Laisvės aikštė Taline

Tad lygiai prieš du metus teko didelė garbė aplankyti paslaptingąjį Taliną. Tai buvo mano gimtadienio dovana – neprastai, tiesa? Tuo metu Lietuvoje žiema buvo panašesnė į gūdų rudenį, o jau pakeliui į Taliną susidūrėme su pūga ir tikrai žiemiškais vaizdais. Kadangi iš Vilniaus pajudėjome vakare, ankstyvą rytą jau trepsėjome Talino autobusų stotyje. Naktis autobuse buvo šiek tiek ekstremali, kuomet važiuojama viduriu kelio, skinamasis kelias per gausią pūgą, bet galima pasidžiaugti – vairuotojai tikri profesionalai, tad pro šoninį langą žiūrint, galėjai tiesiog mėgautis išsiilgta balto sniego skraiste.

Tompea kalva iš apačios

Žinoma, tik išlipus iš autobuso, mus pasitiko šiurpinantis vėjas. Ir nenuostabu, Talinas juk jūrinis miestas, turintis didelį uostą visai prie pat centrinės miesto dalies. Tad, nors šalčio buvo vos keli laipsniai, vėjas tikrai smelkėsi per kūną. Tokiomis akimirkomis įžvelgi labai didelį asmeninių kelionių planavimo privalumą – juk oro iš anksto nenuspėsi, dėl to geriau turėti keletą variantų ir mėgautis tuo, kas geriausiai pavyksta. Mes visiškai neskubėdami patraukėme per miestą, pasidairėme į dar kalėdiškai papuoštus medžius. Pirmasis įspūdis tikrai liko iki šiol – paslaptingas, viduramžius primenantis ramus ir tikrai labai gražus miestas.

Viru vartai

Apsistoję buvome „16 Eur” hostelyje. Kadangi kambarys buvo dvivietis, ramybės, erdvės tikrai netrūko. Dušas ir tualetas labai tvarkingi, nors pamenu, pirmą vakarą karštas vanduo greit baigėsi. Lova iki šiol įstrigusi kaip viena patogiausių – tik palietus kūnu čiužinį, iškart pajauti pabėgantį nuovargį. Kas dar buvo labai labai gerai – kas rytą galima eiti į pirtį ir baseiną nemokamai! Nors Taline tai daug kur populiaru, matyt, šiaurietiškas įprotis. Kas nuvylė – virtuvė. Jau nekalbu apie tai, kad nebuvo nei kavos, arbatos, bet nebuvo net elementariausių indų. Bet kaip sakoma, prie visko prisitaikai, tad jei kam įdomu detaliau:  http://www.16eur.ee/eng/firstpage/

Senamiestis, apsiklojęs sniegu – labai įspūdingas. Nors dienos ir buvo stipriai apniukusios, atrodė, kad dar neprašvitus jau temsta, bet tai suteikė savotiško unikalumo. Įspūdį darė ir senoviniais viduramžių drabužiais apsirengę, gatvėse praeivius kalbinantys restoranų šaukliai. Kadangi miestas dar buvo nenupuoštas, teko galimybė pamatyti ir pagrindinę miesto eglę (kuri buvo išgarsėjusi savo nuvirtimu dėl smarkaus vėjo).

Vaizdas nuo Tompea kalvos

Didelis Talino išskirtinumas – Tompea kalva, kuri pačiame centre. Ant jos užlipus, galima rasti ne tik pilį, kurioje įsikūręs Estijos parlamentas (Riikikogu) ir didysis Hermano bokštas, bet taip pat Aleksandro Nevskio soborą ir net penkias apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria skirtingų miesto vietų panoramos. Apskritai, tos aukštos, pilko akmens sienos aplink senamiestį – labai įsimintinos. Nes įeinant pro didžiulę arką, šone tave pasitinka Storosios Margaritos bokštas. Visi šie pilkieji fragmentai raudonais stogais, paslėptais po sniego sluoksniu – tikrai šiaurietiškas žiemiškas miestas.

Miesto rotušė

Nors iš pradžių buvo planuota aplankyti Jägala krioklį, kuris tik apie 30 km nuo Talino, bet dėl žvarbių orų atsisakyta tokio žygio ir pasirinktas artimesnis – Piritoje esantis sugriautas Šv. Brigitos vienuolynas. Pėsčiomis, einant pajūriu, tuo pačiu paspoksant į uostą, aplankant „Russalka Memorial“ – angelą, skirtą atminti nuskendusį laivą, pasigrožint didžiuliais ledo varvekliais, susidariusiais ant turėklų, į vieną pusę gavosi apie 7-8 km.

