Jau prieš paliekant Varšuvą, prisėdau populiariame Lokal Vegan Bistro; staliuko teko šiek tiek palaukti (sakė, kad dažnai taip nutinka). Nors buvau gan soti, tačiau nutariau dar „dėl visa ko” užsisakyti populiarų lenkišką užkandį – zapiekanka (15 zl) – užkeptą sumuštinį su tempeh, pievagrybiais, vegan sūriu ir majonezu bei kepintais svogūnais. Dėl manęs, to sūrio galėjo ir nebūti (dažnai jie sugadina, o ne pagerina reikalą). Bet čia juk drunk food, ir dar su tempeh. Todėl pagal šiuos kriterijus gauna dešimt balų. Vienintelė problema – kai valgai tokį sumuštinį blaiva(s), tenka stengtis neišsiteplioti veido. Nesėkmingai. Draugė sakė, kad kuomet zapiekankas kerta vakarėlių liūtai, tai nei patys rūpinasi padažuotais veidais, nei kas į tokius dėmesį kreipia

Iki kito karto, Varšuva!

VIDEO filmas:

The post „Ką valgo veganai?” Varšuvoje appeared first on ECOLINES blog.

Kelionę dviese pradedame ketvirtadienio popietę pasirinkdami Ecolines maršrutą iš Kauno į Varšuvą. Kadangi dirbu pati sau, negalėjau atsidžiaugti pakankamai sparčiu internetu kelionės metu ir pasinaudojusi proga atrašiau visus klientų laiškus. Savaitgalio darbais neužkrausiu! Po kelių valandų pasiekiame vakarinę Varšuvos stotį ir įšokę į Uber lekiam link savo viešbučio.

Nusprendėme apsistoti Bez Kantow Boutique, ne tik dėl patogios vietos, bet ir įspūdingo interjero. Net ir išrankiausi Varšuvoje gali pasirinkti iš daug stilingų vietelių, būtent tokių kaip ši. Nusprendžiame trumpam išlįsti apsižvalgyti po naktinę Varšuvą ir apsilankome KLAR kokteilių bare, kur mus pasitinka ne tik tobulai sumaišytais gėrimais, bet ir labai skaniais užkandžiais. Aptariame kelionės planus ateinančioms porai dienų ir lekiame miegoti- ryt laukia įspūdžių kupina diena.

Prabudę ir sočiai papusryčiavę Sucre , lekiam iššniūkštinėti Varšuvos gatvių. Vis stabtelim pasigrožėti įspūdinga architektūra ir padarom šimtus nuotraukų.

Vengiantiems muziejų, visada patariu verčiau apsilankyti vietinėse dizaino parduotuvėlėse, ten ne tik galima susipažinti su vietinių kūryba, bet ir rasti šį tą naudingo sau. Varšuvoje aplankome NAP interjero centrą ir Super Salon žurnalų parduotuvėlę, kurioje galima rasti ne tik lenkiškų, bet ir visame pasaulyje gerai žinomų leidinių.

Išnaršę didžiąją dalį centrinės Varšuvos, nusprendžiame pakilti į Kultūros ir Mokslo rūmus ir apžiūrėti miestą iš viršaus. Vaizdas kvapą gniaužiantis, o ir pats pastatas labai įspūdingas. Po šitiek įspūdžių reikėjo pasistiprinti, tad apsilankėme NOWO restorane, kuriame galima paragauti ne tik gerai visiems pažįstamų Europos virtuvės patiekalų, bet ir išbandyti lenkišką virtuvę, kuri šioje vietoje taip pat moderni ir labai viliojanti.

Desertą pasiliekame kitai vietelei ir po trumpo pasivaikščiojimo stabtelime draugų išgirtoje Lukullus desertinėje. Šį tinklą dar 1946 sukūrė konditeris Jan Dynowski, o šiuo metu jam vadovauja senelio pėdomis pasekęs anūkas Albert Judycki. Verta apsilankyti ne tik saldumynų, bet ir skoningo interjero mėgėjams.

Varšuvoje vaikščioti galima valandų valandas ir vis atrasti kažką naujo… Prieš vakarienę apsilankome senajame Varšuvos Universiteto miestelyje. Įėję pro pagrindinius vartus patenkame į jaukią, istorija pulsuojančią miesto erdvę, kurioje gera pasivaikščioti ne tik studentams, bet ir miesto gyventojams, bei svečiams.

Po šitiek vaikščiojimo nusprendžiame atsipūsti ir vakarienei pasirenkame Opasly Tom restoraną, kuriam vadovauja šefas Tomasz Janiczek. Išbandome moderniosios lenkiškos virtuvės patiekalus ir liekame be galo sužavėti.

Po vakarienės aplankome keletą naktiniu gyvenimu pulsuojančių miesto vietų. Čia daug neišsiplėsiu, bet pasirinkti tikrai yra iš ko. Mums didžiausią įspūdį paliko: Cafe Kulturalna, Bar Studio, Smolna.

