinėjomės tame pačiame Kristiine rajone. Šią šaltą šeštadienio popietę viename iš loftų turėjo vykti elektroninės muzikos, o vėliau ir būgnų mušimo pamoka. Šiaip ne taip suradę vietą, užėjome į senų sofų ir šiltos auros kambarį. Dekoras įkvėptas Havajų ir Indijos, ant vienos sienos lankas, kitur meškutės iškamša. Pamoka jau vyko, o vaikinas estas projektoriaus pagalba anglų kalba pasakojo, kaip naudotis muzikos kūrimo programa. Jo klausėsi penki mokiniai. Atrodė, jog, jei jiems būtų aiškinama skalbyklės instrukcija, jie klausytų su tokiu pat entuziazmu. Sunku papasakoti ten tvyrojusią nuotaiką. Spaudėme vieni kitiems rankas, šypsenos buvo šiltos, tačiau mūsų istorija „du studentai iš Lietuvos savaitgaliui į Taliną… vakar buvom geram vakarėlį… gal žinot, kur pernakvot galima..“ nelabai ką domino. Ir gerai. Sėdėjom, šnekučiavomės. Neabejojau, jog ši vieta nėra tarp turistų lankomų vietų, o ir mažai vietinių apie ją žino.  Kaip supratau, tai eko-kažkokios organizacijos – nežinoma technika piešiančio būrelio – veganų būstinė. Kitos lofto patalpos taip pat jų sutvarkytos ir nuomojamos kaip studijos. „Humanos hipiai“, – pamaniau sau. Netrukus buvome pavaišinti sriuba ir nuostabia karameline manų koše už keleto eurų auką. Paskutinį kartą valgėme Subway sumuštinį vos atvykę į Taliną, tad ta košė man buvo šventa. Prasidėjo būgnų pamoka, artėjo pavakarė, tad tyliai išsinešdinom. Šitie žmonės man ilgai liks atmintyje. Iš jų galima išmokti daug duoti bei mažai imti. Peace and love and all that harmony – jie iš tiesų gyvena tokiomis nuotaikomis.

Paskaita apie elektroninę muziką viename iš loftų

Pavakare buvome sutarę susitikti su este Loone, kurią  radau couchsurfing dėka ir kuri taip pat negalėjo mūsų priimti, tad pakvietė tiesiog pasisvečiuoti. Pėdinome į artimesnį senamiesčiui rajoną. Priėję reikiamą namą susigriebėm, kad neturim buto numerio. Neatsiliepia, laiptinės durys užrakintos. Kvaila, kad paskutinį kartą su ja sukontaktavau tik trečiadienį. Juk planai tikrai galėjo pasikeisti. Šalta. Mums jau besisukant eiti centro link viena mergina priėjo prie laiptinės, ėmė ją rakinti. „Isn‘t your name Loone?“. „Yes“. Įdomu, kiek karmos taškų išnaudojom šitai sėkmei. Loone gyvena sename, bet erdviame keturių kambarių bute. Jos vaikinas kartu su metalo grupe išvykęs gastrolių. Ant sienos kabo smeigtukais išbadytas Europos žemėlapis. Vaišinomės vandeningu estišku alumi, kalbėjome apie keliones. Mergina labai daug tranzavusi, tris mėnesius gyveno saloje virš Islandijos, nes galvojo, kad tai „kieta“, tačiau saloje nebuvo „net medžių, vien akmenys ir sniegas“. Prancūzijos pasienyje ją pavežėjęs fūristas paprašė leidimo pamasažuoti pėdas, nes mokėsi kinezoterapijos. Ir nieko, geras masažas buvo. Paplepėjom, sušilom, planavom keliauti ieškoti nakvynės. Čia vėl nusišypsojo sėkmė ir Loone mus užregistravo į hostelį, kuriame anksčiau dirbo. Su jos rekomendacija nakvynė kainavo 7 eurus, nors šiaip jau planavome pakloti 10 ar 13. Padėkoję iškeliavom ir netrukus pirmą kartą pasiekėme senamiestį. Mūsų hostelis pavadinimu „Alur“ buvo pačiame centre. Kritome į lovas giliam keleto valandų miegui.  Atsikėlus prieš vienuoliktą vakare dvi atsikrausčiusios prancūzės sakė, jog knarkiau.

Šeštadienio vakaro ( sekmadienio nakties? ) planas buvo daug žadantis vakarėlis „50 shades of House“ šviežioje vietoje Kohvik Sinilind. Įdomi vieta prie pat Talino gynybinės sienos, sujungta net iš kelių erdvių. Kavinė pavalgyti, tuomet mažesnė, lengvesnės muzikos salė bei didžioji salė, matomai buvęs kino teatras. Žmonės rinkosi lėtai, kai kurie veidai jau buvo matyti penktadienio vakarėlyje. Su kolega ėmėm trypti vos atėję. Reikia pagirti estus už apšildymą. Sukinėjomės pagal šiltą soulful house, vėliau girdėjom pasiilgto Moodymann klasikas. Vienu metu abejose scenose skambėjo Motor City Drum Esnesmble „Raw Cuts“. Muzikine prasme šitas vakarėlis išpildė visus lūkesčius. 13 grojančiųjų tikrai pasistengė pateikti visą asorti. Jau įnaktėjus nežinomas naujas mano didvyris dėliojo Lone ir Pepe Bradock plokšteles. Paskutinį kartą taip nuoširdžiai šokau Sattoje per DJ EZ, beje, su tuo pačiu kolega. Galbūt keista, jog rašau atlikėjus ir dainų pavadinimus, tačiau ir pats noriu tai atsiminti, o muzika mums, kaip jau sakiau, sudaro didžiąją gero vakarėlio dalį. Paskutiniuosius kūrinius klausėme vien iš monitorių kolonėlių, kadangi pagrindinis garsas pavargo, o į hostelį patraukėm tik kažkam įjungus šviesas.