Talinas įsikūręs prie pat jūros

Bet tikrai verta kiekvienos nuovargio akimirkos, nes tuo Talinas ir ypatingas, kad jūra čia taip arti ir tokia graži. Labai daug laivų, judesio. Tiesa, pakrantėse dominuoja aštrūs akmenys, tad vasarą pasideginti turbūt nėra populiaru, bet žiemą, kai tie akmenys pasidengę ledu – super vaizdas. Pats vienuolynas, tiksliau jo griuvėsiai – turi vaiduokliško žavesio. Sniego kai kur buvo net iki kelių, bet tos sienos tokios ir vienišos, ir tuo pačiu istoriškai pripildytos. Smagus žygis, nors ir vidury žiemos. Ypač gražu buvo einant atgal, kuomet jau temo, ir jūroje buvo pilna žybsinčių šviesų – laivų, keltų, pačio uosto.

Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsiai

Laikas, kaip visada, tiesiog praskriejo. Ir tik vėl įsitaisius vakare autobuso sėdynėje, supranti – tikrai viskas. Atgal į Lietuvą, paliekant sužavėjusį, kitokį Pabaltijo miestą, į kurį dar būtina sugrįžti ir ne kartą. Bet pirmiausia, dėl krioklių ir smalsumo – koks šis žiemiškai mistinis miestas būna vasarą?

Rima

The post Sniegu apklotas Talinas appeared first on ECOLINES blog.

Apie kelionę Vilnius – Talinas

Naujieji ECOLINES autobusai kursuoja visai patogiu laiku: Vilnius – Talinas išvažiuoja 22:00, Taline būna 6:50 ir atvirkščiai: iš Talino 22:00, o Vilniuje 6:30 – Taline gaunasi net 15 val! Beprotiška kelionė prasidėjo vakare, kai Vilniuj palijo, plaukė keliai ir mašinos. Likus 30 min iki autobuso neužsivedė ir mane į stotį turėjusi vežti mašina (matyt važiavimas per tą potvynį ir jai į naudą neišėjo), tai beliko labai skubėti į autobusą. Nuvykus į stotį, atrodė, kad visur tik užsieniečiai. Išvažiavo ECOLINES autobusas į Kijevą ir netrukus atvažiavo mūsiškis naujas Comfort+ autobusas į Taliną. Stiuardesė patikrino dokumentus ir labai nustebo, kai kuprinių į bagažo skyrių dėti nenorėjom. Bet ką ten dėsi, kai kuprinėje fotoaparatas, pagalvėlė miegui, vandens butelis ir pora sumuštinių:))

Pirmą kartą važiavau autobusu, kuris turėjo planšetę! Ne šiaip planšetę, bet su keliolika filmų (deja, atsimenu tik The Artist, nes taip apsidžiaugiau jį pamačius, kad kiti neberūpėjo), muzika, galima palandžioti internete, žiūrėti maršrutą, žaisti žaidimus (minesweeper ir kitus). Visą naktį, kad neblaškytų pašaliniai garsai, klausiau gražiosios Štrauso klasikos, o šita simfonija taip patiko, kad negaliu nepasidalinti: https://www.youtube.com/watch?v=WmXm5HUYWv8 .  Ji buvo pirma playliste ir man rodos taip greit užmigdavau, kad kitų ir nebesulaukdavau. Dar be planšetės buvo nemokama kava-arbata (visas automatas). Išbandžiau, tik pamiršau cukraus įsidėti, tai kava buvo kartoka ) Miegu nesiskundžiau, kojos, nors ir ilgos, laisvai tilpo, sėdynės atsilenkė. Tik nesupratau kelių keleivių, kurie bijodavo jas atsilenkti…