Trečia kelionės dieną praleidžiame visai, kaip vietiniai. Papusryčiavę prancūziškame bistro Charlotte, šokame ant miesto dviračių ir apsilankome Centrum Sportowo-Rehabilitacyjne baseine, kuriame ne tik galima rimtai paplaukioti, bet ir pasirinkti poilsį pirtyse.

Po sporto visada norisi pasistiprinti, tad aplankome Ujazdowski pilyje įsikūrusio šiuolaikinio meno centro kavinę, o po pietų užsukame apžiūrėti ir esamas ekspozicijas. Apžiūrime vietinių ir užsienio kūrėjų darbus, o po parodos ilgai vaikštome įspūdingame Lazienki parke. Tai- didžiausias parkas Varšuvoje, užimantis net 76 hektarų plotą miesto centre. Jame rasite labai daug gražių objektų, tarp kurių – antikinio stiliaus teatras, mano jau minėtas šiuolaikinio meno centras, oranžerijos ir praktiškai ant vandens stovintys įspūdingi rūmai.

Po pasivaikščiojimo, stabtelime Karma Cafe paskanauti tapas ir aptarti apsilankymą Varšuvoje.

Pasižadame sugrįžti ir daugiau nebeignoruoti šios kaimyninės sostinės teikiamų pramogų.

Per keletą minučių pasiekiame Varšuvos centrinę stotį ir sėdame į Ecolines reisą namo…

Kotrynos straipsnio anglų kalba nuoroda:

Weekend in Warsaw, Poland with Ecolines

The post Blogerė Kotryna Bass: Ne turistinis savaitgalis Varšuvoje – ką verta nuveikti? appeared first on ECOLINES blog.

Autobuso viduje

Kelionė į Varšuvą autobusu buvo pati įdomiausia. Važiuoti į Varšuvą turėjome dieną, o vakare apsigyventi hostelyje. Dar paminėsiu, dažnai važinėjant ECOLINES autobusu, galima dalyvauti BONUS programoje, kurioje užsiregistravus ir kiekvieną kartą pirkdamas bilietą, gauni taškus, už kuriuos galima gauti didelę nuolaidą arba nemokamą bilietą! Taigi į šią kelionę leidausi gal su 70% nuolaida.

Kadangi prieš tai naktį buvau mažai miegojus – specialiai, kad pramigčiau visą kelią autobusu, tačiau šalimais važiavo moteris. Pasirodo lietuvė! Labai maloni ir faina, papasakojo apie save. Ji važiavo į Miuncheną aplankyti dukros ir padirbti. Smagu! Taip pasišnekant ir praėjo kelionė. Pasiekus Varšuvą labai stipriai lijo, todėl autobusas važiavo daug lėčiau. Buvo jau kokia 23 val kai patekom Varšuvos priemiesty į kamštį. Girdėjau, kad Varšuva garsėja kamščiais, bet 23val kamštis!!! Po 20 minučių supratome, kodėl tokia spūstis. Prasidėjo potvynis. Nuo gausaus lietaus vanduo nesugebėjo subėgti ir užtvindė greitkelio juostas, liko tik 1 pravažiuojama. Dėl tokio staigaus susiaurėjimo ir lėto važiavimo susidarė gana didelė automobilių eilė. Aišku dar pora mašinų buvo paskendusių, daug net nesiryžo važiuoti, o autobusas kaip amfibija pravažiavo, sukeldamas mažas bangeles. Tai bent nuotykis!

Varšuva per Kalėdas

Vėlavome į stotį, tačiau po tokio kelio visai normalu Į hostelį teko važiuoti taxi, bet nedaug kainavo, nes paprašiau vietinių padėti jį išsikviesti. Gyvenau Krokodyl hostelyje.

Princo Józef Poniatowski paminklas prezidentūros kieme

Apie Hostel Krokodyl:

• Vieta – toli nuo centro, tačiau lengvai galima nuvažiuoti iki centro tramvajais. Važiavimo trukmė 20 min, o kaina buvo lyg 1,2 Zloto – bet manau kainos bus pasikeitę;
• Hostelyje yra rakinama mašinų aikštelė, į kurią patenkama tik įleidus darbuotojams – labai saugu, tačiau aikštelė nedidelė;
• Pats hostelis gana didelis ir labai tvarkingas. Common room tamsių spalvų, kurios suteikė jaukumo. Buvo daug stalo žaidimų, DVD su dideliu filmų pasirinkimu, Wi-Fi;
• Ryte laukė visai skanūs pusryčiai. Galima buvo rinktis ką nori valgyti, o pasirinkimas gana platus, tualetai švarūs, dušuose, deja, nebuvau, o virtuvėje nemokama kava, arbata, cukrus ir kiti būtiniausi dalykai
• Vienintelis hostelio minusas – vieta. Darbuotojai labai malonūs, šnekūs, pilna žemėlapių ir kitos informacijos;

