Va čia mes

Negalvodamas labai apie koncertą staiga pasiėmiau darbe atostogų penktadieniui ir pirmadieniui, o koncertas šeštadienį. Tada atėjo mintis – negi penktadienį ir pirmadienį tiesiog sėdėsiu namie ir ilsėsiuosi nuo pervargimo? Na jau ne! Ir tada atėjo į galvą idėja. ECOLINES autobusas vėlų ketvirtadienio vakarą palieka Vilnių, o labai ankstyvą penktadienio rytą būna Varšuvoj, o juk Krokuva irgi netoli, o ten yra gražu ir faina (daugiau nei pakankamos priežastys ten nukakt). Taigi susidėliojo planas (geriausias planas – jokio plano, nu bet deja laikas mano ribotas..): penktadienį ryte stoviu prie išvažiavimo iš Varšuvos link Krokuvos šalia kelio iškėlęs nykštį ir antra dienos pusę ar vakarą ir naktį praleidžiu Krokuvoj, iš ryto jau tranzuoju atgal į Varšuvą, nueinu į koncertą, ir kitą dieną (sekmadienį) vėlai vakare namo į Vilnių. Kaip savaitgaliui, kad ir prailgintam, manau įspūdžių bus per akis. Tik bėda – gal visai norisi ir ne vienam šį planą įgyvendint, taigi susiradau kompanijoną Viestursą (čia jo latviškas vardas, kurį įgijo Rygoj per pirmosios paminėtosios grupės koncertą, matyt alkoholis įtakos vardui turėjo).

Hosteliai užrezervuoti, bilietai atspausdinti, nupjautas ir sulankstytas picos dėžės viršus, gin-tonic‘as, knyga, gyvenimiški dalykėliai – paruošta. Lets go!

Atjudam į Vilniaus autobusų stotį ir iškart pastebim kampelį prie siuntų skyriaus, kur tokiu metu greičiau išgirsi angliškai šnekant, nei lietuviškai. Vadinasi pataikėm ten kur reikia. Susipažįstam su mergina, kuri irgi lekia į koncertą, tik į kitą, kuris už mūsiškį brangesnis kokius bent triskart (ne underground‘as suprask), tik kad lietuvių ten kažko nelabai traukia. Autobusas nepilnas, priešais sėdintis (turbūt) indas viskuo nepatenkintas, kad žmonės kažkur šnabždasi (prasilenkiantys automobiliai atrodo garsiau girdisi nei žmonės) ir trukdo jam užmigt, ir praradęs kantrybę susiranda vietų laisvų pirmam aukšte, kur matyt skaniai pamiegojo. Mum gerai, atsilaisvino sedynių, tai vienam žmogui teko dvi sėdynės. Apsidairau, dalis žmonių miega, dalis kalbasi. Kalbasi angliškai, lietuviškai, dar kokiom kalbom – tikra tarptautinė kompanija. Kauno sustojime įlipa už nugaros sėdinčio pagyvenusio vyro matyt seniai matytas draugas ir pradeda ką nors šposint. Stiuardesė(ar ir autobusuose taip vadinasi?) klausia, ar ko norėsim iš meniu, bet nenorim, nors alus po petaką visai ir sudomino. Ir taip netikėtai mes jau Varšuvoj, jaučiamės kaip laimingi zombiai. Aplinkui tamsu, tirštas rūkas, pastatas primenantis Half Life’ą.

Half Life

Pagal susirašytus tramvajų ir autikų nusigaudinėjam iki tranzavietės. Žmonės jau važinėja į darbus, o atrodo taip anksti, dar net 6val ryto nėra. Štai ką reiškia didmiestis. Sutinkam įdomų, gal ir keistą vietinį, kuris nueina tramvajaus vairuotojui paaiškint, kad mūsų bilietuką prarijo automatas ir gal tyčia aiškina mum, kad oro uostas ne ten kur link mes važiuojam. Neidomūs tie lektuvai, sakom. Persėdam į autobusą (jie tokie, kaip Vilniuj naujesni) ir pasiekiam Ikea ir kitų kažkokių didelių prekybos centrų kvartaliuką. Atsisėdam beveik pastogėj, kur beveik sausa, geriam kavą, užkandžiaujam ir laukiam kol prašvis, o prašvito greitai. Išsitraukiu picos dėžę ir mėlyną markerį (Milane kanceliarinėje parduotuvėj kažkodėl juodų neturėjo) iš kuprinės ir su užrašu KRAKOW stovim šalikelėj, vėsoka, drėgnas oras, rūkas.

