Pirmiausia, kodėl „Ecolines“? Atsakymas paprastas kaip dukart du- dėl tvarkaraščio. Traukinys iš Lietuvos į Latviją, tiksliau-iš Vilniaus į Daugpilį, kursuoja tik savaitgaliais. O „Ecolines“ tvarkaraštis labai patogus, bilietas kainuoja panašiai kaip keliaujant traukiniu, komforto lygis autobuse, sakyčiau, netgi geresnis nei traukinyje. Žmonės vengia keliauti autobusais, nes tarpmiestiniai autobusai dažnai būna seni, nepatogūs, nėra galimybės sustoti į tualetus. O štai „Ecolines“ autobusai pritaikyti ilgoms kelionėms, minkštos sėdynės turi daug vietos kojoms, veikia bevielis internetas, yra tualetas, kartais iš autobuso palydovės galima įsigyti gėrimų ir užkandžių, pažiūrai du filmus-ir tu jau vietoje! Ausines filmams žiūrėti būtų gerai turėti savo-ne visada būna autobuse. Daugpilio autobusų stotis yra nedidelė ir nedaili, bet juk ten gyventi nereikės-nakvynei rekomenduoju rinktis „Hotel Latgola“ viešbutį vos 10 min kelio pėsčiomis nuo autobusų stoties.

Daugpilio „Šventoji lankytinų vietų Trejybė“ yra Daugpilio tvirtovė, „šmakovkos“ muziejus ir švino šratų liejimo fabrikas. Daugpilio tvirtovėje galima praleisti visą dieną, nes kasmet sutvarkoma po naują lankytiną atrakciją turistams-šiemet naujienos yra Pirmojo pasaulinio karo muziejus ir Medicinos ir kontracepcijos muziejus. Marko Rotko meno centras pristato ne tik šio žymaus žydų kilmės dailininko gyvenimą ir kūrybą, bet ir įvairius menininkus, šiemet čia pristatomi dailininkai iš mūsų Panevėžio. Jeigu iki Daugpilio tvirtovės važiuosite tramvajumi, atkreipkite dėmesį į naują paminklą netoli tramvajaus žiedo- tai laikrodžio formos paminklas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui, suteikusiam tuometiniam Dinaburgui miesto teises. Sukilimų istorijos vertintojams bus įdomu stabtelti prie paminklo pačioje tvirtovėje grafui Leonui Pliateriui, čia sušaudytam už dalyvavimą sukilime prieš carą.

„Šmakovkos“ muziejus pristato naminės degtinės istoriją Latgalos regione. Šiam, atrodo kontraversiškam, muziejui įrengti lėšų skyrė Europos sąjungos fondai. Kadangi Lietuvoje dabar įvedinėjame blaivybę, tai plačiau ir nebepasakosiu-nuvykite patys ir vietinis gidas atsakys į visus klausimus.

Švino šratų liejimo fabrikas atstovauja industriniam turizmui. Čia įdomu patekti, nes paprastai į veikiančius fabrikus lankytojai ne visada leidžiami. Tiesa, kiek ilgai veiks šis fabrikas-klausimas kybo ore. Jie lieja užsakymus kartą metuose, o nuo kitų metų -sakė fabriko gidas-Lietuva atsisako švino gamybos šratų (dėl nuodingos sudėties), todėl rinka susitraukia. Fabrikas plečia infrastruktūrą turizmui, čia vyksta įvairūs kultūros renginiai. O koks fabrikas be savo legendos? Šratų fabrike yra juodasis buhalteris Vasia, kritęs karjeros laiptais. Jis visada palieka turistams gerą įspūdį.

Kas dar? Piligrimams patiks bažnyčių kalva, su keturių konfesijų bažnyčiomis kaimynystėje. Judaizmo istorijos vertintojai gali iš anksto susitarti ir apžiūrėti Daugpilio sinagogą ir nedidelį muziejų. Latgalos zoologijos sodo gyventojai įvertins atneštą skanėstą- čia mielai lankytojų atneštas morkas kramto triušiai, jūros kiaulytės, žiurkėnai, o į lankytojus oriai pro storą terariumo stiklą žiūri ropliai ir šliaužikai. Per dieną sunku viską apžiūrėti, tikrai verta pasiplanuoti nakvynę. Ypač atidžiai reiktų rinktis kelionės datas, nes Daugpilis garsėja savo festivaliais, sutraukiančiais daugybę turistų, tarkime, liepą vyksta karo rekonstrukcijos festivalis, skirtas Napoleono epochai. Gražiai tvarkoma Lielais Stropu ežero pakrantė šiltojo sezono metu kviečia ilsėtis poilsiui skirtoje zonoje tiek pasyviai deginantis, tiek aktyviai karstantis medžių tiltais pramogų centre „Tarzans“.

Daugpilio rajonas irgi turi ką parodyti. Iš Daugpilio vietinio susisiekimo autobusu galima atvykti iki Sventes. Čia yra Jaunsvente Manor dvaras (dar vadinama Sventes Manor). Šiuos puošnius rūmus pasistatė grafai Pliateriai, o Pliaterių giminė Livonijoje žinoma nuo XIII a. Deja, dėl aktyvaus dalyvavimo sukilimuose prieš carą ši šeima neišvengė represijų. Visokių politinių vėjų mačiusiame dvare dabar veikia viešbutis su restoranu. Dvare pristatoma ir karinės technikos kolekcija, vienas iš tankų filmuotas legendiniame „Keturi tankistai ir šuo“ filme.

Visais atvejais ką pamatyti ir kaip nuvykti pirmąją turistinę pagalbą teikia Daugpilio turizmo informacijos centras (visitdaugavpils.lv).

The post Ką pamatyti Daugpilyje? appeared first on ECOLINES blog.

Dienos kelionės iš Vilniaus į Jelgavą logistika būtų tokia 07:30-11:45 Vilnius-Ryga ir 18:00-22:05 Ryga-Vilnius. Ryga ir Jelgava sujungtos traukiniu ir mikroautobusu. Aš patariu keliauti būtent mikroautobusu, nes jis atvyksta į Jelgavos centrą, o geležinkelio stotis yra praktiškai užmiestyje. Taipogi, rekomenduoju bilietus Ryga-Jelgava-Ryga įsigyti iš anksto, nes šie reisai labai populiarūs ir greitai išperkami.

Jelgavos smėlio skulptūroms šiemet sunaudota 1000 tonų smėlio, o vienai skulptūrai sukurti reikia penkių dienų. Šiemet Jelgavoje kūrė penkiolika menininkų iš septynių šalių: Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Belgijos, Ukrainos, Vengrijos ir Čekijos. Žiuri išnagrinėjo net penkiasdešimt penkis siūlomus smėlio skulptūrų eskizus ir atrinko penkiolika (su festivalio akcentu, kurio žiuri nevertina-šešiolika), kuriuos menininkai ir sukūrė iš smėlio. Šiemet festivalio tema-“Žvėrių karalystė“. Šiemet pirmąją vietą laimėjo Aleksandr Dkardenov iš Rusijos su skulptūra „Raudonoji knyga“, antrąją vietą laimėjo Jakub Zimacek iš Čekijos su skulptūra „Gvatės“, o trečiąją vietą laimėjo Oleksuy Poda iš Ukrainos su skulptūra „Draugystė“.

