Kelionė į Plzeną

Mums labai pasisekė, nes tik per plauką nepražiopsojome savo kelionės į Plzeną. Visą laiką galvojome, kad mūsų autobusas stotį palieka 17 valandą, kol negavome ECOLINES pranešimo, jog reisas jau už valandos! Kelionė iki centro trunka apie 40 minučių, todėl reaktyviniu greičiu turėjome susitvarkyti, susikrauti lagaminus ir išsiregistruoti.

Gerai, kas gerai baigiasi! Mes jau autobuse. Kelionė iki alaus sostinės – Plzeno truko vos 5 valandas (kaip iš Vilniaus iki Palangos J). Po streso, jau nebesinorėjo snausti, ką darydavome ankstesniais kartais kelyje, todėl nusprendėme brūkštelėti savo blogo skaitytojams. Dirbti ir pramogauti autobuse išties patogu. Čia yra internetas, komfortabilios kėdės, o išsikrovus elektroninių prietaisų baterijai, galima pasinaudoti rozetėmis.

Rodos vos spėjau atsiversti savo kompiuterį ir mes jau vietoje. Tad, nieko nelaukiant neriame į naujus nuotykius!

Pirmoji diena

Svajingai žvelgiame į Vokietijos tolius ir dar kartą prisimename joje patirtus nuotykius. Neilgai trukus pasiekiame jau spėtą išsiilgti Čekiją. Galvojant kelionės maršrutą sunku buvo pro akis praleisti alaus sostinę – Plzeną. Nors jame gyvena tik kiek daugiau nei 169 tūkst. gyventojų, tačiau šis miestas pasaulyje garsėja alaus daryklomis, nuostabia architektūra bei „Škoda“ automobilių gamykla.

 

Pirmas įspūdis apie Plzeną dvejopas: stoties rajone pasitiko aptrupėjusios pastatų sienos bei kelių remonto darbai, tačiau artėjant link centrinės dalies lyg grybai po lietaus pradėjo dygti vis tvarkingesni bei įspūdingesni miesto fasadai. Plzeno širdis – renesanso stiliaus aikštė, kurią supa istoriniai namai. Akį iškart patraukia originali rotušė bei gotikinė šv. Bartolomiejaus bažnyčia, kurios statybos mena dar miesto įkūrimo laikus. Šios katedros bokštas yra aukščiausias visoje Čekijoje (siekia 102,6 m.). Todėl iš jo galima apžvelgti visą apylinkių panoramą.

Šalia šių autentiškų architektūrinių šedevrų vietos rado ir trys šiuolaikiški fontanai. Juos suprojektavo garsus čekų architektas Ondřej Císler, vietoj originalių renesanso epochos paminklų.

Viešbutis „Pension Antica“

Po trumpos miesto žvalgybos, metas keliauti į viešbutį „Pension Antica“, kuris šį kartą pasitaikė kuklesnis. Tik įėjus į pastatą nurodytu adresu (Prokopova 34) patekome, tarsi į gryčią pas močiutę.

Picų dėžutėmis užsigriozdinęs vyrukas išlemeno „pension is closed“ ir dingo. Kas pakankamai suneraminto, tačiau netrukus iš kito kampo išlindo maloni, angliškai nekalbanti moteris, kuri ženklais viską paaiškino ir pro vesterno laikus primenančias duris palydėjo į mūsų  „viešbučio“ numerį. Švara mūsų kambarys nepasižymi, ramybe – taip pat. Už lango plyti baro vidinis kiemelis, o toliau ir geležinkelio bėgiai. Bet visi lankytini objektai pasiekiami beveik ranka ir pagaliau savo apartamentuose turime šaldytuvą! Ką gi, nusimato įdomi viešnagė 🙂

Antroji diena

Plzenas pažadino mus vasariška kaitra bei linksmu šurmuliu už lango. Miestas bunda ir kviečia įsisukti į čionykštį gyvenimą. Tad, nieko nelaukdamos pradedame šiandieninį nuotykį!

Viešbučio interjeras

Skambant čekiškai muzikėlei papusryčiavome. Pensiono „Antica“ šeimininkė labai maloni – pagamina visko, ko svečiai reikalauja ir galima „prisikirsti“ į valias. Prie kaimiškos atmosferos jau pripratome. Tiesa pasakius, jaučiamės čia, kaip namie 🙂

Vėl keliaujame į pagrindinę miesto aikštę. Netoli jos dėmesį patraukė nuostabi vargonų muzika, sklindanti iš toliau nuo gatvės esančios bažnytėlės. Užsukame. Pasirodome pataikėme į Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventovę, kuri yra vienas iš seniausių Plzeno pastatų. Ji priklauso pranciškonų vienuolyno ansambliui, kurio interjeras puikiai atspindi ankstyvosios gotikos laikmečio bruožus, tuo įsitikinome ir mes.

Kiek vėliau, pavaikštinėję po miesto parkelius ir kitas erdves, nusprendėme įveikti Bartolomiejaus katedros bokšto aukštumas. Tai vyko kur kas ekstremaliau nei tikėjomės. Čia nėra lifto, o laiptelių šimtai, be to jie vis siaurėja ir darosi statesni. Kopimą dar labiau apsunkina pasitaikančios kliūtys bei žemos lubos. Turėklus čia apsikabinę dreba ir augaloti vyrai, ir mažos moterytės. Už šią, kraują kaitinančią atrakciją susimokėjome po 35 kronas. Plius turėjome puikią galimybę apžvelgti visą senamiesčio teritoriją iš 102 metrų aukščio. Ilgai neužtrukome – Plzenas nepalyginamai mažesnis už, pavyzdžiui, Prahą.

