Antroji pasakojimo dalis, kuri apima vienos dienos viešnagę Amsterdame – studentiškai, ekonomiškai, pėsčiomis.
Truputis Amsterdamo
Šeštadienį lankėme Olandijos sostinę Amsterdamą. Iš Briuselio išvykome ryte iš šiaurinės geležinkelio stoties, grįžome prieš vidurnaktį į pietinę stotį. Amsterdame atvykimo ir išvykimo stotis buvo ta pati – Sloterdijk. Kelionė į vieną pusę truko apie 3 valandas.
Vos išlipę iš autobuso gavome įsitikinti pasakojimais apie tai, kad Amsterdamas yra dviračių sostinė. Čia dviračių takais žmonėms eiti yra draudžiama, tačiau tai ne tik banali taisyklė, bet ir pėsčiųjų saugumo klausimas, nes teisę šiais taikais važiuoti turi ne tik dviračiai, bet ir mopedai bei itin maži automobiliai. Dviračių takais važiuojantieji turi atskirus šviesaforus nuo mašinų ir pėsčiųjų, dėl to svarbu jų nesumaišyti.
Stengdamiesi netrikdyti vietinio eismo, pro gyvenamuosius rajonus ir parkus, aplankėme muziejų rajoną, kur šalia garsiojo Nacionalinio muziejaus, Rijkmuseum, yra ir turistų pamėgtas I Amsterdam užrašas bei Van Gogh‘o ir Stadelijk muziejai.
Pro Nacionalinio muziejaus vartus, kirsdami Amsterdamą garsinančius kanalus aplankėme unikalų architektūrinį stilių išlaikiusio senamiesčio objektus, pavyzdžiui su miesto šurmuliu kontrastuojantį senąjį kvartalą Begijnhof, Dam aikštę, Oudekerk ir Westerkerk bažnyčias, H. Nicolaas basiliką bei miesto centrinę stotį. Apsipirkę suvenyrų parduotuvėje, kurioje gausu kanapių aliejaus sudėtyje turinčių prekių, užsukome į vietinį tulpių turgelį Bloemenmarkt, kuriame galima rasti ne tik sėklų, bet ir rankdarbių.
Esant Amsterdame būtų gėda neužsukti į Raudonųjų žibintų kvartalą, kuriame dienos metu turistai buriuojasi eilėse prie narkotinių medžiagų arba prostitucijos muziejų, o nakties metu šios gatvės langai įsižiebia raudona spalva ir iš už užuolaidų pasirodo prostitutės (šį reginį pasisekė išvysti siauresnėje gatvelėje ir dienos metu). Ta pati siaura gatvelė mus netikėtai atvedė į gatvę, kurioje buvo pilna netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms skirtų parduotuvėlių, o virš pastatų plevėsavo vaivorykštinės vėliavos. Šioje gatvėje veiksmo galima surasti ir vidury dienos.
Amsterdamo miestas pasižymi pastebima švara ir tvarka, o mūsų pakeliui aplankytos skulptūros atspindėjo ne tik miesto plačią, bet ir drąsią pasaulėžiūrą. Jau vakarėjant aplankėme vieną iš Amsterdamo malūnų bei aptikome jaukų siauru kanalu nuo miesto atskirtą ir pašaliniams neprieinamą gamtos bei mažų sodų kampelį, kuriame gavome pasigrožėti pulkais kiškių.
Lankantis šiame mieste ilgesniam laikui galima aplankyti čia esančius muziejus, kurie yra populiarūs ne tik dėl istorinio paveldo (Anos Frank muziejus), bet ir dėl savo išskirtinumo (Fluorascentinių šviesų meno muziejus).
Pastebėjimai ir patarimai:
Maisto kainos šiame mieste panašios kaip ir Briuselyje. Vienoje iš judriausių apsipirkinėjimo gatvių esančiame Wok maisto restoranėlyje už porciją makaronų su daržovėmis ir vištiena sumokėjome 7 eurus. Didesnio kavos puodelio kaina populiariojo Starbucks tinklo kavinėje buvo apie 5 eurus.
Autobuso bilietas į Amsterdamą kainavo 9 eurus, o atgal – 14 eurų žmogui, tačiau tai buvo kainos perkant bilietus prieš pat kelionę, todėl pasirūpinus jais anksčiau galima sutaupyti dar labiau. Autobusai tiek Amsterdame, tiek Briuselyje stoja ne pačioje stotyje, o šalia jos bei sustoja trumpam laikui, todėl reikia iš anksto susižiūrėti sustojimo vietas, norint išvengti nereikalingo streso ir skubėjimo.
ECOLINES blogeriai
Ignas Vaičiulis ir Gabrielė Karpickaitė
This entry was posted in Kitos šalys