Rytinė saulė pro autobuso langą

Naktį tikrai kelis kartus buvau atsikėlus. Pirmasis buvo prie Rygos, kai važiavome pro Rygos potvynius (ne tik Vilniuje jų būna). O kitas kartas buvo, kai kažkokia keleivė 4 ryto pribėgus prie vairuotojo pradėjo šaukti: „-Where are we? Where is Tallinn? Why didn’t you wake up us??“ – matyt pagalvojo, kad pravažiavom Taliną, kai ant bilieto buvo aiškiai nurodytas atvykimo laikas 6:50, autobuse buvo laikrodis, o Talinas paskutinė maršruto stotelė. Buvo pikta, bet..visai apsidžiaugiau. Už lango kilo saulė, miškus gaubė lengvas rūkas, laukai skendėjo rytinėje šviesoje. Gražu:)

Talino autobusų stotis

Visi išlipę iš autobuso, nuskubėjo į stoties tualetą, nors jis ir buvo autobuse, bet vis tiek nusipraust-susitvarkyti norisi. Tualeto automatas pinigų nepriėmė, keitimo į smulkesnius automatas neveikė ir visi liko be rytinio nusiprausimo:)) Žmonės ištikti bėdos pradėjo bendrauti. Pasirodo niekas nežino kaip patekti į miestą. Taigi trumpa nuoroda:

Talino autobusų stoties adresas (Tallinna Bussijaam) Lastekodu 46, Tallinn. Išėjus per pagrindinį įėjimą reikia eiti tiesiai link šviesoforų (Tartu Maantee gatvės). Prie pagrindinio įėjimo yra pastatytas raudonas senoviškas autobusas, o priėjus Tartu Maantee reik sukti į kairę, link aukštų stiklinių pastatų. Man besisvečiuojant Taline, deja, nevažiavo tramvajai, mat buvo tvarkomi. Iki miesto važiuoja 2 tramvajus, išlipti reikia 4-oje stotelėje Viru. Tačiau paaukojus 30 min galima iki centro pėstute nueiti einant palei tramvajaus liniją. Geriausia pasiruošti namų darbus ir atsispausdinti žemėlapį iki centro, kadangi stotyje žemėlapių neradome.

Lankytinos vietos Taline

Praėję visą kelią iki centro, pamatę naująją Talino architektūrą, naujus prekybos centrus, bankų dangoraižius, įdomius gyvenamuosius namus priėjome miesto vartus. Planas buvo nueiti ant Tompea kalvos, tuomet į Turitų info centrą, mat šeštadieniais jis dirba nuo 9, pasiimti žemėlapį, išsinuomoti dviratį ir juo aplankyti Harbour muziejų, Kadriorg parką bei Pirita rajoną. Tačiau planai pasikeitė, nes 10 EUR už 6 dviračio valandas kažkaip nesinorėjo mokėti.

Pagrindiniai miesto Viru vartai (Viru Väravad) pasitinka visus turistus ir keliautojus viduramžiška išvaizda – pilkos plytos, raudonas smailus stogelis ir vijokliai ant sienų. Labai dailu! Vartų bokštai statyti XIV a. Ir jie yra vieninteliai išlikę originalūs statiniai iš visų bokštelių. Šie Viru vartai įėjimas į viduramžiškąjį Taliną ir pagrindinę gatvę, kuri veda link rotušės. Nuo vartų į abi puses yra Talino miesto siena, kuri driekiasi 1,9 km ir juosia visą senamiestį.

Talino centre buvome prieš 8 – nuostabu – žmonių vos vienas kitas, gražus rytinės saulės apšvietimas ir iškart patraukėme į Tompea Kalvą.

Pakeliui praėjome ir Nigulistės bažnyčią. Joje dabar įsikūręs meno muziejus. Jame eksponuojami bažnyčių reikmenys nuo viduramžių iki dabartinių laikų. Pačios bažnyčios fasadas labai panašus į Olevistės bažnyčios – labai lengva jas supainioti. Nėra įspūdinga architektūra, tik iškilęs jos bokštas atrodo gražiai Talino panoramoje.