Iš aukštumų – į požemius! Šis miestas viduramžiais garsėjo savo stipria gynyba ir nenugalima tvirtove. Už 200 kronų nusipirkome turą į Plzeno požeminį pasaulį. Ten lydėjusi gidė iškart paklausė, ar kas iš grupės neturi klaustrofobijos bei išdalino šalmus. Darosi įdomu, bet šalta… Patekę į tunelius, kuriuose viduramžiais puolimo atveju užsibarikadavę miestiečiai kaupdavo maisto ir svarbiausia geriamo vandens atsargas, susipažinome su tų laikų gyventojų buitimi. Apžiūrėję archeologinius radinius taip pat pamatėme senovinę vandentiekio sistemą. Nepaisant kaitros viršuje, turo metu buvo pakankamai šalta, o vasariniai panelių bateliai, čia buvo tikra rakštis… Išvados: į požemį tik tinkamai apsirengus ir saugokime savo galvas! Viduramžių žmonės buvo išties maži. Už visus kaukštelėjimus su šalmu į tunelių lubas, dovanų gavome alaus kuponų.

Pagaliau sulaukėme viešnagės kulminacijos – ekskursijos į „Plzner Urquell“ imperiją. Tai didžiausia alaus darykla visoje Čekijoje, kurioje alus gaminamas nuo miesto įkūrimo. Šiuo metu jis eksportuojamas į daugiau nei 50 šalių visame pasaulyje – taip pat ir į Lietuvą. Darykloje mus pasitiko kita gidė, kuri papasakojo apie gamybos procesą nuo apynių sėjos iki alaus pardavimo buteliuose. Su grupe buvome palydėti į salyklo džiovinimo krosnies patalpas, dviejų lygių rūsius, ledo kambarį. Vėliau besisukančių grindų „kino teatre“ pažiūrėjome trumpą filmuką apie apynio kelią bei „Plzner Urquell“ istoriją. O svarbiausia padegustavome alaus tiesiai iš statinės!

Įspėjame, kad daryklos rūsiuose taip pat labai šalta, o po kojomis telkšo ne viena balutė. Vis dėlto, sudalyvauti šioje ekskursijoje tikrai verta! Jeigu tik kada nors keliausite į Plzeną rekomenduojame nepraleisti šios progos.

Na, ir keletas nuotraukų iš miesto erdvių bei parkelių:

Plzenas

Trečioji diena

Šiandien paskutinė diena, kai esame jaukiajame Plzene. Vis dėlto, laiko veltui nešvaistome ir prieš tolimesnę kelionę dar aplankome porą įdomių objektų.

Neplanavome, tačiau smalsumas nugalėjo, todėl užsukome ir į Vakarų Bohemijos muziejų. Čia veikia istorijos, archeologijos, paleontologijos ekspozicijos. Pasirodo, šis muziejus tikrai ne juokas – jame saugoma daugiau kaip 2 milijonai eksponatų. Ir tai yra vienas didžiausių muziejų Čekijoje. Apžiūrą pradėjome nuo archeologinės dalies, kadangi abi jaučiame simpatijas šiam mokslui.

Tikrai nenusivylėme. Čia gausu tiek vaizdo įrašų, tiek realių radinių pavyzdžių, o taip pat galima susipažinti su archeologų naudojamomis technikomis, priemonėmis bei įrankiais. Ekspozicijos kaina: 60 kronų.

Istorinėje dalyje pagilinome žinias, apie Plzeno atsiradimą, jo vystymąsi, bei visos Čekijos įtaką Europoje, nuo seniausių iki XIX amžiaus pabaigos. Pasirodo mūsų lankomas miestas dar buvo ir svarbus švietimo centras: būtent čia atspausdinta pirmoji čekiška knyga.

Kita muziejaus ekspozicija buvo susijusi su botanika bei paleontologija. Čia prisižiūrėjome įvairių žolelių, gėlių bei suakmenėjusių gyvių pavyzdžių. Šioje dalyje sukaupta tikrai nemažai augalų fosilijų. Ekspozicijos kaina: 60 kronų.

Vakarų Bohemijos muziejus yra centre. Jo adresas: Kopeckeho sady 2.

Taip pat nepraleidome progos aplankyti ir antrą pagal dydį Europoje bei trečią pasaulyje Sinagogą. Ši milžiniška judėjų šventovė – tai turtingos žydų bendruomenės Plzene palikimas. Dėka geros akustikos ji tarnauja ne tik religiniams tikslams, tačiau ir kaip parodų, koncertų salė, sutraukianti minias miestiečių bei svečių. Sinagogos viduje vyrauja unikali atmosfera, o erdvės atrodo išties įspūdingai. Įėjimo kaina: 80 kronų. Adresas: sady Petatricatniku 11.

Senoji sinagoga

Didžiojoje Sinagogoje sužinojome apie kitą – Senąją Sinagogą, kuri yra gretimoje Smetanovy sady gatvėje. Namo numeris 5, įėjimas iš vidinio kiemelio. Ši sinagoga yra kur kas mažesnė, tačiau labai jauki. Ji patiks žydų istorija besidomintiems lankytojams, kadangi čia galima daug sužinoti apie šią kultūrą ir susipažinti su judaizmo relikvijomis.

Likusias valandas iki numatyto reiso praleidome besidžiaugiant miesto žaliosiomis zonomis, atsigaivinome fontanėliuose bei paragavome vietinių vasaros derliaus gėrybių.

Kitą rytą pasitiksime Vroclave ir gėrybių ieškosime jau Lenkijoje 🙂

 

Atostogautoja Justina.

 

This entry was posted in Čekija, Mano svajonių atostogos

Susiję įrašai

Parašykite komentarą