Viena diena Rygoje

Man ruduo- toks metas, kai dar visais įmanomais būdais atsisakau patikėti, kad šiltos dienos jau praeity, netraukiu iš spintos paltuko tol, kol nepradeda kalenti dantys, ir vos išsisklaidžius debesėliams pasidabinu akiniais nuo saulės (mano mėgstamiausia šukuosena 🙂 ). O šiemet dienoms persiritus į lapkritį kilo noras dar kur nors pakeliauti…taigi, gėda sakyti, bet Vėlinių kapus su mano Andriumi iškeitėme į Rygą. Kodėl Ryga? Nes yra tekę būti už jūrų marių, o braliukų sostinėje, kuri vos už 294km nuo Vilniaus, dar nebuvau lankiusis!
Nieko neplanavome, nieko nesitikėjome ir neskaitėme internete, ką vertėtų pamatyti- norėjosi paimprovizuoti. Visą turtą- skėtį, vištienos pyragą, piniginę (su 10 latų, jei netyčia paaiškėtų, kad latviai neatsiskaitinėja kreditinėmis kortelėmis) ir ausines-  sutalpinome į mano rankinę. Kėlėmės anksti ryte, automobilį palikome tiesiog mieste (šventinių dienų parkingo privilegijos..) ir perlipome į erdvų ECOLINES autobusą, kur mus pasitiko maloni ‘bilietų kontrolierė’ („English?Russian?“ „Lietuvių“ „No no.. lietuvių no..“ 🙂 ) ) ir padėjo rasti savo vietas- antrame aukšte pačiame priekyje! Mus supo įdomūs įvairiakalbiai žmogeliai (kiniečiai, prancūzai, vokiečiai..), kadangi ir jie mūsų nesuprato, kalbėjomės, barėmės..nei nepastebėjom kaip prabėgo nepilnos 4 valandos ir mes jau buvom Rygos stotyje. Apsidžiaugiau supratusi, kad skėčio neprireiks. Kadangi autobusų stotis, pasirodo, įsikūrusi centre, daugiau nebesukome galvų ir pradėjom varlinėti kur tik akys veda. O nuvedė pirmiausiai į čia pat esantį turgų. Kaip vėliau sužinojome, tai- vienas didžiausių Rytų Europoje veikiančių turgų. Ir tikrai! Sausakimšuose angaruose tykojo daugybė pagundų: skanėstų, šviežutėlės žuvies, daržovių, rankdarbių..na, prekės nuo mūsiškių čia skiriasi estetišku patiekimu ir puikia prekine išvaizda 🙂 Man kažkuo netgi sukėlė nostalgiją žymiajam Barselonos Sant Joseph turgui..

Prasibrovę per turginėtojų minią negalėjome nepastebėti visus aplinkinius pastatus praaugusio bokšto. Tai 107m aukščio Mokslo Akademija, kitaip sakant, tarybinė Empire State Building versija. Pasinaudojome proga apžvelgti Rygos panoramą ir susidaryti preliminarų dienos maršrutą- už 2.5Ls vienam asmeniui pasikėlėme į 17-tą aukštą. Pirmiausiai į akis krito Dauguva-plati, puošiama gana įspūdingų tiltų- kuria didmiesčio atmosferą. Taip pat, už jos kyšantis ‘eifeliškas’ televizijos bokštas..Kiek nuliūdome perskaitę, kad šis aukštesnis už mūsiškį. Senamiesčio vietą išdavė bokštai bokšteliai, bažnytėlės. Ta kryptimi ir pasukome, kai romantišku vaizdu besimėgaudami sušveitėme savo vištienos pyragą ir sužvarbome nuo padanges varstančio vėjo (Ryga kaip miestas, įsikūręs netoli jūros, prieš Dauguvos žiotis ir turintis keletą ežerų savo ribose, yra tikrai vėjuota, na bet lapkričio mėnesį dėl to jos per daug nekeikėme 🙂 ).

Vaizdas nuo Latvijos Mokslų akademijosstogo

Pakeliui užsukome į turistų informacinį centrą, kur prisirinkome lankstinukų su lankytinomis vietomis ir žemėlapiais. Nusprendėme zoologijos sodą ir automobilių muziejų atidėti kitam apsilankymui ir dieną paskirti centro išnaršymui. Pirmiausiai pasiekėme Petro bažnyčią ir žymiuosius Brėmeno muzikantus nučiupinėtomis nosimis. Šalia mezginiais beprekiaujanti močiutė, pasirodo, yra lietuvių palikuonė ir maloniai patarė, iš kurios pusės fotografuojantis turėsime gražesnių ‘kadrų’, bei pasiūlė nuolaidą kepurėms..

Brėmeno muzikantai Rygoje

Visai netoliese aptikome kampelį su akmens ir geležies sodo dekoracijomis. Ne..dekoracijos nelabai tinkamas žodis- greičiau jau meno kūriniai. Kaip jums mintis kieme pasistatyti Šerloką Holmsą?? 🙂 Visi dirbiniai parduodami, tik, kaip ir pridera, kainos tikrai ne bet kam, oi ne bet kam, įkandamos.