Transportas Varšuvoje nėra pigūs. Yra ir viena metro juosta, kuria pavažiavome dėl linksmumo Metro traukiniai važiuoja labai dažnai, kas 5-8 min. Varšuva yra padalinta į dvi zonas, pirmąją ir antrąją. Tikriausiai būsi pirmojoje zonoje, į kurią įeina beveik visas miestas. Žemėlapį rasi čia. Bilietėlius galima nusipirkti specialiuose ZTM automatuose arba spaudos kioskuose! Įlipus bilietėlį reikia pažymėti. Išsami informacija apie visas transporto priemones: http://www.ztm.waw.pl/index.php?c=126&l=2. Kainos: bilietėlis į vieną pusę 4,4 PLN, 24 valandų – 15 PLN. Kontrolės daug, todėl geriau nusipirkti bilietėlį

Varšuvos universiteto biblioteka

Ką veikti Varšuvoje:

• Visą dieną galima paskirti Koperniko mokslo muziejui: http://www.kopernik.org.pl/en/ Tai muziejus, kuris man paliko didžiausią įspūdį, nes jame ne sausa istorija ar teorija, bet teorija pagrįsta praktika – paskaitai išradimo veikimą ir bandai bandymą pakartoti pats, gali lyginti su kitų lankytojų rezultatais, daug informacijos su tavo bandymais gali atsiųsti į tavo paštą. Tikrai labai įdomu. Už bilietą sumoki gal 20 ar daugiau litų, tačiau jį gali naudoti visą dieną. Pabuvęs kažkiek, gali išeiti į miestą užkąsti ir vėl grįžti, nes poros valandų viduje mažoka;

Koperniko mokslo muziejuje – tikrai sunku sudėlioti vienam

• Pavalgyti galima bet kur aplink centrą, maistas nebrangus, kokybiškas ir skanus
• Senamiestis nėra labai WOW, tačiau yra žavi turgaus aikštė, Karališkoji pilis, kelios gatvelės prie jos bei  pagrindiniai rūmai. Kalėdų laikotarpiu tikrai gražiai atrodo, kažkuo primena Maskvą
• Netoli centro yra labai gražus Lazienki parkas ir rūmai (Lazienki Krolewskie) – kitaip vadinami vandens rūmai ar Rūmai ant vandens. Tikrai viena gražiausių Varšuvos vietų, kurioje labai daug voveraičių, medžių, yra amfiteatras ir viskas tikrai gražiai atrodo;

Lazienki parkas

Nacionalinis futbolo stadionas vakare – tikrai didelis ir įspūdinga vaizdas;

Tai tiek visko galima pamatyti per dieną ir spėti į lėktuvą vakare

Jūratė

The post Varšuva, aš atvažiuoju! appeared first on ECOLINES blog.

Pigus hostelis Krokuvoje su nepakartojamu vaizdu

Kad kalėdinis laikotarpis atėjo, matosi ir iš pagrindinės aikštės Krokuvoj – ruošiama eglučių mugė.

Eglučių mugė Krokuvoje

Einam link autobusų stotelės, iš kurios nuveš mus į tranzavietę, dairomės visur, kaip turistai (nu ir esam) ir akys užkliūva už užrašo „Glory hole“. Įdomu. Dėl to įdomumo ir net ranka sudrebėjo laikant telefoną rankoje. Neužėjom vidun. Tai paliekam kitiem turistam.

„Glory hole“ Krokuvoje

Susirandam autobusą, paduodam pinigą popierinį, sakau „dwa“, vairuotojas kažką pasakoja, kalba, kaip ir nesuprantu ką, bet ausys vieną, kitą žodį pagauna ir jau vaikštom visur aplinkui ieškodami pasismulkint į metalą. Šiaip ne taip radom, ir jau stovim krokuvos priemiesty prie „draudžiama sustoti“ ženklo su ta pačia picos dėže ir užrašu WWA (Warszawa trumpinys, o ne tų vaidybinių melodramų su kovos elementais, kur visi aiškinasi santykius ringe apsirengę triko). Kad žmonės nebijo ten sustoti supratom greitai, net teko eit truputį toliau, kad matytumėmės už po nelegaliai stovinčių mašinų. Sustoja vyras, angliškai nemoka, mes – lenkiškai. Supratom, kad nenuveš iki Varšuvos, bet rodo lipt vis tiek, įlipom. Važiuojam važiuojam ir pasimato šaltuoju metų laiku tranzavimo minusai – pradeda temt anksti. Paleidžia beveik sutemus netoli Varšuvos degalinėj, lieka keturiasdešimt kilometru. Įprastai degalinės tokiu atveju yra gerai, bet ne šįkart – automobiliai vietiniai, link Varšuvos važiuojančių nėra. Į koncertą spėt reikia, tai patraukiam į autobusų stotį miestelyje. Mažo miestelio autobusų stotis, kuri atrodo nelabai skirtųsi ir nuo Lietuvos mažų miestelių stočių. Sovietinio palikimo pastatas, kampuose gert nevengiantys nevieną dešimtį metų vyrai. Lipam į autobusą, pasirodo – beveik ekspresas, tik viena stotele iki Varšuvos. Išlipam kažkokiam lyg autobusų parke, susirandam stotelę ir lekiam link hostelio (p.s. gyvenom Adventura Hostel http://www.booking.com/hotel/pl/adventura-hostel.en-us.html ) ir tikimės, kad koncertas kažkiek vėluos. Įlipam į autobusą, o ten – galimybė bilietuką nusipirkti kortele! Vilniuj butu gerai tai. Susitvarkom hostely reikalus ir pusiau begte link parduotuves, po to stotelės ir koncerto vietos, kuri yra netoli Wilenska gatves, o čia tokia ir grupė grojanti ska yra Vilniuj.