Visgi, jeigu Jelgavoje nesate buvę, patarčiau keliauti su nakvyne. Turizmo informacijos centras Jelgavoje turi turistinės informacijos lietuvių kalba. Galima aplankyti Kuržemės hercogų rūmus (tai-didžiausia baroko pilis Baltijos valstybėse) ir istorinę Kuršo hercogų laidojimo kriptą, Švč. Trejybės bažnyčios bokšto ekspoziciją ir panoraminę aikštelę, buvusią Akademiją Petriną (dabar-Gederto Eliaso muziejų), Latvijos geležinkelių muziejų. Jeigu pasiseks, galima pamatyti ir Jelgavos pievose besiganančius laukinius arklius. Miestelis kruopščiai tvarko upės krantines, yra viešasis miesto paplūdimys. Taigi, visai nesunkiai galima susidėlioti dviejų dienų pažintintię programą Jelgavoje. Sezono metu galima apžvelgti Jelgavos miestelį nuo vandens iš laivelio.

Turistinė informacija: http://www.visit.jelgava.lv/lt/
Nakvynė: Hotel Zemgale http://skzemgale.lv/en/hotel-in-jelgava/

The post Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis appeared first on ECOLINES blog.

Nevairuojantiems asmenims, ypač vilniečiams kaip man, patogiausias susisiekimas su Jelgava yra per Rygą, iki kurios galima atvažiuoti „Ecolines“ autobusu, o iš ten tęsti kelionę vietiniu maršrutiniu autobusu arba traukiniu. Rekomenduoju rinktis traukinį, nes jis šiek tiek patogesnis už maršrutinį autobusą, kuris būna mažas ir perpildytas. O iki Rygos tai net nepajutau kaip atvažiavau- „Ecolines“ planšetuose klausiausi muzikos, žiūrėjau filmus, naudojausi nemokamu Wi-Fi. Panašiai klostėsi ir kelionė namo iš Rygos. Pačioje Jelgavoje rekomenduoju pavalgyti bistro „Silva“, kuriame šiemet principingai tik latvių kalba buvęs meniu jau išverstas ir į lietuvių kalbą ir nebereikia rodytis pirštais užsisakinėjant. Nakvynės vietų irgi po truputį atsiranda,-panašu, kad Jelgava suprato, ant kokios turizmo gyslos sėdi, o nakvynės prireiks, jeigu norite likti iki fejerverkų, kurie paprastai griaudi apie 21.00 val.

Pora metų iš eilės šis festivalis buvo sublogęs, nes nebuvo deramai pasirūpinta minios valdymu ir ledo skulptūrų eksponavimu, todėl žmonės vien eilėje prie bilietų laukė po valandą laiko (pastaba-bilietus pigiau ir patogiau įsigyti internetu). Šiais metais buvo atsižvelgta į pernai ir užpernai metų klaidas ir padidinta festivalio zona, atsirado žymiai daugiau bilietų kasų, įėjimų ir išėjimų (išeinant nepamirškite užsidėti antspauduko, su kuriuo galėsite tą pačią dieną sugrįžti), veikė suvenyrų miestelis. Lazeriai raižė dangų be pertraukos, o pati Jelgava buvo išsipusčiusi kaip per Kalėdas. O jau pačios ledo skulptūros buvo neapsakomo grožio, aikčiojau iš nuostabos kas trys žingsniai. Jau žinau, kad kitais metais vėl čia atvažiuosiu!

Nežinantys nuo ko pradėti pažintį su Jelgava gali apie tai pasiteirauti ir gauti nemokamą miesto žemėlapį visomis savaitės dienomis net ir ne sezono metu dirančiame turizmo informacijos centre, esančiame buvusiame Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios bokšte. Šiame bokšte yra ir apžvalgos aikštelė bei nedidelis muziejus apie krašto ir miesto istoriją.

Latvijos žemės ūkio universitetas įsikūrė buvusiuose Kuržemės hercogų rūmuose, kuriuos suprojektavo italų architektas F.B. Rastrelli. Šie rūmai mena vos dešimt metų (1730-1740) trukusį Annos Ivanovnos valdymą. Ji buvo Rusijos caro Petro I dukterėčia, ištekinta už Kuržemės hercogo, bet šis ėmė ir numirė pakeliui namo po vestuvinės kelionės metu. Likusi našle, Anna gyveno Jelgavoje (tada-Mintaujoje) ir atstovavo Rusijos dvaro interesus. Mirus paskutiniam vyriškos lyties Rusijos sosto įpėdiniui, didikų akys nukrypo į Anną- argi neturtinga, į provinciją ištekinta našlė nebus dėkinga už karūną ir neleis didikams valdyti kaip jie norės? Didikai skaudžiai suklydo, nes Rusijos cariene tapusi Anna valdė autokratiškai, o jai valdyti „padėjo“ jos mylimasis Ernstas Bironas, kuris tapo Kuržemės hercogu ir užsakė pastatyti dvi rezidencijas-vasaros rūmus Rundalėje ir žiemos rūmus Jelgavoje. Po Annos mirties Bironas buvo suimtas ir ištremtas, nors galiausiai, po dvidešimt dvejų metų tremties, reabilituotas. Jo palikuonims nebuvo lemta išlaikyti Kuržemės valdų, nes po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo valstybių sienos persibraižė ir atsirado Kuršo gubernija Rusijos imperijos sudėtyje, gyvavusi iki 1915 m. Du pasauliniai karai ir sovietmetis taipogi paliko savo žymė rūmų istorijoje.

Jelgavos miestas žavi sutvarkyta krantine, įdomios konstrukcijos pėsčiųjų tiltu ir Amžinojo Studento skulptūra prie jo, taipogi netrūksta jaukių kavinukių pasisėdėjimui. Rekomenduoju į Jelgavą atvykti visai dienai, o festivalių metu tai ir su nakvyne, nes tikrai yra ką pamatyti. O jeigu protingai pirksite „Ecolines“ bilietus, galite pasidaryti kelių valandų pertrauką Rygoje, kur galima pasivaikščioti gražiu senamiesčiu ar po garsųjį Art Nouveau rajoną, aplankyti lietuvių architektų suprojektuotą Nacionalinį Latvijos meno muziejų ar Rygos zoologijos sodą.

Jelgavos ledo skulptūrų festivalio oficialus puslapis: http://festivali.jelgava.lv

Gerų kelionių!

The post Jelgavos ledo skulptūrų festivalis appeared first on ECOLINES blog.

Šventės renginiai

Paprastai kasmet lapkričio 18-ąją Rygos katedroje vyksta ekumeninės pamaldos, vėliau prie Laisvės paminklo padedamos gėlės, po vidudienio būna karinis paradas. Vakare vyksta eitynės su deglais, kuriose dalyvauja daugiau nei 15 tūkstančių žmonių, koncertas prie Laisvės paminklo, aštuntą valandą – prezidento kalba. Devintą vakaro Lapkričio 11-osios krantinėje (11. Novembra krastmala) renkamasi giedoti himno ir stebėti fejerverkų. Tądien miesto viešuoju transportu galima važiuoti nemokamai. Įvairiose koncertų salėse ir kultūros centruose vyksta koncertai, tiesa, į daugumą jų patekti galima tik turint nemokamus pakvietimus, kuriuos reikia atsiimti iš anksto renginio vietoje.

Iš Vilniaus į Rygą Ecolines autobusu atvykome prieš vidudienį. Pakeliui į nakvynės vietą turizmo informacijos centre pasiėmėme lankstinukų su šventės ir „Staro Rīga“ programomis, pasigrožėjome pasipuošusia Ryga.

Ne tik vėliavos puošė miestą – po truputį čia atsiranda ir Kalėdų dvasia.

Nuo 13 valandos jau galėjome įsikurti nakvynės vietoje ir po pusvalandžio išėjome stebėti karinio parado. Tiesa, ką nors įžiūrėti ne ekrane buvo sunku – susirinko didžiulė žmonių minia. Su vėliavėlėmis rankose, kišenėse, vaikų vežimėliuose ar vėliavos spalvų kepurėmis, šalikais, juostelėmis atlapuose.