Tranzuojam

Po valandos sėdim mašinoj važiuojančio į Radom‘ą. Vairuotojas pusė metų buvęs be darbo važiuoja į darbo pokalbį ar tai testą dėl darbo ir labai jaudinasi, kad nesusimautų. Palinkim sėkmės ir keliam nykščius Radom‘e. Nespėjam net sušalt ir sustoja kita mašina, važiuojanti į Krokuvą. Vairuotojas ir keleivė Justina matyt seni draugai ir jie važiuoja į Fantasy Convent. Čia dalykas, kaip paaiškino, kur susirenka kažkiek tūkstančių žmonių, kuriem patinka visokie drakonai, fėjos ir kiti mistiniai padarai. Ir tas reikalas vyksta nelabai saugiam rajone Krokuvoj, bet sako kad viskas gerai ten. Justina yra jauna vieniša mamytė, kuri pastaruosius du metus beveik niekur nosies iškišus nebuvo, tai atsigriebt norėjo savaitgalį. Pakeliui į Krokuvos centrą (nu nevisai pakeliui, bet..) užsukom pasiimt jų draugo atskridusio atostogom iš Gibraltaro, pravarde Matrix. Nuvarėm iki hostelio, užsiregistravom, pasidėjom daiktus ir kartu su vairuotoju ejom pasitrankyt po centrą (kiti du išlekė kažkur į kažkokį restoraną). Alus, užkišantis skrandį maistas sėdint ant suoliuko parkely. Beware, ten kaip ir Lietuvoj viešose vietose gerti alkoholio negalima, tad būkit budrūs, jei elgiatės kaip ir mes. Vaikštom, vaikštom ir pastebim – sutemo! O ir jau mūsų vairuotojas lėks su kitais susitikt ir galbūt vėliau visi eisim į barus (deja nėjom, nesusisiekė, matyt negalėjo). Taigi sumastėm, kad reikia ruoštis vakarui ir eit į parduotuvę nusipirkti alaus vaikščiojimui aplink pilį ir senamiestį. Einam, einam ir žiūrim virš parduotuvės laikrodis rodo, kad dar tik 17val vakaro, nors galvojom – anksčiausiai 19val. Tie laiko zonų pakeitimai ir ilga diena suglumino stipriai. Vadinasi alaus ir vyno degustacija prasidės anksčiau.

Pradedam degustaciją ir geriant alų (vadinasi Kśiążęce berods, tamsus) kolega sako: „šitas kažkodėl man primena Bambalynę“. Paragauju ir aišku! Pakankamai ryškus skonis tų kepintų grūdų, kur Bambalynėj ant stalų, kaip užkandžiai stovi. Aš šitame dalyke gal nepakankamai išprusęs, kad žinočiau pavadinimą. Rekomenduojam! Kiti alūs neįstrigo skoniu, tik netyčia pasiėmiau porterio, kuris pasirodo stiprokas yra, berods virš 8 abarotų, kaip liaudis sako. Vynas kaip vynas, skaniai išsigerė hostely vėliau.

Krokuva

Ragaudami vaikščiojam aplink Vavelio pilį ir randam Justinos parekomenduotą aplankyt drakoną, kuris iš tikro spjaudosi ugnimi!! Tik reikia sms’ą jam parašyt, technologijų amžius, drakonai irgi nenori atsilikti juk, modernizuojasi, įsigija mobiliakus, sms‘ais rašinėjasi. Deja nepabandėm (sąskaitos pakankamai tuščios mūsų), gal būtų ką nors atrašęs. Kitoj pilies pusej kažkur prasideda žydų kvartalas, toks įdomus.

LOVE

Įdomumo jam dar suteikė visi sutikti žmonės nešini rožėm. Ir gatvėse prie sankryžų ar gyvenamų namų pardavinėjamos rožės. Viena rožių pardavėja paaiškino mum šį keistą reiškinį – buvo šventos Ritos diena ir ta proga žmonės į bažnyčias nešė rožes.