Wilenska gatvė

Ateinam į koncerto vietą prie lyg dailės akademijos ar kažko panašaus ir pamatom, kad žmonių visai nemažai susirinko. Pasirodo gerai, kad iš anksto bilietus nusipirkom, nes išparduoti jau. Nelabai smagu būtų, kai atvažiuoji iš kaimyninės šalies į koncertą ir būni neįleidžiamas, būtų visiškas fail. Bet mums nebuvo! Tik kad koncertas prasidėjo laiku ir praleidom pirmąją grupę Dad Punchers. Nieko tokio – liko dvi, dėl kurių labiau ir norėjom važiuot. Alus, susitikimas su draugais, sing-along‘ai, šokinėjimai nuo scenos – įprastai smagus koncertas.

Jos sako „like”

O kaip kelionės be sutiktų nepažįstamųjų? Tai mano kolega iškart po koncerto susipažino su mergina, kuri visiem iš eilės išliejo savo romantinių komedijų vertą padėtį. Ji gyvena su savo vaikinu Bartek ir slapčia susitikinėja su jo geru draugu ir jų abiejų kambarioku Martek ir nori būti su Martek, o ne su Bartek, nes Bartek yra nemielas, o Martek yra mielas, bet negali nes Martek ir Bartek yra draugai ir visi gyvena kartu ir taip toliau. Nu jei sumaišiau vardus, tai Bartek – blogas, Martek – geras. O Martek ir koncerte buvo.

Martek ir Bartek mergina su Viestursu

Koncertas pasibaigė, taigi kaip neaplankius centro? Centras jau pasipuošęs, tik kažkodėl keli žaisliukai ant žemės nukritę nuo eglutės..

Varsuvos žaisliukai

Deja nė vienas lietuvių nepažinojo miesto, tai klaidžiojom ilgai ieškodami vilties, kad liksim išleidę nedaug pinigų ir sotūs. Viltį atgaivino kebabai! Varšuvoj kebabinės labiau primena restoranus ar užkandines, nei kioskus, ir kebabinių pakankamai daug (tik ne tada, kai labiausiai reikia). Ir kebabai nebrangūs, ir dideli, ir dar vegetariškų/veganiškų pilna visur. Vienu žodžiu – geri! Pavargę nuo ilgos dienos judėjom link hostelio. Ir patyrėm, kuo dar Varšuva garsėja (ir Lietuvoje garsėja). Ogi jie žinomi ir dėl vietinio futbolo klubo Legia fanų, o būtent tą vakarą vyko varžybos. Ir Delfis nekartą rašė apie jų apsilankymą/apsilankymus pas mus ir mūsų areštinėse. O šito mūsų patyrimo išraiška tapo mano kolegos Viesturso kruvina veido pusė ir jo akiniai be vienos auselės. Sukrapštę paskutinius grynus pinigus, su taksi nuvažiavom į ligoninės priimamąjį, o ten susidūrėm su unikalia gydytojų praktika „ne mano problema, važiuok į kita ligoninę, pas okulistą“. Nutarėm, kad okulistas sapnuose sutvarkys žaizdas ir nuėjom į hostelio lovas ligoninių ieškot. Matyt radom.

Problematiškas antakis

Rytas. Lietingas Rytas. Diena. Lietinga diena. Nesugalvojam, ką nuveikt per lietų sekmadienį. Po miestą pasivaikščiot ilgai neišeina, tai sėdim kebabinėse, kavinėse ir stumiam laiką, kol.. Kol ieškant veiklos surandu vieną didesnių Varšuvos traukos centrų – Koperniko mokslo centrą. Čia yra dalykas, kurį man žmonės rekomendavo, bet užmiršau, tad aš stengiuosi irgi visiem rekomenduot! Įsivaizduokit muziejų, kur kiekviena smulkmena, eksperimentas parodomas yra parodomas realybeje, yra interaktyvus! Nori sužinot kokio ilgio vizualiai yra tavo žarnos? Trauk už rankenos, esančios ant žmogaus silueto. Tik turėk jam 3-4val laiko ir neateik link darbo pabaigos, nes mum dvi buvo per mažai, teko grįžt į lietingą pasaulį, dar į vieną barą ir į stotį. Autobuso laukė nemažai žmonių – autobusas turbūt pilnas ir buvo. O mes gavom pačias geriausias vietas – antram aukšte pačiam prieky. Pusė nakties prakalbėjom su iš Berlyno grįžtančia lietuve, prisnūdom ir atsidūrėm šaltoje šiaurėje – Vilniuje (bent taip atrodė).