Tompea kalva yra iškilusi virš Talino senamiesčio – jos aukštis 45 metrai, todėl nuo jos atsiveria tikrai gražus vaizdas. Yra 3 apžvalgos aikštelės: Kohtuotsa vaateplats,  Patkuli vaateplatvorm ir trečios pavadinimo neradau. Nuo kalvos matosi rotušė, Olevistės ir Nigulistės bažnyčios, jūra, uostas, Talino stogai. Žmonės kalba, kad lipimas į Olevistės bažnyčios (arba Olav’s Bažnyčia) bokštą visai ekstremalus: daugybė pakopų, laiptai statūs, o prasilenkiant vienas žmogus turi prisiploti prie sienos. Išbandykite, kaina tik 2 Eurai. Pati bažnyčia nukelia net į XIII amžių. Tai puiki vieta palydėti saulę )  Ant kalvos yra ir Tompea pilis (adresas Lossi plats 1a, Tallinn), pastatyta tarp 1767 ir 1773 metų. Dabar pilyje įsikūręs parlamentas, todėl patekt nelabai išeis. Prie pilies yra parkelis, kuriame galima pasivaikščioti ir visai šalia Aleksandro Nevskio Katedra.

Aleksandro Nevskio (Alexander Nevsky) katedra (adresas Lossiplats 10, Tallinn) išore išsiskiria iš viso Viduramžiško senamiesčio. Rožiniai fasadai, ortodoksiški skliautai. Katedra garsėja savo varpais, jų yra net 11, o didžiausias sveria 15 tonų! Kai priėjome soborą, jame vyko mišios, todėl teko dėtis ant galvos skarą, o viduje fotografuot draudžiama. Vidus nebuvo toks įspūdingas, kokį įsivaizdavau ir skaičiau. Daug įspūdingiau atrodo maža ortodoksų bažnytėlė Vilniuje pilies gatvėje. Katedra statyta 1900 metais Novgorodo princo Alexander Yaroslavich Nevsky garbei, kuris vadovavo 1242 m. mūšiui prieš Vokiečius ant ledinio ežero Peipsi, Estija.

Daugiau: http://www.nevsky.orthodox.ee/index.php/en/

Sveiki atvykę į turistų informacijos centrą

Pasibasčius pora valandų ant kalvos, nusileidome į centrą, kur jau savo darbą pradėjo Turistų informacijos centras ir jame gavome labai gerą žemėlapį, kuriame sužymėtos visos garsios vietos visame Taline ir papildomai pažymėta privalomas pamatyti sąrašas ir trumpasjų aprašymas:). Turistų informacijos centras yra prie pat Rotušės, adresu Niguliste 2/ Kullassepa 4, Tallinn. Planavome pradžioj eiti nuomotis dviračio, tačiau nusprendėme pataupyti 10EUR ir geriau nusipirkti bilietą į Laivyno muziejų!

Tikriausiai šiame muziejuje padariau daugiau nei pusę nuotraukų, nes laivai buvo superiniai! Lennusadam (Seaplane Harbour) muziejus įsikūręs tolėliau nuo centro, prie pat jūros. Iki jo gal 30 min. kelio, yra padarytas pėsčiųjų takelis. Muziejų sudaro 2 dalys: muziejus ir laivynas. Muziejuje eksponuojami įvairūs laivai, atrastas senas vikingų laivas, povandeninis laivas, po kurį galima pasivaikščioti, daug įvairiausios karo technikos, kurią galima išbandyti. Tikrai smagu pačiam pajausti, ką reiškia pačiam šaudyti į lėktuvus, valdyti laivus, ar persirengti jūrininko uniforma. Kita muziejaus dalis yra laivas Suur Toll. Jame galima pamatyti kaip gyvena ar gyveno jūrininkai, visas mažas kajutes, virtuves, katilus, dirbtuves ir kitus įrengimus. Kaina į angarus 5EUR, jei nori aplankyti Suur Toll laivą dar 5EUR. Muziejus tikrai įdomus, bet 10EUR (35Lt) truputėlį mažoka lietuviškoms kainoms:) Nors Taline viskas brangiau, todėl ir kaina jiems normali. Pavaikščiojus po šį didelį muziejų tikrai pakerta kjas, todėl kokį gerą pusvalandį praleidome žiūrėdamos į jūrą bei besimėgaudamos vaizdu

Apžiūrėję muziejų ir šiek tiek pailsėję, patraukėme link Kadriorg rūmų bei parko. Nuėjome kokius 4-5 kilometrus, kadangi neveikė tramvajų linija. Tikrai pavargome ir tik priėję parką, nofotografavę salelę iškart ėjome ilsėtis. Buvau šiame parke rudenį, tada jis stebino savo spalvomis, dabar – gėlynais ir žaliais medžiais. Šalia parko yra Kadriorg rūmai, čia stovintys nuo XVII a. Šalia rūmų yra labai gražūs medžių tuneliai bei gėlynai, viliojantys daugybę turistų.