Tądien nemokamai buvo galima apsilankyti Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje. Pasinaudojome šia proga.

Šviečianti Ryga

Nuo 17 valandos pradėjome „medžioti“ šviesų festivalio objektus. Žemėlapį ir visą informaciją prieš renginį dar namuose susiradome staroriga.lv puslapyje, bet festivalio palapinė su lankstinukais buvo ir šalia Laisvės paminklo – prie „Laimos“ laikrodžio.

Festivalis „Staro Rīga“ vyksta nuo 2008 m. Įvairūs pastatai, tiltai, parkai ir aikštės tamsiais ir niūriais vakarais suspindi įvairiomis šviesomis ir spalvomis. Originaliai modernia technika apsitaisiusių objektų skaičius kinta – dažniausiai būna apie 40, šiemet jų buvo 35. Daugumą instaliacijų galima pamatyti miesto centre, senamiestyje.

Gerą pusvalandį stovėjome eilėje norėdamos pamatyti 3D projekciją „Sapnuotojas“ – vienu metu 5 minučių trukmės filmuką galėjo žiūrėti 15 žmonių, dar šiek tiek laiko nubyrėdavo, kol grupės pasikeisdavo ir vieni įeidavo, o kiti išeidavo. Projekcija leido „susapnuoti“ kito žmogaus sapną – pradžioje rodomas miegantis žmogus, vėliau – jo sapnas. Gaila, kad nespėjome pamatyti instaliacijų „Vėjai galvoje“ (buvo galima įeiti į tokią galvą ir pasijusti kaip Liepojoje prie jūros), palaikyti rankose Laisvės paminklo žvaigždžių („Laisvės žvaigždės“ prie Saeimos), parašyti Latvijai linkėjimo objekte „Latvijos abėcėlė“ ir kt.

https://www.youtube.com/watch?v=QiVVxBPiFO8

https://www.youtube.com/watch?v=UzB2UgQ_Mfw

Šviesų, žvakelių ir žibintų buvo ne tik festivalio objektuose – žvakelės buvo išdėliotos kanalo krantuose, žibintai – prie Rygos savivaldybės ir okupacijos muziejaus, viešbučio „Radisson“ languose įsižiebė skaičius 18.

Šventės renginiai ir atmosfera vakare

Gražiausios šventės dalys buvo vakare – eitynės su deglais ir fejerverkai. Eitynės pastaraisiais metais prasideda 18 val. prie K. Ulmanio paminklo (renkamasi ir vyksta koncertas nuo 17 val.), maršrutas tęsiasi K. Valdemāra, 11. Novembra krastmala ir Kaļķu gatvėmis iki Laisvės paminklo. Mes šio įspūdingo reginio laukėme krantinėje – čia skambėjo muzika, degė laužai, prie kurių šildėmės, girliandų lemputėmis pasipuošė medžiai.

https://www.youtube.com/watch?v=gv_6c4reoPo

https://www.youtube.com/watch?v=CVoW6eEPa4o

Eitynėse šiemet dalyvavo apie 18 tūkst. žmonių. Nesibaigianti šviesos ir vienybės upė.

https://www.youtube.com/watch?v=QuTBMFzso8g

https://www.youtube.com/watch?v=V-CVpgGZSP0

Čia vėl grįžome po kelių valandų – stebėti fejerverkų.

https://www.youtube.com/watch?v=obIg21aSnKQ

Nakvynė

Nakvojome „Amber rooms“ (Miesnieku iela 10), šį variantą pasirinkome dėl labai patogios vietos –kambariai įsikūrę senamiestyje, tarp Duomo (na, katedros) aikštės ir upės, kurios krantinėje žmonės renkasi stebėti fejerverkų. Renkantis nakvynės vietą, dėmesį patraukė faktas, kad pusryčius čia galima valgyti visą parą – virtuvėje visada galima rasti ne tik kavos/arbatos, bet ir sausų pusryčių, jogurto. O pavalgius čia netgi leidžia piešti/rašyti ant sienų! Kuklesniems ir to daryti nedrįstantiems kabo stendas su popieriaus lapeliais – savo atsiliepimą, linkėjimus galima palikti ir popieriuje. Laisvė rinktis.

Nakvynės vietos minusai – labai plonos sienos (girdisi visi balsai ir garsai), norint pasiekti savo kambarį, tenka du kartus suspaudyti po netrumpą kodą – prie lauko ir prie savo aukšto durų. Jeigu prie antrųjų kodą surinksi neteisingai, pasigirs šaižus garsas. Grįžus po ilgo buvimo lauke buvo iš pradžių šalta miegoti. Nesupratome, ar iš tikrųjų kambario temperatūra buvo tokia žema, ar tiesiog buvome taip smarkiai sušalusios, kad taip jautėmės.

Apibendrinant išvyką, kelionė patiko, šventė buvo labai graži, bet pritrūkome laiko – vieno vakaro buvo per maža. Jeigu bandysite sekti mūsų pavyzdžiu, važiuokite kelioms dienoms, labai šiltai apsirenkite, apsirūpinkite termosu su karšta kava ar arbata. Kitąmet latviai švęs valstybės šimtmetį, todėl renginiai turėtų būti dar gražesni – lapkričio 18-oji bus sekmadienį, bet jei galite kitą dieną pasiimti laisvadienį, Ecolines jus tikrai nuveš į šventės sūkurį. O švęsti latviai tikrai moka, siūlome pamatyti ir pajusti patiems. Realybėje viskas dar gražiau nei mūsų nuotraukose ir vaizdo įrašuose.

The post Latvijos nepriklausomybės diena ir šviesų festivalis Rygoje appeared first on ECOLINES blog.

Daugpilis turi istorinį miesto centrą, susiformavusį XIX a., kai Rusijos caras įsakė mieste naudoti plytų mūrą, kad miestas atrodytų gražus ir turtingas, todėl čia nerasite mums įprasto gotikos, renesanso ar baroko stiliaus senamiesčio. Čia yra plačios gatvės, kaštonų alėjos, skverai, parkai ir fontanai. Daugiau kaip 70 proc. Daugpilio pastatų nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Pažintį su Daugpiliu verta pradėti nuo Daugpilio tvirtovės. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Daugpilis paminėtas 1275 m., kai Livonijos ordino nariai, vadovaujami magistro Ernsto fon Ratzeburgo, pastatė tuometinę Dunaburgo tvirtovę. Po Livonijos ordino panaikinimo 1561 m. vietovė perėjo Lenkijos karūnai ir gavo herbą, tačiau 1577 m. kraštą nusiaubė Ivanas Žiaurusis, kuris pastatė naują tvirtovę jau kitoje vietoje. Steponas Batoras suteikė Magdeburgo teises 1582 m. Pasibaigus Šiaurės karui 1721 m. vietovė perėjo carinei Rusijai. Tada buvo vykdomas Peterburgas-Varšuva kelio projektas, pastatyta nauja, jau trečia, tvirtovė. Nuo 2011 m. vyksta didžiulio komplekso tvarkybos darbai, nes du pasauliniai karai ir sovietiniai metai padarė savo juodą darbą.
Verta paminėti, kad Daugpilio tvirtovės perimetras lankytojams prieinamas nemokamai, nes čia gyvena apie 1200 daugpiliečių ir teritorija neuždaroma, bet eurų prireiks mokamiems objektams: ekskursijai, Nikolajaus vartuose esančiai senovinių rūbų ekspozicijai, šikšnosparnių centrui, žydų kilmės dailininko Marko Rothko centrui.