Pavalgėm vegetariškam restorane ir grįžom į hostelį atsipūst. Pigus, lyginant su Vilnium, ir skanus maistas ir jo daug! O ir hosteliai Krokuvoj pigūs, geri ir pačiam centre. Ir penktadienį! Mūsiškis buvo Goodbye Lenin – Revolution. Krokuvoj šio tinklo yra trys hosteliai, kaip ir Matricos dalių, ir jos matosi pavadinimuose. Ir šiaip keistas (gerąja prasme) dviejų filmų derinys pavadinime ir logotipe.

The matrix is everywhere. It is all around us.

O ir ką veikt Krokuvoj yra. Google žino (beveik) viską. Pagooglinau trumpai ir radau, kad neseniai prasidėjo koncertas, vietiniu sludge metal grupių, nu tai ir nurūkom ten. Paklausėm muzikos, pažaidėm stalo futbolo su vietiniais ir pasijautė nuovargis, ypač kai per paskutinę grupę vos nepargriuvau stovėdamas užmigęs, o grupė negrojo nuobodžiai tikrai. Tad išlaukę koncerto pabaigos pusiau miegodami nuslinkom (ėjimas čia būtų per stiprus žodis) į hostelį ir bam jau aš maudausi karibuose (deja tik sapnuose).

Gabrielius,

Tęsinys  – sekančiame blogo įraše.

The post Koncertai Lenkijoje (1 dalis) appeared first on ECOLINES blog.

Pigus hostelis Krokuvoje su nepakartojamu vaizdu

Kad kalėdinis laikotarpis atėjo, matosi ir iš pagrindinės aikštės Krokuvoj – ruošiama eglučių mugė.

Eglučių mugė Krokuvoje

Einam link autobusų stotelės, iš kurios nuveš mus į tranzavietę, dairomės visur, kaip turistai (nu ir esam) ir akys užkliūva už užrašo „Glory hole“. Įdomu. Dėl to įdomumo ir net ranka sudrebėjo laikant telefoną rankoje. Neužėjom vidun. Tai paliekam kitiem turistam.

„Glory hole“ Krokuvoje

Susirandam autobusą, paduodam pinigą popierinį, sakau „dwa“, vairuotojas kažką pasakoja, kalba, kaip ir nesuprantu ką, bet ausys vieną, kitą žodį pagauna ir jau vaikštom visur aplinkui ieškodami pasismulkint į metalą. Šiaip ne taip radom, ir jau stovim krokuvos priemiesty prie „draudžiama sustoti“ ženklo su ta pačia picos dėže ir užrašu WWA (Warszawa trumpinys, o ne tų vaidybinių melodramų su kovos elementais, kur visi aiškinasi santykius ringe apsirengę triko). Kad žmonės nebijo ten sustoti supratom greitai, net teko eit truputį toliau, kad matytumėmės už po nelegaliai stovinčių mašinų. Sustoja vyras, angliškai nemoka, mes – lenkiškai. Supratom, kad nenuveš iki Varšuvos, bet rodo lipt vis tiek, įlipom. Važiuojam važiuojam ir pasimato šaltuoju metų laiku tranzavimo minusai – pradeda temt anksti. Paleidžia beveik sutemus netoli Varšuvos degalinėj, lieka keturiasdešimt kilometru. Įprastai degalinės tokiu atveju yra gerai, bet ne šįkart – automobiliai vietiniai, link Varšuvos važiuojančių nėra. Į koncertą spėt reikia, tai patraukiam į autobusų stotį miestelyje. Mažo miestelio autobusų stotis, kuri atrodo nelabai skirtųsi ir nuo Lietuvos mažų miestelių stočių. Sovietinio palikimo pastatas, kampuose gert nevengiantys nevieną dešimtį metų vyrai. Lipam į autobusą, pasirodo – beveik ekspresas, tik viena stotele iki Varšuvos. Išlipam kažkokiam lyg autobusų parke, susirandam stotelę ir lekiam link hostelio (p.s. gyvenom Adventura Hostel http://www.booking.com/hotel/pl/adventura-hostel.en-us.html ) ir tikimės, kad koncertas kažkiek vėluos. Įlipam į autobusą, o ten – galimybė bilietuką nusipirkti kortele! Vilniuj butu gerai tai. Susitvarkom hostely reikalus ir pusiau begte link parduotuves, po to stotelės ir koncerto vietos, kuri yra netoli Wilenska gatves, o čia tokia ir grupė grojanti ska yra Vilniuj.

