Hallo, Berlyne!

Nežinau, ar kas skaito – skaitys, bet štai aš vėl čia, pasiruošęs pažerti šiek tiek akimirkų iš savo kelionės po nepamirštamą Berlyną.

Jau esu minėjęs, kad šis miestas neįsilieja į bendrą Vokietijos santvarką. Kodėl taip yra – manyčiau, kad tai labai didele dalimi lėmė jo padalijimas II pasaulinio karo metu, ko pasekoje šį miestą valdė netgi ketverios pasaulio jėgos, tuo tarpu patys vokiečiai buvo prispausti ir jiems viskas primetama. Visgi, tai tikrai didi tauta, kuri sugebėjo išgyventi ir du pasaulinius karus, kuriuos pradėjo, pralaimėjo ir visgi sugebėjo vėl pakilti kaip Feniksas iš pelenų. Bet grįžkim prie pačio miesto.

Berlynas – Vokietijos sostinė, didžiausias šios šalies miestas, taigi nesuklysime pavadindami jį šalies širdimi. Visgi, pats miesto ritmas bei jo gyventojai elgiasi daug laisvamaniškiau nei likę vokiečiai. Būtent Berlyne tikrai nenuostabu matyti būrius žmonių bėgančius per raudoną šviesoforą, mėtančius cigarečių nuorūkas ant žemės, nors stovi šalia šiukšlinių, taip pat apipaišytus pastatus, nuniokotus automobilius ir kitus, primenančius mūsų gimtą tėvynę, aspektus. To tikrai nesitikėjau iš vokiečių, kadangi begalę kartų teko aplankyti kitus jų miestus, ypač likau sužavėtas Brėmeno – jaukaus, tvarkingo ir tikrai vokiško miesto.

Visgi, ir Berlynas tikrai turi kuo patraukti akį. Teko garbė apsigyventi tikrai prabangiame ir gerame šio miesto rajone – Kurfurstendame – rajonas pasižymi gerais viešbučiais, įvairiomis žinomų dizainerių parduotuvėmis, verslo įstaigų ofisais ir pan. Pažymėčiau, kad šiame rajone tikrai ramu – per keletą mano gyventų dienų – vaikščiojau pėsčiomis dieną-naktį, taip pat, bendravau su įvairiais nepažįstamais asmenimis – ir tikrai visur buvau sutinkamas draugiškai, nuoširdžiai domimasi ar jau mačiau įvairias miesto įžymybes, taip pat netgi siūlomasi palydėti ir parodyti tai, kas jiems asmeniškai atrodo gražiausia.

Viešbutis, kuriame apsistojau – City am Kurfurstendamm

Gyvenau trijų žvaigždučių viešbutyje City am Kurfurstendamm – sutinku su pateiktu žvaigždučių įvertinimu, kadangi nors viešbutis tikrai jaukus, turintis visa, ko tik reikia puikiam poilsiui, tačiau nesijautė to, kas jaučiasi keturių ar penkių žvaigždučių viešbučiuose. T.y. preciziškumo, tvarkingumo ir pan. Vietomis grindys girgžda, kambariai įrengti kaip butai, administratoriai daugiau kalba rusiškai.. Be to, netrūksta linksmų plaučių rusų tautybės asmenų – turiu pažymėti, kad ne tik plaučių, bet ir stiprių kepenų. Teko išbandyti jėgas ugninio vandens lenktynėse su keletu iš jų. Visgi, tai tik paįvairino linksmybes šiame mieste. Apibendrinus, likau labai patenkintas už išties palankią kainą apsistojęs šiame viešbutyje – dvi paros su skaniais pusryčiais man kaštavo apie 250 Lt. Rekomenduoju, kas atvyksta į Berlyną ir nori paprasto, bet jaukaus ir išpildančio visus būtiniausius reikalavimus viešbutuko už prieinamą kainą.

Mano numylėta kavinė – Palm beach, kurioje nuo 13 iki 19 h. gausite milžiniško dydžio ir tikrai skanų šnitcelį už 5 eurus, o taip pat įvairaus alaus už prieinamą kainą – iki 3 eurų. Tik su aptarnavimu gana sudėtinga, kadangi aptarnauja rytų vokietukė, kuri stengiasi kuo greičiau viską susakyti ir nuo Jūsų pabėgti. Visgi, viskas įmanoma ypač jai pažeriant keletą komplimentų – ypač veikia apie arbatpinigius! Tikrai rekomenduoju norintiems skaniai ir nebrangiai užkąsti. Alaus atsigerti puikiai galima jaunimo pamėgtoje kavinukėje – Zeitlose. Tiesa, kainos ženkliai didesnės, užtat aptarnavimas ir aplinka stipriai geresni – štai ten ir išmečiau inkarą keletą savo vakarų iš eilės.

Galingi pietūs Palm beach kavinėje

Dabar – prie lankytinų objektų. Pirmiausia – visiems turintiems studento ISIC kortelę – nepirkit jokių daugelio rekomenduojamų Berlyno turisto kortų – patikėkit manim, daugelyje vietų su minėta studento kortele dviguba nuolaida nei su turisto, be to, sutaupysit nemažai eurų. Už dvi dienas paklojau 20 eurų, tuo tarpu nei karto nevažiavau nei su visuomeniniu transportu, nei teko „parabbatint“ – nuolaidai gauti. Taigi, peklon išmesti pinigai. Iš esmės, visas miestas puikiai pasiekiamas pėsčiomis – puikiai išvysti pėsčiųjų takai, ko stipriai trūksta Zuokiaus vizijoms mūsų sostinėje.