Kodėl kiekvieną savaitgalį trini vis to pačio miesto šaligatvius? Patrink dar tau nepažintų miestų gatves! Aš trinu, ir sustoti nė nenoriu.

Gabrielius

The post Koncertai Lenkijoje (2 dalis) appeared first on ECOLINES blog.

Šiltas autobusas

Jau prieš kelionę pasižadėjau, visus kelionės netikėtumus išgyventi be burbenimų,  todėl, kai paskambino iš hostelio, kuriame išsinuomavome kambarį ir mergina pranešė , kad mes kambario negausime, dėl internetinės rezervacijos klaidos (lyg pora žmonių tuo pačiu metu rezervavosi tą kambarį) suklusau.  Mums pasiūlė apartamentus pačiame Varšuvos centre, o kainą paliko tą pačią. Rezervuotas hostelis buvo pavadinimu ,,Mish Mash“. Išvada peršasi, kad šis hostelis dirba labai atsakingai, ir internete jų reitingai labai aukšti, ne šiaip sau. ( adresas http://www.hostelbookers.com/property/prp/95131/)

Išlipus iš autobuso, Varšuva skendėjo rūke, taip, kad pažiūrėjus į viršų  pusė dangoraižio kažkur dirngdavo, o aplinkui telkšojo balos. Nieko sau, žiema pagalvojau. Aišku kitą dieną nuomonę teko pakeisti, nes buvau pagauta įsivaizduojanti, kad piečiau vadinasi žymiai šilčiau.

Tikslaus plano, ką pamatyti Varšuvoje nelabai turėjau. Žinojau, kad noriu paragauti jų pierogi, kuriais kažkada vaišino draugė iš Wroclovo ir palyginti ar tai tikrai panašu su koldūnais ar ne, nes tokie jie buvo likę mano prisiminimuose.

Su žemėlapiu, kirtome tiltą per Vyslos upę, ilgą ir platų, kurį skruodžia geltonieji tramvajai. Kitoje pusėje radome rajoną pavadinimu ,,Praga“, buvom girdėję, kad naktį ten patartina nevaikščioti, bet dienos metu įdomu.  Čia radome kelis kartus rekomenduotą kavinę/barą ,,W Oparach Absurdu“ https://www.facebook.com/woparachabsurdu  Absurdiškas ir jaukus. Dviejų aukštų baras, kuriame skamba nei tai čigoniška, nei tai balkaniška ar afrikietiška muzika, o padavėjai nešant padėklus į antrą aukštą grindys siūbuoja ir pavojingai girgžda. Galvoju, kaip savaitgaliais atsilaiko viršutinis aukštas, kai priguža daug daug žmonių, nes vieta tikrai traukia ir hipnotizuoja. Gal todėl čia ir užsisakome pierogi ir karšto vyno.

W Oparach Absurdu kavinės interjeras

Kertam kitą tiltą per Vyslą ir pasukame į Koperniko mokslo centrą, kur sugrįžta vaikystė ir atradimų džiaugsmas. Šis mokslo centras ir jame patirtos emocijos reikalauja atskirų pastraipų, todėl pasilieku jas ateičiai.

prie Koperniko mokslo centro

Pakeliui į savo gražiuosius namučius nusiperkame maistuko ir pakylame į daugiabučio 15-tą aukštą, atsiveria gražus naktinis miesto vaizdas. Kitą rytą Varšuvą fiksavome iš Kultūros ir mokslo rūmų 35 aukšto, tik už tai jau teko sumokėti apie 12 zlotų. Porą kartų apeiname apžvalgos aikštelę, iš kelių pusių vėjas labai stiprus,  ir reikia atbulomis eiti, nes tokie jau fizikos dėsniai.

Varšuva iš aukštai

Visos išvykos metu nenaudojome visuomeninio transporto (tik į ir iš autobusų stoties), todėl nuėjome nemažai kilometrų, vis dairydamiesi aplinkui. Pavasarį turėtų būti smagu išsinuomoti dviratį ir keliauti iki Lazienki parko. Kur stovi paskutinio Lenkijos karaliaus rezidencija, o aplinkui daug vandens (užšalusio). Pavasario ir dviračio nėra, todėl parką pasiekiame pėsčiomis, nustembame, kad per tokį šaltį parke yra žmonių, jie su pilnais krepšiais batono, šeria antis, balandžius. O vieno puošnaus pastato kieme pro praeivius žygiuoja ir povai, plunksnos gal kiek ir apledėjusios, bet daugiau niekaip neišsiduoda, kad jiems galėtų būti šalta.

Povai Lazienki parke

Parke stovi vienas iš Šopeno muzikos suolelių, patrynus užšalusį mygtuką, po kelių sekundžių nuskamba melodija. Tokių suoliukų daugiau yra ir senamiestyje. Visada pradėjus groti muzikai nudžiungi, lyg ji ir būtų skirta būtent tau.