Wilenska gatvė

Ateinam į koncerto vietą prie lyg dailės akademijos ar kažko panašaus ir pamatom, kad žmonių visai nemažai susirinko. Pasirodo gerai, kad iš anksto bilietus nusipirkom, nes išparduoti jau. Nelabai smagu būtų, kai atvažiuoji iš kaimyninės šalies į koncertą ir būni neįleidžiamas, būtų visiškas fail. Bet mums nebuvo! Tik kad koncertas prasidėjo laiku ir praleidom pirmąją grupę Dad Punchers. Nieko tokio – liko dvi, dėl kurių labiau ir norėjom važiuot. Alus, susitikimas su draugais, sing-along‘ai, šokinėjimai nuo scenos – įprastai smagus koncertas.

Jos sako „like”

O kaip kelionės be sutiktų nepažįstamųjų? Tai mano kolega iškart po koncerto susipažino su mergina, kuri visiem iš eilės išliejo savo romantinių komedijų vertą padėtį. Ji gyvena su savo vaikinu Bartek ir slapčia susitikinėja su jo geru draugu ir jų abiejų kambarioku Martek ir nori būti su Martek, o ne su Bartek, nes Bartek yra nemielas, o Martek yra mielas, bet negali nes Martek ir Bartek yra draugai ir visi gyvena kartu ir taip toliau. Nu jei sumaišiau vardus, tai Bartek – blogas, Martek – geras. O Martek ir koncerte buvo.

Martek ir Bartek mergina su Viestursu

Koncertas pasibaigė, taigi kaip neaplankius centro? Centras jau pasipuošęs, tik kažkodėl keli žaisliukai ant žemės nukritę nuo eglutės..

Varsuvos žaisliukai

Deja nė vienas lietuvių nepažinojo miesto, tai klaidžiojom ilgai ieškodami vilties, kad liksim išleidę nedaug pinigų ir sotūs. Viltį atgaivino kebabai! Varšuvoj kebabinės labiau primena restoranus ar užkandines, nei kioskus, ir kebabinių pakankamai daug (tik ne tada, kai labiausiai reikia). Ir kebabai nebrangūs, ir dideli, ir dar vegetariškų/veganiškų pilna visur. Vienu žodžiu – geri! Pavargę nuo ilgos dienos judėjom link hostelio. Ir patyrėm, kuo dar Varšuva garsėja (ir Lietuvoje garsėja). Ogi jie žinomi ir dėl vietinio futbolo klubo Legia fanų, o būtent tą vakarą vyko varžybos. Ir Delfis nekartą rašė apie jų apsilankymą/apsilankymus pas mus ir mūsų areštinėse. O šito mūsų patyrimo išraiška tapo mano kolegos Viesturso kruvina veido pusė ir jo akiniai be vienos auselės. Sukrapštę paskutinius grynus pinigus, su taksi nuvažiavom į ligoninės priimamąjį, o ten susidūrėm su unikalia gydytojų praktika „ne mano problema, važiuok į kita ligoninę, pas okulistą“. Nutarėm, kad okulistas sapnuose sutvarkys žaizdas ir nuėjom į hostelio lovas ligoninių ieškot. Matyt radom.