Marko Rothko centru Daugpilis pagrįstai didžiuojasi. Šis būsimasis žydų kilmės dailininkas iš Daugpilio 1912 m. emigravo į JAV būdamas vos dešimties metų, galėjo studijuoti Jeilio universitete, bet pasirinko menininko kelią. Rothko nepardavinėjo savo paveikslų, gyveno iš parodų, todėl jo palikuonims atiteko didelė kolekcija. Daugpilio Marko Rothko centre galima pamatyti šešis originalius paveikslus, ekspozicija nuolatos keičiama. Kad įsivaizduotumėte jo paveikslų vertę – vienas iš paveikslų buvo parduotas už 140 mln eurų! Tvirtovėje esančiame restorane „Arsenals“ galima paragauti šio paveikslo įkvėpto deserto.

Bažnyčių kalva garsėja keturių religinių konfesijų maldos namais: liuteronų bažnyčia, katalikų bažnyčia, stačiatikių cerkvė ir sentikių cerkvė yra įsikūrusios viena netoli kitos. Jeigu pirmąsias tris aplankyti sukliudyti gali pamaldos ar tiesiog nedarbo laikas, sentikių cerkvės aplankyti nepavyks dėl bendruomenės uždarumo-jie nepriima turistų. Tačiau turistus tikrai priima pora žingsnių nuo Bažnyčių kalvos esanti Daugpilio šratų gamykla. Tai- seniausia amunicijos (šratų, kulkų) gamykla Šiaurės Europoje. Daugpilio gamykla atsidarė 1883 m., o ant iškabos skelbiami 1886 m. žymi jau pilnai veikiančios gamyklos pirmuosius metus. Šiuo metu gamykla realiai gamina produkciją, skirtą medžioklei, dvi dienas metuose, o kitu laiku čia galima ateiti turistams susipažinti su produkcija, užlipti į švino liejimo bokštą pasižiūrėti į miestą iš viršaus, aplankyti nedidelį muziejų ir netgi pašaudyti į taikinius. Rekomenduoju įtrauktį šį industrinio turizmo objektą į savo pažintį su Daugpiliu.

Jeigu keliausite su vaikais, Daugpilis turi tiesiog tobulus du objektus vieną šalia kito: tai Latgalos zoologijos sodas ir Zino edukacinis centras. Tiesa, suaugusiems čia irgi gali būti įdomu. Zoologijos sodas iš esmės yra didelis terariumas, kuriame, kaip natūralioje gamtoje, galima stebėti vėžlių, žuvų, vabalų, chameleonų ir kitokių gyvūnų gyvenimą, o kai kuriuos-netgi glostyti ar laikyti rankose. Zoologijos sodas tyrinėja ir padeda saugoti balinius vėžlius ir kūmutes. Zino edukacinis centras yra mini Varšuvos Koperniko mokslo centro versija su visokiomis atrakcijomis vaikams, atskleidžiančiomis fizikos ar chemijos mokslo subtilybes. Romantiškai nusiteikusiems- Emma Art Room veidrodžių kambaryje dėl specialaus apšvietimo galima pasijusti kaip kosmose, čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai. O drąsuoliams, nieko nebijantiems pabroliams, galima pasiūlyti užsukti į Kraštotyros muziejų, kuriame vaidenasi. Tiesa, nuo paranormalių reiškinių pasekmių kol kas patikimai saugo muziejuje pristatoma ikonų ekspozicija. Nors alkoholis kenkia visuomenės sveikatai ir gerovei, Šmakovkos muziejus pristato Latgalos regione gaminamo „pilstuko“ istoriją ir geriausias tradicijas. Ekspozicijoje galima pamatyti gėrimui naudojamas žaliavas, susipažinti su gamybos procesu, realizacijos pasekmėmis. Pabaigoje laukia degustacija.

Daugpilyje yra įdomių barų, man patiko „Ežiukas rūke“, nes ten galima apkabinti pliušinį ežiuką. Pats miestas yra patogiai išplanuotas pėstiesiems, bet norintys važiuoti tramvajumi ar autobusu bilietus gali įsigyti iš konduktorės, kuri yra kiekviename tramvajuje ir autobuse, bilieto kaina 0,43 eur, o savaitgaliais netgi būna nuolaidos. Nepajutau kalbos barjero: laisvai galima susišnekėti rusiškai arba angliškai. Manau, kad šiame mieste prie Dauguvos upės kiekvienas ras ką veikti ir išvyks namo patogiu Ecolines autobusu su gerais įspūdžiais.

The post Daugpilis, miestas prie Dauguvos upės appeared first on ECOLINES blog.

1. Arbatinė Apsara Tea House, įsikūrusi parkelyje visai netoli Laisvės paminklo, prie upės. Be didžiulio arbatos asortimento, čia pasitinka absoliutus jaukumas. Pakilus į antrąjį aukštą suktais laiptais – nė vieno staliuko, tik kilimas ir pagalvėlės, ant kurių jaunimas sukrenta tiesiog papliurpti, vyresnio amžiaus žmonės patogiai įsitaiso arbatos pagurkšnoti, o tokie pamišėliai kaip mes – padirbėti. Trūkumas – visiškai nėra elektros lizdų, tad ilgai užsisėdėti su kompiuteriu nepavyks.

2. Daugiau nei privalu būnant Rygoje pasikelti į viešbučio Radison 25-ąjį aukštą, kuriame įsikūręs Skybar. Itin smagus stiklinis kiaurai perregimas liftas, pro kurio sienas gali stebėti vis    didėjantį atotrūkį nuo žemės, ir nuostabi vakarinė Ryga. Pats užsikėlimas nekainuos nieko (priešingai nei keliantis į TV bokštą, Latvijos mokslo akademiją ar Šv. Peterio bažnyčią ieškant panoraminių vaizdų), teks susimokėti tik už užkandžius ar gėrimus, jei norėsis prisėsti ilgesniam ir pasigrožėti. Beje, tai padaryti galima ir Vilniaus Radisone.

3. Stilingas, erdvus knygyno ir kavinės derinys Krišjanio Baruono gatvėje – Nice Place Mansards. Kiek toliau nuo centro, atokiame kieme įsitaisiusi rami vieta pasėdėti, paskaityti, atsigerti skanių gėrimų. Patys nedalyvavome, bet supratome, kad čia vyksta nemažai renginių, tad vakarais žmonių netrūksta, o dieną turimės darbinę ramybę. Beje, čia galima įsigyti velniškai gražių ir originalių atvirukų bei nebanalių suvenyrinių magnetukų!

4. Kartais mėgstame pakrykštauti, kokia juokinga ta latvių kalba. Dar viena iš rekomenduotinų vietų – spurginė Ze Donats, kur labai knietėjo virtulių paragauti.

Ze Donats

5. Kuo maloniai stebina Ryga – tai daugybė mažyčių įvairių stilių kavinukių, dvelkiančių skirtingomis kultūromis. Kartais tokių mažyčių, kad jose prisėsti gali daugiausiai 10–15 žmonių. Pvz., prancūziško tipo kavinukė Mon Amour – iki galo prancūziška, iki galo jauki.

Ką dar smagaus ir naujo galima nuveikti Rygoje?

Bene didžiausią įspūdį paliko pramogos Rygos šaudymo centre. Vos 20 km nuo miesto centro nutolusi vieta suteikia krūvą nuostabiausių potyrių. Tiesa, viešuoju transportu nuvykti gali būti sudėtinga, artimiausia stotelė ne taip jau ir arti, bet apsilankyti tikrai verta. Mus vedėsi pažįstami, tad mokėjome tik už šovinius, bet pavyko išsiklausinėti, kad lankytojui už ginklą, šaudymo vietą, ausines, instruktorių ir kitą gėrį tektų susimokėti ne tiek jau ir daug – apie 25 Eur. Smagu susipažinti su ginklais ir išbandyti, kas yra toji atatranka!