Parką paliekame jau temstant, kojas ir rankytes pasišildyti sustojam vienoje iš kavinių ,,Prasowy“  kuri daugiau pasirodo kaip valgykla, bet su jaukiu ir šiltu interjeru ir labai mažomis kainomis, aplinkui sėdintys lenkaičiai valgo kepsnius su burokėliais, o mes na vėl pierogi ir skanius blynus su sūriu. Tikrai verta vieta užkąsti https://www.facebook.com/Prasowy

Prasowy vagykla/kavinė, kur skanu ir verta pasisotinti

Grįžtame į Zachodnia stotį ir įlipame į šiltą autobusą. Autobusas atgal  važiuoja be sustojimų tarpinėse stotelėse, autubuse duoda pledukus apsikloti, o tai gerai, nes nereikia vežtis savojo. Taigi 5 valandos ryto ir mes jau Kaune, lieka valanda gardesniam sapnui ir dušui. Darbe jautiesi lyg po atostogų, nes mintyse sukasi Varšuvos dangoraižiai ir  aidi kitos kalbos frazės.

Vadinasi, nereikia laukti išsvajotųjų atostogų, prasiblaškymui ir svetimų gatvių išvaikščiojimui. Galima nusipirkti autobuso bilietą, ir džiaugtis atradus žemėlapyje pasižymėtus punktus.

gaila, kad nuotraukoje nesimato, koks pūtė stiprus vėjas ir kaip kantriai vaikas lesino balandžius

Varšuvoje architektūros mėgėjai tikrai atras juos stebinančius pastatus. Mėgstantys apsipirkti nudžiugs didžiuliuose prekybos centruose po įmantriais stiklo gaubtais. Norintys pasivaikščioti gali kelis kartus pereiti Vyslą ir tikiu, kad pavsarį jaukiai prisėsti ant vieno iš daugelio Varšuvos parko pievelių su turistiniu sumuštiniu.

The post Snieguota ir šviesi Varšuva appeared first on ECOLINES blog.

Dienos kaina yra 16 zlotų studentams.  Sakau dienos, nes gali jos visos ir prireikti, o pavargus (ir susisukus galvai) galima pasėdėti kavinukėje ir vėl leistis į įspūdžius.

Jeigu Kopernikas vienu metu buvo ir medikas, astronomas, diplomatas. Tai ir aš lankydamasi centre pabuvau daug kuo.

Pirma atrakcija kurią išbandžiau buvo įvairiausių garsų pasiklausymas. Užlipi ant plytelės, prikiši ausį prie sienos ir klausaisi daugiabalsių pokalbių iš Indijos, ant kitos plytelės Paryžiaus metro garsų, trečios- mikrobanginės. Garsas toks paveikus, kad užsimerkus gali pagalvoti, kad tu ne Varšuvoje, o kažkur dar toliau.

Įvairiausių garsų klausymas

Jeigu kada per muzikos pamokas jauteisi negabus, čia nuoskaudą gali pamiršti. Meti kauliukus- iškritę skaičiai verčiami į akordus ir sukuri muziką. Man kažkaip labai daug kartų iškrito ,,šeši“ tačiau ir tai nesutrukdė pasidžiaugti ,,sukurtu šedevru“.

Centre labai daug dėmesio  skiriama garsams ir eksperimentams su jais. Ilgai stebėjau vaiką, kuris mušė būgno lazdelėmis ir niekaip nesupratau, kas čia per fokusas. O mano lazdelės mušė lėčiau, ir tada gi supratau, kad muša mano širdies ritmą!

Koperniko muziejaus eksponatas

Viena centro dalis išskirta psichologiniams testukams,  ir psichologiniam pažinimui. Bandai atspėti meluojantį žmogų, išsiaiškinti kokiame amžiuje vaikams labiausia rūpi gyvūnėliai, ar kokia asmenybė esi pats, drąsus ar linkęs išsigąsti.

Savianalizės testai

Galima paskraidyti ant skraidančio kilimo, paleisti į orą- oro balioną. Visko labai daug ką galima padaryti.Yra tik toks minusas, kad šitas centras vargiai ar antrą kartą paliks tokį įspūdį, todėl jam reikia nusiteikti  ir paskirti visą dieną. Kai mūsų laikas jau tiksėjo į pabaigą, sukaupėm paskutinią valią ir bandėm aplankyti kuo daugiau stebuklų, tada balsas pranešė, kad centras užsidaro. Minios žmonių prasmingai praleidę šeštadienį, pasiėmę paltus išgūžėjo į šaltą Varšuvos naktį aptarinėdami įspūdžius.

Naktinė Varšuva

O naktis išties pasitaikė šalta, mūsų namų rodiklis didysis pastatas (Stalino dovana Varšuvai), dabartiniai Kultūros rūmai nusispalvino purpurine ir žalia spalva, todėl žemėlapio grįžti namo jau nebereikėjo. Nelabai išmanydami, ką norime suvalgyti, bet niekada nespjaudami į McDonald’e sustojome apšilti rankas ir kojas jame.

Kultūros rūmai

Kai reikia sudaryti sąrašą, ką reikia aplankyti ir ką rekomenduoti pamatyti Varšuvoje pasidaro sunkoka. Ypač man nesant muziejų mėgėjai, bet girdėjau, kad muziejų Varšuvai tikrai netrūksta.