Japoniškas sodas

Pasivaikščiojus po Kadriorg parką,iki autobuso išvykimo dar buvo likę 6 valandos, o jau beveik viską pamatėm! Netoliese buvo Japoniškas sodas, todėl pajudėjome link jo. Deja, paveikslėlyje atrodė daug geriau nei realybėje.Jame buvo tvenkinys,simpatiškas tiltelis, didelis balkųvas medis, daugybė akmenų sudėtų be skonio, labai daug skirtingų akmenų ir visatai padarė sodą tiesiog perkrautą. Po kelių minučių norėjome kuo greičiau iš jo dingti.Bet ne viskas taip paprasta. Kadangi takeliai buvo aptverti, teko eiti didelį lanką link išėjimo;D

Išėję greit pajudėjome link pajūrio. Pagaliau galėsime pailsėti nuo vaikščiojimo, o ir saulė išlindo ir 18 vakaro pradėjo kaitinti iki 28:)) Praėjome Rusalkos paminklą. Jis pastatytas laivui pavadinimu „Rusalka“, kuris 1893 m. plaukė iš Helsinkio į Taliną ir papuolė į didelę audrą. Deja, laivas taip ir nepasiekė savo tikslo – mirė 177 žmonės. Nuo šio paminklo prasideda Pirita paplūdimys, kuriame gerą valandą ilsinome kojas, kaitinomės saulutėje, žiūrėjome išplaukiančius laivus. Nuo paplūdimio matėsi Pirita rajonas, TV bokštas, daug burių ir Pirita uostas.

Grįžę nuo jūros ir Kadriorg parko, ojoj, kaip nejautėm kojyčių. Susiradom laisvą plotelį prie Rotušės ir sėdėjom gal kokią valandą. Talino  Rotušė yra vienintelė gotikinio stiliaus išlikusi Rotušė Šiaurės Europoje. Ji garsėja net 64 metrų aukščio bokštu. Rotušė paminėta 1322 m., tuomet buvo ji tik vieno aukšto, o 1404 metai pastatytas antras aukštas,kuriame yra skirtingų dydžių langai. Pati Rotušė yra netaisyklingo stačiakampio formos – viena siena ilgesnė už lygiagrečią sieną. Aikštėje dabar įsikūrę daugybė restoranų, kurie bando privilioti lankytojus autentiška viduramžių išvaizda. Čia verda gyvenimas: daugybė turistų, daugybė mergvakarių, vestuvių, dviračių ir taip toliau. Smagu tiesiog sėdėti ir stebėti gyvenimą aplink. Žiūrint nuo Rotušės į aikštę, dešiniajame jos kampe yra Senoji vaistinė.

Norėjom užeiti į Rutušės pastate įsikūrusį viduramžišką barą Komas Draakon.

Vakarėjantis Talinas

Pasėdėję gerą valandą po truputį patraukėme pasivaikščioti po senamiesčio gatveles. Atradome mažiausią Talino namą, seniausią gatvę, Talino sieną, ant kurios galima užlipti, daug simpatiškų namelių ir gatvės muzikantų. Iš lėto pradėjome keliauti į autobusų stotį. Saulėlydis tikrai gražiai nušvietė gatves ir viliojo daugybę fotografų:))

Autobusų stotį pasiekėme valanda anksčiau, nei turėjome. Bet jau taip nejautėm kojų, kad džiaugėmės galėdamos pailsinti jas ant suoliuko. Kol ilsėjomės ir saulė nusileido, o saulėlydis atsispindėjo ant dviaukščio autobuso stiklų. O kaip džiaugėmės kai mūsų autobusas atvažiavo! Pirmos į jį nubėgom. Norėjom ir kakavos pasidaryti, bet kojas taip skaudėjo, kad nesugebėjom iki automato nueiti ;D Tik kritom į sėdynes, pasiėmėm vairuotojo siūloma pledą, įsijungėme filmą ir smigome. Atsikėlėme Vilniuje ) Nesupratome net kur esame, kol susivokėme jau ir stotis buvo.

Na ir dar truputėlis gražiojo Talino gatvių vaizdų:

Jūratė

The post Kelionė į Taliną dienai appeared first on ECOLINES blog.