Kadangi iš Vilniaus išvažiavome dar rudenį (kalendorius rodė lapkritį), neužvirtus didžiausiems sniegams, negalėjome atsidžiaugti ne tik pačiais šaudymo džiaugsmais, bet ir žiemišku mišku – smagu išlįsti iš miesto šurmulio ir virtualaus pasaulio pakvėpuoti grynų gryniausiu oru.

Ilgai rinkomės, kokį muziejų aplankyti Latvijoje. Vis dėlto norėjosi ir pasikultūrinti. Akį patraukė Rīgas Motormuzejs. Ir tikrai nepasigailėjome – neseniai atnaujintas, tad šiuolaikiškas, interaktyvus, stebinantis, įdomus. Patiks ir vaikams! Tiesa, ne pigus, suaugusiajam – 10 Eur, užtat iki vietos be didelio vargo nuveš miesto autobusas.

Vieną iš vakarų supersmagiai leidome su stalo žaidimais. Latvijoje gyvenanti draugė rekomendavo Tims Mints – vietą, akivaizdžiai mėgstamą studentų. Interjeru nenustebins, viskas labai paprasta, bet laikui smagiai praleisti, nebrangaus alaus atsigerti, pažaisti (žaidimų pilna lentyna – latviškų, angliškų, netgi lietuviškų) vieta tinka puikiai.

Na ir pabaigai norisi padžiūgauti, kad pati Ryga šiuo metu tiesiog kvepėte kvepia Kalėdomis. Galbūt todėl, kad joje gyvenime dažniausiai tekdavo lankytis būtent snieguotuoju metų laiku, ji, dar vos keliose vietose pradėjusi dabintis lemputėmis ir eglutėmis, man asmeniškai jau skleidžia atitinkamą žiemiškų švenčių nuotaiką. Toliau bus tik gražiau – kalėdinė mugė, kai visas miestas verda, tikrai būna nuostabi. Kai autobusų bilietai tokie pigūs, kodėl neišlėkus kelioms dienoms kur nors toliau nuo kasdienės buities, tiesiai į švenčių šurmulį? Norisi parekomenduoti kaimynus aplankyti ne tik tiems, kurie čia dar nebuvę, ne tik tiems, kuriems smagu pakeisti darbinę aplinką ir pasižmonėti kiek kitaip, bet ir tiems, kam norisi prisisemti pilnas kišenes KA-LĖ-DŲ!

Eglė

Fantastiški sniego sluoksniu pasidengę parkai – tarsi iš pasakos

The post ŽIEMOTA RYGA: KĄ VEIKTI FREELANCERIUI IR NE TIK appeared first on ECOLINES blog.

1) Rygoje būtina aplankyti Rygos pilį – miesto įžymybė, kurią galima išvysti vaikštinėjant Dauguvos pakrante. Šio pastato istorija mena dar XIV a., kai pilis buvo Livonijos ordino magistro rezidencija. Šiandien čia yra įsikūrusi Latvijos Respublikos prezidento rezidencija ir Latvijos nacionalinis istorinis muziejus.
Darbo laikas: trečiadienis – sekmadienis, nuo 10 iki 17 val.
Bilietų kainos:

• Suaugusiam 2,85 EUR
• Moksleiviui 0,71 EUR
• Studentui, senjorui 1,42 EUR
• Šeimos bilietas (1-2 suaugę ir 1-2 vaikai) – 3,56 EUR.

Rygos pilis

2) Latvija labai didžiuojasi savo viena seniausių ir itin didžiausių įmonių visoje Latvijoje – tai gintaro muziejus „Belinda“. Ši įmonė gintaro verslu užsiima daugiau, nei 10 metų, tai yra ne tik parduoda, bet ir patys gamina gintarinius papuošalus. „Belinda“ Latvijoje turi gerą vardą, turi sukūrusi savitą gintaro papuošalų stilių ir dizainą.
Darbo laikas nuo pirmadienio iki šeštadienio 10 val. iki 19 val., sekmadieniais nuo 10 val. iki 17 val.
Virtualus turas po gintaro muziejų „Belinda“
http://www.360cities.net/image/amber-room#-397.30,40.96,70.0

Gintaro muziejus „Belinda”

3) „Trys broliai” – pats seniausias Rygos gyvenamųjų namų kompleksas, kuris įsikūręs jaukioje. Mazā Pils gatvelėje. Pastatų ansamblis ne atsitiktinai pavadintas „Trijų brolių“ vardu, kadangi jis labai panašus į kaimyninėje valstybėje (Estijoje, Taline) esantį pastatų kompleksą „Trys seserys“. Tai vienas didžiausių panašumų tarp šių dviejų Baltijos valstybių .

Trys broliai

4) Secesijos kvartale įsikūręs Rygos Jugendo stiliaus muziejus yra naujausias muziejus visame mieste. Jo atidarymas įvyko 2009 metais balandžio mėnesį. Įdomiausia yra tai, jog šis muziejus įkurtas bute, kuriame ilgą laiką gyveno latvių architektas Konkstantinas Pėkšėnas (1859-1928). Muziejaus darbo laikas nuo antradienio iki sekmadienio, 10-18 valandomis. Įėjimo kaina 3,5 EUR.

Rygos Jugendo stiliaus muziejus

5) Nacionalinis Latvijos meno muziejus – tai pastatas, pastatytas pagal specialių užsakymą. 1905 metais suprojektuotas vokiečių architekto Vilhelmo nemano pastatas iki šių dienų išliko labiausiai vertinamu statiniu, atspindinčiu istorizmo stiliaus epochą. Šis pastatas turi ir kitą ypatybę – tai vienintelis muziejaus reikmėmis grįstas statinys. Vienintelis minusas šiandien yra tas, kad pastatą galima apžiūrėti tik iš vidaus, kadangi jo viduje vyksta remonto darbai ir jis neveikia iki 2015 metų vasaros sezono.

Nacionalinis Latvijos meno muziejus

6) Rygos Kristaus Gimimo stačiatikių katedra (dažniausiai vadinama tik Soboru). Šis Soboras – pats didžiausias stačiatikių maldos namų statinys visose Baltijos šalyse. Šventovė yra itin didinga ir įspūdinga, kadangi šventovė puošta penkiais kupolais, kurie dengia kitus bokštus. Dažnas interjero specialistas šio pastato vidų apibūdina kaip dramatišką ir orų, subtiliai praturtintą mažais langais. Ši šventovė mėgstama ne tik paprastų turistų, netrūksta ir religinių turistų, kurie svajoja čia apsilankyti nors kartą gyvenime.

Rygos Kristaus Gimimo stačiatikių katedra

7) Šv. Petro bažnyčia Rygoje atspindi viduramžių dvasią bei įkūnija to laikmečio monumentaliosios architektūros paveldą Baltijos šalyse. Šioje bažnyčioje aktyviai rengiamos meno parodos, kurių kaina yra papildoma – tai 2EUR. Įėjimas į šią šventovę nėra labai pigus, suaugusiam atsiena net 7 EUR. Pirmadieniais bažnyčia uždaryta, o kitomis dienomis galima lankytis nuo 10 iki 19 val.

Šv. Petro bažnyčia

8) Parako bokštas – įsikūręs visai šalia Latvijos karo muziejaus. Šis pastatas yra vienintelis likęs fragmentas iš buvusios Rygos fortifikacinės sistemos. Seniau jis buvo vadinamas Smilčių bokštu, tačiau nuo XVII a. jame buvo laikomas parakas, todėl bokštas įgavo kitą pavadinimą. Norint apžiūrėti šį bokštą reikia kreiptis į Karo muziejaus administraciją, kadangi šiandien šis pastatas priklauso būtent Karo muziejui. Jis dirba visą savaitę, kiekvieną dieną nuo 10 iki 18 val, o bilieto kaina suaugusiam asmeniui ir su gido paslauga atsieina 14 EUR.