O į Varšuvą keliauti tikrai verta. Galima susigriauti stereotipus apie kaimynus, galima užversti galvą į nesibaigiančius dangoraižius, paskendusius rūke. Tiesiog pamiršti visus darbinius rūpesčius.

Pavasaris artėja ir Varšuva labai tinkama savaitgalio krypčiai !

Gabija

The post Koperniko mokslo centre appeared first on ECOLINES blog.

Kalėdinė Varšuvos eglutė

Varšuvoje buvau ne kartą. Bet niekada čia nesilankiau žiemą, prieš Kalėdas. Apskritai žiemą nekeliauju, tik planuoju kitų metų keliones. Šįkart ECOLINES padovanojo du bilietus į kalėdinę Varšuvą man ir draugei mainais už šį pasakojimą. Supratau, kad ir žiemą galima keliauti, pažįstamą miestą pamatyti kitokį: žybsintį kalėdinėmis girliandomis, kvepiantį karštu vynu, skambantį kalėdinėmis dainomis. Kur ieškojome šventinės dvasios ir ką radome?

Pilies aikštė ir senamiesčio mugė. Kasmet pirmą gruodžio savaitgalį Varšuvos senamiestis pasipuošia spalvingomis puošmenomis ir girliandomis. Pagrindinė miesto eglė yra Pilies aikštėje. Šalia jos palei gynybinę sieną įsikūrė kalėdinė mugė su saldumynais, karštu vynu, eglutės žaislais ir elnių traukiamomis rogėmis, kuriose galima nusifotografuoti.

Mugė veiks iki sausio 6 d.

Darbo laikas: sekmadieniais–ketvirtadieniais 11.00–20.00, penktadieniais–šeštadieniais 11.00–21.30

Palapinė prie Dom Polonii. Joje vyko sausainių dekoravimo dirbtuvėlės, čia pat buvo galima išsiųsti atvirlaiškį draugams ar namiškiams. Mes savuosius jau pradžiuginome – šeštadienio vakarą užrašyti linkėjimai šią savaitę sėkmingai pasiekė Vilnių. Gruodžio 12 d. tokia palapinė persikels į nacionalinį stadioną ir jame vykstančią mugę, dirbs nuo 10 iki 20 val.

Palapinė prie Dom Polonii. Joje vyko sausainių dekoravimo dirbtuvėlės, čia pat buvo galima išsiųsti atvirlaiškį draugams ar namiškiams.

Turgaus aikštė. Čia aplink undinėlę įsikūrė čiuožykla, o šalia jos rasite eglutę ir kioskelius su karštu vynu.

Čia aplink undinėlę įsikūrė čiuožykla

Nacionalinis stadionas. Kalėdinė mugė įsikūrusi prie antro įėjimo – namukai sustatyti  dviem eilėmis: vienoje pusėje užkandžiai ir gėrimai, kitoje – šventinės dekoracijos, dovanų idėjos. Puiki vieta pajusti šventinę dvasią, pasidairyti dovanėlių draugams ir artimiesiems, šventinių papuošimų, eglutės žaisliukų. Galima užkąsti tradicinio lenkiško sūrio, paskanauti karšto vyno ar šokolado, imbierinės arbatos. Vakarais mirga lempučių girliandos, o savaitgaliais vyksta įvairūs renginiai, linksmybės ir įdomybės. Tądien, kai čia lankėmės, pamatėme Kalėdų senelių motociklų paradą.
Mugė veiks iki gruodžio 23 d.
Darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 15.00–22.00, savaitgaliais 10.00–22.00

Smagu buvo apsilankyti kalėdinėje Varšuvoje, pasimėgauti šventine atmosfera, trumpam pasijusti vaiku, kuris tiki Kalėdų seneliu ir stebuklais. Iki visiškos kalėdinės laimės trūko tik sniego. Supratau, kad ir žiemą galima ne tik planuoti kitų metų atostogas, bet jų belaukiant ir pakeliauti – kaimyninių šalių sostinės puikiai tinka trumpoms savaitgalio išvykoms. Tiesa, mes atvykome kaip tik tą gruodžio pirmąjį šeštadienį, kai įžiebiama eglutė, todėl tą vakarą mieste buvo minios žmonių, šventinius papuošimus tiesiog užgulė vaikai ir jų tėvai su fotoaparatais. Jei nemėgstate masinių susibūrimų, apsišarvuokite kantrybe arba atvykite ne anksčiau kaip antrąjį gruodžio savaitgalį.

P. S. Geriausia dovana –  kelionė. Padėkite draugui po eglute ECOLINES bilietą

Tekstas: Dovilė
Nuotraukos: Justyna

The post Kalėdinė Varšuva appeared first on ECOLINES blog.