Latviškas Šerlokas Holmsas

Sukome ratus senamiestyje, dėliojomės pliusukus prie aplankytų vietų, sušalome..o tada prisiminėme, ką dažniausiai gauname lauktuvių iš pabuvojusių Latvijos sostinėje– taip, Rygos balzamas 🙂 Kiek buvo tekę girdėti, jis baruose patiekiamas karštas su vynuogių sultimis, deja, bent jau lauko iškabose neatradome ‘Hot Riga Balzam’ ar kažko panašaus, tad radome kitą sprendimą- kadangi Maxima apie viską pagalvoja net ir užsienyje, čia su akcija (!!!) įsigijome serbentų skonio 0.2l buteliuką, kavinukėje užsisakėme kakavos ir balzamą panaudojome kaip sirupą. Derinukas tikrai neblogas! Balzamas skanus, kakava irgi, sušilome, pralinksmėjome..na tik kainos ne visai linksmos. Kava, arbata, kakava Rygos centre kainuoja 1,5-2 Lv (7,5-10Lt) ir daugiau. Toliau bandėme įsibrauti į Juodagalvių gildijos rūmus, buvo tekę girdėti, kad jie „įspūdingi“, deja, sužinojome, kad kaip turistai čia nepateksime iki 2015m. tačiau ir iš išorės buvo gražu pažiūrėti.

Beieškodami Rygos pilies atklydome į Dauguvos prieplauką, kurioje radome medinę skulptūrą. Informacinė lentelė apšvietė mus, kad už stiklo stovintis „vyrukas“- legendinis Rygos įkūrėjas galiūnas Kristupas. Nejučia atėjo piktžiugiška mintis, kad mūsų Geležinis Vilkas atrodo kur kas geriau už sakais apibėgusį medinuką. Dar kartelį pasigrožėjus tiltais ir banguojančia Dauguva, pašaukė gamta. Jau svarsčiau, į kokią kavinukę reikės įsiprašyti šiuo reikalu, kai prieš akis išdygo modernus namukas su užrašu ‘WC cost free’. Gal ir juokinga aprašinėti tualetus, bet turiu pripažinti, kad jie kartu su tramvajais, miesto parkeliais ir modernia stotimi man paliko labiau išsivysčiusio nei Vilnius miesto įspūdį.

Dar vienas objektas, kurio negaliu nepaminėti, netikėtai aptiktas viduramžių stiliaus restoranas Rozengrals (http://www.rozengrals.lv). Už sukurtą atmosferą 11 balų! Net sunku viską nupasakoti- rūsyje vien žvakių apšvietimas, laikmetį atitinkantys padavėjų rūbai, indai, maistas, kiekviena smulkmena..į tokią vietą pramoga užsukti tiesiog pasižvalgyti, bet ir maistas čia palyginti nebrangus, skanus, žodžiu, super vietelė!

Viduramžių stiliaus restoranas Rozengrals

Jaukiai pasisėdėję išėjome pasivaikščioti po centrinius parkelius. Atmintyje iškyla mėlynai apšviesti tilteliai, ančių pulkai ir porelė į medį įskraidinusi liepsojantį dangaus žibintą. Dar vienas dalykas, ko pasigesiu Vilniuje (ech, pasivaikščiojus po Bostono parkelius taip širdies neskaudėjo, kad pas mus jų nėra).

Kaip paskutinį akcentą savo pasakojime norėčiau paminėti gyvą muziką! Saksofonistai gatvėse, požeminėse perėjose, lengvai išprotėjusi bobutė, dainuojanti liaudies dainas ir besisukanti ratu kaip vilkelis, ir užrašai ant kas antro baro ‘Live music on Fridays and Saturdays’..belaukdami autobuso pasirinkome Rock’n’rollo užeigą, kurioje tą vakarą koncertavo Pete Anderson su grupe. Pasivaišinome puikia kepta duona, patrypėme pagal Elvio Preslio dainas, sumetėme į linksmųjų muzikantų arbatpinigių kibirėlį paskutinius latus ir atsisveikinome su Ryga..iki kito karto 🙂 geltonasis ECOLINES autobusas iš tolo leido jį surasti ir greitai pargabeno mus (ir, žinoma, lauktuvinius Rygos balzamo butelaičius) į miegantį Vilnių.

Pete Anderson su grupe

Taigi, vis dar džiaugiuosi sumanymu apsilankyti didžiausiame Baltijos šalių mieste, liko šilti prisiminimai ir mintis, kad dar tikrai ten sugrįšime..

Beje, kapus visgi aplankėme. Kitą dieną, kai jau buvo nuslūgusi didžiausia Vėlinių banga 🙂

Aistė

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Latvija

Parašykite komentarą