Sekmadienį atsikėlėm kaip tik pietums, tad iškeliavom į keleto draugų rekomenduotą vietą – Pudel Bar. Pagaliau išilgai perėjome senamiestį, kuris, lyginant su Vilniaus, yra tikrai mažas. Pudel dieną kiek primena mūsų Soulbox. Neva sovietinis interjeras derinamas su šiuolaikiniu. Vieta gera ir vietinių mėgstama. Muzika tarsi Neringos radijo, padavėjos malonios. Pasigardžiuodami valgėme trintų morkų sriubą, kurią nuoširdžiai rekomenduoju. Grįžę į hostelį kritome į lovas. Įveikęs kolegos iššūkį šlepete išjungti šviesą užsidirbau bokalą alaus. Žinojau, jog šis gebėjimas man kada nors pravers, tad užsnūdau su didele šypsena.

Atsikėlę radom pagausėjusį kambario kolektyvą. Šalia jau minėtų prancūzių, beje, studijuojančių istoriją ir kažko keliaujančių į Laplandiją, įsikūrė dvi Vilniuje besimokančios draugės – graikė ir lenkė. Iš visų savo „informatorių“ sekmadienio vakarui gavome tą patį pasiūlymą – Australijos dienos šventimą bare Red Emperor. Skambėjo pakankamai keistai, kad patrauktų mūsų dėmesį. Prikalbinom kambariokes keliauti kartu, bet laiko dar buvo apstu, tad šnekučiavomės šaltame kambaryje. Su kolega valgėm „Viru valgi“ – buvę Estijoje žino kas tai ir dabar šypsosi, o nežinantiems linkiu išbandyti. Prancūzaitės rašė draugams atvirlaiškius, tad paprašiau, kad ir man vieną parašytų – jį paštininkė atnešė bespausdinant šiuos atsiminimus. Beveik tris valandas prakalbėjome apie politiką. Daug naujo išgirdau iš graikės – apie fašistus ( nacionalistus? ) jų parlamente, protestus Atėnuose, kuriuose ji pati dalyvavo. Kolega tuo tarpu greitai išnyksiančius 10 litų iškeitė į 5 eurus, o prancūzė rodė savo vairuotojo teises ir aiškino, jog jos prosenelio vardas Peugeot..

Vakarėlis įsisiūbavo, į barą iškeliavom tik po antros. Bet tikrai neatėjom per vėlai. Džem Pub‘o ir rokerų baro mišinys, neabejotinai vienintelė taip vėlai veikianti vieta visame mieste. Komanda išsiskirstė kas kur. Šypsojausi matydamas kolegą bemaž sėkmingai aiškinantį savo australišką kilmę. Pats naudojausi proga pafilmuoti, o į kadrą patekti norėjo daug kas. Lietuviai pirmadienio paryčiais Talino bare švenčia Australijos dieną. Kalbėjau visomis erazmus kalbų grupės kalbomis, visomis man ir atsakė. Pasigedau tik elektrinio rodeo, kuris čia turėjo būti, o gal kažkur ir buvo. Atgal Į hostelį paryčiais išėjom visi kartu, bet sugebėjom grįžti atskirai – baro link vedžiau aš,  tad mano kolega neturėjo žemėlapio, kažkur nuklydo ir pasakojo jau norėjęs registruotis kitame hostelyje. Pasijuokę ir pasitarę, jog abejų telefonai išsikrovę, tad nėra kaip užstatyt žadintuvą, užmigom. Tai buvo kvailiausias ir drąsiausias poelgis per visą kelionę, kadangi atsikelti reikėjo ne vėliau dešimtos ryto.

Vis dėlto nepramiegojom, atsisveikinom su kambariokais ir išėjom ieškoti pietų. Prieš vienuolika dirbo vienintelis minėtasis Pudel, tad ten ir patraukėm. Oras buvo kaip niekad gražus – saulėta, nevėjuota. Gėrėm kavą ir dėliojom vakarykščių prisiminimų puzlę, bet ir abiems sumetus krūvon detales liko daug skylių. Tai yra dar vienas gero vakarėlio bruožas.

Namo keliavom tarsi sapnuodami, tylomis. Galvoje turėjau tik du klausimus: Taline, kodėl tik dabar? bei kitą, žymiai svarbesnį: Taline, kada vėl..?

Lukas

The post Tomas ir Džeris Taline appeared first on ECOLINES blog.