Parako bokštas

9) Kačių namas – (latviškai Kaķu nams) –įdomios koncepcijos pastatas pačiame Rygos senamiestyje. Pastatą gaubia ne viena legenda, viena jų byloja, kad šiame pastate gyveno turtingas pirklys, kuris nepriklausė jokiai gildijai. Už tai, kad priklys negalėjo prisijungti prie užsienio gildijų, šalia jų namų jis pastatė ištaigingus namus, kurie buvo daug gražesni už kitų pirklių. Pagrindinis pastato akcentas – tai ant stogo sutupdytos katės, kurios vokiečių pirklių pusei yra atsukusios uodegas.

Kačių namas

10) Miesto parkas ir vandens kanalas įsikūręs Rygos tvirtovės pylimų griuvėsiuose. Įvairūs želdiniai pradėti įrenginėti dar apie 1856 metus, o šiandien jie jau puošia parką nuo pat Centrinės stoties iki K. Voldemaro gatvės. Parko teritorija driekiasi beveik 13 hektarų plote, o kanalo ilgis siekia net 3,5 km.

Miesto parkas

Laisvės paminklas

12) Melngalvių rūmai (House of the blackheads)- pastatų ansamblis, pastatytas 1334 metais ir iš pradžių vadinti Naujaisiais rūmais. Ne kartą rūmai buvo perstatyti, iki XIX a. virš rūmų įėjimo atsirado liūtų figūros, o priestato kampe – Šv. Jurgio statula. Darbo laikas – nuo 10 iki 17 :00. Įėjimo kaina svyruoja nuo 2-3 EUR.

Melngalvių rūmai

13) Rygos ir Latvijos arkivyskupo katedra ir Katedros parapijos bažnyčia. Vos už 4 EUR galima apžvelgti istoriškai vertingą Rygos katedrą, kuri viduramžiais buvo centrinė Livonijos katedra.

Latvijos arkivyskupo katedra ir Katedros parapijos bažnyčia

14) Latvijos nacionalinė opera – vietiniai ją vadina Latvijos baltaisiais rūmais. Tai iš tiesų itin didingas pastatas, kuris įsikūręs Aspazijos bulvare, visai šalia vaizdingo miesto kanalo. Šiame pastate Nacionalinės operos ir baleto trupės dirba jau 90 metų iš eilės.

Latvijos nacionalinė opera

15) Rygos centrinis turgus – įsikūręs kone pačioje Rygos širdyje, vos už keliasdešimt žingsnių nuo Vecrygos, Dauguvos pakrantėje šalia Rygos Autobusų stoties ir Rygos Centrinės geležinkelio stoties. Netoli ryškaus tarybinės architektūros pavyzdžio įsikūręs 21 aukšto Mokslų akademijos pastato įsikūręs unikalus ir vertas dėmesio objektas – Centrinis Rygos turgus. Jis – vienas didžiausių veikiančių turgų Rytų Europoje. Čia kasdien apsilanko nuo 80 000 iki 100 000 žmonių. Turgus – populiari vieta apsipirkti tiek vietiniams, tiek turistams.

Rygos centrinis turgus

The post Rygos lankytinų vietų TOP-15 appeared first on ECOLINES blog.

Kelionėje autobusu netgi spėjome kažką pasiskaityti daugiau. Greitai nusprendę keliauti, spėjome tik nugriebti knygelę su trumpu Rygos aprašymu. O autobuse susipažinome su Marku – ne kartą besilankiusiu Rygoje Estu, kuris tuo momentu keliavo namo po kelionės Berlyne. Jis parekomendavo keletą vietelių, tačiau neturėjome kur užsirašyti, tai jos taip ir liko galvoje… Iš tiesų labai smagus vaikinas pasirodė, pripasakojo tiek savo nuotykių, kaip vos spėjo į autobusą – nedaug trūko, kad iš paskos bėgtų paskui autobusą, nes prieš tai dieną lankėsi Berlyno baruose. O važiuojant pro Varšuvą matė daug moterų su mini sijonais tranzuojančių fūras, iškart aišku kas ten buvo

Kelionė su juo greit prabėgo, nes kelias nelabai įdomus buvo. Daug teko stodinėti, nes nuolatiniai kelio remontai. Įdomiau pasidarė Latvijoje, kai pravažiavome kelis labai gražius miestelius, apie kuriuos Markas papasakojo dar keletą istorijų Autobuse buvo Wi-Fi, tačiau su tokia „enciklopedija“ šalia net neteko juo pasinaudoti. Autobusas nebuvo pilnas, todėl aplinkui sėdėjo nedaug žmonių, nebuvo baisu sėdynes išsitiesti, nes kai kada kiti pyksta )

Tai buvo pirmoji kelionė ECOLINES, net nelabai žinojome, kur jie keliauja, bet kai pamatėm šitą žemėlapiuką, pasaulis atsivėrė prieš akis. Tai galima sakyti buvo pirmoji mano kelionė, kuri užkrėtė, dabar mano sąskaitoje yra apie 13 aplankytų šalių )

Apie orą Rygoje

Gražus saulėlydis

Lauke vėjuota kaip prie didelio vandenyno. Jei važiuosite į Rygą, pasižiūrėkite, kokį pranašauja vėją…nes papildomi drabužiai pavasario vidury nebūtų pamaišę. Taigi nukeliavome į centrą ir iškart atsidūrėme pagrindinėje (gal ir ne) aikštėje prie rotušės ir didelės šv. Petro bažnyčios (Sv. Petera liuteranu baznica – kaip matote, tikrai mūsų broliukų kalba ). Už 2 LVL galima pasikelti į bokštą, iš kurio matosi visas miestas. Tiesa, 1LVL=5LT, taigi 10LT atrodė tikrai nemažai…bet velniai jų nematė, juk atostogos! Būtų buvę geriau pasisukti apžvalgos ratu, kuris tuo metu viešėjo Rygoj, bet mes to net nežinojom, o ir kaina ta pati. Taigi, pasikėlėme liftu į 4 aukštą ir mūsų laukė tikrai gražus vaizdas ir dar didesnis vėjas. Didelis vėjas – gūsiai minimum 20m/s plius žvarbumas, kuris leido pajusti, kad žiema dar nesibaigė. Prisifotkijom, paklausėm vietinio latvio pasakojimų apie Rygą ir nusileidom žemyn. Ne vieni lietuviai korumpuoti pas mus valdovų rūmai, pas juos nacionalinė biblioteka, kurios statybos kainuoja daugiau, nei visas mūsų broliukų sostinės centras (taip jie juokavo tada).

Aišku, dar ta biblioteka nebaigta statyti ir yra kur kas mažesnė negu jų planuose buvo numatyta. O patikėkit, tai tikrai įspūdingas pastatas, aišku atrodo kaip milžiniškas verslo centras ir nė iš tolo bibliotekos neprimena.

Nusileidus ant žemės beliko susirasti turistų informacijos centrą. Gerai, kad mūsų kompanionai mums jį “pažymėjo” Rygos žemėlapy (nubrėžė didelį rutulį su maždaug vieta). Antras gerai, kad tranzuodami “pagalvojom” apie Latvijos bei Lietuvos žemėlapius (nežinojom net kur tie Anykščiai). O trečias geriausias, kad info centro tame rutuly net su žiburiu nerasi. Vaikščiojom gatve pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, bet neradom… Pagaliau įsidrąsinom paklausti, bet vaikinas nežinojo. Aišku, vietiniams tikrai nerūpi, kur rasti tą prakeiktą info centrą. Gerai, kad ten policininkai laisvai šneka angliškai, tai vienas net nuvedė į tą gatvę, kur info centras “turėtų būti”. Bet jo vėl nebuvo..kol pagaliau sutikom lietuvių turistų grupę su gidu, tai jis ryškiu rusišku akcentu parodė tikslią vietą. Aišku, jokios žalios raidelės nebuvo, buvo tik užrašas Riga Live, kuriam rasti kainavo šiek tiek nervų. Bent tiek… Dabar galėjom pagaliau su normaliais žemėlapiais keliauti ieškoti mūsų hostelio.