Problematiškas antakis

Rytas. Lietingas Rytas. Diena. Lietinga diena. Nesugalvojam, ką nuveikt per lietų sekmadienį. Po miestą pasivaikščiot ilgai neišeina, tai sėdim kebabinėse, kavinėse ir stumiam laiką, kol.. Kol ieškant veiklos surandu vieną didesnių Varšuvos traukos centrų – Koperniko mokslo centrą. Čia yra dalykas, kurį man žmonės rekomendavo, bet užmiršau, tad aš stengiuosi irgi visiem rekomenduot! Įsivaizduokit muziejų, kur kiekviena smulkmena, eksperimentas parodomas yra parodomas realybeje, yra interaktyvus! Nori sužinot kokio ilgio vizualiai yra tavo žarnos? Trauk už rankenos, esančios ant žmogaus silueto. Tik turėk jam 3-4val laiko ir neateik link darbo pabaigos, nes mum dvi buvo per mažai, teko grįžt į lietingą pasaulį, dar į vieną barą ir į stotį. Autobuso laukė nemažai žmonių – autobusas turbūt pilnas ir buvo. O mes gavom pačias geriausias vietas – antram aukšte pačiam prieky. Pusė nakties prakalbėjom su iš Berlyno grįžtančia lietuve, prisnūdom ir atsidūrėm šaltoje šiaurėje – Vilniuje (bent taip atrodė).

Kodėl kiekvieną savaitgalį trini vis to pačio miesto šaligatvius? Patrink dar tau nepažintų miestų gatves! Aš trinu, ir sustoti nė nenoriu.

Gabrielius

The post Koncertai Lenkijoje (2 dalis) appeared first on ECOLINES blog.

Kelionėje autobusu netgi spėjome kažką pasiskaityti daugiau. Greitai nusprendę keliauti, spėjome tik nugriebti knygelę su trumpu Rygos aprašymu. O autobuse susipažinome su Marku – ne kartą besilankiusiu Rygoje Estu, kuris tuo momentu keliavo namo po kelionės Berlyne. Jis parekomendavo keletą vietelių, tačiau neturėjome kur užsirašyti, tai jos taip ir liko galvoje… Iš tiesų labai smagus vaikinas pasirodė, pripasakojo tiek savo nuotykių, kaip vos spėjo į autobusą – nedaug trūko, kad iš paskos bėgtų paskui autobusą, nes prieš tai dieną lankėsi Berlyno baruose. O važiuojant pro Varšuvą matė daug moterų su mini sijonais tranzuojančių fūras, iškart aišku kas ten buvo

Kelionė su juo greit prabėgo, nes kelias nelabai įdomus buvo. Daug teko stodinėti, nes nuolatiniai kelio remontai. Įdomiau pasidarė Latvijoje, kai pravažiavome kelis labai gražius miestelius, apie kuriuos Markas papasakojo dar keletą istorijų Autobuse buvo Wi-Fi, tačiau su tokia „enciklopedija“ šalia net neteko juo pasinaudoti. Autobusas nebuvo pilnas, todėl aplinkui sėdėjo nedaug žmonių, nebuvo baisu sėdynes išsitiesti, nes kai kada kiti pyksta )

Tai buvo pirmoji kelionė ECOLINES, net nelabai žinojome, kur jie keliauja, bet kai pamatėm šitą žemėlapiuką, pasaulis atsivėrė prieš akis. Tai galima sakyti buvo pirmoji mano kelionė, kuri užkrėtė, dabar mano sąskaitoje yra apie 13 aplankytų šalių )

Apie orą Rygoje

Gražus saulėlydis

Lauke vėjuota kaip prie didelio vandenyno. Jei važiuosite į Rygą, pasižiūrėkite, kokį pranašauja vėją…nes papildomi drabužiai pavasario vidury nebūtų pamaišę. Taigi nukeliavome į centrą ir iškart atsidūrėme pagrindinėje (gal ir ne) aikštėje prie rotušės ir didelės šv. Petro bažnyčios (Sv. Petera liuteranu baznica – kaip matote, tikrai mūsų broliukų kalba ). Už 2 LVL galima pasikelti į bokštą, iš kurio matosi visas miestas. Tiesa, 1LVL=5LT, taigi 10LT atrodė tikrai nemažai…bet velniai jų nematė, juk atostogos! Būtų buvę geriau pasisukti apžvalgos ratu, kuris tuo metu viešėjo Rygoj, bet mes to net nežinojom, o ir kaina ta pati. Taigi, pasikėlėme liftu į 4 aukštą ir mūsų laukė tikrai gražus vaizdas ir dar didesnis vėjas. Didelis vėjas – gūsiai minimum 20m/s plius žvarbumas, kuris leido pajusti, kad žiema dar nesibaigė. Prisifotkijom, paklausėm vietinio latvio pasakojimų apie Rygą ir nusileidom žemyn. Ne vieni lietuviai korumpuoti pas mus valdovų rūmai, pas juos nacionalinė biblioteka, kurios statybos kainuoja daugiau, nei visas mūsų broliukų sostinės centras (taip jie juokavo tada).