Ką gi aš čia aplankiau – Berlyno zoologijos parkas bei akvariumas. Turiu pripažinti, kad tikrai gražūs ir ganėtinai dideli plotai, daugybė įvairiausių rūšių surinkta, kurios pateiktos įvairiausiais rakursais. Visgi, lyginant su Dubajuj esančiu akvariumu, vokiečiams tenka tikrai po lapais palysti ir greitai neišlįsti. Tačiau jei patinka gyvūnai ar žuvytės – tikrai kviečiu, puikiai praleisite laiką. Tik pasistenkite užsukti vidurdienį arba vakarop – patikėkit manim, iš ryto ten prisideda dar vienas „gartenas“ – auklėtojos mėgsta iš vaikų darželių savo auklėtinius atsivesti, taigi gaunate tris ekspozicijas už vieną kainą! Kažkas panašaus į mažus beždžioniukus, tik net ir pačios beždžionės prisibijo jų..

Be galo graži Berlyno bažnyčia – Kaiser Wilhelm Gedachtnis. Du pastatai – lyg priešprieša tarp to, kas sena, ir to kas nauja. Kadangi iš esmės pilna apžiūra galima tik naujojoj, tad tuo ir pasinaudojau. Tai liuteronų bažnyčia, kurioje jautiesi jaukiai. Nėra to begalinio žmogaus nužeminimo prieš amžinąjį ir visaapimantį Dievą. Tai tiesiog jo namai, į kuriuos kiekvienas yra kviečiamas, laukiamas ir kur stengiamasi, kad kiekvienam atėjusiam būtų jauku. Apsilankius Berlyne, tikrai rekomenduoju pamatyti iš vidaus šią įdomią modernistinę bažnyčią.

Siegesaule arba Groser stern. Vokietijos pergalės mergelė (pergalės statula), išdidžiai žvelgianti į miestą ir rodanti kelią Vokietijai. Ganėtinai išdidus, bet vokiečiams tinkantis ženklas, mano nuomone, daug žavesnis, nei prancūzų falo simbolis. Visgi, kiekvienam savo. Už kelis eurus galite pasportuoti ir palaipioti į tikras padanges, palaikyti žaviai Vokietijos mergelei draugijos – iš ten atsiveria puiki Berlyno panorama, o įsimylėjėliai labai mėgsta pateplioti įvairius meilės užrašus, kas griežtai draudžiama!

Reichstagas – vokiečių parlamentas, kuris rekomenduojamas aplankyti kiekvienam turistui. Neva, atsiveria puiki Berlyno panorama ir pan. Visgi, šio malonumo atsisakiau ir aplenkiau statinį iš tolo, kadangi pripažinsiu, bet savoj šaly vyriausybė įkyrėjo iki gyvo kaulo, tad dar svetimą žiūrėt – ne dėkui.

Branderburgo vartai – didus ir gražus statinys, Vokietijos istorijai reiškęs tikrai daug. Visgi, šiuo metu tai gana kasdieniška berlyniečio praeinama vieta, tad nebeliko ir tokio jos kultūrinio reikšmingumo.

Brandenburgo vartai

Unten den Linden  alėja – ambasados, iš kurių įsiminė rusų ambasada.. Net keli apsaugininkai, pikti ir ginkluoti lyg dantų, aktyviai saugantys ambasadą. Tik nesuprasi ką nuo ko saugo – vokiečius nuo rusų ar atvirkščiai. O šiaip – gatvių taisymai viduryje dienos, šiukšlių pilnos pakampės – Vilniaus kasdienybė. Tad už tai pinigo mokėt neverta.

Vokietijos istorijos muziejus, Berlyno siena, Teroro topografijos muziejus, Sachsenhauseno koncentracijos lageris – tai vietos, kurias tikrai privalote pamatyti. Kontrastingos, turinčios ką parodyti ir išgąsdinti/ sužavėti pagal poreikį vietos. Tai objektai, menantys didžiulius įvykius, kurių kiekvienas lėmė įvairiausius istorinius įvykius ar pokyčius, taigi tikrai praleisti puikų laiką tyrinėdami kiekvieną iš išvardintų vietų.

Bendras įvertinimas – Berlynas tikrai nėra miestas, kuriame „žydi“ kultūriniais objektais  ar kuris gali pasigirti be galo įspūdinga architektūra. Visgi, jis turi kažką savito, tokio, kas lemia, jog žmonės atvykę ir prabuvę čia mėnesį ar daugiau, prisiriša prie miesto ir nebenori niekur išvykti. Tai pati savijauta, jų mąstymas ir aplinka. Būtent todėl Berlyne gausu ne tik vokiečių, bet ir užsieniečių, kurie šį miestą mini, kaip vieną įstabiausių pasaulio kraštų. Mano vertinimas – kiekvienas turite pamatyti ir patys nuspręsti ką manote apie jį. Tai miestas, kurio vienareikšmiškai neįvertinsi.

Tiesiog Linas.

Šis įrašas patalpintas kategorijoje Vokietija

Parašykite komentarą