Hostelių apžvalga

Ieškoti teko neilgai, nes pasirodo jis buvo prie pat visų pagrindinių objektų. Hostelio pavadinimas Riga Hostel – pats mieliausias kada nors mano aplankytas hostelis (lankyti yra, deja, tik 3)… Kaina buvo net labai priimtina, viena naktis 4,20LVL+pusryčiai ir kambarys su 12 lovų. REKOMENDUOJU šį hostelį ne tik dėl kainos, bet ir dėl:

Hostelio viduje

• common room, kuriame nemokamas internetas, skambanti gera muzika, televizorius, jaukios sofutės, nemokama kava, arbata, virtuvėlė bei daug įdomių keliauninkų;
• staff’as superinis. Dirbo panelė, kuri tiesiog švytėjo, juokavo, domėjosi mumis, pasakojo apie Rygą. Ko tik klausėm viską atsakė, rekomendavo keletą barų, palydėjo į kambarius, papasakojo, kas dar kur gyvena…vienu žodžiu pasijutom kaip namie (:
• pusryčiai, kad ir kokie skurdūs, bet labai mieli. Pagrinde sumuštiniai ir dribsniai. Jaunam keliautojui daugiau ir nereikia;
• vakarais daug svečių renkasi common room, galima žiūrėti filmus, žaisti, rūkyti kaljaną, rengti vakarėlį;
• vieta – pats centras, vos penkios minutės nuo laisvės statulos;
• Kambaryje užrakinamos spintelės ir kambarys gana erdvus;
• puikus žemėlapių pasirinkimas, rekomenduojamų ir nerekomenduojamų vietų sąrašas, autobusų tvarkaraščiai ir be galo miela aplinka….Minusai:
• Smirdantis ir nelabai higieniškas tualetas bei dušas;
• Kartais baisu dėl saugumo;

Išvada: jei būsit Rygoje, išbandykit Riga Hostel, nes jis superinis.

Barai Rygoje

Vakaras praėjo puikiai, susipažinome su verslininku lenku, kuris man pasirodė labai įdomus. Socialine darbuotoja iš Latvijos – labai miela ir draugiška, papasakojo, kur mums vertėtų dar nuvažiuoti. Fotografu rusu, kuris važinėjo po Europą darbo reikalais. Sunkiai jam sekėsi anglų, tai tiek ir tebendravom. 3 pietiniais ispanais – tikras prakeikimas jie, nepažįsta žodžio ne. Taip pat, sužinojau, jog pietiniai ispanai nuo šiaurės skiriasi kaip diena ir naktis: pietūs yra temperamentingi mergišiai, šiaurė labiau panašūs į lietuvius – ramūs, sunkiau prisileidžiantys ir dar pakankamai šilti. Taip pat dar vienu rusu iš Sankt Peterburgo, kuriam nepatiko Rusijos žmonių mąstymas ir santvarka (so strange) ir 2 girtais norvegais, kurie išgėrę “šiek tiek” alkoholio tampa tikrais bendravimo asais

Barų žemėlapis

Vakaras baigėsi bare, kurį rekomendavo hostelio panelė. O ji rekomendavo keturis:

1.  “I love You” – nežinau apie ką, bet antradienį jis buvo uždarytas, Vieta Aldaru iela
2. Kabakas su labai labai gera muzika, sofutėm bei įvairiais vykstančiais undergroundo renginiais; alus 0,9 LVL ir 1,5 LVL. Vieta: kitoj pusėj gatvės negu basejkalns, netoli laisvės staulos, Aspazijas bulv.
3. Labai gera vietelė šiltiems ir pigiems pietums. Deja, vakare ten nelabai kas būna, bet dieną tikra studentų ir jaunų žmonių pavalgymo vieta; Vieta-Kalku iela, prie rusų dramos teatro ( Krievu dramas teatrs)
4. Tikras Erasmus’ininkų baras. Jeigu nueisi, draugų tikrai susirasi. Tik kartais būna apytuštis, bei alus 1,5 LVL = 7,5 LT, Vieta Peldu iela

Ryte turėjom judėti namo, bet velniai nematė. Reikėjo likti!

Apie Old Town City Hostel

Likom, tik teko kraustytis į kitą hostelį, Old Town City Hostel…Ir jame buvo smirdantys tualetai, labai nemiela virtuvė, šaltas common room, baisūs laptai (jei didelis lagaminas, tai ten būtų prakeikimas užlipt), didesnė kaina, jokių pusryčių ir 16 lovų kambarys. Staff’as ne toks jau ir draugiškas, tik hostelio svečiai baisiai įdomūs: anglas daug žinojo apie Lietuvą. Ypač keistų istorijų iš senelio apie drąsias lietuves pokario metais. Kitas svečias – latvis, kuris paneigė visus prasimanymus apie jūrų burbulus ir džiunglių šniūrus. Taip pat, kaip mes negražiai latvius vadiname visokios žirgo galvom, taip jie mums irgi turi keletą trumpinių, man rodos, vienas iš jų skamba „liešiai“. Kokie mes, tokie ir kaimynai

Ir katėms yra hosteliai

Ką verta aplankyt neminėsiu, nes objektų daug, o užėję beveik niekur taip ir nebuvom. Tiesiog trankymasis po miestą visai nieko. O jeigu netyčia Rygoj užkluptų geri orai, nepagailėkit 1 lato ir nuvažiuokit traukiniu į Jūrmalą, kur laukia tikrai kitokia jūra

Na ir paskutinę dieną teko tranzuoti namučio, nes neturėjom galimybės nusipirkti bilietų. Neturėjome nei kompiuterio, nei autobusų grafiko. Aišku į autobusų stotį nueiti tingėjome. Sakė, jog galima nusipirkti bilietus vietoje…nu bet velniai nematė

Iki tranzavimo vietos lengva patekti 26 ir 23 autobusu nuo prie vidurinio tilto esančios stotelės Akmens iela. Stotelė kitoje pusėje upės negu senamiestis. Pavažiavus iki stotelės pavadinimu Par…. (iš viso 3 žodžiai), atsiveria puiki tranzavimo vieta, iš kurios mus paėmė tiesiai į Vilnių po kokių 4minučių. So lucky

Jūratė

The post 2 dienos Rygoje appeared first on ECOLINES blog.

Atvažiavome, palyginus. labai greitai. Didžiąją laiko dalį autobuse praleidau miegodama, o draugas naudojosi wi-fi teikiamais malonumais.

Stotyje buvom likus maždaug dviem valandom iki koncerto. Mums labai pasisekė, kad susiradom keletą žmonių, kurie ten važiavo taip pat dėl šio koncerto, todėl visiems kartu nebuvo sunku rasti tą parką, kuriame vyko visas šou.

Prie įėjimo būtų tekę laukti kokią valandą, bet mes gan naglai prasmukom. Užsiėmėm visai neblogas vieteles, tad viską matėme labai gerai.

The Killers koncerte Rygoje

Po koncerto, gavome puikų pasiūlymą nakvoti kartu su žmonėmis, kuriuos sutikome autobuse. Nakvynė mums išėjo nemokamai, nors vieta neprašmatniausia: šiek tiek apleistas jų pažįstamų butelis. Na bet svarbiausia, kad neteko patiems ieškotis, kur pernakvoti.