Varšuvos centre zuja daugybė tramvajų

Iš tikrųjų, viena didžiausių klaidų, iš kurių jau pasimokėme, negalima pasilikti nakvynės paieškų nuvykus į vietą. Pirmiausia, tai atima daug laiko, viešojo transporto stotelės nėra labai draugiškos, nes didžioji dalis informacijos pateikta tik lenkiškai, o ir pačių hostelių iškabos nešviečia iš tolo. Bet kokiu atveju, po ilgų klajonių surastas paprastas, tvarkingas hostelis toliau nuo centro, už tilto. Ir tada, žinant, kad bus kur padėti galvą, leistasi į pirmąjį pažindinimąsi. Tiltas per Vyslą nuvedė tiesiai prie didingos Varšuvos pilies, aikštės ir per II-ąjį Pasaulinį karą suniokoto bei atstatyto senamiesčio. Vakaro sutemos leido pamatyti dirbtinių šviesų žaisme paskendusią Lenkijos sostinę, nuostabiai šviečiantį Šventojo Kryžiaus tiltą ir kitoje Vyslos pusėje stūksantį Nacionalinį stadioną. Nuostabus jausmas sėdėti apžvalgos aikštelėje visai šalia pilies ir stebėti šviesų spindesį vandenyje.

Tiltas per Vyslą

Negana to, patys pastatai visur traukiantys akį: Barbakanas, Turgaus aikštė su simboliu – undinėle. Varšuva mėgsta naktinį gyvenimą, vasarą gausu lauko kavinių ir turistų, kurie zuja nuo vieno įdomaus reginio prie kito. Tai žymiai atviresnė kultūroms sostinė, labiau traukianti tyrinėti. Nors net ir pačiam centre (prie Barbakano) galima aptikti tikrai neskanų ir baisiau už valgyklą maistą pateikiantį Varšuvoje populiarų „Milkbar“, bet garsiojoje „Novy Swiat“ gatvėje surasite įvairiausius skonius atitinkančių virtuvių. Tiesa, norintiems tiesiog prikišti pilvą šilto maisto, siūlau dairytis toliau nuo centro, kur tuos pačius tradicinius Pierogi‘us rasite dvigubai pigiau. Bet čia kiekvienam savo, ar mieliau sėdėti kavinėje su miniatiūriniu puodeliu ekspresso, ar geriau hostelyje prisipildyti pilną termosą karštos arbatos ir mėgautis miesto vaizdais nuo suoliuko už dyką.

Varšuvos pilis

Negalima praleisti ir galimybės pakilti į Kultūros ir mokslo rūmus, aukščiausią Lenkijos pastatą, kurio 30-ajame aukšte įsikūrusi 360° apžvalga. Tai bene geriausias būdas pasikrauti įspūdingų naktinės Varšuvos vaizdų. O ir bilietų kainos nesikandžioja – 8-15zl (kai zlotas ~0,84lt).

O tik išsimiegojus pirmas kelionės taškas buvo Varšuvos Zoologijos sodas. Taip, jis milžiniškas, ypač lyginant su Lietuvos. Ir taip, pamačius gyvenimo sąlygas ten, į lietuviškąjį eini spaudžiama širdimi. Tiesa, neskubant ir norint apžiūrėti visus gyvūnėlius, paskirkite nemažiau trijų-keturių valandų. Kaina tikrai nedidelės – 7-10zl, o pamatysite ir dramblių, ir flamingų, ir kengūrų – labai smagu, tuo labiau, kad gyvūnai turi tikrai daug vietos, žalumos.

Varšuvos Zoologijos sode

Dar būtina aplankyti Varšuvos Universiteto bibliotekos stogą, kuris virtęs botanikos sodu. Gal nepamatysite jokių super įspūdingų augalų, bet idėja – gera. Tuo labiau, kad architektūra verčia pasportuoti laipiojant laiptais aukščiau žemiau, bet panorama nustebins. O ir Pilsudskio aikštėje aplankyti reikia ne tik nežinomo kareivio kapą, prie kurio visad budi sargyba, bet ir šalia esantį didžiulį, baltą fontaną, kuris vasarą, apsodintas gausybe gėlių, atrodo tikrai nepaprastai. Ir, žinoma, kaip be rūmų ant vandens. Mums tai buvo vienas paskutinių tikslų šviesoje. Labai gera vieta ir pasigrožėti, ir pailsėti, nes ne tik daug žalumos, bet ir ančių, povų sutikome ne vieną. Romantika dvelkiantis parkas, kuriame galima ne tik pasėdėti, bet ir valtele pasiirstyti.

Apskritai, Varšuva po pirmojo apsilankymo paliko paslapties, nes norėdami patyrinėti tokio dydžio miestą savomis kojomis, nesinaudojant viešuoju transportu, aplankėme tik mažą dalį to (kitą kartą važiavome ieškoti grojančio šviesų fontano), ką verta pamatyti. Ir tikrai nesigailime, nes tai miestas, į kurį verta sugrįžti bent kartą į metus, kurio gatvelėmis klaidžiojant gali atrasti ir suvalgyti ne tik skaniausią picą, bet ir nebrangių suvenyrų ar juoko dozę. Nebijokime eksperimentuoti ir neskubėkime, patirkime miesto kultūrą. Pirmyn ieškoti autobuso bilietų!

Rima

The post Labas, Varšuva! appeared first on ECOLINES blog.