Aišku, dar ta biblioteka nebaigta statyti ir yra kur kas mažesnė negu jų planuose buvo numatyta. O patikėkit, tai tikrai įspūdingas pastatas, aišku atrodo kaip milžiniškas verslo centras ir nė iš tolo bibliotekos neprimena.

Nusileidus ant žemės beliko susirasti turistų informacijos centrą. Gerai, kad mūsų kompanionai mums jį “pažymėjo” Rygos žemėlapy (nubrėžė didelį rutulį su maždaug vieta). Antras gerai, kad tranzuodami “pagalvojom” apie Latvijos bei Lietuvos žemėlapius (nežinojom net kur tie Anykščiai). O trečias geriausias, kad info centro tame rutuly net su žiburiu nerasi. Vaikščiojom gatve pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, bet neradom… Pagaliau įsidrąsinom paklausti, bet vaikinas nežinojo. Aišku, vietiniams tikrai nerūpi, kur rasti tą prakeiktą info centrą. Gerai, kad ten policininkai laisvai šneka angliškai, tai vienas net nuvedė į tą gatvę, kur info centras “turėtų būti”. Bet jo vėl nebuvo..kol pagaliau sutikom lietuvių turistų grupę su gidu, tai jis ryškiu rusišku akcentu parodė tikslią vietą. Aišku, jokios žalios raidelės nebuvo, buvo tik užrašas Riga Live, kuriam rasti kainavo šiek tiek nervų. Bent tiek… Dabar galėjom pagaliau su normaliais žemėlapiais keliauti ieškoti mūsų hostelio.

Hostelių apžvalga

Ieškoti teko neilgai, nes pasirodo jis buvo prie pat visų pagrindinių objektų. Hostelio pavadinimas Riga Hostel – pats mieliausias kada nors mano aplankytas hostelis (lankyti yra, deja, tik 3)… Kaina buvo net labai priimtina, viena naktis 4,20LVL+pusryčiai ir kambarys su 12 lovų. REKOMENDUOJU šį hostelį ne tik dėl kainos, bet ir dėl:

Hostelio viduje

• common room, kuriame nemokamas internetas, skambanti gera muzika, televizorius, jaukios sofutės, nemokama kava, arbata, virtuvėlė bei daug įdomių keliauninkų;
• staff’as superinis. Dirbo panelė, kuri tiesiog švytėjo, juokavo, domėjosi mumis, pasakojo apie Rygą. Ko tik klausėm viską atsakė, rekomendavo keletą barų, palydėjo į kambarius, papasakojo, kas dar kur gyvena…vienu žodžiu pasijutom kaip namie (:
• pusryčiai, kad ir kokie skurdūs, bet labai mieli. Pagrinde sumuštiniai ir dribsniai. Jaunam keliautojui daugiau ir nereikia;
• vakarais daug svečių renkasi common room, galima žiūrėti filmus, žaisti, rūkyti kaljaną, rengti vakarėlį;
• vieta – pats centras, vos penkios minutės nuo laisvės statulos;
• Kambaryje užrakinamos spintelės ir kambarys gana erdvus;
• puikus žemėlapių pasirinkimas, rekomenduojamų ir nerekomenduojamų vietų sąrašas, autobusų tvarkaraščiai ir be galo miela aplinka….Minusai:
• Smirdantis ir nelabai higieniškas tualetas bei dušas;
• Kartais baisu dėl saugumo;

Išvada: jei būsit Rygoje, išbandykit Riga Hostel, nes jis superinis.

