Briuselis su Amsterdamo prieskoniu I dalis

This post is part of a series called Briuselis ir Amsterdamas

Pasakojimas apie viešnagę Briuselyje ir Amsterdame – studentiškai, ekonomiškai, pėsčiomis. Pirmojoje dalyje apžvelgsime Briuselio lankytinas vietas, o antroji dalis – Amsterdamą. ECOLINES blogerių Igno ir Gabrielės pasakojimas.

Pastarajai savo kelionei pasirinkome Briuselį, nes jau kuris laikas galvoje kirbėjo noras aplankyti politinį Europos centrą. Susidėliojus kelionės planą su visais lankytinais objektais gimė idėja dienai nuvažiuoti ir į Amsterdamą.

Briuselį pasiekėme penktadienį, jau gerokai po pietų, tačiau stengėmės išnaudoti šviesųjį dienos laiką ir šiek tiek nerimaudami dėl dar kol kas neįvertinto miesto mąsto, nelaukdami judėjome link pirmųjų objektų. ECOLINES autobusas paleido mus šalia centrinės stoties, dėl to paėjus vos kelias minutes atsitiktine gatve pasiekėme pirmąjį objektą – Saints-Michel-et-Gudule katedrą, kuri šiek tiek priminė garsiąją Paryžiaus katedrą.

Aplankę katedros vidų, šalia radome mažą suvenyrų parduotuvėlę, į kurią grįžome paskutinę diena, nes čia buvo žemiausios mūsų rastos kainos. Kirtę šurmulingą skverą, pasiekėme prabangiąsias Royales Saint-Hubert galerijas, kuriose akį traukė rankų darbo šokoladas, primindamas apie artėjančias šventes.

Garsiojo sisiojančio berniuko pusseserę Jeanneke-Pis radome siaurame akligatvyje, kurį nesunku praleisti braunantis pro staliukais apstatytas gatveles. Netrukus atradome  tikrąsias iš čia kilusias keptas bulvytes, kuriomis galima gardžiuotis tiesiog ant gatvės kampo už mažiau nei kelis eurus.

Kadangi esame pėsčiomis išvaikščioję ne vieną Europos didmiestį, tokį kaip Roma, Londonas ar Paryžius, Briuselis mus nustebino tuo, kaip greitai pasiekėme vieną objektą po kito. Iškart dingo nerimas, kad galime nespėti įvykdyti savo plano. Dėl to sekančiu objektu pasirinkome Sainte Catherine bažnyčią, nors ji buvo šiek tiek toliau nuo centrinių objektų. Bažnyčią iš trijų pusių supo jaunimo pilnos aikštės.

Pro senąjį Briuselio akcijų biržos pastatą, Bourse de Bruxelles, senamiesčio gatvėmis kartu su žmonių srautu pasiekėme Grand Place aikštę, kuri išsiskyrė ne tik turistų miniomis, bet ir auksu išdabintais pastatų fasadais. Šiek tiek išalkę, susigundėme tradiciniais belgų vafliais, kurių kaina to pačio tinklo parduotuvėje krenta paėjus toliau nuo pagrindinės aikštės vos pora kvartalų.

Miesto simboliu tapęs sisiojantis berniukas, Manneken-Pis, tikrovėje daug mažesnis nei susidaro įspūdis iš populiariųjų nuotraukų, todėl jei ne besibūriuojantys turistai, jo galima lengvai nepastebėti. Pakeliui į savo nakvynės vietą, užkilome pasigrožėti Briuselio vakarėjančia panorama nuo Teisingumo rūmų, Palais de Justice, kalvos.

Pažintį su Briuseliu tęsėme jau tik sekmadienį, dienos pradžiai pasirinkę tolimus objektus: Sacré-Cœur basiliką, dar vienu Briuselio simboliu tapusį Atomiumą bei šalia esantį parką su Leopold I monumentu. Šalia Atomiumo įkurtas pramogų ir laisvalaikio kompleksas, kuriame deja tik dalį metų duris atveria mini Europos parkas su 25 kartus sumažintais Europos architektūriniais paminklais.

Kelionei į priešingoje miesto pusėje esantį Cinquantenaire parką, su Triumfo arka bei karo ir automobilių muziejais, pasirinkome miesto metro. Toliau vėl pėsčiomis ėjome link mūsų kelionės tikslo – Europos parlamento būstinės, nuo kurios modernios architektūros rajonu pro Briuselio rūmus, Palais Royal de Bruxelles, priėjome paskutinį savo objektą – Saint Jacques-sur-Coudenberg bažnyčią su terasa ir vaizdu į miestą. Kelios minutės pėsčiomis nuo čia atvedė mus į kelionės pradžią – centrinę autobusų stotį.

Pastebėjimai ir patarimai:

Svarbu paminėti, kad dėl Belgijos dvikalbystės, visi objektai turi du pavadinimus (prancūzišką ir olandišką), todėl reikėtų būti atidesniems, norint nesugaišti papildomo laiko netyčiomis lankant tą patį objektą dukart.

Dvikalbės nuorodos

Maistas kavinėse privers išleisti daugiau pinigų nei mums įprasta: sumuštiniai kepyklėlėse kainuoja po 6-8 eurus, kai kur jų kainos skiriasi nuo to, ar valgysite kavinėje, ar išsinešite. Greito maisto tinkluose kainos yra maždaug trečdaliu aukštesnės nei Lietuvoje. Minėti vafliai kainuoja eurą, pagardai ant jų prideda dar po  80 euro centų. Prisėsti puodeliui kavos gali kainuoti nuo 2 iki 6 eurų. Tačiau maisto produktų kainos parduotuvėse priklausomai nuo konkrečių produktų svyruoja lyginant su Lietuvos kainomis – kai kurie produktai brangesni, kai kurie pigesni.
Mieste autobusų, metro ir tramvajaus vienkartinių bilietų kainos nesiskiria, bilietas perkant iš vairuotojo kainuoja po 2,5 euro ir 2,1 euro perkant iš bilietų automatų. Tačiau naudojantis metro linijomis ir nusipirkus vieną bilietą, galima keisti linijas neišeinant iš stoties, tuo tarpu autobuso ar tramvajaus bilietas galioja tik vienam įlipimui.
Savo nakvynei susirasti pasinaudojome Airbnb svetaine, kurioje žmonės nuomoja kambarius arba ištisus butus. Lyginant su kainomis hosteliuose ir viešbučiuose, šiuo būdu galima lengvai susirasti tos pačios kokybės nakvynės vietas už žemesnę kainą. Mums nakvynė atskirame kambaryje, dalinantis butą su jo savininku kainavo  nepilnus 15 eurų žmogui nakčiai. Butas buvo gyvenamąjame rajone, 5 kilometrai nuo miesto centro, tačiau kelios minutės nuo buto buvo tramvajaus stotelė.

ECOLINES blogeriai

Ignas Vaičiulis ir Gabrielė Karpickaitė

 

This entry was posted in Kitos šalys