Sekančią dieną nusprendėme aplankyti garsųjį Rygos zoologijos sodą.

Draugės žirafos

Vėliau pasivaikščiojome po Rygos centrą, išgėrėme kavos ir jau judėjome link autobusų stoties, kadangi bilietus pirkome iškart pirmyn ir atgal. Taip gavosi šiek tiek pigiau.

Girdėjau, kad Rygoje yra šaunių vietelių pasilinksminti, tad, manau, jog smagu būtų nuvažiuoti ten visam savaitgaliui. Juolab, pasieškojus autobusų bilietų iš anksto, pakeliauti galim išties pigiai.

The post Trumpai Rygoje appeared first on ECOLINES blog.

Prasibrovę per turginėtojų minią negalėjome nepastebėti visus aplinkinius pastatus praaugusio bokšto. Tai 107m aukščio Mokslo Akademija, kitaip sakant, tarybinė Empire State Building versija. Pasinaudojome proga apžvelgti Rygos panoramą ir susidaryti preliminarų dienos maršrutą- už 2.5Ls vienam asmeniui pasikėlėme į 17-tą aukštą. Pirmiausiai į akis krito Dauguva-plati, puošiama gana įspūdingų tiltų- kuria didmiesčio atmosferą. Taip pat, už jos kyšantis ‘eifeliškas’ televizijos bokštas..Kiek nuliūdome perskaitę, kad šis aukštesnis už mūsiškį. Senamiesčio vietą išdavė bokštai bokšteliai, bažnytėlės. Ta kryptimi ir pasukome, kai romantišku vaizdu besimėgaudami sušveitėme savo vištienos pyragą ir sužvarbome nuo padanges varstančio vėjo (Ryga kaip miestas, įsikūręs netoli jūros, prieš Dauguvos žiotis ir turintis keletą ežerų savo ribose, yra tikrai vėjuota, na bet lapkričio mėnesį dėl to jos per daug nekeikėme ).

Vaizdas nuo Latvijos Mokslų akademijosstogo

Pakeliui užsukome į turistų informacinį centrą, kur prisirinkome lankstinukų su lankytinomis vietomis ir žemėlapiais. Nusprendėme zoologijos sodą ir automobilių muziejų atidėti kitam apsilankymui ir dieną paskirti centro išnaršymui. Pirmiausiai pasiekėme Petro bažnyčią ir žymiuosius Brėmeno muzikantus nučiupinėtomis nosimis. Šalia mezginiais beprekiaujanti močiutė, pasirodo, yra lietuvių palikuonė ir maloniai patarė, iš kurios pusės fotografuojantis turėsime gražesnių ‘kadrų’, bei pasiūlė nuolaidą kepurėms..

Brėmeno muzikantai Rygoje

Visai netoliese aptikome kampelį su akmens ir geležies sodo dekoracijomis. Ne..dekoracijos nelabai tinkamas žodis- greičiau jau meno kūriniai. Kaip jums mintis kieme pasistatyti Šerloką Holmsą?? Visi dirbiniai parduodami, tik, kaip ir pridera, kainos tikrai ne bet kam, oi ne bet kam, įkandamos.

Latviškas Šerlokas Holmsas

Sukome ratus senamiestyje, dėliojomės pliusukus prie aplankytų vietų, sušalome..o tada prisiminėme, ką dažniausiai gauname lauktuvių iš pabuvojusių Latvijos sostinėje– taip, Rygos balzamas Kiek buvo tekę girdėti, jis baruose patiekiamas karštas su vynuogių sultimis, deja, bent jau lauko iškabose neatradome ‘Hot Riga Balzam’ ar kažko panašaus, tad radome kitą sprendimą- kadangi Maxima apie viską pagalvoja net ir užsienyje, čia su akcija (!!!) įsigijome serbentų skonio 0.2l buteliuką, kavinukėje užsisakėme kakavos ir balzamą panaudojome kaip sirupą. Derinukas tikrai neblogas! Balzamas skanus, kakava irgi, sušilome, pralinksmėjome..na tik kainos ne visai linksmos. Kava, arbata, kakava Rygos centre kainuoja 1,5-2 Lv (7,5-10Lt) ir daugiau. Toliau bandėme įsibrauti į Juodagalvių gildijos rūmus, buvo tekę girdėti, kad jie „įspūdingi“, deja, sužinojome, kad kaip turistai čia nepateksime iki 2015m. tačiau ir iš išorės buvo gražu pažiūrėti.

Beieškodami Rygos pilies atklydome į Dauguvos prieplauką, kurioje radome medinę skulptūrą. Informacinė lentelė apšvietė mus, kad už stiklo stovintis „vyrukas“- legendinis Rygos įkūrėjas galiūnas Kristupas. Nejučia atėjo piktžiugiška mintis, kad mūsų Geležinis Vilkas atrodo kur kas geriau už sakais apibėgusį medinuką. Dar kartelį pasigrožėjus tiltais ir banguojančia Dauguva, pašaukė gamta. Jau svarsčiau, į kokią kavinukę reikės įsiprašyti šiuo reikalu, kai prieš akis išdygo modernus namukas su užrašu ‘WC cost free’. Gal ir juokinga aprašinėti tualetus, bet turiu pripažinti, kad jie kartu su tramvajais, miesto parkeliais ir modernia stotimi man paliko labiau išsivysčiusio nei Vilnius miesto įspūdį.

Dar vienas objektas, kurio negaliu nepaminėti, netikėtai aptiktas viduramžių stiliaus restoranas Rozengrals (http://www.rozengrals.lv). Už sukurtą atmosferą 11 balų! Net sunku viską nupasakoti- rūsyje vien žvakių apšvietimas, laikmetį atitinkantys padavėjų rūbai, indai, maistas, kiekviena smulkmena..į tokią vietą pramoga užsukti tiesiog pasižvalgyti, bet ir maistas čia palyginti nebrangus, skanus, žodžiu, super vietelė!

Viduramžių stiliaus restoranas Rozengrals

Jaukiai pasisėdėję išėjome pasivaikščioti po centrinius parkelius. Atmintyje iškyla mėlynai apšviesti tilteliai, ančių pulkai ir porelė į medį įskraidinusi liepsojantį dangaus žibintą. Dar vienas dalykas, ko pasigesiu Vilniuje (ech, pasivaikščiojus po Bostono parkelius taip širdies neskaudėjo, kad pas mus jų nėra).

Kaip paskutinį akcentą savo pasakojime norėčiau paminėti gyvą muziką! Saksofonistai gatvėse, požeminėse perėjose, lengvai išprotėjusi bobutė, dainuojanti liaudies dainas ir besisukanti ratu kaip vilkelis, ir užrašai ant kas antro baro ‘Live music on Fridays and Saturdays’..belaukdami autobuso pasirinkome Rock’n’rollo užeigą, kurioje tą vakarą koncertavo Pete Anderson su grupe. Pasivaišinome puikia kepta duona, patrypėme pagal Elvio Preslio dainas, sumetėme į linksmųjų muzikantų arbatpinigių kibirėlį paskutinius latus ir atsisveikinome su Ryga..iki kito karto geltonasis ECOLINES autobusas iš tolo leido jį surasti ir greitai pargabeno mus (ir, žinoma, lauktuvinius Rygos balzamo butelaičius) į miegantį Vilnių.

Pete Anderson su grupe

Taigi, vis dar džiaugiuosi sumanymu apsilankyti didžiausiame Baltijos šalių mieste, liko šilti prisiminimai ir mintis, kad dar tikrai ten sugrįšime..

Beje, kapus visgi aplankėme. Kitą dieną, kai jau buvo nuslūgusi didžiausia Vėlinių banga

Aistė

The post Viena diena Rygoje appeared first on ECOLINES blog.