Barai Rygoje

Vakaras praėjo puikiai, susipažinome su verslininku lenku, kuris man pasirodė labai įdomus. Socialine darbuotoja iš Latvijos – labai miela ir draugiška, papasakojo, kur mums vertėtų dar nuvažiuoti. Fotografu rusu, kuris važinėjo po Europą darbo reikalais. Sunkiai jam sekėsi anglų, tai tiek ir tebendravom. 3 pietiniais ispanais – tikras prakeikimas jie, nepažįsta žodžio ne. Taip pat, sužinojau, jog pietiniai ispanai nuo šiaurės skiriasi kaip diena ir naktis: pietūs yra temperamentingi mergišiai, šiaurė labiau panašūs į lietuvius – ramūs, sunkiau prisileidžiantys ir dar pakankamai šilti. Taip pat dar vienu rusu iš Sankt Peterburgo, kuriam nepatiko Rusijos žmonių mąstymas ir santvarka (so strange) ir 2 girtais norvegais, kurie išgėrę “šiek tiek” alkoholio tampa tikrais bendravimo asais

Barų žemėlapis

Vakaras baigėsi bare, kurį rekomendavo hostelio panelė. O ji rekomendavo keturis:

1.  “I love You” – nežinau apie ką, bet antradienį jis buvo uždarytas, Vieta Aldaru iela
2. Kabakas su labai labai gera muzika, sofutėm bei įvairiais vykstančiais undergroundo renginiais; alus 0,9 LVL ir 1,5 LVL. Vieta: kitoj pusėj gatvės negu basejkalns, netoli laisvės staulos, Aspazijas bulv.
3. Labai gera vietelė šiltiems ir pigiems pietums. Deja, vakare ten nelabai kas būna, bet dieną tikra studentų ir jaunų žmonių pavalgymo vieta; Vieta-Kalku iela, prie rusų dramos teatro ( Krievu dramas teatrs)
4. Tikras Erasmus’ininkų baras. Jeigu nueisi, draugų tikrai susirasi. Tik kartais būna apytuštis, bei alus 1,5 LVL = 7,5 LT, Vieta Peldu iela

Ryte turėjom judėti namo, bet velniai nematė. Reikėjo likti!

Apie Old Town City Hostel

Likom, tik teko kraustytis į kitą hostelį, Old Town City Hostel…Ir jame buvo smirdantys tualetai, labai nemiela virtuvė, šaltas common room, baisūs laptai (jei didelis lagaminas, tai ten būtų prakeikimas užlipt), didesnė kaina, jokių pusryčių ir 16 lovų kambarys. Staff’as ne toks jau ir draugiškas, tik hostelio svečiai baisiai įdomūs: anglas daug žinojo apie Lietuvą. Ypač keistų istorijų iš senelio apie drąsias lietuves pokario metais. Kitas svečias – latvis, kuris paneigė visus prasimanymus apie jūrų burbulus ir džiunglių šniūrus. Taip pat, kaip mes negražiai latvius vadiname visokios žirgo galvom, taip jie mums irgi turi keletą trumpinių, man rodos, vienas iš jų skamba „liešiai“. Kokie mes, tokie ir kaimynai

Ir katėms yra hosteliai

Ką verta aplankyt neminėsiu, nes objektų daug, o užėję beveik niekur taip ir nebuvom. Tiesiog trankymasis po miestą visai nieko. O jeigu netyčia Rygoj užkluptų geri orai, nepagailėkit 1 lato ir nuvažiuokit traukiniu į Jūrmalą, kur laukia tikrai kitokia jūra

Na ir paskutinę dieną teko tranzuoti namučio, nes neturėjom galimybės nusipirkti bilietų. Neturėjome nei kompiuterio, nei autobusų grafiko. Aišku į autobusų stotį nueiti tingėjome. Sakė, jog galima nusipirkti bilietus vietoje…nu bet velniai nematė

Iki tranzavimo vietos lengva patekti 26 ir 23 autobusu nuo prie vidurinio tilto esančios stotelės Akmens iela. Stotelė kitoje pusėje upės negu senamiestis. Pavažiavus iki stotelės pavadinimu Par…. (iš viso 3 žodžiai), atsiveria puiki tranzavimo vieta, iš kurios mus paėmė tiesiai į Vilnių po kokių 4minučių. So lucky

Jūratė

The post 2 dienos Rygoje appeared first on ECOLINES blog.